Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo sampratos ir ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo ikimokyklinėje įstaigoje analizė. Iškelta hipotezė: tikėtina, jog tėvai bei pedagogai teigiamai vertina vieni kitus ir siekia bendradarbiauti, tenkindami vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ikimokyklinėje įstaigoje, tačiau pats SPV nėra įtraukiamas į bendradarbiavimą. Anketinės apklausos, interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti specialiųjų poreikių vaikų, jų tėvų, pedagogų, specialistų bendradarbiavimo ypatumus ikimokyklinės įstaigos grupės ir specialiojo ugdymo kontekste, atskleidžiant realią bendradarbiavimo situaciją, formą. Atlikta statistinė ir turinio (content) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų (5-7 metų), 139 tėvai, auginantys specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir 102 ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai (iš viso 256 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjama tėvų ir pedagogų nuomonė apie jų specialiųjų poreikių turinčio vaiko ugdymą bendrojo lavinimo darželyje, SPV tėvų dalyvavimą savo vaiko ugdymo, bendradarbiavimo procese, požiūrį į pedagogų darbą bei pedagogų požiūrį savo ir kolegų vaidmenį, pedagogų lūkesčius. Siekiama nustatyti, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai supranta jiems teikiamą pagalbą ir kiek vaikas įtraukiamas į bendradarbiavimo procesą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo rezultatai tik iš dalies patvirtino hipotezę. Tėvai bei... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of communication and the collaboration of participants in the process of education in a preschool institution was carried out. The hypothesis proposed: there is likelihood that parents and educators evaluate each other positively and they aim to collaborate satisfying a child’s special educational needs in a preschool institution, however, the child with special needs is not involved in to the process of collaboration. The research was carried out by questionnaire survey, interview methods that aimed to evaluate the peculiarities of collaboration between children with special needs, their parents, educators, specialists within the context of a preschool institution group and special education, revealing the realistic situation of collaboration and form. The statistical and content data analysis was carried out. 15 preschool children with special educational needs (5 -7 years old), 139 parents, that up bring children with special needs and 102 educators from preschool institutions (in total 256 respondents) participated in the research. The empirical part of the study discusses parents’ and educators’ attitudes on a child’s with special needs education in a nursery of general education, the participation of parents of children with special needs in the process of their child’s education and collaboration, the attitude on educators’ practice and educators’ attitude on their own and their colleagues’ practice, educators’ expectations... [to full text]

Demokratinėje visuomenėje, įgyvendinančioje galimybių lygybę, švietimo tikslas leidžia plėtoti, žmonių pareigas ir gebėjimus, reikalingus šių individų asmeninių funkcijų visuomenėje realizavimui. Šia prasme didelė reikšmė skiriama ir ikimokykliniam ugdymui (Blackledge, Hunt, 1997). Ikimokykliniame amžiuje vyksta vaiko socializacija, kuri pasireiškia socialine branda ir brandinimo procesų kokybe. Mokslinių tyrimų duomenys (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Cooley, 1989) ir geriausių vaikų ugdymo įstaigų patirtis rodo, kad „vaikiškos" veiklos ir „vaikiškų" pasaulio pažinimo formų raidos logika (ypač jei yra suaugusiųjų išmintingai toleruojama) veda prie vaikų psichosocialinių savybių atsiradimo, ypač tokių, kaip mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti (Ivoškaitė, 2007). Tačiau ikimokyklinis ugdymas reikšmingas ne tik vaikams, jų sėkmingai socializacijai, bet ir tėvams, nes, vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, jo gyvenimas įgyja naujų prasmių. Savo gyvenimą jis turi dalinti į dvi iš esmės skirtingas socialines aplinkas – šeimą ir vaikų darželį (Dencik, 2005, p.81), nes socializacijos situacija, vaikui reiškia, jog šeima yra privataus, o ikimokyklinė įstaiga – viešojo socialinio gyvenimo aplinka. Vaikui, lankančiam ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tenka taikytis prie šios situacijos ir prisiderinti prie kiekvienos iš jų atskirai bei siekti, kad jos taptų joms socialinio-kultūrinio gyvenimo erdve. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje įteisintas (Lietuvos Respublikos Švietimo... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society implementing the equality of possibilities, the aim of education allows to elaborate “people’s responsibilities and capacities” necessary for the realization of individuals’ personal functions in society. Thus a big attention is paid to pre-school education as well (Blackledge and Hunt 1997). In the age of pre-school education a child’s socialization is taking place, that is conveyed by social maturity and the quality of maturity processes. In accordance to scientific research data (Bokhvin, 1996; Berchmann, 1995; Ch.Cooley, 1989) and the experience of the best children’s education institutions shows that “childish” activity and the logics of the development of the forms of “childish” world cognition (especially if it is exceptionally tolerated by adults) lead towards the origin of children’s psychosocial features, such as ability to communicate and collaborate (Ivoškaitė, 2007). Nevertheless, the pre-school education is significant not only for children and their successful socialization, but also for parents as when a child stars to attend the pre-school institution, his/her life obtains new purport. He/She has to divide his/her life into two essentially different social environments – family and preschool (Dencik 2005 p.81), as in accordance to the situation of socialization, a child conceives family as private and preschool institution as social life environment. A child, who attends the institution of pre-school education, has to adapt to this... [to full text]

Darbe atlikta teorinė tėvų pasitenkinimo logopedo teikiamomis paslaugomis bei pagalba vaikui ir šeimai ikimokykliniame amžiuje probleminių klausimų analizė Lietuvoje ir lyginimas su kitomis Europos šalimis. Tyrimo tikslas – įvertinti tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pasitenkinimą logopedine pagalba. Taikyti teoriniai (mokslinės literatūros ir dokumentų, antrinių dokumentų analizė), empiriniai (anketinė apklausa ir interviu) bei statistiniai metodai. Statistinėms tendencijoms nustatyti, taikyti aprašomosios statistikos metodai (absoliutiniai ir santykiniai dažniai). Anketinėje apklausoje dalyvavo198 tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie gauna logopedinę pagalbą ikimokyklinėse įstaigose. Interviu raštu dalyvavo 4 respondentai (N=4), siekiant išsiaiškinti nuomonių bei nuostatų į teikiamą pagalbą ir pasitenkinimą ja turiniui atskleisti. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokslinės literatūros bei dokumentų analizė rodo, kad Lietuva, orientuodamasi į Europos Sąjungos švietimo politiką, pereina nuo orientacijos į siaurą pagalbą vaikui, grindžiamą tradicine institucine logopedo pagalba vaikui ugdymo įstaigoje, prie sisteminio ugdymo modelio, kai pagalba teikiama ne tik vaikui, bet ir šeimoms, įtraukiant jas į vaiko ugdymą. 2. Tyrimo rezultatų analizė leidžia teigti, kad dauguma tėvų teigiamai vertina logopedinę pagalbą vaikui. Itin gerai vertinamas bendravimas su vaiku bei logopedo taikomi pagalbos būdai. Tyrime dalyvavę tėvai teigiamai... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical part of the research analyses the main focuses concerning parents' satisfaction with the services provided by speech therapists and support to their children as well as to the families in pre-school in Lithuania as well as in other European countries. The aim of the research is to assess the parents’ raising up pre-school children, who need speech therapy, satisfaction with speech therapy support. There were applied the theoretical analysis of literature and documents, secondary analysis of documents as well as empirical (questionnaire and interview), and statistical methods. Methods of descriptive statistics (absolute and relative frequencies) were applied for statistical analysis. The sample of research (questionnaire survey) consists of 198 parents with pre-school children, who receive speech therapy at pre-school, as well as 4 respondents who took part in an interview in order to ascertain the views and attitudes towards the given support and its contents. The main conclusions of the empirical part of the research: 1. The scientific literature and analysis of documents show that Lithuania, focusing on the European Union's education policy, shifts from a narrow orientation to the child‘s and the support to him/her, based on the traditional institutional assistance of a speech therapist to a child in educational institution, to a systemic educational model focused not only on a child but also on a families, involved into the child's education. 2. The... [to full text]

Vaikų teisių apsaugos magistro darbo tema aktuali, nes šiandien ikimokyklinio ugdymo paslaugos Lietuvoje yra nevienodai prieinamos miesto ir kaimo gyventojams. Ikimokyklinės ugdymo institucijos rengia naujas ugdymo programas, kurių turinys turi užtikrinti ugdymo proceso kokybę. Iškyla probleminis darbo klausimas, kaip ugdymo turinys ugdymo procese atliepia šiuolaikinio vaiko poreikius, kaip užtikrinama ugdymo kokybė? Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo kokybinė raiška. Iškeltas darbo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo kokybę mieste ir kaime, tiriant 5-6 metų amžiaus vaikų kompetencijas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, iškelti uždaviniai: išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo politikos kryptis ir teorinius aspektus Lietuvoje; išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą bei kokybę mieste ir kaime; palyginti 5-6 metų amžiaus vaikų, ugdomų ikimokyklinėse įstaigose gebėjimų lygmenį, šeimoje ir institucijoje pagal kompetencijas; apibendrinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumo kokybę, vertinant 5-6 metų amžiaus vaikų įgūdžius ir gebėjimus. Šiems uždaviniams įgyvendinti 2008 metų rudenį atliktas tyrimas, kuris grindžiamas humanistine filosofine ugdymo kryptimi, kuri pabrėžia vaiko saviraiškos galimybių svarbą ugdymo procese. Empirinio tyrimo įgyvendinimui pasirinkta kokybinė tyrimų metodologija, naudojant tėvų ir pedagogų anketinę apklausą. Tyrimo metu nustatyta, kad kokybiškos ikimokyklinio ugdymo paslaugos labiau prieinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays pre-school education services are not equally accessible in city and countryside in Lithuania, therefore, the topic related with protection of children rights covered in this Master paper is relevant. Pre-school organizations prepare new curricula, whose content should ensure educational process’ quality. Here the question should be posed – in what way are modern children’s needs reflected in the educational process; in what way is the quality of education guaranteed? The subject of analysis is quality’s expression of pre-school education services’ accessibility. The paper’s main aim is to reveal the quality of pre-school education services’ accessibility in city and countryside investigating competencies of 5-6 year old children. To achieve this aim the following objectives are: to investigate the guidelines and theoretical aspects of pre-school education policy; investigate accessibility and its quality of pre-school education services in city and countryside; compare the abilities’ level in organization and family of 5-6 year old children who are educated in pre-school organizations; review the quality of pre-school education services’ accessibility comparing the abilities and skills of 5-6 year old children. To achieve the above mentioned objectives the investigation was carried out in autumn of 2008. The investigation was substantiated by humanistic philosophy education’s guideline emphasising relevance of child’s self-expression in educational process. To carry... [to full text]