Global ETD Search

1	Dizaino apsaugos sistemos ir jų tarpusavio santykis / Design protection systems and the relationship between them Šablova, Julita Anastazija 25 June 2014 (has links) Specifinės dizaino prigimtis lemia tai, kad Lietuvoje ir Europos Sąjungoje dizainas gali būti saugomas pagal skirtingas apsaugos sistemas. Pirma, galima registruoti dizainą pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą. Antra, yra galimybė registruoti Bendrijos dizainą pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų, kuris vieningai galios visoje ES teritorijoje. Be to šis Reglamentas numato neregistruoto dizaino apsaugą, neapsunkintą jokiais formalumais. Trečia, dizainai, kaip taikomosios dailės kūriniai saugomi pagal autorių teisę. Ketvirta, dizainą įmanoma saugoti pagal prekių ženklų, patentų, naudingųjų modelių teisę. Galiausiai, pramoninio dizaino apsaugai taikomos apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklės. Magistro darbe yra nagrinėjamos skirtingos dizaino apsaugos sistemos, atkleidžiamas apsaugos sistemų santykis, vertinamas apsaugos persidengimas. Magistro darbe didelis dėmesys skiriamas dizaino apsaugos sąlygoms – naujumui ir individualumui, šių sąvokų sudėtinių elementų, tokių kaip „informuotas vartotojas“, „bendras įspūdis“, „neesminės detalės“, „paskelbimas visuomenei“ analizei, taip pat nagrinėjama ar dabartinė dizaino apsauga nėra perteklinė ir nepagrįsta. / Due to the specific nature of the design it is possible to protect it by various protection regimes. Firstly, design can be registered in accordance with Lithuanian design law. Secondly, it is possible to register the design under Council Regulation (EC) No 6/2002 of 12 December 2001 on Community designs which will have a unitary character. In addition, the Regulation provides protection for unregistered designs without any formalities. Third, the design as a work of applied art shall be protected under copyright law. Fourth, it is possible to protect the design under the trademark laws, patent laws and utility model laws. Finally, industrial design is protected against unfair competition. Master's thesis examines a different design protection systems and a relationship between them, analyses protection overlap. Master's thesis focuses on the conditions of the design protection - the novelty and individuality, analyses constituent elements of these concepts, such as "informed user", "overall impression", "immaterial details", "made available to the public". Master's thesis also examines whether the current design protection is not redundant and unreasonable. Dizaino apsauga Naujumas Individualumas Autorių teisė
2	Kolegijų pedagogų individualaus profesinio tapsmo edukaciniai pagrindai / Educational Basics of Individual Proffesional Becoming of College Teachers Šedžiuvienė, Natalija 01 September 2005 (has links) INTRODUCTION Relevance of the scientific problem: Individual experience of teachers, perceiving one’s self as an instance of the subject’s activities in the teacher career is becoming one of the pre-conditions for professional development. However, modern educology still targets at general requirements for a teacher’s work rather than his/her professional individuality. It is impossible to realise the new paradigm of humanistic education without the quintessence of perception of an educator’s personality, aim, content and characteristics of professional development. All this cannot proceed without an expression of professional individuality, which realises the humanistic potential of educating. Nevertheless, solving of such problems in educology still encounters a number of obstacles: the boundaries, fields and goals of teacher activities, the realisation of which depend on a teacher’s individuality are not sufficiently defined, because everything what is individual is referred to as a common element. A statement of Ušinskas (1983) that in teaching everything is based on a personality and “only a personality is capable/may educate a personality” also remains declarative (1983, p. 14). Processes of individual professional becoming of college teachers have not been researched, but they continuously foster interest of scholars as there is a growing tendency to assess a teacher in terms of his/her individuality, uniqueness and individual style (Pukelis, 2004; Laužackas, 2003... [to full text] Educology Modeliavimas - modelling Individualumas - individuality Savireguliacija - self-regulation Savimonė - self-awareness Konstravimas - construction Augimas - development Tapsmas - becoming Saviprojektavimas - self-projection
3	Kolegijų pedagogų individualaus profesinio tapsmo edukaciniai pagrindai / Educational Basics of Individual Professional Becoming of College Teachers Šedžiuvienė, Natalija 04 July 2005 (has links) Relevance of the scientific problem: Individual experience of teachers, perceiving one’s self as an instance of the subject’s activities in the teacher career is becoming one of the pre-conditions for professional development. However, modern educology still targets at general requirements for a teacher’s work rather than his/her professional individuality. It is impossible to realise the new paradigm of humanistic education without the quintessence of perception of an educator’s personality, aim, content and characteristics of professional development. All this cannot proceed without an expression of professional individuality, which realises the humanistic potential of educating. Nevertheless, solving of such problems in educology still encounters a number of obstacles: the boundaries, fields and goals of teacher activities, the realisation of which depend on a teacher’s individuality are not sufficiently defined, because everything what is individual is referred to as a common element. A statement of Ušinskas (1983) that in teaching everything is based on a personality and “only a personality is capable/may educate a personality” also remains declarative (1983, p. 14). Processes of individual professional becoming of college teachers have not been researched, but they continuously foster interest of scholars as there is a growing tendency to assess a teacher in terms of his/her individuality, uniqueness and individual style (Pukelis, 2004; Laužackas, 2003; Leontjev, 1999... [to full text] Educology Modeliavimas Self-awareness Self-regulation Saviprojektavimas Savireguliacija Augimas Construction Tapsmas. Development Konstravimas Modelling Self-projection Individuality Savimonė Individualumas Becoming
4	Funkcinė stilistinė sintaksinių priemonių diferenciacija V. Juknaitės tekstuose / Functional stylistic measures of syntactic differentiation in V. Juknaitė texts Pranskevičiūtė, Inga 11 July 2011 (has links) Lietuvių kalbos funkcinių stilių skyrimo kriterijai priklauso nuo atskirų tyrinėtojų iškeliamų požymių. Kalbotyros terminų žodyne funkcinis stilius apibūdinamas kaip kalbos atmaina, vartojama tam tikroje žmonių veiklos srityje. Galima skirti tokius funkcinius stilius: buitinį, kanceliarinį, meninį, publicistinį ir mokslinį. Kiekviename funkciniame stiliuje vartojamos skirtingos kalbos priemonės, jos savitai organizuojamos. Žanras – viena iš svarbesnių stilistinių kategorijų, kuria perduodama informacija. Tai labai parankus tekstų klasifikavimo įrankis, tačiau jam trūksta aiškiai apibrėžtų klasifikavimo kriterijų. Šio darbo objektas – sakinys ir jo funkcionavimas V.Juknaitės įvairių kalbos atmainų, įvairių žanrų tekstuose. Sakinio ilgis – vienas iš sakinio parametrų, padedantis atskleisti teksto savitumą. Šiame darbe pirmą kartą siekiama analizuoti šnekamosios kalbos sakinius ir jų parametrus. Šnekamosios kalbos sakinio ilgis dar nėra tyrinėtas. Ištyrinėjus sakytinės ir rašytinės kalbos sakinių ilgio struktūrą, patyrinėjus V.Juknaitės kalbinės laiškų raiškos savitumą galima kalbėti apie autorės idiostilių. Būtent autorystės valia ir formuojamas įvairių V.Juknaitės rašymų formų – meninės kūrybos, publicistinių, mokslinių tekstų, tiek šnekamosios kalbos – idiostilius. Rašytojos siekis meniniais vaizdais apipavidalinti kūrinio erdvės ir laiko pokyčius skatina įvairių raiškos priemonių vartojimą, jų atranką pagal individualius poreikius. Todėl kalba yra labai svarbus instrumentas... [toliau žr. visą tekstą] / Functional styles of Lithuanian language's criteria depends on the raised features by individual researchers. Functional style in Linguistics Glossary is characterized as a language variety used in a particular area of human activity. There are some functional styles: domestic, clerical, artistic, scientific, publicistic. Each functional style of language are used by the different measures and they are organized individually. Genre is one of the most important stylistic categories in which information is transmitted. This is a very handy tool for text classification, but it lacks to clearly defined criteria for classification. Work object - the sentence and its functioning in different language, different genres of texts of V Juknaitė. Length of the sentence is one of the parameters of the sentence that helps to reveal the text identity. This work pursues to analyze the spoken sentences and their settings. Sentence lenght of conversational speech hasn't been explored yet. Explored the spoken and written language, sentence length, structure and look at the linguistic expression of V.Juknaitė we can talk about auhtor's idiostyle. It were the various V.Juknaitė posting forms of idiostyle - artistic, publicistic, scientific texts and spoken language. The writer's ambition to format the work space and time changes by artistic images are motivate the application of different time expressions and screening them by individual needs. Therefore language is a very important tool that... [to full text] Philology Sakinio struktūra Funkcinis stilius Idiostilius Sakinio ilgis Stiliaus individualumas Sentence structure Functional style Idiostyle Sentence length Style individuality
5	Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės / Characteristics of homoscopic traces and possibilities of their investigation from the point of view of forensics Gargasaitė, Akvilė 25 June 2014 (has links) Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėta pakankamai nauja tema ,,Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės“, kadangi Lietuvos kriminalistinėje literatūroje nėra aptinkamos tokios sąvokos kaip homoskopinis pėdsakas, nors yra mokslinių darbų, kuriuose tas pats pėdsakas vadinamas homeoskopiniu. Homoskopiniai pėdsakai yra žmogaus kūno dalimi palikti pėdsakai, kurie skirstomi į rankų, kojų (basų kojų pėdsakai, kartais randami ir avalynės viduje), dantų, nagų ir galvos paviršiaus pėdsakus. Pirmoje darbo dalyje trumpai išdėstyta, kas yra pėdsakai nagrinėjamos temos prasme bei pėdsakų rūšys. Vėliau aptariama kiekviena iš homoskopinių pėdsakų rūšių anatomiškai bei kriminalistiniu požiūriu – pateikiama pėdsakų charakteristika. Rankų pėdsakai yra dažniausiai aptinkami, tiriami bei pagal juos lengviausia identifikuoti asmenį, todėl jie yra aptarti pirmiausiai. Toliau yra pateikiamos kojų, dantų, nagų bei galvos paviršiaus (svarbiausias vaidmuo tenka lūpų bei ausų pėdsakams) pėdsakų charakteristikos. Pagal juos taip pat galima nustatyti asmens tapatybę, tačiau tai padaryti yra sunkiau nei rankų pėdsakų atveju. Kita vertus, gali būti nustatyta daug informacijos apie atskiras nusikalstamos veikos aplinkybes. Antroje darbo dalyje nurodyta, kokiose įstaigose Lietuvoje yra atliekami specialisto tyrimai bei ekspertizės. Be to, pateiktos homoskopinių pėdsakų tyrimo galimybės surandant, išryškinant, fiksuojant, paimant bei tiriant laboratoriniu būdu homoskopinius... [toliau žr. visą tekstą] / A quite new subject “Characteristics of Homoscopic Traces and Possibilities of their Investigation from the Point of View of Forensics” was analyzed in this master’s thesis, whereas it cannot be found such a concept as homoscopic trace, although there is some scientific work in which the same trace is called homeoscopic. Homoscopic traces are the ones that are left by human body parts and they are divided into handprints, footprints (barefoot and footprints in footwear), bite marks, fingernail scrapings and prints that are left by a surface of a head. The first part briefly sets out what is the meaning of the traces and their types within the topic of the thesis. Also each kind of the homoscopic traces are discussed anatomically and from the point of view of forensics, thus the characteristics of homoscopic traces are given. At first handprints are discussed because they are mostly detected and examined. Furthermore by using them it is easy to identify a person. Then the characteristics of footprints, bite marks, fingernail scrapings and prints left by a surface of a head (especially lip prints and ear prints) are represented. Using them we can also determine person’s identity but it is more difficult than using handprints. On the other hand, we can learn some information about individual circumstances of the crime. The institutions in Lithuania in which specialists’ researches and forensics are carried out are noted in the second part of master’s thesis. In addition, the... [to full text] Kriminalistika Kriminalistikos technika Antropometrija Kriminalistinė identifikacija Identifikacinis uždavinys Neidentifikacinis uždavinys Trasologija Homoskopija Pėdsakas Pėdsakų rūšys Pėdsakai plačiąja prasme Pėdsakai siaurąja prasme Pėdsakas-atspindys Statinis pėdsakas Dinaminis pėdsakas Kombinuotas pėdsakas Įspaustinis (reljefinis) pėdsakas Paviršinis pėdsakas Antsluoksninis pėdsakas Nuosluoksninis pėdsakas Matomas pėdsakas Silpnai matomas pėdsakas Nematomas pėdsakas Latentinis pėdsakas Žmogaus palikti pėdsakai Homoskopinis Homoskopiniai pėdsakai Žmogaus kūnas Žmogaus kūno dalis Anatominė sandara Ranka Plaštaka Delnas Pirštai Rankų pėdsakai Pirštų pėdsakai Delno pėdsakas Papiliariniai raštai Lankiniai papiliariniai raštai Apvalieji papiliariniai raštai Pastovumas Individualumas Gebėjimas atsistatyti Daktiloskopija Palmoskopija Poroskopija Edžeoskopija Bendrieji požymiai Individualieji požymiai Dermatoglifika Koja Pėda Padas Basa koja Kojų pėdsakai Pėdsakas avalynės viduje Pėdsakų takelis Ėjos krypties linija Ėjos linija Žingsnio ilgis Žingsnio plotis Žingsnio kampas Dantys Danties vainikas Pieniniai dantys Nuolatiniai dantys Dantų lankas Dantų kompleksas Dantų požymiai Dantų rūšys Natūralūs dantys Dantų protezai Anatominiai požymiai Dantų anomalijos Požymiai dėl ligų Požymiai dėl gydymo Variacija Dantų pėdsakai Įkandimas Prikandimas Atkandimas Nukandimas Dantų sukandimas Viršutinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Prognatija Progenija Nagai Nagų pėdsakai Įbrėžimai Galvos paviršius Galvos paviršiaus pėdsakai Kakta Kaktos pėdsakas Nosis Nosies pėdsakas Skruostas Skruosto pėdsakas Smakras Smakro pėdsakas Plikė Plikės pėdsakas Lūpos Apatinė lūpa Viršutinė lūpa Lūpų pėdsakas Cheiloskopija Lūpų raštas Ausis Ausies kaušelis Ausies pėdsakas Otoskopija Pėdsakų tyrimas Žmogaus paliktų pėdsakų tyrimas Homoskopinių pėdsakų tyrimas Specialistas Specialisto tyrimas Specialisto išvada Ekspertas Teismo ekspertizė Ekspertizės aktas Trasologinė ekspertizė Rankų pėdsakų ekspertizė Kriminalisto lagaminas Techninės priemonės Pėdsakų suradimas Apšvietimo priemonės Optinės priemonės Pėdsakų išryškinimas Fizikinis-mechaninis būdas Daktiloskopiniai milteliai Daktiloskopiniai šepetėliai Cheminis būdas Pėdsakų užfiksavimas Procesinio veiksmo protokolas Fotonuotrauka Vaizdo įrašas Garso įrašas Schema Planas Išlieja Pėdsakų paėmimas Laboratorinis tyrimas Lyginamasis pavyzdys Lyginamoji medžiaga Lyginamasis tyrimas Asmens tapatybės nustatymas

1

Page generated in 0.029 seconds