Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje šiuo metu, rengiant rinkimus kyla didelė problema, kurios esmė - per mažas rinkėjų aktyvumas dalyvaujant šalyje vykdomuose rinkimuose. Rinkimai vykdomi įprastiniu būdu nepritraukia visų rinkėjų, kadangi piliečiams, turintiems teisę dalyvauti rinkimuose, ne visuomet yra patogu apsilankyti rinkimų apylinkėse dėl laiko stokos ar dėl didelio atstumo iki rinkiminės apylinkės. Vienas iš galimų piliečių dalyvavimo šalies politiniuose procesuose padidinimo metodų gali būti elektroninių balsavimų sistemų kūrimas. Kadangi manoma, kad elektroninės balsavimo sistemos suteiktų papildomų patogumų rinkėjams, dalyvaujantiems balsavimo procesuose, daug pasaulio šalių stengėsi sukurti tokias sistemas ir pradėti naudoti jas šalies rinkiminiuose procesuose. Šiame darbe yra pateikti elektroninių balsavimo sistemų modelius ir kūrimą sąlygojantys aspektai, o taip pat aptariamos pagrindinės grėsmės, kurios gali įtakoti elektroninių balsavimo sistemų sklandų darbą. Darbe pateikiama medžiaga, kurioje analizuojami elektroninių balsavimo sistemų atakų metodai, o taip pat nurodomos priežastis, dėl kurių šios sistemos gali būti atakuojamos. Taip pat darbe yra analizuojama elektroninių rinkimų įgyvendinimo patirtis kai kuriuose pasaulio šalyse, o taip pat atlikta Lietuvoje patvirtintos balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose įgyvendinimo analizę ir aptartas galimas Lietuvos elektroninio balsavimo sistemos modelis. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo atlikti... [toliau žr. visą tekstą] / Around all over the world, at this moment, there is one main problem, while government organizations are organizing general elections or referendums. Problem is that citizens are very apathetic and their participation in elections and referendums are very low. Elections and referendums which are based on traditional election system, using paper ballots, are uncomfortable for a lot of citizens, which have election right, because it’s not very comfortable or possible to reach voting poll’s on an election day. In this case the participation of citizens is very low, because it’s not always possible to visit polling stations when the distance to it is quiet big or citizen have no time to vote. This problem is very urgent in Lithuania to. One of the easiest ways to increase participation of citizens in country political processes is creation of electronical voting systems which can be used to cast citizen vote remotely or not. Because of opinion that e-voting systems will be more convenient for the voters and this will increase voters turnout on elections and referendums, governments of some countries are trying to create and begin to use those systems on their countries general elections and referendums. This paper work is representing the standards and main aspects of creation of the e-voting systems and main threats to electronical voting systems. It discusses about system attack methods and people which are interested in e-voting systems compromising. Also it analyzes the... [to full text]

Darbo tikslas ir uždaviniai: 1. Ištirti laktozės kiekio kintamumą LVA Praktinio mokymo centro karvių piene. 2. Įvertinti tvartinio ir ganyklinio laikotarpio įtaką laktozės kiekiui. 3. Įvertinti sezono įtak�� laktozės kiekiui. 4. Nustatyti ir įvertinti mėnesio įtaką laktozės kiekiui karvių piene. 5. Nustatyti ir įvertinti laktacijos įtaką laktozės kiekiui. 6. Nustatyti ir įvertinti laktacijos mėnesio įtaką laktozės kiekiui Buvo skaičiuojami statistiniai rodikliai Vidurkis (mean), vid. paklaida (std. Error of Mean), median (mediana), minimum, maximum. Darbe naudojama programinė įranga: Exsel, Word. Susisteminta, sugrupuota bei analizuota Excel pagalba. Tam panaudoti pirminės informacijos sisteminimo, apibendrinimo ir matematiniai duomenų apdorojimo metodai. Karvės buvo sugrupuotos pagal laktacijas, laktacijos mėnesius, pagal sezonus, metų mėnesius. Teorinės šio darbo medžiagos kaupimui ir jos analizei panaudoti loginio mąstymo, sisteminimo, monografinis ir apibendrinimų metodai. Praktinės tyrimų medžiagos analizavimui panaudoti analitiniai, statistiniai metodai. Rezultatai ir išvados: 1.Tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais laktozės kiekiai karvių piene skyrėsi 0,07 % 2. Didžiausias laktozės kiekis karvių piene buvo pavasarį, o mažiausias – rudenį ir žiemą. 3. Kovo ir gegužės mėnesiais buvo didžiausi laktozės ir riebalų kiekiai piene. 4. Pirmos laktacijos karvių piene yra daugiau (0,21%) laktozės, nei III ir vyresnių laktacijų karvių piene. 5. Laktacijos mėnesio atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / Object and tasks of work: 1. To evaluate the variability of lactose quantity in milk from cows from Centre for Practical Instruction of LVA. 2. To evaluate the influence of periods, when cows are in cowshed and when in pasture, to lactose quantity. 3. To evaluate the season‘s influence to lactose quantity. 4. To institute and evaluate month‘s influence to lactose quantity of cows milk. 5. To institute and evaluate lactation influence to lactose quantity. 6. To institute and evaluate influence of lactation months to lactose quantity. There were being calculated the following statistical indexes: mean, error of mean, median, minimum, and maximum. There were used the following software: Excel, Word. Data was systemised, grouped and analysed using Excel. There were used processing methods of primal information filing, generalization and mathematics data. Cows were grouped according to lactations, months of lactation, seasons, and according months of the year. For accumulation and analysis of this theoretical material, there were used the following methods: logical thinking, filing, monographic and generalization. For analysis of practical research material there were used analytical and statistical methods. Results and conclusions:1. Lactose quantity during the periods, when cows were in cowshed and when in pasture, in cow milk differed in 0,07 %; 2. The biggest lactose quantity in cows’ milk was in spring and the smallest in autumn and winter; 3. In months of March and May... [to full text]

Disertacijoje analizuojama moderniojo lietuvių antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis to meto lietuvių periodika kaip pagrindiniu šaltiniu. Pagrindinis analizės objektas yra antisemitinė retorika ir stereotipai. antisemitizmas, nacionalizmas, streotipai, tautinis lietuvių atgimimas. / In the disseration genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analised.The research is based on lithuanian press as a primary source. The rethorics and antisemitic sterotypes are analised. antisemitism, national lithuanian movement, nationalism, stereotypes.

In the disserattion, the genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analysed. The primary source for such an investigation is Lithuanian press of the period indicated. The main goal of the research is to examine and show how antisemitic rethorics and stereotypes changed and developed from 1883 to 1940. / Diseratcijoje nagrinėjama moderniojo lietuviško antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis spauda kaip pagrindiniu šaltiniu analizuojama, kaip kito antisemitinė lietuviškos periodikos retorika, kokie buvo formuojami pagrindiniai stereotipai ir nuostatos žydų atžvilgiu analizuojamu periodu ir kaip jie kito.

Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma... [toliau žr. visą tekstą] / Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text]

Architecture iconography is one of the most important sources of the architecture history. It shows changing of the towns and buildings, opens cities panoramas still unchanged by urbanization and presents no longer existing constructions. What percent of truth and what percent of artist imagination is in these townscapes and portraits of the buildings? In the text it is attempted to answer these questions by analyzing Lithuania architecture views of the second part of the XIXth century- the first part of the XXth century. Evolution of veduta in West Europe and Lithuania is presented in the first part of the dissertation. The most important creators of veduta and the essential bonds of the European townscapes and Lithuanian art are excluded. The birth of veduta and its popularity in Lithuania are reviewed. It is attempted to search for ideological and historical basement of this creation also. Comprehensive formal, comparative and semantic analysis of the documental and imaginative iconography ere given. It is trying to establish the documentary value, correspondence to real architectural view, of the views by requesting these instruments. Field investigation, old photography, and written sources were used for analysis. Imaginative architecture views are treating like retrospective searches of ideal city (and are linked with ideal landscape) or like artistic reconstruction suggestions. The possibilities and probabilities of these retrospective views are valuating, analogues... [to full text] / Architektūros ikonografija – vienas svarbiausių architektūros istorijos šaltinių, atskleidžiantis miestų ir atskirų pastatų kaitą, atveriantis urbanizacijos dar nepakeistas miestų panoramas ir pristatantis nebeegzistuojančius statinius. Kiek grafikos ir tapybos technikomis sukurtuose architektūriniuose peizažuose ir pastatų „portretuose“ tiesos ir kiek pačių kūrėjų išmonės? Ar išties piešti ir tapyti atvaizdai gali būti patikimi istorijos šaltiniai? Į šiuos klausimus ir stengiamasi atsakyti analizuojant XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos architektūros vaizdus. Pirmuosiuose disertacijos skyriuose chronologiškai pateikiama vedutos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje, išskiriami svarbiausi kūrėjai ir esminiai architektūrinio peizažo saitai su mūsų šalies daile; apžvelgiamas vedutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas Lietuvoje, ieškoma ideologinių ir istorinių tokios kūrybos atramų. Darbe pateikiamos išsamios dokumentiškų ir imaginacinių ikonografinių vaizdų formaliosios, lyginamosios ir semantinės analizės. Pasitelkus šiuos įrankius stengiamasi nustatyti grafikos ir tapybos darbuose užfiksuotų vaizdų dokumentiškumą – detalumą ir atitikimą realiam architektūros vaizdui. Analizei naudojamas tyrimai natūroje, senosios fotografijos ir rašytiniai šaltiniai. Į imaginacines rekonstrukcijas žvelgiama kaip į retrospektyvines idealiojo miesto paieškas (siejama su idiliniu peizažu) ir meninius rekonstrukcinius pasiūlymus. Abiem atvejais vertinama atkurto/sukurto vaizdo galimumas, ieškoma... [toliau žr. visą tekstą]

This dissertation will attempt to present the foundations of the positivist philosophy and worldview. It will also attempt to show the spread of Lithuanian positivism in the context of the dominant positivism of Russia and Poland, and to thoroughly examine the exploration and interpretation of positivism in the mind of Lithuanian fictional literary criticism. This study raises the question as to whether one can in general speak of the adoption of certain models of literature from didactic literature to positivist literature. Aside from discussing different time periods and different literary styles of the nineteenth century (the beginning of Lithuanian didactic literature, while the Lithuanian Cultural Renaissance was still in its embryonic stage; the maturation of didactic literature and the beginning of the Lithuanian Cultural Renaissance; and positivist literature as well as Lithuania's Cultural Renaissance in full force) this work also discusses the pieces having the characteristics of the positivist literature written during the prohibition of the press. The work will also attempt to explain what positivist personalities were significant during the second half of the nineteenth century, and to what professional and social groups these people belonged, along with reconstructing their aesthetic positivist program. This dissertation about the spread of positivism in the prose from the end of the nineteenth century is the first of its kind done in Lithuanian literary... [to full text] / Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika  pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa. Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju – grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika  pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa. Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju – grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation will attempt to present the foundations of the positivist philosophy and worldview. It will also attempt to show the spread of Lithuanian positivism in the context of the dominant positivism of Russia and Poland, and to thoroughly examine the exploration and interpretation of positivism in the mind of Lithuanian fictional literary criticism. This study raises the question as to whether one can in general speak of the adoption of certain models of literature from didactic literature to positivist literature. Aside from discussing different time periods and different literary styles of the nineteenth century (the beginning of Lithuanian didactic literature, while the Lithuanian Cultural Renaissance was still in its embryonic stage; the maturation of didactic literature and the beginning of the Lithuanian Cultural Renaissance; and positivist literature as well as Lithuania's Cultural Renaissance in full force) this work also discusses the pieces having the characteristics of the positivist literature written during the prohibition of the press. The work will also attempt to explain what positivist personalities were significant during the second half of the nineteenth century, and to what professional and social groups these people belonged, along with reconstructing their aesthetic positivist program. This dissertation about the spread of positivism in the prose from the end of the nineteenth century is the first of its kind done in Lithuanian literary... [to full text]

Tautinio identiteto sklaida ir teatrinis ugdymas yra svarbūs edukologinės veiklos aspektai lemiantys sėkmingą humanistinio ugdymo procesą, bendros ugdytinio ir ugdytojo dvasinės kultūros formavimą, skatinantys Tėvynės meilės ir didžiavimosi ja jausmus. Spartėjant globalizacijos procesams, informacinės visuomenės kontekste itin svarbi ir aktuali pasidarė tautiškumo sąvoka. Tautinis sąmoningumas užtikrina tautos gyvavimo tęstinumą. Tautiškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms, kur pilietiškumo ugdymas nėra tapatus tautiniam ugdymui. Šis darbas tiria tautiškumo ugdymą teatru Punsko krašto lietuvių bendruomenėje. Aptarta Punsko krašto lietuvių gyvavimo specifika, teatrinės veiklos ištakos ir raida tautiškumo išsaugojimo kontekste. Analizuota dabartinė situacija. Šiam tikslui tarnavo empiriniai tyrimo metodai: ekspertų metodas, focus interviu metoas, anoniminė anketa. / The object of the work is the civic education through theatrical activities in Lithuanian national minority in Poland. Nacionality is value form the most inportant layer of person‘s spiritual life. The reflect what a person values most from cultural, psichological, social, moral and aesthetic viewpoints. Values rule a person. Only theatre teachers, and students that attended the theatre group participated on this reserch. These participant were chosen in order to learn about their attitudes towards the expression of values and if it‘s implemented in theatrical activities. After conducting the research it was found the teachers care very much about teh expression of nacionality value.

1934 m. antrojoje pusėje įvyko dideli pasikeitimai Lietuvos kariuomenės vadovybėje. Kariuomenės vadu tapęs plk. ltn. Stasys Raštikis ryžtingai ėmėsi reformuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kurios iki to laiko buvo gana apleistos ir prastai paruoštos karui. Pagal parengtą ir 1935 m. pradžioje priimtą kariuomenės modernizacijos planą, visas reorganizacijos procesas turėjo užtrukti septynerius metus, o tam numatyta skirti iš viso 175 mln. Lt. Kariuomenės modernizacijos laikotarpiu (1935 – 1940) gana nuosekliai vyko įvairūs pertvarkymai. Tai nebuvo tik karių apginklavimas moderniais ginklais. Šio proceso metu iš pagrindų sutvarkyta kariuomenės teisinė bazė, išleista daug naujų įstatymų, reformuota kariuomenės organizacinė struktūra. Karių mokymas tapo gerokai intensyvesnis, įdiegtos naujos mokymo priemonės ir programos leidusios tobulinti karių žinias. Visose mokyklose nuo pradinių iki aukštųjų pradėtas dėstyti karinis rengimas ir sustiprintas fizinis lavinimas. Didžioji dalis reformoms skirtų lėšų buvo išleistos apginkluojant kariuomenę, todėl sustiprintos praktiškai visos ginklo rūšys. / Great changes occured in the Lithuanian Army headquarters in the second half of the 1934‘s. Assigned as an army commander, Lieutenant Colonel Stasys Rastikis started to reform the army forces which had been abandoned and poorly prepared for the actions of war. According to the army modernization plan designed in 1935, the reorganization was to last up to seven years and the price for the process called for about 175 millions of litas. During the period of modernization (1935 – 1940) the process itself was going quite consecutively. It hasn‘t been only a renewal of armament, for there has been made some serious changes in the basis of law, many laws has been issued, reorganized the structure of the army. The training courses has intensified, methods of training and new programs were designed which increased the knowledge of soldiers.