Šis disertacija išsiskiria tuo, kad yra tiesiogiai skirta partizanų karo sampratos problematikai. Disertacijoje tiriama šiuolaikinei Lietuvos kultūrai būdinga partizanų karo samprata, atskleidžiama jos įtaka politiniams ir teisiniams reiškiniams ir sovietinės indoktrinacijos vaidmuo jai formuojantis. Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai. Pirmojoje dalyje atskleidžiama sovietinio pseudoistorinio pasakojimo apie partizanų karą įtaka šiuolaikinės Lietuvos istorinės kultūros susiformavimui. Antrojoje dalyje aptariamas politinis partizanų karo vertinimas, tiriami bandymai politiškai įprasminti partizanų karą ir tokios politikos atmetimas visuomenėje. Trečiojoje dalyje pagrindžiama, kad šiuolaikinė Lietuvos teisinė praktika kyla iš sovietinės „teisės“ tradicijos. Ši teisinės kultūros savybė siejama su istorinės ir politinės kultūros deformacijomis, sąlygotomis sovietinės pseudoistorijos primetimo. Ketvirtojoje dalyje nurodomos prielaidos formuotis alternatyviai, sovietinę indoktrinaciją atmetančiai partizanų karo sampratai. Visos viena kitą papildančios disertacijos dalys leidžia formuluoti išvadas apie sovietinės pseudoistorijos primetimo pasekmes šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir šios problemos sprendimo būdus. / This dissertation for the first time deals exceptionally with the concept of the guerrilla war. The main problem of the research is the influence of the specific concept of the guerrilla war on the political and legal spheres and the role of the soviet indoctrination in the formation of such concept. The dissertation consists of the introduction, four parts, conclusions and the lists of sources and literature. In the first part the influence of the soviet pseudohistorical narrative over the formation of the contemporary historical culture is being discussed. In the second part the efforts to pay political homage to the guerrilla war and the failure of such efforts is being investigated. In the third part it is being argued that the legal practice concerning the former guerrilla fighters stems from the soviet “legal” tradition, this being the consequence of the deformation of the historical culture. In the fourth part the premises for the formation of the alternative concept of the guerrilla war are being considered. The research enables to formulate the conclusions about the consequences of the soviet indoctrination in the culture of contemporary Lithuania and the possible ways to cope with this problem.

Šis disertacija išsiskiria tuo, kad yra tiesiogiai skirta partizanų karo sampratos problematikai. Disertacijoje tiriama šiuolaikinei Lietuvos kultūrai būdinga partizanų karo samprata, atskleidžiama jos įtaka politiniams ir teisiniams reiškiniams ir sovietinės indoktrinacijos vaidmuo jai formuojantis. Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai. Pirmojoje dalyje atskleidžiama sovietinio pseudoistorinio pasakojimo apie partizanų karą įtaka šiuolaikinės Lietuvos istorinės kultūros susiformavimui. Antrojoje dalyje aptariamas politinis partizanų karo vertinimas, tiriami bandymai politiškai įprasminti partizanų karą ir tokios politikos atmetimas visuomenėje. Trečiojoje dalyje pagrindžiama, kad šiuolaikinė Lietuvos teisinė praktika kyla iš sovietinės „teisės“ tradicijos. Ši teisinės kultūros savybė siejama su istorinės ir politinės kultūros deformacijomis, sąlygotomis sovietinės pseudoistorijos primetimo. Ketvirtojoje dalyje nurodomos prielaidos formuotis alternatyviai, sovietinę indoktrinaciją atmetančiai partizanų karo sampratai. Visos viena kitą papildančios disertacijos dalys leidžia formuluoti išvadas apie sovietinės pseudoistorijos primetimo pasekmes šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir šios problemos sprendimo būdus. / This dissertation for the first time deals exceptionally with the concept of the guerrilla war. The main problem of the research is the influence of the specific concept of the guerrilla war on the political and legal spheres and the role of the soviet indoctrination in the formation of such concept. The dissertation consists of the introduction, four parts, conclusions and the lists of sources and literature. In the first part the influence of the soviet pseudohistorical narrative over the formation of the contemporary historical culture is being discussed. In the second part the efforts to pay political homage to the guerrilla war and the failure of such efforts is being investigated. In the third part it is being argued that the legal practice concerning the former guerrilla fighters stems from the soviet “legal” tradition, this being the consequence of the deformation of the historical culture. In the fourth part the premises for the formation of the alternative concept of the guerrilla war are being considered. The research enables to formulate the conclusions about the consequences of the soviet indoctrination in the culture of contemporary Lithuania and the possible ways to cope with this problem.

Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių patekimo ir buvimo Lietuvoje istorija dar nėra sulaukusi išsamių ir detalių tyrimų. Šiandien tyrinėtojams prieinama istoriografija tik epizodiškai aprašo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių buvimo Lietuvoje raidą, jų santykius su Lietuvos administracija, vietos gyventojais. Disertacijos tyrimo objektas: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje, jų patekimo, buvimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos 1939–1940 m. raida. Pirmoji darbo dalis skirta pristatyti svetimšalių ir karo pabėgėlių sąvokų panašumams ir skirtumams remiantis Lietuvos teisiniais aktais aptarti. Antroji dalis skirta internuotiesiems Lenkijos kariams. Joje aptariama Lenkijos karių internavimas, internuotųjų stovyklų steigimas, stovyklų tinklo kaita bei jų likvidavimas. Atskiruose skyriuose nagrinėta internuotų karių gyvenimo stovyklose kasdienybė, karių repatriacija į Sovietų Sąjungos ir Vokietijos užimtas teritorijas bei internuotųjų karių perėmimas iš sovietų pusės 1940 m. vasarą. Trečioji disertacijos dalis skirta civiliams karo pabėgėliams. Parodomi pabėgėlių administravimo aspektai remiantis Komisariato karo atbėgėlių reikalams tvarkyti ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikla. Kadangi absoliučią pabėgėlių daugumą sudarė lenkų ir žydų tautybių pabėgėliai buvo aptarta kiekviena tautinė grupė atskirai bei Lietuvos pilietybės suteikimo problematika. Stengtasi parodyti lenkų pabėgėlių bei Vilniaus krašto gyventojų „ateivių“ teisinį statusą Lietuvos Respublikoje. Bandyta... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation covers World War II refugee in Lithuania, their coming, staying and leaving Lithuania in 1939 – 1940. The first chapter of dissertation discusses similarities and differences of terms foreigner and refugee according to domestic legislation. Furthermore, the peculiarities of foreigners in pre war Lithuania and World War II refugees are analyzed and the features of refugee integration are depicted. The following aspects have been under discussion as well: the circumstances of war refugee legislation, the situation of Lithuanian legislation according to international conventions. The second chapter analyses the life of Polish internees in Lithuania. Organizational work of establishing internee camps, the changes of camps’ network and its liquidation are discussed there. Separate subchapters analyze the subordination of internee soldiers to army units, the everyday life of internees in camps as well as internees repatriation to the territories occupied by Soviet Union and Germany. The third chapter concentrates on the civil refugees. The first subchapter analyses the aspects of refugee administration in Lithuania by Lithuanian Red Cross and Commissariat for refugee affairs. The absolute majority of refugees in Lithuania were Jewish and Polish. Due to that, the third chapter is divided into subchapters by refugees’ nationalities. Subchapters analyzing Polish refugees present the status of Polish refugees and newcomers in Lithuania and the aspects of... [to full text]

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

This thesis was focused on invasive fish species, especially prussian carp (Carassius auratus gibelio) and topmouth gudeon (Pseudorasbora parva) in the Sokolov area and their potential impact on native fish species population in the post-mining water reservoirs. The aim was to compare reservoirs with and without specific maintenance.

Cyber has been around for over a decade and yet we are still faces with a situation of a very weak or rather no regulation. This is being heavily influenced by our weak technological development and due to the nature of cyberspace and the Internet. Cyber warfare poses interesting questions for us. It is one of a kind type of warfare, the one we cannot see or feel, but it‘s impacts are instantaneous and potentially devastating. States and scholars agree on that. This thesis attempts to explore possibilities of application of existing international laws to amend this situation and answer the questions if it is adequate or at all possible. While scholars are still arguing about the basics of what cyber warfare and cyberspace actually is, it keeps on evolving. States on the other hand have recognized the potential threat of cyber warfare a long time ago and are attempting to mend the existing legal void, however not successfully. The effects of their efforts are limited only to a small number of States. States who are not willing to give up their cyber capability would also stay clear from such international legislation. International treaties and State practice were analyzed in search of a way to accommodate cyber warfare under the current regime. The findings show that application of existing legal basis to cyber warfare is at best difficult and strained. The reality is that cyber warfare does not fit adequately under any of the legal umbrellas at the moment. Application of... [to full text] / Kibernetinis karas jau egzistuoja daugiau nei dešimtmeti tačiau mes vis dar turime labai silpną šio reiškinio reguliavimą. Tokia situacija yra stipriai įtakota mūsų silpnu techniniu galimybių bei interneto struktūros. Kibernetinis karas yra labai keblus. Tai yra naujoviškas kariavimo būdas kurio mes nematome, bet jo pasekmes gali būti žaibiškos ir niokojančios. Mokslininkai ir pasaulio valstybės tai jau seniai pripažino. Šis darbas bando atskleisti galimybes tarptautines teises reguliavimui kibernetinio karo atžvilgiu, jeigu tai iš viso yra įmanoma. Tačiau mokslininkai vis dar ginčijasi dėl kibernetinio karo ir kibernetines erdvės terminologijos, tuo tarpu kibernetinio karo grėsme tik didėja. Pasaulio valstybes tai suprasdamos bando ištaisyti teisės trukumus, tačiau nesėkmingai. Bet kokie pasiūlymai ir susitarimai galioja tik nedideliam valstybių ratui. O didžiosios valstybės tuo tarpu nenoriai atsisakytu savo kibernetinio pajėgumo. Darbe buvo išanalizuotos tarptautinės sutartys bei valstybių praktika bandant pritaikyti esamus režimus kibernetinio karo reguliacijai. Darytinos išvados, kad esamos tarptautinės teisinės bazės taikymas geriausiu atveju yra sudėtingas ir nenatūralus. Realybė yra tai, kad kibernetiniam karui netinka nei vienas režimas. O toks jo taikymas, deja sukelia daugiau problemų nei buvo prieš tai. Tačiau dar nėra išsemtos visos galimybės ir ateitis gali parodyti teisingą sprendimą. Tuo tarpu valstybes yra pasiruošusios vesti derybas dėl tarptautinės... [toliau žr. visą tekstą]

Kariavimas yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Ekonominis, politinis, socialinis ir technologinis pasaulinės visuomenės vystimasis, primityvius, tarpgentinius karus transformavo į gerai organizuotus ir milijonus žmonių gyvybių atimančius tarpvalstybinius karus. Pastaraisiais metais vykstantys kariniai konfliktai ne tik pasižymėjo milžinišku mirtingumu, sukūrė pabėgėlių ordas, pareikalavo milijardinių išlaidų, bet ir suformavo naujojo tipo kariavimo (NTK) bruožus. Šiandien pastebima, kad valstybės ir nevalstybiniai dariniai gali kariauti. Besitęsiantys žemo intensyvumo konfliktai Irake ir Afganistane kaip tik iliustruoja tokius pavyzdžius. Prasidėjęs karas prieš terorizmą aiškiai pademonstravo, kad valstybių kariuomenėms tenka kautis ne prieš konkrečios valstybės ar jų sąjungos karines pajėgas, o prieš kažką kokybiškai kita: įvairius sukarintus darinius, samdinių grupuotes ar teroristinius tinklus. Studijoje formuluojamas toks pagrindinis darbo tikslas: įvertinti kokią reikšmę NTK turi tarptautinei sistemai. Magistro darbą sudaro penkios dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama teorijų, apibrėžiančių NTK analizė: realpolitik aiškinimas, Transformacijos ir ketvirtosios kariavimo kartos teorijos. Pagrinde nagrinėjama pastaroji teorija, aptariant M. Creveld, W. Lind ir T. Hammes darbai. Šios analizės pagrindu identifikuojami trys išsskirianteji NTK bruožai: nauji kariaujantys veikėjai; globaliu mastu išsiplėtusi kariavimo erdvė; bei asimetriškumas. Antroje dalyje išplėtojama... [toliau žr. visą tekstą] / War has been an integral part of human history. The economical, political, social and technological advancement of society, has transformed primitive, tribal type wars into state waged wars that are highly organized and deadly. At the same time war appears to be taking new face. Today both states and non states wage war. Still ongoing insurgencies in Iraq and Afghanistan, remind us that not all wars are fought among nation-states. Majority of wars in past three decades were not interstate, when at least in one fighting side it was something other than a military force, organized and operating under the control of national government. Almost all of these conflicts had the external intervention by other states. War against terrorism has showed that state owned armed forces meet new type of enemy in battle field. Not only armies and navies, but also local warlords, nets of terrorist groups and criminal gangs are the force that state militaries have to deal with. So the aim of this paper is to find out, how new warfare affects the international system and answer the questions what are the implications of the new warfare for the Armed Forces, nation states and international system. This study consists of five parts. In the first part the three concepts, competing for the position of leading theory of conflict in the twenty first century are analyzed: realpolitik approach, Transformation theory, and Forth Generation Warfare theory. Main focus is on the later. Works of the leading... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Baltijos valstybių įvaizdžio formavimas šiuolaikinėje Rusijos Federacijos internetinėje žiniasklaidoje, nagrinėjama, kaip Baltijos valstybių įvaizdis keičiasi keičiantis Rusijos užsienio politikai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nagrinėjama žiniasklaidos svarba, internetinės žiniasklaidos vaidmuo, masinės informacijos priemonių panaudojimas informaciniame kare. Antroje dalyje pateikiama Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu raida, aptariama kuo pasižymėjo ir kaip keitėsi Rusijos Federacijos užsienio politika valdant Borisui Jelcinui ir Vladimirui Putinui. Trečioje dalyje nagrinėjamas Rusijos Federacijos politikos Baltijos valstybių atžvilgiu atspindys internetinėje žiniasklaidoje, aptariamas informacinio karo, kaip politikos vykdymo priemonės panaudojimas, analizuojama, kaip kuriamas Baltijos valstybių įvaizdis per pagrindinių problemų internetinėje žiniasklaidoje pateikimą, pateikiami socialinių apklausų rezultatai, nusakantys, kaip keitėsi Rusijos piliečių nuomonė apie Baltijos valstybes keičiantis Rusijos užsienio politikai ir žiniasklaidos pateikiamam Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžiui. / This master’s final work covers the analysis of the Baltic States’ image which is being formed by the contemporary Russian Federation’s mass media on the internet. Also, the present paper focuses on the change of the image of the Baltic States which is changing together with the foreign policy of the Russian Federation. In the first part of the work there is a consideration of the mass media’s role in the contemporary world, using the mass media as a tool in the information warfare. The second part of the work points out the development of the foreign policy of the Russian Federation in relation to the Baltic States; the consideration unfolds how was changing the foreign policy of the Russian Federation during the governing of Vladimir Putin and Boris Yelcin. In the third part of the work the research is carried out on the reflection of the foreign policy of the Russian Federation in connection with the Baltic States which has been placed on the internet. Moreover, the use of the information warfare as a tool of politics is discussed. Also, this part of the paper analyzes how the image of the Baltic States is created through the presentment of the main problems on the internet’s media. Public opinion polls reveal how the Russian Federation citizens’ opinion about the Baltic States is changing together with the foreign policy of the Russian Federation.

Magistro darbas "NATO įvaizdis sovietiniuose "Pravda" ir "Tiesa" dienraščiuose 1949 metais" skirtas NATO įvaizdžio sovietinėje periodikoje problemai nagrinėti. Darbo tikslas – ištirti NATO įvaizdį ir jo formavimo būdus sovietinėje spaudoje. Darbo uždaviniai: tirti visuomenės poveikio priemonių Sovietų Sąjungoje raidą, nagrinėti NATO įvaizdį sovietinėje spaudoje, atskleisti būdus, kuriais buvo formuojamas NATO įvaizdis, atskleisti psichologinio poveikio priemones, taikytas spaudoje ir nagrinėti jų atsiradimo aplinkybes. Struktūriškai darbas susideda iš trijų dalių. Jose ne tik apžvelgiamas NATO įvaizdis, kuris, be abejonės, yra neigiamas, bet ir tiriamos priemonės, kuriomis šis įvaizdis buvo kuriamas. Detaliam įvaizdžio kūrimo priemonių tyrimui skirti antrasis ir trečiasis darbo skyriai. Tiriant 1949 metų sovietinę periodinę spaudą, taikant jos tyrimui lyginamosios analizės metodą bei naudojant mokslinės literatūros analizės metodus, pavyko patvirtinti darbe iškeltą hipotezę, kad NATO įvaizdis buvo formuojamas išimtinai neigiamomis priemonėmis, laikraščių skaitytojams peršant neigiamą kairio aljanso įvaizdį. Pavyko įrodyti, kad neigiamam NATO įvaizdžiui sustiprinti buvo pasitelktos visos įmanomos psichologinio poveikio priemonės. Labiausiai jos išryškėjo vizualinio poveikio priemonėse – karikatūrose ir tuomet, kai periodinėje spaudoje buvo pateikiamas karikatūros ir teksto derinys. Pastarųjų analizė pateikiama remiantis moksline literatūra. Magistro darbas naudingas sovietinio... [toliau žr. visą tekstą] / In the diplom work "Image of NATO in the Soviet newspapers " Pravda" and "Tiesa" in 1949 year" to research the problem the image of NATO in the Soviet periodic publications. The newspapers at that time being investigated presented the official position of the country, therefore in them the appeared materials nayboleye accurately reflected the tendencies predominated in the media of that time. Work consists of three parts. In them not only to be carried out the means of NATO, which without somnekniya negative, but also to be carried out the detailed analysis of the means, with the aid of which was created this means. The second and third division are intended for bolleye of the detailed study of means the creation of the means of NATO. In the first division "Cold War and totalitarian regimes" researchs general political and sociocultural situation. By itself is very important from an historical point of view of 1949. It is rich in events had a nesomnenoye effect not only on the course of further events in the USSR, but also in entire peace. All these events one way or another found their reflection in the press. Formation by NATO was only one of the set of the events of that period, but much attention was given to it disproportionately. In this division is made the attempt to understand why by NATO as the military alliance of western powers, could not be predstavlenno in the positive key. The roots of opposition were located in the ideological difference of two systems The... [to full text]

The question raised in this dissertation is: how is foreign policy explained by analyzing the use of historical analogies by decision-makers in their public statements? The purpose of this study is to develop an analytical framework that will help one to analyze the role of historical analogies in foreign policy. This dissertation challenges conventional approaches to historical analogies. It claims that conventional approaches unduly restrict the role that historical analogies play in foreign policy because of the way they perceive variety of practices in which historical analogies are used, as well as their premises about history and language analysis. This dissertation argues against the arguments of conventional instrumental, cognitive and integrated approaches and claims that the scope of constitutive approach needs to be extended. An alternative conceptualization of historical analogies is built on premises of rule-oriented constructivism, speech act theory and dialogical analysis method. In order to demonstrate the significance of the alternative approach to historical analogies the model is applied to an illustrative analysis of the Cold War historical analogy used by the U.S. and Russia’s officials in 2007–2008. The question whether a chance of a (new) Cold War between the U.S. and Russia was possible at that time is answered by showing what kind of rules policy-makers had constituted by using the Cold War historical analogy. / Disertacijoje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų viešuose pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą? Tyrimo tikslas – sukonstruoti modelį, kuris leistų paaiškinti istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Teigiama, kad konvenciniai požiūriai į istorines analogijas, dėl savo prielaidų apie istorinių analogijų naudojimo praktikas, istorijos ir kalbos analizę, pernelyg siaurai aiškina istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Disertacijoje oponuojama instrumentiniam, kognityviam ir integruotam požiūriams į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje ir teigiama, kad reikėtų išplėtoti konstitutyviojo požiūrio aiškinimą. Tyrime formuluojamas konvenciniams požiūriams alternatyvus istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą. Siekiant atskleisti, kaip remiantis modeliu gali būti analizuojamos istorinės analogijos, jis pritaikomas atvejo analizei – 2007–2008 m. JAV ir Rusijos politikų naudotos Šaltojo karo istorinės analogijos tyrimui. Remiantis istorinių analogijų analizės modeliu tuo metu JAV ir Rusijos santykių tyrimuose dažnai keltą klausimą, ar egzistuoja (naujas) šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos, bandoma atsakyti tiriant, kaip pasiremdami Šaltojo karo istorine analogija JAV ir Rusijos užsienio politikos veikėjai apibrėžė dvišalius... [toliau žr. visą tekstą]