Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia ir prisideda prie bendro Europos gyvenimo lygio kėlimo. Baltijos valstybės yra naujosios valstybės narės, todėl jose sanglaudos politika dar tik palaipsniui įgyvendinama. Baltijos valstybių regioninei politikai (kurių lygis buvo labai žemas), būdingas spartus augimas, tačiau dažniausiai sutelktas sostinės regione arba didžiuosiuose miestuose. Nuo 1995 m. pradėta Baltijos valstybių regioninės politika pasiekė nemažų laimėjimų, visų trijų Baltijos valstybių BVP išaugo kone dvigubai. Tačiau, net ir išlikus dabartinėms ekonominėms krizės sąlygomis tokiems spartiems augimo tempams, prireiks daugiau nei 15 metų, kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP vienam gyventojui sudarys 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. Sanglaudos politika daro poveikį ne tik Baltijos valstybių augimui, bet yra glaudžiai susijusi ir su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, paramos inovacijoms ar informacinės visuomenės, aplinkosaugos. Baltijos valstybės įgyvendindamos sanglaudos politiką gerina ir modernizuoja viešąjį administravimą, mokosi gero valdymo ir skaidrumo, kurdamos bendrą Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos sanglaudos politiką... [toliau žr. visą tekstą] / The most important aim in this work is to unfold the role of EU cohesion policy by creating the welfare of the Baltic countries and all European Union. Appealing by new estimations, cohesion policy has a very big impact – it promotes work places establishment and economical development in those countries members, that need it most and further to rise the level of Europe life. Baltic countries are the new countrie‘s members, therefore in these countries cohesion policy is being implemented step by step. Fast development is for Baltic countries regional policy (which level is very low), but often it is focused in capital‘s region or in the biggest cities. Since 1995 started regional policy of Baltic countries achieved not small accomplishment, all of three Baltic countries GDP increased doubly. Therefore, even if such fast rate of increase remained by recent economical crisis conditions, it is needed more than 15 years, till GDP of Lithuania, Latvia and Estonia for one citizen will amount 75 percent 27 EU countries‘ average. Cohesion policy makes an impact not only for Baltic countries development but is also closely in involved with other directions of Community policy: countrie‘s help, supports for innovations or informative society‘s environments control‘s. Baltic countries improve and modernize administration, learn about leadership and lucidity by creating communal European Union and welfare of every country. The aim of the work – to analise the... [to full text]

Europoje prasidėję regioninės integracijos procesai palaipsniui apėmė daugelį pasaulio regionų. Sustiprėję savo viduje, pastarieji ėmė vis intensyviau sąveikauti tarpusavyje, tokiu būdu tarpregioninius santykius įtvirtindami kaip integralią užsienio politikos dalį. Išaugus Lotynų Amerikos politinei ir ekonominei reikšmei, ES suaktyvino savo vykdomą užsienio politiką šio regiono atžvilgiu. Tačiau išryškėję valstybių narių interesų skirtumai padidino atotrūkį tarp oficialios ES retorikos ir konkrečių praktinės politikos veiksmų. Toks Lotynų Amerikai teikiamo dėmesio netolygumas, paskatino kitus didžiuosius tarptautinės sistemos veikėjus iš naujo susidomėti šio regiono valstybėmis. / European regional integration processes have gradually covered most of the world regions. First of all, regions were strengthened internally and after that they began increasingly interact with each other, thus consolidating interregional relations as an integral part of their foreign policy. European Union decided to activate foreign policy actions in Latin America due to its growing economical and political significance. However, EU member’s different interests have increased the gap between the official statements of EU and concrete practical policies. Such inequality of attention to Latin America led other great players of the international system to renew their interest in the region.

Tyrimo tikslas. Nustatyti mirtingumo nuo savižudybių ir išorinių priežasčių dinamikos tendencijas Lietuvoje ir kitose ES (Europos Sąjungos) šalyse 1996–2006 metais, pritaikant šiuolaikinius dinamikos analizės metodus. Metodai. Naudotas aprašomasis epidemiologinis tyrimas. Tirtas mirtingumas nuo visų išorinių priežasčių bendrai (pagal TLK-10 kodavimą V01-Y98), bei nuo savižudybių (pagal TLK-10 kodavimą X60-X84) 18-oje ES šalių. Darbe naudoti 18-os ES valstybių populiacijų vidurkiai ir mirusiųjų nuo išorinių priežasčių, ir nuo savižudybių skaičius 18-oje penkmetinių amžiaus grupių, iš viso 324 amžiaus grupės. Remiantis šiais duomenimis, tiesioginės standartizacijos būdu apskaičiuotas kiekvienos populiacijos standartizuotas (pagal Europos standartą) mirtingumo nuo išorinių priežasčių ir savižudybių rodiklis 100 000 gyventojų, nustatytos ir palygintos rodiklių tendencijos tarp šalių. Duomenų suvedimui ir analizei panaudotos MICROSOFT EXCEL 2003, WINPEPI modulis Describe (v. 1.78), JOINPOINT (v. 3.2.0), Harward Graphics 98 (v. 6.50), MAP WIEVER (v. 5.00) programos. Buvo skaičiuojami šie statistiniai rodikliai: standartizuoti mirtingumo rodikliai, standartinė paklaida (SE), kasmetinis absoliutus pokytis (KAP), kasmetinis procentinis kitimas (KPK), 95 proc. pasikliautinieji intervalai (95% PI), duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Daugelyje ES šalių 1996–2006 m. buvo stebimos mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažėjimo tendencijos, tačiau šio periodo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The aim of study was to determine the trends of mortality from external causes and suicides in Lithuania and other EU (European Union) countries in 1996-2006, using advanced trend analysis methods. Methods. Study design – descriptive epidemiology. Mortality from all external causes (by ICD-10 coding V01-Y98) and from suicides (by ICD-10 coding X60-X84) was analyzed in eighteen EU countries. It was used midyear of every countries population, numbers of deaths from external causes and from suicides based on five-year age groups, which totaled to 324 groups. Age-standardized (European standard population) mortality rates (per 100 000 persons) from causes mentioned above was calculated calculated using direct method. These standardized values were used to determine the trends, comparisons with other countries was made. MICROSOFT EXCEL 2003, WINPEPI module Describe (v. 1.78), JOINPOINT (v. 3.2.0), Harward Graphics 98 (v. 6.50), MAP WIEVER (v. 5.00) statistical packages and programmes were used for data processing and analysis. The following indices was calculated: standardized mortality rates, weighted standard error (SE), annual absolute change (AAC), annual percentage change (APC), 95% confidence intervals, data considered significant, when p<0,05. Results. In most of the EU countries it was observed decreasing mortalityrates from external causes over the period 1996-2006, but at the earlier phase of this period in some countries mortality rates increased. At the latest... [to full text]

The issues of translation theory and practice are of great interest in Lithuania as well as in other countries. Researches on translation theory and practice have become even more relevant for Lithuania with its joining the European Union (EU). The aim of the research is to discuss the issue of eurojargon (specific formal language used in the EU institutions) in the aspect of translation. The paper presents theoretical background on this EU language, along with a detailed overview of its concept, major conflicts and differences on it, and its characteristics. This master’s final paper presents a lot of EU terms and their Lithuanian translation equivalents illustrating translation problems, which are encountered when translating the EU documents, and the influence of eurojargon on the Lithuanian language. It also presents the analysis of 700 English-Lithuanian EU terms within the framework of the theory of linguistic relativity. The paper presents an investigation, its results, and the reasons for informants’ incorrect translation.

Magistro darbo objektas – ES struktūrinė politika bei jos administravimas žinių visuomenės aplinkoje. Darbo tikslas - išnagrinėti ES vykdomą struktūrinę politiką Lietuvoje, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais artimiausiu laikotarpiu ir perspektyvoje iki 2013m. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ES struktūrinių fondų tikslus; instrumentus bei pagrindines iniciatyvas; išnagrinėti ES struktūrinė paramą Lietuvai; išanalizuoti ES struktūrinių fondų administravimo sistemą Lietuvoje; atlikti visuomenės apklausą ir nustatyti jų informuotumą struktūrinių fondų panaudojimo srityje, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę buvo aptarta ES struktūrinė politika samprata ir instrumentai, tikslai, principai, iniciatyvos, parama Lietuvai bei ES struktūrinių fondų paramos administravimas Lietuvoje. Atlikus visuomenės informuotumo ES institucijų funkcijų bei struktūrinių fondų panaudojimo srityje analizę, gyventojų nuomonės dėl gaunamos paramos panaudojimo efektyvumą, šios paramos prioritetines sritis bei jų susidomėjimą šiais klausimais ir aktyvumą dalyvaujant šiame paramos procese galime daryti išvadas jog visuomenėj šie klausimai yra aktualūs, tačiau dėl informacijos bei žinių stokos nėra panaudojamos visos įmanomos galimybės bei įsisavinama ES parama Lietuvai. Magistrinio baigiamojo darbo rezultatai galėtų būti naudingi atskiroms institucijoms, atsakingoms už ES paramos lėšų ir struktūrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Two years ago Lithuania became a member of European Union in equal rights. It means that our country took all rights and responsibilities that are related to membership of EU. Economic changes of globalization were accompanied with growing local economic parts of systems. Under such conditions regional politics gained a big meaning because each region that gets not the same use from above mention changes, tries to improve their position and national Governments and appropriate institutions of EU tries to decrease these inter-regional differences. Relevance of this Thesis is defined by importance of structural policy for Lithuania’s economic and social development, variety of tools nominated for implementation of this policy, also problems that administrating institutions, legal entities or natural person face up with while trying to use funding from structural funds. This paper object is EU structural policy and its administration of knowledge in public environment. The main object of this Thesis is to analyze implementation of EU structural policy in Lithuania also to introduce the main priorities of this policy now and in the nearest future till year 2013. Main tasks of the Thesis is to overlook aims of EU structural funds, instruments and main initiatives; explore EU structural funding and its administration in Lithuania; carry out questioning of citizens and identify their level of information regarding handling of structural funds also prove or deny stated hypothesis and... [to full text]

Darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros srityje, paramos efektyvus panaudojimas. Darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos panaudojimo efektyvumą skatinant Lietuvos informacinės visuomenės augimą. Pateikti išvadas, pasiūlymus, nustatyti paramos perspektyvas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: supažindinti su informacinės visuomenės plėtros tendencijomis; aptarti Lietuvos informacinės visuomenės išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius plėtros uždavinius Europos Sąjungos kontekste; aprašyti Europos Sąjungos struktūrinius fondus, supažindinti su jų panaudojimo tikslais ir parama informacinei visuomenei Lietuvoje; taip pat panagrinėti fondų reglamentavimą ir administravimą Lietuvoje; išanalizuoti ir ištirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Lietuvos informacinei visuomenei ir jos plėtrai 2004 – 2006 metų paramos gavimo laikotarpiu, paanalizuoti paramos gavimą reglamentuojančius dokumentus, jų vertinimus pateikiant išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus; aptarti pasirengimą ir planavimą naujajam programavimo laikotarpiui, nuo 2007 – 2013 metų; dabartinio paramos gavimo laikotarpio pagrindu pateikti informacinės visuomenės plėtros prielaidas ir paramos planavimo, skirstymo rekomendacijas ir pasiūlymus. Tyrimas atliekamas statistinių duomenų analizės pagrindu, taip pat naudojami palyginamosios analizės, kiekybinės dokumentų analizės metodai, t.y. antrinių šaltinių analizė bei stiprybių/silpnybių/... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the issue of European Union (EU) structural support effectiveness in Lithuanian information society development and correct appliance in this field. The research major goal is to evaluate Lithuania abilities to absorb European Union structural funds properly in a purpose to stimulate information society’s growth. This document deals with topical issues of funding Lithuanian knowledge and information society, which finally implements economics growth and competitive ability in all Europe. Now it’s the main discussion target in politics arena. The paper is concerned with these main questions and tasks: to present information society goals and tendencies; to discuss development condition of Lithuanian information society in a context of European Union; to describe and compare reach of main strategic documents and goals in this field, between EU and Lithuania. Present the EU structural funds, support to information society development, administration and regulation in Lithuania, this significantly affect information society and that has become a standing question for countries with a similar experience as Lithuania; to analyze funding impact to information society development in current period; give findings and suggestions; describe preparation and planning for a new support programming period in a background of current analysis; give some planning and preparation suggestions. Research has been made by analysis of statistical facts quantitative analysis... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas užsieniečių pavardžių rašymas ir ES teisės įtaka. Nagrinėjama vardo samprata, jo funkcijos ir ypatybės. Aptariama vardo vieta kalbos sistemoje, kuri dažnai tampa ginčų objektu, siekiant priimti teisės aktus užsieniečių pavardžių rašymo srityje. Taip pat skiriamas didelis dėmesys teisės į vardą analizei. Siekiant išsiaiškinti pavardžių reglamentavimo ypatumus, pateikiama tarptautinių, ES ir nacionalinių teisės aktų analizė. Taip pat darbe analizuojama ESTT ir EŽTT praktika, susijusi su pavardėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas visai neseniai ESTT nagrinėtoms Sayn-Wittgenstein ir Runevič-Vardyn byloms, kurios doktrinoje dar neanalizuotos. Daroma išvada, kad ES lygmeniu reikalingas teisės aktas, kuris išspręstų pavardžių rašymo priimančiojoje valstybėje narėje problemas, kadangi nacionalinio reglamentavimo skirtumai šioje srityje gali lemti ES piliečiams garantuojamų laisvių ir teisių pažeidimus. / This master thesis focuses on writing foreigners’ surnames and the influence of European Union (EU) law. It analyses the concept, functions and features of name and discusses the place of name within the language system that often becomes a subject of dispute especially when a necessity of legal act in a field of foreigners’ surnames arises. Special attention is paid to analyze the right to name. In order to find out the main features of regulation of surnames, analysis of international, EU and national regulation is provided. This thesis analyses a case-law of the Court of Justice of the European Union (CJEU) and the European Court of Human Rights (ECtHR) in a field of surnames. Particular attention is paid to cases Sayn-Wittgenstein and Runevič-Vardyn recently examined by the CJEU that are not analyzed in the doctrine yet. The main conclusion of this thesis is that there is necessary to adopt legislation at the EU level that would be able to resolve problems of writing foreigners’' surnames in the host member state, because existing differences in this sphere can lead to violations of main freedoms and rights granted to EU citizens.

Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kaip vyksta AEI politikos įgyvendinimas Lietuvoje , kuris lyginamas Švedijos Karalystės AEI politikos kontekste, akcentuojant, biomasės išteklių panaudojimą energetikoje, šios srities gerosios praktikos pavyzdžius, teisinį reglamentavimą, ypatingai pažymima darnios plėtros koncepcijos, Europos Sąjungos vykdomos energetikos politikos įtaka AEI politikos įgyvendinimui. Darbe, siekiama išanalizuoti AEI politikos įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje išskiriant biomasės panaudojimo aspektą. Tai įgyvendinama: apibrėžiant svarbiausias sąvokas susijusias su analizuojamo darbo tema bei palyginant Lietuvos ir Švedijos energetikos sektoriaus valdymą; išskiriant viešosios politikos veiklos instrumentus bei jų panaudojimą analizuojamose valstybėse; palyginant esminius atsinaujinančios energetikos politikos niuansus, per biomasės panaudojimo prizmę Lietuvoje ir Švedijoje ir pateikiant gerosios praktikos pavyzdžius naudingus efektyvesnei AEI plėtrai ateityje; analizuojant Europos Sąjungos, Darnios plėtros bei regioninės politikos įtaką energetikos politikos įgyvendinimui, nustatant strateginio planavimo svarbą atsinaujinančios energetikos plėtrai. Taip pat, pateikiama susisteminta, apibendrinta darbo temos analizė vertinant Lietuvoje įgyvendinamą AEI politiką Švedijos kontekste ir siūlomos rekomendacijos. / Master's thesis analyzes how the policy of Renewable energy recources is implementing in Lithuania, which is compared with example of Sweden‘s Renewable energy policy framework, emphasizing the use of biomass resources for energy. The paper aims to analyze the Renewable energy resources policies in Lithuania and Sweden with special Focus on biomass use of energy aspect. This is implemented: with defining the key concepts related to the theme; analyzed Lithuanian and Swedish energy sectors; selected intstruments of public policy and analyzed their use for the countries under discussion; by comparing the essential nuances of the renewable energy policy through biomass prism of Lithuania and Sweden, and providing examples of good practice which are useful for the future development of more effective energy policy; analysed European Union, sustainable development, regional policy and strategių planning impact for policy implementation of renewable energy resources. Also, there is a systematic summary of the topic analysis of the Renewable policy implementation in Lithuania and Sweden and the proposed recommendations.

Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).