Šiame darbe buvo pasiūlyti dirbtinio intelekto pritaikymo būdai bei metodai, kompiuterinio žaidimo personažui, dviejų personažų koviniam žaidimui. Pasiūlytais būdais bei metodais buvo bandoma pritaikyti dirbtinį intelektą kompiuterinio žaidimo personažui, šio tipo žaidimui. Buvo tiriama ar pasliūlyti būdai ir metodai tinka šiai kompiuterinių žaidimų klasei. Taip pat buvo tiriamas agento mokymosi greitis, nuo ko jis priklauso bei ieškomi faktoriai, kurie lemia tokio tipo žaidimo personažams sparčiau mokintis ir naudingiau naudotis įgytomis žiniomis. Atrastus ir ištirtus faktorius buvo stengiamasi suderinti taip, kad mokomas personažas balansuotų tarp greitai besimokančio ir tinkamai besinaudojančio išmoktomis žiniomis. / In this work was offered an adjustments of techniques and methods of artificial intelligence for computer player, in two-players combat games. There was tried to adapt the artificial intelligence to the computer player, with those proposed techniques and methods in this type of games. Also was investigated whether those proposed techniques and methods suits for this class of computer games. In this work also was analyzed agent learning speed, on what depends it and explored the factors that determines the rapid learning speed and efficient use of agent knowledge. Discovered and investigated factors were fitted to the rapid learning speed and efficient use of agent knowledge.

Magistriniame darbe buvo apibrėžta besimokančios organizacijos samprata, pagrindiniai bruožai ir formavimo elementai. Organizacija vertinama pagal besimokančios organizacijos formavimo elementus, todėl visas dėmesys darbe sutelktas į besimokančios organizacijos formavimo elementų atskleidimą. Tik žinant ir suvokus besimokančios organizacijos formavimo elementus, galima praktiškai įvertinti kiek įmonė atitinka moksliosios organizacijos koncepciją. Tarptautiškumas, šiuo atveju, reiškia, kad organizacijos rinka gali būti ta pati, t.y. vietinė ar regioninė, tačiau organizacija toje rinkoje turi konkuruoti pasauliniu mastu. Organizacijos strategija turi būti visuotinė technologijų, produkcijų, informacijos, žinių o ypatingai žmoniškųjų išteklių srityje. Prieita išvados, kad esminį besimokančios organizacijos formavimą lemia pats besivystantis žmogus – individas - organizacijos darbuotojas. Kinta aplinka, o su juo keičiasi ir organizaciją, todėl individas tampa ypatingai svarbus. Jis turi identifikuoti kitus besimokančios formavimo elementus kaip žinių valdymą, vadovavimą, nuolatinį mokymą, organizacijos kultūrą ir tik nuo jo (individo) priklauso kaip efektyviai bus į juos reaguojama. Taip organizacija nepraranda konkurencinio pranašumo. Kita problema, susijusi su besimokančios organizacijos formavimu, yra darbuotojų kaita. Organizacija ypatingai akcentuoja darbuotojų mokymus, tobulinimą, bet jie ima ir išeina iš organizacijos, išsinešdami gautus įgūdžius, žinias, patirtį. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / Formation of learning organization is a long-term process that involves adjustment of approaches, obligations, management of the entire process and acquisition of experience. Alongside with the organization, the way of thinking of an individual affecting organizational structure, management, organizational culture and other modifications must also change. Steps towards development implemented by the individual forces the organization out of mental disbalance and thus induce to take the path of development. A competitive advantage and efficiency of the organization is achieved by applying mental characteristics, attitudes, values which, when properly followed, could give strength to face and deal with challenges that change at enormous speed. Therefore, the basic formation of the learning organization is caused by the developing individual, and the development leads to the evolution of the organization. The object of this work is the mentality of the individual, which is the basic element of the formation of the learning organization. As a consequence, the purpose is to analyze the missing element of the formation of the learning organization in shaping a model of the international learning organization. The methods used in the analysis of Lithuanian research literature of foreign and domestic scientists allow organizing and relating notions of the individual’s mental activity and elements of learning organization formation. The analysis of scientific literature lets to make a... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti teorines ir taikomąsias emocinės inteligencijos ir lyderystės sąsajas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti emocinės inteligencijos koncepciją teoriniu jos raidos požiūriu; apžvelgti lyderystės koncepcijos raidą ir perpektyvas; nustatyti teorinius emocinės inteligencijos ir lyderystės bei jų dedamųjų sąryšius; ištirti emocinės inteligencijos ir lyderystės koreliacijas pasirinktoje socialinėje aplinkoje. Naudojantis indukciniais duomenų analizės bei atvejo analizės, kurią sudaro apklausa raštu ir sociometrija, metodais, prieita prie išvados, jog emocinės inteligencija tiesiogiai koreliuoja su transformacine lyderyste. Emocinę inteligenciją galima laikyti kaip vieną iš būtinų, tačiau nepakankamų efektyvios lyderystės elementų. Bruožų lygmenyje svarbiausiais asmeninias indvido emocinės inteligencijos ir transformacinės lyderystės ryšiais laikomi pasitikėjimas savimi, savikontrolė, iniciatyvumas ir lankstumas, kuriuos apjungia charizma, o socialiniais – empatija, konstruktyvus bendravimas ir pokyčių iniciavimas. Organizacijos UAB „DS Distribution“ lygmenyje, remiantis teorinėmis išvadomis, patvirtintos mokslinės prielaidos, jog svarbi emocinės inteligencijos dedamoji charizma siejasi su atskirais transformacinės lyderystės komponentais – idealizuota įtaka, įkvepiančia motyvacija ir charizmatine lyderyste. Emocinės inteligencijos sudedamasis komponentas empatija stipriai koreliuoja su konstruktyviu bendravimu ir asmeniniu dėmesiu, siejasi su... [toliau žr. visą tekstą] / Today`s business environment is changing tremendously, so one of the most popular research object in the organizational success field become effective leadership and several components of it. Various studies confirmed, that effective leaders were identified as those, who reported transformational behaviours and demonstrated the abilities to understand, use and manage self and others emotions. Emotional intelligence is a term that refers to a field of theories relating to the understanding and use of emotions. Debate currently rages as to what, exactly, emotional intelligence is. There are two widely recognized schools of thought at present. But no matter wich model is considered, there are clear theoretical ties between emotional intelligence and leadership. So emotional intelligence has become increasingly popular as a measure for identifying potentially efective leaders, and as a tool for developing effective leadership skills. The aim of the present paper was to explore the relationship between emotional intelligence and leadership. Several tasks was set to highlight these correlations. First, emotional intelligence and leadership concepts was defined and mostly usable models considered. Then several theoretical and practical corellations was found between emotional intelligence and transformational leadership. Emotional intelligence and its components, especially empathy and charisma, has significant correlation with transformational leadership and several components of... [to full text]

Summary After its Independence, Lithuania has witnessed to a considerable number of positive changes in the sphere of integration of the disabled. Still, the current situation of the disabled in Lithuania could be called paradoxical. It has reached a critical point and demands radical solutions. On the one hand, the attention and tolerance of the society towards the disabled have been augmenting; on the other hand, the care for the disabled is becoming declaratory. The main and the greatest obstacle for the integration of the disabled into society is a negative attitude towards them; while, on the contrary, a positive attitude is one of the crucial conditions for succesful integration. Although nowadays media has been showing a greater interest in the life of the disabled, the great part of society regards people with a handicap as those who have to live and work seperately. An attitude of traditional segregation of the disabled is disappearing very slowly. People with mental disability are still welcomed with an especially unfavourable attitude. Thus the object of the survey of the diploma – is an attitude towards people with mental disability; and the aim of this work – is to reveal an expression of an affirmative/optimistic attitude towards people with a mental handicap in daily social interaction. Survey tasks 1. To examine and evaluate the attitude of the workers of the day-care center towards people with mental disability; 2. To reveal how the workers manage to... [to full text]