Įvairių priežasčių skatinama XX. a. viduryje išeivijoje jau buvo atsidūrusi nemaža dalis lietuvių tautos. Išeiviai kūrė organizacijas, leido savo leidinius. Šiame darbe siekiama atskleisti šiuo metu gerokai primiršto socialdemokratinio žurnalo „Darbas“, ėjusio JAV 1947–1960 m., istoriją. Tam kelti uždaviniai: atskleisti LDD ir DDT organizacijų idėjines nuostatas, jų narių įnašus į žurnalo leidybą bei bendrą šių organizacijų įtaką žurnalo pobūdžiui; išnagrinėti bandymus į žurnalo leidybą pritraukti organizacijoms nepriklausiusius asmenis, jų įnašus į žurnalo turinį; papildyti istoriografijoje jau žinomas derybų dėl bendro žurnalo leidybos su liberaliosios srovės atstovais nesėkmės priežastis; išnagrinėti žurnalo leidybos problemas, nustatyti jo užsidarymo priežastis, atskleisti bandymus tęsti leidybą ar kurti naujus žurnalus „Darbo“ idėjos pagrindu; atskleisti „Darbe“ skelbtas idėjas, pažiūras ir turinį. LDD, susikūrusi (1932) kaip opozicija JAV lietuvių komunistų tarpe kylančios autoritarinėms tendencijoms, ilgainiui tapo socialdemokratiška organizacija. 1947 m. ji ėmė leisti žurnalą „Darbas“. LDD nariai St. Strazdas, N. Jonuška, J. V. Stilsonas, K. Bielinis, St. Kairys, J. Sonda buvo žurnalo redaktoriais, administratoriais, autoriais. DDT (1954) vienijo kairiųjų pažiūrų jaunimą. Jos nariai J. Repečka, J. Kiznis tapo vyr. redaktoriais. DDT suorganizavo Darbo Fondą ir taip apjungusi intelektines ir finansines žurnalo pajėgas buvo arti to, kad perimtų „Darbą“ į savo rankas... [toliau žr. visą tekstą] / Due to various reasons a great part of the Lithuanian people were living in emigration in the middle of the 20th century. Emigrants have always established organizations, published periodicals. The main aim of this thesis is to reveal the history of forgotten journal “Darbas”, published in the USA in 1947–1960. For this aim the following tasks were set: to reveal ideas of LDD and DDT, the influence on and contributions to the journal of these organizations and their members; to explore the attempts to attract other persons to become authors of “Darbas” and the contribution they made; to complement the already known in historiography reasons why negotiations with liberals inviting them to write for “Darbas” and to have a common journal were unsuccessful; to explore the problems of publishing, to find out the reasons why publishing had to be stopped, to reveal the attempts to continue publishing and to create new journals on the base of “Darbas” idea; to reveal the ideas proposed in and the content of “Darbas”. Established in 1932 to oppose authoritarian tendencies among Lithuanian communists in the USA, LDD gradually became a social democratic organization, which began to publish journal “Darbas” in 1947. Members of this organization (J. V. Stilsonas, K. Bielinis, St. Kairys, etc.) were the editors, the administrators and the authors of “Darbas”. Established in 1954, DDT was the organization that united the leftist youth. Members of DDT J. Repečka, J. Kiznis were chief... [to full text]

The present thesis deals with the conceptual economy-related metaphors in the economic discourse. The aim of the thesis is to provide the comparative analysis on the economy-related conceptual metaphors in popular economic discourse in English and Lithuanian. The paper attempts to describe the concept of metaphor and how this rhetorical device is used in the economic discourse. The analysis aims at exploring which metaphoric constructions are dominant in the English and Lithuanian economic rhetoric as well as pointing out the differences or similarities in the usage of the linguistic expressions of these constructions and the functions of the metaphorical language in economic texts. The paper consists of two parts, theoretical and analytical. Chapter 2 and 3 provides theoretical background for the analysis. Chapter 2 discusses the concept of metaphor. Section 2.1 deals with the traditional view of metaphor; whereas section 2.2 introduces cognitive linguistics and how this discipline describes metaphor. Next, section 2.3 provides a discussion on the conceptual metaphor. Section 2.4 cultural variation in metaphor is discussed briefly. Chapter 3 deals with the metaphors in economic discourse. Section 3.1 provides a brief discussion on economic discourse as a genre and its linguistic features. Section 3.2 looks at metaphors in economic discourse. Chapter 4 presents the analysis of economy-related conceptual metaphors in English and Lithuanian... [to full text] / Šis darbas nagrinėja konceptualiąsias su ekonomika susijusias metaforas anglų ir lietuvių ekonominiame diskurse. Analizės tikslas buvo išsiaiškinti, kurios konceptualiųjų metaforų konstrukcijos yra plačiausiai naudojamos lietuvių bei anglų ekonominėje retorikoje pabrėžiant vartojimo skirtumus bei panašumus koncentruojantis į funkcijas, kurias jos atlieka. Ekonominiame bei politiniame diskurse metafora dažnai suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Atlikus straipsnių, kurių tema yra Lietuvos bei Didžiosios Britanijos stojimas bei požiūris į Euro zoną, populiariuose ekonominiuose leidiniuose, buvo nustatyta, jog dažniausiai ekonominė sistema yra konceptualizuojama kaip gyva būtybė, sodas bei mechanizmas arba mašina. Šios metaforos ekonomistams bei politikams padėjo ne tik paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus ekonominius procesus, bet ir įrėminti ir pateikti tam tikrą ekonominę pasaulėžiūrą ir politiką, taip pat sąmonigai ar nesąmonigai buvo naudojamos kaip įrankis įtikinti publiką savo politinių/ekonominių sprendimų teisingumu ir subtiliai paveikti ar pakeisti piliečių nuomonę bei manipuliuoti jų nuostatomis dėl narystės krizę patiriančioje monetarinėje sąjungoje.

This masters’ treatise is named Baroque literature of Lithuania. It presents panorama of baroque literature in Lithuania in limits of present country. To reach this goal it analyses the literature from the three positions. Firstly, studies the political and historical backgrounds of the state from the early 16th century till the middle of 18th century. Secondly, shows the silhouettes and productions of the most famous and less known, or already forgotten writers, who wrote their compositions in Polish, Lithuanian and Latin languages. Thirdly, presents the most popular kinds of literature of this age. The dissertation consists of three chapters. The first chapter shows general background of baroque epoch development in West Europe. Explains the mining of baroque term and presents the historical and social circumstances of development of the stile in Lithuania. The development of literature of the trend appears on the last part of the chapter, which briefly describes the activity of Vilnius University – the place where was created baroque literature of Lithuania. The second chapter was divided for three parts with regard to languages’ situation of the country and includes by two representatives of everyone of it. Latin language represents M.K. Sarbiewski and Z. Lauksmin, Polish language – P. Skarga and Z. Morsztyn, Lithuanian language – M. Daukša and K. Širvydas. The last part of the chapter shows the first women in literature, who’s activity coincidenced with the baroque... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama pilietiškumo samprata ispanų kilmės XVI amžiaus Lietuvos lotyniškosios literatūros autoriaus Petro Roizijaus (Pedro Ruiz de Moros, ~1505 –1571) kūryboje. Toks aspektas leidžia žvelgti į kūrybą šiuolaikinio skaitytojo akimis, apibrėžti autoriaus kūrybos santykį su skirtingų laikų visuomenėmis. Teoriniu darbo pagrindu pasirinkti recepcijos teorijos Hanso Roberto Jausso svarstymai jo literatūrinio lūkesčių horizonto sąvoka, teksto analizei konkrečiose darbo dalyse naudoti intertekstualumo teoretikų pastebėjimai. Disertacijoje atskirai nagrinėjami Roizijaus poetiniai ir teisiniai tekstai, bandant ieškoti juose pilietiškumo raiškos. Poetiniuose tekstuose Roizijus, norėdamas paveikti skaitytoją, kreipia itin didel��� dėmesį į detalų ir konkretų vaizdavimą, taigi čia valstybės – piliečio santykis atsiskleidžia didiko herojaus, „verto tėvo ir tėvynės“ paveiksle. Teisiniame Roizijaus veikale Lietuvos sprendimai autorius atskleidžia pilietiškumo sampratą daugiau iš filosofinės pusės. Čia civis ir civitas sąvokos turi jungčių tiek su antikiniu romėnų pasauliu, kurį atveria intertekstinės struktūros, tiek su Lenkijoje ir Lietuvoje įprasta ir Lietuvos statutuose pabrėžiama piliečio kaip gyventojo traktuote. Pilietiškumas gali tapti elementu, kuris priartina mūsų dienų žvilgsnį prie istoriniu tapusio diskurso. Roizijaus tekstus šiandieninis skaitytojas turi galimybę atrasti iš naujo, nes jie, publikuojami ir tyrinėjami, turi įtakos ir šiandieniniam lūkesčių... [toliau žr. visą tekstą] / This work is mainly to investigate the concept of citizenship in the creation of Petrus Royzius (Pedro Ruiz de Moros, ~1505 –1571). This poet is a creator of the 16th c. Latin poetry in Lithuania. The aspect like this allows the observation towards the literature with the contemporary reader‘s eyes and determines the relationship between the author and the society of different époques. As a theoretical base of the investigation we have chosen a reception theory discussed by Hans Robert Jauss and his conception of literary horizon of expectations. The theoretical considerations of intertextuality there were used for the text analysis in the concrete places of the text. The poetical texts are considerable different from the judicial ones, while looking for the expression of citizenship in them. Royzius is very attentive for the detailed and concrete images or metaphors in order to make an influence on the reader; so the state–citizen relation reveals through the illustration of a noble hero, who is „worth his father and his fatherland“. The author reveals more philosophical conception of citizenship in his work The Lithuanian Decisions (Decisiones Lituanicae). The origin of Civis and Civitas are connected both with the antique Roman world, which is revealed by the intertextual structures, and the treatment of the citizen as an inhabitant, common in Lithuanian Statutes. The citizenship may become a connecting element between our days and the discourse becoming slowly a... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami tokie pagrindiniai dalykai – obligacijos, obligacijų rinka ir portfelio sudarymo principai. Pirmoji, teorinė darbo dalis, skirta obligacijoms: apibūdinama obligacijų rinka kaip finansų rinkų posistemis, atskleidžiamos šio vertybinio popieriaus charakteristikos, rūšys, obligacijas veikiančios rizikos. Tada yra nagrinėjamos dvi portfelinės teorijos, kuriomis remtasi tyrime. Atliekama H. Markowitz „Portfelio teorijos“ ir adekvataus investicijų stochastinei prigimčiai portfelio teorijos analizė ir palyginimas. Tyrimas atliekamas tokia tvarka: įvertinama ir išanalizuojama 2001 – 2006 m. Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinka ir kokią dalį joje užima obligacijos. Po to, remiantis išanalizuota rinka, bandoma sudaryti optimalų obligacijų portfelį Lietuvos VVP rinkos sąlygomis. Sudaromo portfelio pelningumas bei rizika valdomi pritaikius dominuojančią H. Markowitz „Portfelio teoriją“. Tyrimo rezultatams darbe papildyti suformuojamas adekvatus stochastinei obligacijų prigimčiai portfelio modelis, kuris įvertina rezultatų patikimumą. Išnagrinėjus teorinę ir praktinę dalį, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro tokios dalys: įvadas, teorinė dalis apie obligacijas, pagrindinių investicinio portfelio teorijų analizė, tyriamasis skyrius, išvados ir siūlymai, naudotos literatūros sąrašas, santrauka bei priedai. / In final thesis there are analyzed these major objects – bonds, bond market and principals of forming a portfolio of bonds. The first academic part of the work is devoted for the bonds: there are described bond market as finance market subsystem, also developed characteristics, sorts, persuading risks of this security. Then there are analyzed two theories of portfolios, which were used for the research. Also there was performed analysis and comparison of both „Portfolio theory“ created by H. Markowitz and portfolio theory adequate to the stochastic nature of investments. The research was performed in the following way: there are evaluated and analysed 2001-2006 Lithuanian government securities market and part taken by bonds. According to the analysed market there was composed an optimal bonds portfolio under Lithuanian government security market condition. The profitability and risk of the portfolio are managed adopting the prevailing „Portfolio theory“ by H. Markowitz. According to research results there were formed portfolio model adequate to stochastic nature of bond, which evaluates the reliability of results. At the end there are given conclusions of the final thesis and suggestions. Structure: introduction, academic chapter about bonds, analysis of the main investment portfolio theories, investigative chapter, conclusions and suggestions, list of references, summary and appendixes.

Pastaraisiais metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ėmė sparčiai gausėti skirtingų tautybių moksleivių. LR švietimo įstatymai tiek ir sugrįžusiems lietuvių tautybės mokiniams, tiek ir kitataučiams vaikams laiduoja metus trunkantį lietuvių kalbos mokymą toje pačioje Išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Tad lituanistai šiandien susiduria su didele problema – kaip (kokiu būdu) išmokyti lietuvių kalbos, kai skiriasi vienoje klasėje besimokančių mokinių ne tik amžius, gebėjimai, poreikiai bei lietuvių kalbos žinių lygis, bet ir jų tautybė, gimtoji kalba, kultūra o kartu ir pačios kalbos mokymo bei mokymosi tikslai (motyvai). Mokymo individualizavimas, remiantis reformuotais švietimo dokumentais, yra bene vienintelis būdas galintis padėti pedagogui išspręsti prieštaravimus tarp bendrųjų reikalavimų ir individualios mokinio asmenybės poreikių bei gebėjimų. Tad šio darbo tikslas – pagrįsti (teoriniame bei praktiniame lygmenyse) individualizavimo būtinybę skirtingų tautybių mokinius mokant lietuvių kalbos. Darbe remiantis pedagogine ir psichologine literatūra bei švietimo dokumentais atlikta individualizuoto mokymo sampratos analizė. Pagrįstas mokymo individualizavimo suderinamumas su švietimo dokumentais bei vidiniais asmens poreikiais. Atskleistas lietuvių kalbos mokytojo kintantis vaidmuo individualizuojant mokymą skirtingų tautybių vaikams. Išskirti bei aptarti esminiai, lietuvių kalbos mokymą įtakojantys išoriniai (mokytojo veikla, jo kuriama pedagoginė aplinka, požiūris... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years in Secondary schools of Lithuania the number of different nations schoolchildren increased. The Lithuania Republic education laws are similar to Lithuanian schoolchildren returned from foreign countries and other nationalities schoolchildren requiring to learn Lithuanian language in the same equalizer mobile group. So, Lithuanian teachers have a big problem today – how to teach Lithuanian language the schoolchildren when they are different age, abilities, level of knowledge, nationality, language, culture and motivation of language teaching and learning, but they are in the same class. Individualization of learning on the ground reform education documents is the only way helping teachers to solve contradiction between common requirements and individual person abilities. The aim of this work is to base (in theory and practice) individual teaching Lithuanian language for various nationalities of schoolchildren. In this work was analyzed individual teaching through looking to pedagogical and psychological literature and education documents. It was based on individual teaching and its correspondence to education documents and inner demand of person. It was shown changing Lithuanian teachers role to individual teaching of different nation schoolchildren. It was written about essential Lithuanian teaching external factors (teacher activity, his pedagogical atmosphere, attitude) and inner factors (individual schoolchildren features). I researched individual... [to full text]

Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text] / 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą]

The Aim of the research is to define and analyse works of Lithuanian abstract painting during the Soviet period by establishing and comparing the diversity of criticism and practices of abstract art in Lithuania over several decades (from the end of the 1950s to the 1980s). In this thesis abstract paining is treated as a radical artistic reaction in Lithuania in terms of its theoretical and historical characteristics, and the general artistic context during the Soviet period is analysed in terms of socio-political issues. This is a study of the most celebrated examples of Western European art (also American art) presenting the most recent tendencies that developed out of them and juxtaposing it with the Central European culture (as the area of Soviet influence). Western European culture and its artistic movements were a complete opposition to the artificially built Eastern Block during the Soviet period. The forced separation of this period defined its unique qualities that found one expression in Central Europe and a different one in countries occupied by the Soviets (eg. in Lithuania); it also formed the position of freedom of an alternative art. Whereas in the West abstraction, in its own time, was the great boom of modernism because it freed painting from the traditional language of ‘representation’ and illustration, in Lithuania, in its local context, it had more functions: it was considered to be the great achievement of late modernism that helped to discover newer than... [to full text] / Disertacijos santraukoje nurodomi analizuoti Lietuvos abstrakčiosios tapybos kūriniai sovietmečiu, išskiriant ir lyginant kelių dešimtmečių (nuo šeštojo pabaigos iki devintojo) dailės ir dailės kritikos įvairovę Lietuvoje. Abstrakčioji tapyba, peržvelgus jos teorinius ir istorinius akcentus, vertinama kaip radikali meninė reakcija Lietuvoje, o bendras meninis kontekstas sovietmečiu analizuojamas iš sociopolitikos problematikos perspektyvos. Tai Vakarų Europos (bei iš JAV atkeliavusių) žymiausių pavyzdžių analizė, pateikianti išsivysčiusias iš jų naująsias tendencijas ir Vidurio Europos (kaip sovietmečio įtakos lauko) kultūrų sugretinimas. Visiška priešingybe sovietmečio dirbtinai suręstam Rytų blokui buvo Vakarų Europos kultūra ir jų meninės srovės. Priverstinis to laikotarpio atskyrimas nulėmė savitumus, vienaip pasireiškusius Vidurio Europoje, kitaip – sovietų okupuotose šalyse (pvz., Lietuvoje), ir iššaukusius kitokio meno laisvės poziciją. Vakaruose abstrakcija buvo modernizmo suklestėjimas, tai reiškė išsivadavimą iš tradicinės dailės kalbos, susijusios su vaizdo atvaizdavimu. Lietuvoje abstrakcijos apraiškos turėjo ir kitokių funkcijų: plastinės meninės kalbos įvairove buvo bandoma paneigti priverstinai primestą socrealizmo ideologiją. Disertacijos santraukoje atskleidžiamos Lietuvos abstrakčiosios tapybos formavimosi prielaidos ir galimybės. Abstrakčiosios tapybos užuomazgos –– S. Kisarauskienės, V. Kisarausko darbų pavyzdžiai, J. Švažo, L. Katino ir kt. tapyba XX... [toliau žr. visą tekstą]

Objective of the research – to educe the evolution the regime of the martial law in the Republic of Lithuania 1919 – 1940, factors determining it, while analyzing and assessing the most important political, institutional, social aspects of this phenomenon and their interactions. / Tyrime yra siekiama atskleisti Karo padėties režimo Lietuvos Respublikoje 1919 – 1940 m. raidą, išanalizuoti bei įvertinti šio reiškinio svarbiausius politinius, institucinius, socialinius aspektus, jų sąveikas.

Šiame darbe analizuojama, kaip Lietuvoje aiškinamas multikultūralizmo reiškinys ir kokie yra multikultūralizmo elementai Lietuvos švietimo politikoje. Šiandienos globalizacijos sąlygos atveria vis platesnes galimybes multikultūralizmo plėtrai, kultūrų dialogui ir integracijai. Kaip ir kiekvienas reiškinys, multikultūralizmas įvairių šalių skirtingose visuomenėse yra suvokiamas skirtingai, o tai lemia nevienodas iškylančias problemas ir diskusijas jas sprendžiant politiniame kontekste. Lietuvos viešojoje erdvėje multikultūralizmo sąvoka įsitvirtino visai neseniai, šiandien ją matome ir kai kuriuose Lietuvos švietimo politikos dokumentuose. Pastebima, kad Lietuvoje multikultūralizmas dažniausiai suvokiamas primityviai ir yra menkai nagrinėtas reiškinys. Pasirinkto darbo objektas – Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Darbe siekiama atskleisti ir įvertinti multikultūralizmo apraiškos formas Lietuvos švietimo politikoje, išanalizuoti jos ypatumus ir perspektyvas. Darbe keliami uždaviniai: apžvelgti multikultūralizmo teorijos modelius, juos palyginti su Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, atskleisti, kaip Lietuvoje yra suprantama etninė kultūra, išnagrinėti pagrindinius teisinius dokumentus, identifikuoti, kuo... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s final work analyses how manifestation of multiculturalism is explained and what the elements of multiculturalism in Lithuanian education policy are. Nowadays the conditions of globalization are opening wider possibilities for the development of multiculturalism, for the dialogue of cultures and integration. For that reason every manifestation of multiculturalism in different societies of various countries is differently understood, consequently it influences various arising problems, discussions and their solutions in the political context. The concept of multiculturalism has become stronger not so long ago and it is obviously visible in some Lithuanian education political documents. Noticeably, that multiculturalism in Lithuania is perceived primitively and is rarely discussed manifestation. The studying object of this work is Lithuanian education policy in the context of multiculturalism. The framed hypothesis in this work claims that there is no consecutive multicultural policy in Lithuania as the education policy is formed in the context of nation – ethnic policy. The narrow-minded understanding of this concept hinders to imply the policy of multiculturalism in everyday life. The work seeks open and estimates the forms of manifestation of multiculturalism in Lithuanian education policy, to analyze its peculiarities and prospects. The objectives of this work are to observe the models of multiculturalism theory and compare them with Lithuanian and other... [to full text]