Magistro darbo tikslai - sistemiškai pažvelgti į kultūros įtaką derybų strategijai ir taktikai, išsiaiškinti, ar kultūros poveikį derybų eigai įmanoma pagrįstai išmatuoti ir aprašyti, o šiomis žiniomis vienareikšmiškai naudotis prognozuojant ir analizuojant šį santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą atrasti sistemišką analizę įgalinančius požiūrius; aprašyti, kokie kultūriniai požymiai ir veiksniai įtakoja tarptautinių derybų strategiją ir taktiką bei kaip jie pasireiškia derybų eigoje; nustatyti, kiek kultūros įtakos sistematizavimas yra validus analizuojant derybinę patirtį; lyginant teorines žinias su derybų praktika išsiaiškinti, ar ir kokios išankstinės žinios apie kultūrą gali būti patikimas informacijos šaltinis ruošiantis tarptautinėms deryboms ir kaip jos gali būti panaudotos; išanalizuoti, kaip kultūros įtaką pasirenkant derybų strategiją ir taktiką galima pasverti kitų veiksnių kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, derybinės praktikos nagrinėjimo, lyginamuoju bei metaanalizės metodais, prieita prie išvados, kad kultūros įtaką galima nagrinėti sisteminiu pagrindu pasirenkant dichotomines kultūros savybes, tačiau tokios žinios visada yra sąlygojamos kontekstinių veiksmų. Sisteminio požiūrio validumo analizuojant derybų strategijos ir taktikos pasirinkimus kiekybiškai ir vienareikšmiškai išmatuoti neįmanoma ir tai neturėtų praktinės vertės. Ne visos dichotominės kultūrinės dimensijos turi vienodą reikšmę įtakojant... [toliau žr. visą tekstą] / Intercultural communication is gaining considerable importance in the today’s world, with processes of globalizations and increasing international interactions in business as well as other spheres of social life becoming somewhat of a daily life routine. However, knowing the language and having a possibility to communicate is by far not sufficient means for effective and productive communication, as many people note. International negotiations is one form of social interaction that causes all the same or even greater problems for negotiators, as difficulties frequently arise because of various misunderstandings and miscommunication. Therefore, it is essential to have at least basic knowledge of culture and intercultural communication in order to be prepared and to avoid problematic situations. Although there is significant amount of scientific literature, covering a wide range of topics of international communications, it is difficult to find a generalized and systematic approach, which would bring theory and practice together in order to help a negotiator to gain some basic knowledge and provide useful information as to what is to be know before getting to negotiation table. Therefore the main goal of this work is to provide a systematic overview of influence of culture in strategy and tactics of international negotiation. The aim to explain the validity of this structured approach when analyzing real life negotiations is of no less importance. These goals are achieved by... [to full text]

Pasaulio ekonomika keičiasi, dėmesys kreipiamas ne tik į pramonės produkciją, bet akcentuojama žinių visuomenė ir kultūrų įvairovė. Taip kultūra įgyja vis platesnę reikšmę, o demokratinių valstybių vyriausybės stengiasi apibrėžti savo kultūros politikos tikslus, principus, uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus, siekia sudaryti sąlygas kryptingai ir suderintai valstybės, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat visuomenės kultūrinei veiklai. Ne išimtis ir Lietuva, kur valdžia nuolat kritikuojama dėl dėmesio kultūros politikai stokos. Magistro baigiamajame darbe „Kultūros politika: Nyderlandų atvejis“ siekta ne tik išanalizuoti Nyderlandų Karalystėje įgyvendinamą kultūros politiką, jos pagrindinius principus, administravimo sistemą ir kryptis, bet ir išnagrinėti kultūros politikos sąvoką bei apžvelgti kultūros politikos raidą Europos Sąjungoje. Apibendrinant išnagrinėtą Nyderlandų Karalystėje taikomą kultūros politikos modelį, siekta įvertinti galimybes bei pateikti siūlymus ir rekomendacijas kaip kai kuriuos modelio elementus bei patirtį diegti Lietuvoje, siekiant sukurti kokybišką, efektyviai veikiančią ir reprezentatyvią kultūros politikos sistemą. Šiame darbe vartojamos tokios pagrindinės sąvokos:  Valstybinis kultūros politikos modelis, kai valstybė kontroliuoja ir finansuoja kultūros politikos sritį; valstybinė kultūros reiškinių, jų gamybos priemonių ir platinimo nuosavybė.  Liberalusis kultūros politikos modelis vadovaujasi laisvos rinkos... [toliau žr. visą tekstą] / The world economy changes, attention is paid not only to the industry production, but also to the knowledge society and cultural diversity. In this way culture gains broader meaning, while governments of the democratic states strive to set cultural policy goals, principles, tasks and the ways to implement it, seek to create the environment for the public, municipal institutions and nongovernmental organizations, as well as public purposeful and coordinated cultural activities. In this case Lithuania is not an exception, while the Lithuanian government is constantly criticized for the attention shortage to the cultural policy. The aim with the master thesis „Cultural policy in the Netherlands: the case study“ was not only to analyze cultural policy in the Kingdom of the Netherlands, its principles, administrative system and trends, but also to scrutinize the concept of the cultural policy and to review the development of the cultural policy in the European Union. Having the analysis of the cultural policy model used in the Netherlands it was possible to evaluate possibilities and propose recommendations how to implement some elements and experience of the Dutch cultural policy model in Lithuania, in order to create qualitative, effective and representative system of the cultural policy. The main concepts used in the work:  State cultural policy model, when state controls and finances cultural policy field; state property of the cultural expressions, implements of production... [to full text]

Magistro darbo objektas – skaitmenintas kultūros paveldas viešosiose bibliotekose. Darbo tikslas – nustatyti naujas kultūros paveldo sklaidos galimybes elektroninėje viešiųjų bibliotekų erdvėje. Siekiant užsibrėžtų tikslų, magistro darbe iškeliami šie uždaviniai:  apžvelgti skaitmeninto kultūros paveldo politiką Europoje ir Lietuvoje  apžvelgti Europos geros praktikos pavyzdžius skleidžiant kultūros paveldą elektroninėje erdvėje  ištirti Lietuvos viešųjų bibliotekų padėtį pristatant skaitmenintą kultūros paveldą.  išnagrinėti esmines kultūros paveldo valdymo elektroninėje aplinkoje komponentus  aptarti įvairius skaitmeninimo ypatumus viešosiose bibliotekose Skaitmeninimas yra naujas kultūros paveldo valdymo metodas, kuris liečia ne tik organizavimo procesus, bet ir teikiamų paslaugų įvairovę ir formas. Pastarasis dešimtmetis pasižymi kultūros paveldo valdymo perversmais. Kultūros paveldo valdymo iniciatyvos glaudžiai siejasi su pastangomis sukurti bendrą Europos informacinę erdvę. 2001 metais buvo suformuluoti Lundo principai,, kurie skatino Europos Komisiją ir ES nares imtis koordinuoti kultūros paveldo skaitmeninimą ir prieigos organizavimą. Nustačius kultūros paveldo skaitmeninimo ir jo pateikimo vartotojams spragas, jų šalinimo būdus, buvo imtasi konkrečių veiksmų. Pradėti ir įvykdyti ne vienas projektas skirtas vietinėms kultūros paveldo institucijoms dalyvauti skaitmeninimo srityje: tokie kaip Pulman, Calimera ir kt. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the Master‘s Thesis is the digitalization of cultural heritage in public libraries. The purpose of the Master’s Thesis is the establishment of new possibilities of dissemination of cultural heritage in the electronic environment of public libraries. With a view to achieving the established purposes, the Master’s Thesis tackles the following tasks: overview of the policy of the digitalized cultural policy in Europe and Lithuania, survey of European best practices related with the dissemination of cultural heritage in the electronic environment, examination of the Lithuanian public libraries’ capacity for presentation the digitalized cultural heritage, description of a number of digitalization features in public libraries. Digitalization is a new method of cultural heritage management that includes not only organization processes but also the diversity and forms of the provided services. The last decade is known for the revolution in the way cultural heritage is managed. Cultural heritage management initiatives are closely related with the attempts to develop a common European information environment. The year 2001 saw the formulation of the Lund principles have urged the European Commission and EU member states to undertake the coordination of digitalization of and provision of access to cultural heritage. Having identified the drawbacks in digitalization and public delivery of cultural heritage and having established the ways of eliminating these drawbacks... [to full text]

Pagrindinis darbo tyrimo aspektas yra teisinis. Tai valstybės strategija dvarų atžvilgiu, vykdomos programos, galiojantys teisės aktai. Tyrimo objektas yra Lietuvos kultūros politika dvarų atžvilgiu. Darbe keliamas tikslas – išsiaiškinti, kokia yra valstybės strategija bei požiūris į dvarų išsaugojimą, kiek įtakos turi privačių dvarų valdytojai, įvairios organizacijos. Taip pat aiškinamasi, kokios yra išsaugojimo ir integravimo į šiuolaikinį visuomenės gyvenimą problemos, kaip jas būtų galima spręsti. / The main aspect of the current study is juridical. This includes the strategy of the government regarding manors, ongoing projects, and active legal acts. The object of the current research is Lithuanian cultural policy regarding manors. The aim of the study is to investigate the strategy of manors' preservation and to examine the importance of private superintendents and various organisations in this matter. The problems of preservation and integration into the modern society as well as how these problems might be solved are also being investigated in this study.

The object of the research is the process of patrimonialisation in the state heritage protection by converting cultural material remains into heritage. To reveal it, the aspect of assessing monuments of the past is referred to which is expressed when material remains are recognised as valuable and protected by the state. The present paper synthesizes the history of Soviet and post-Soviet heritage records referring more to the principle of values than institutional principle. The methods and principles of attributing values to the objects of cultural heritage during the processes of patrimolisation are described. As the result the pragmatic approach to the formation of monument lists possessing including both Soviet or Lithuanian nationalistic ideological approach features was stated, as well as links to the Western heritage protection theoretical thought were shown and formation principles of associative/symbolic, informational, esthetical and economic were described. After regaining of independence the bigger attention to older, pre-Soviet objects of heritage to ensure legitimation of statehood was traced, and the rise of new – social and economical – cultural heritage values is observed. / Disertacijos objektas yra verčių formavimo procesai valstybinėje paveldosaugoje įpaveldinant kultūros palikimą. Jam atskleisti remiamasi palikimo vertinimo aspektu, kuris atsispindi senieną pripažįstant vertinga ir saugoma valstybės. Disertacijoje nagrinėjama kultūros paveldo apskaita sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje remiantis ne instituciniu, o vertybiniu modeliu. Atskleidžiami įpaveldinimo procesų metu vystančio verčių priskyrimo kultūros palikimo objektams metodai ir principai. Darbe konstatuojamas sovietmečiu paminklų apskaitoje vyravęs pragmatinis – parodomasis verčių formavimo principas savyje turintis ir sovietinės, ir lietuviškosios nacionalistinės ideologijos aspektų, parodomos jo sąsajos su Vakarų paminklosauga, atskleidžiami asociatyvinių/simbolinių, informacinių, estetinių bei ekonominių verčių formavimo ypatumai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stebimas paveldo objektų „senėjimas“ atsisakant „neseno“ sovietmečio palikimo prioritetą teikiant kuo senesniam paveldui siekiant legitimuoti Lietuvos valstybingumą, taip pat amžių sankirtoje konstatuojama naujų – socialinių ir ekonominių – paveldo verčių aktualizavimo pradžia.

SANTRAUKA Naujo tipo subjektą Kukutį XX amžiaus septintajame dešimtmetyje į lietuvių lyriką įvedė poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis (g. 1936). Magistrinio darbo objektas - baladės iš rinkinių „Kukučio baladės ir „K. B. Įtariamas. Tyrimo tikslas - nustatyti Kukučio ir K. B. laiko ir erdvės parametrų panašumus ir skirtumus. Tikslą padės pasiekti uždaviniai: atskleisti, kas yra mitologija, mitas, ryšys su literatūra; išsiaiškinti paradokso sąvoką; aptarti J. Lotmano pasaulėvaizdžio ir teksto sampratą, veidrodiško atspindžio mechanizmo principą; parodyti lyrinio subjekto Kukučio fenomenalumą; nustatyti Kukučio erdvėlaikio parametrus; atskleisti K. B. modernumą; patyrinėti Kukučio ir K. B. personažų vidinį daugiasluoksniškumą; nustatyti K. B. erdvėlaikio pokyčius. Darbe bus naudojami analizės, interpretacijos ir lyginimo, mitopoetinės kritikos metodai, aiškinamasi paradokso sąvoka. Mitų ištakos - religijos. Mituose atsispindi žmonių pasaulėžiūra ir pasaulėjauta. Konstatuojama, kad mitas kito kaip struktūras ir funkcijas palaikantis pasakojimas, konstruojantis grupę ir jos identitetą; kaip egzegetinis šaltinis; kaip mitologinis pasakojimas, neturintis ryšio su kolektyviniu identitetu ir grupės funkcionavimu. Kultūrinė ir socialinė antropologija šiuolaikinį mitą apibūdina klasikiniais metodais ir postmoderniu požiūriu. Postmodernioji mitologija mitą instituciškai legimituoja, jis tampa racionalių diskusų ir bendruomenių kooperacijos dalimi. Laiko pamatiniu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY New type of subject Kukutis was introduced in lithuanian poetry in XX century 7 decade by the poet, essayist and interpreter Marcelijus Martinaitis (1936). The object of this Master work are ballads of collections “Kukučio baladės and „K. B. Įtariamas. The aim of this research is to determine lines in time and space where Kukutis and K. B. Are developed. This aim will be achieved by the help of these tasks: to reveal what mythology, myth are and their link to literature; to explain definition of paradox; to talk about J. Lotman’s conception of world-view and text, his view to mechanism of secular reflection; to show phenomenon of lyrical subject Kukutis; to define lines of Kukutis’ spacetime; to reveal modernism of K. B.; to research inner multi-layer of Kukutis and K. B.; to determine changes in Kukutis’ spacetime. The subject is be analysed by the help of anglysis, interpretation and comparison, mythopetic critic‘s methods, definition of paradox is be explained. Myths were beginning is religion. They reflect world view of mankind. It is told that myth developed as a story with it‘s structure and functions. It builds up a group and it‘s identity; as mythological story which has no bond with corporate identity and functions of the group. Cultural and social anthropology determines contemporary myth in classical methods and postmodern view. Postmodern mythodology legitimates, it becomes the part of rational discussions and society‘coorporation. In the aspect of... [to full text]

Organizacijos remiasi vertybių ir įsitikinimų sistema, tačiau kodėl vienoje organizacijoje darbuotojai patenkinti savo darbu, veiklos efektyvumas gana aukštas, o kitoje yra nemažai nusivylusių darbo sąlygomis bei veiklos našumu? Viena iš priežasčių – organizacijos kultūra, kuri turi poveikį organizacijos viduje vykstantiems procesams, kaip pavyzdžiui, darbuotojų komunikacijai. Tad yra labai svarbu įvertinti, kokį poveikį organizacijos kultūra daro darbuotojų komunikacijai ir kaip tai įtakoja organizacijos veiklą. Darbo objektas. Kauno regiono logistikos įmonių kultūros poveikis darbuotojų komunikacijai. Darbo tikslas. Nustatyti Kauno regiono logistikos įmonių kultūros poveikį darbuotojų komunikacijai. Darbo tikslui įgyvendinti numatyti tokie uždaviniai: 1. Išskirti organizacijos kultūros sampratą, jos skirstymą bei funkcijas. 2. Įvertinti organizacijos kultūros keitimo būdus ir jų pasekmes. 3. Išskirti organizacijos komunikacijos sampratą, rūšis, funkcijas ir efektyvumą. 4. Sukurti teorinį organizacijos kultūros poveikio darbuotojų komunikacijai vertinimo modelį. 5. Įvertinti Kauno regiono logistikos įmonių kultūros ir darbuotojų komunikacijos valdymą bei nustatyti jų sąryšį. Darbo struktūra. Šį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, pateiktas organizacijos kultūros valdymo ir vidinės komunikacijos teorinis pagrindimas. Antroje darbo dalyje plačiau analizuojamas empirinis problemos ištyrimo lygis, įvertinami organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Past research with private-sector organizations suggests that improvements in key traits of the organizational culture can improve organizational performance. There has been a research examining the relationship between organizational culture and communication in logistics organizations. But there was not found any research or theoretical studies. Thatis why this study examined the relationship between the two main theoretical constructs of organizations: organizational culture and communication in logistics organizations by measuring cultural trait scores with the communicative. The subject of the work is The Impact of Organizational Culture to Communication in Logistics Companies, in Kaunas Region. The goals of the work:  to define the conception, regimentation and functions of the organizational culture,  to evaluate principles of changing organizational culture and their outcome.  to define the conception, types, functions ir effectiveness of communication.  to make a theoretical model of The Impact of Organizational Culture to Communication in Logistics Companies,  to evaluate principles of Organizational Culture and Communication and the relationship between them. Work consists of three parts. The volume of work is 67 pages, with 3 tables, 19 illustrations. This study found that organizational culture influence organization’s communication. Leaders of logistics companies should attend to the results seriously. First of all there... [to full text]

Kaip teigia šių dienų žymiausi kultūros ir verslo tyrinėtojai, kūrybinės organizacijos yra vienos svarbiausių ir perspektyviausių šalies ekonomikos veikloje. Menai ir kultūra paskutiniai metais keitėsi itin sparčiai dėl vis stiprėjančios globalizacijos, kūrybingų darbuotojų poreikio, intelektinės nuosavybės bumo, laisvalaikio praleidimo, vartojimo pasikeitimo. Menai, kūrybiniai verslai yra šių dienų ekonomikos variklis, kuris formuoja kūrybinius miestus, kūrybinius klasterius, kūrybinę ekonomiką ir kūrybinės klasės susikūrimą. Sėkmingi ir nepriklausomi kūrėjai, įvairios kūrybinės organizacijos yra trauką į regioną, miestą ar šalį formuojančios dedamosios. Kūrybinių organizacijų veikla, jų įtaka visuomenei, kultūrai, politikai, ekonomikai nėra plačiai ištirta sritis, labiausiai tyrinėjama ir vertinama Didžiojoje Britanijoje. Problemos esmė. Kaip kūrybinių organizacijų marketingo sprendimai lemia vartotojų kultūros veiksnių formavimą? Darbo objektas. Darbo objektas yra kūrybinių organizacijų marketingo įtaka vartotojų kultūros formavimui. Darbo dalykas. Darbo dalykas yra kūrybinių organizacijų marketingas vartotojų kultūroje. Darbo tikslas. Darbo tikslas yra ištirti kūrybinės organizacijos marketingo sprendimų įtaką vartotojų kultūros formavimui. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo yra formuojami tokie darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti kūrybinės organizacijos veiklos principus; 2. Aptarti kūrybinių organizacijų marketingo ypatybes; 3. Išanalizuoti vartotojų kultūros veiksnio... [toliau žr. visą tekstą] / ZAKAREVIČIŪTĖ, Raimonda. (2011) Marketing Decisions of a Creative Organization, Determining the Formation of Consumer Culture. MBA* Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 118 p. According to most famous business and culture researches, creative organizations are ones of the most important and promising branches of economy. Last year art and culture was changing very rapidly because of the pace of globalization, the need of creative employees, the boom of intellectual property, leisure and the change of consumption. The influence of creative organizations is becoming more and more important because of their influence to the modern economy. Consumer culture is another very important ant influential factor to decisions made by the society. The objective of the work: the influence of creative organization to consumer culture. The goal of the work: to research marketing decisions of a creative organization, determining the formation of consumer culture. Therefore the tasks of the work are: analyze the principles of creative organizations activity; discuss the characteristics of marketing in creative organizations; analyze the factor of consumer culture to consumer behavior; analyze the Theory of Consumer Culture; develop a model of creative organizations marketing impact to consumer culture; investigate the significance of creative organization marketing decisions to consumer culture. The results of the study shows that creative organizations... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos kultūrinė periodika. Darbo tikslas – ištirti kultūrinės periodikos situaciją ir specifiką Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti ir suklasifikuoti kultūrinę periodiką Lietuvoje, išanalizuoti kultūrinės periodikos raidą; ištirti šiandieninės kultūrinės periodikos ypatumus Lietuvoje, atsižvelgiant į kultūros politiką, kultūrinių leidinių finansavimą ir kitus kriterijus; išanalizuoti kultūrinės periodikos skaitytojų nuomonę apie kultūrinių periodinių leidinių rinką. Sisteminant mokslinę literatūrą, analizuojant dokumentus, apibrėžtas kultūrinio periodinio leidinio terminas – tai vienodai apipavidalintas, numeruotas ar datuotas, paprastai vienodo formato ar apimties, reguliariai išeinantis leidinys, kuriame nagrinėjami kultūros, literatūros, meno, kino, muzikos, teatro klausimai, pateikiama kultūros renginių informacija ir analizė. Kultūrinių leidinių klasifikacija galima pagal įvairius kriterijus (tipus, periodiškumą, paskirtį, paramos gavimo būdą ir kt.). Kultūrinės periodikos raidoje iki 1990 m. išskiriami du etapai: kultūrinio periodinio leidinio formavimasis (iki 1911 m.) ir specializuotų kultūrinių periodinių leidinių raida (1911–1990 m.). Šiandieninė kultūrinė periodika – tai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio periodika (1990– 2008 m.), kuri apima tris etapus: nepriklausomos periodinės spaudos sistemos formavimąsi (1990–1996 m.), periodinės spaudos sistemos formavimąsi konkurencijos sąlygomis (1997–2002 m.) bei kultūrinę... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is cultural periodicals in Lithuania. The aim of the survey completed as part of this thesis was to investigate the current situation of cultural periodicals in Lithuania and their specificity. In order to achieve aforesaid aim, the following goals are set: 1) define and categorize cultural periodicals in Lithuania, analyze the formation and development of cultural periodicals in Lithuania; 2) analyze the specifics of contemporary cultural periodicals in Lithuania; 3) investigate the readers' opinion about cultural periodicals, summarize the results. The thesis defines the term of cultural periodical as a regularly released publication that is uniformly formatted, numerated or dated, appearing in homogenous style and size, discussing the themes of literature, art, cinema, music or theatre, providing information on various cultural events and analyzing them. The categorization of cultural periodicals can be done on many different criteria: type of publication, periodicity, etc. Scholars distinguish two main stages in the development of publishing of cultural periodicals in Lithuania: the formation stage (up to 1911) and the development of specialized cultural periodicals (1911–1990). The periodization of contemporary cultural periodicals is divided into development of independent periodicals (1990–1996) and the formation of periodicals' publishing in the competitive market (1997–2002). From the year 2003 the last stage of periodization began concerning... [to full text]

Tyrimo objektas: kūno kultūros pamokų turinio ir lankomumo sąsaja. Temos aktualumas: Vienas iš pagrindinių šiuolaikinės kūno kultūros uždavinių yra ugdyti mokinių fizinio aktyvumo kasdieniniame gyvenime motyvus bei įgūdžius. Vienas iš efektyviausių būdų šiam uždaviniui spręsti yra standartinių (įprastinių) pamokų kaita su netradiciniais pamokų uždaviniais ir jį atitinkančiu turiniu. Tokios pamokos didina mokinių susidomėjimą, jie patiria teigiamas emocijas. Taigi sukuriamos fizinio aktyvumo motyvus skatinančios prielaidos. Studentai ir turintys nedidelę darbo patirtį kūno kultūros mokytojai stokoja teorinių ir praktinių žinių apie netradicines kūno kultūros pamokas. Tikslas: Išsiaiškinti kūno kultūros pamokų turinio ir lankomumo sąsaja. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti IX klasių moksleivių kūno kultūros pamokų turinį ir lankomumą lyties aspektu; 2. Išsiaiškinti X klasių moksleivių kūno kultūros pamokų turinį ir lankomumą lyties aspektu; 3. Palyginti IX ir X klasių moksleivių pamokų turinį ir lankomumą. Išvados: 1) IX klasės mergaičių kūno kultūros pamokų turinį dažniau sudarė: gyvenimo įgūdžių pamokos ir sporto šakų pamokos, o berniukų: sveikatos ugdymo pamokos ir gyvenimo įgūdžių pamokos. IX klasės mergaitės kūno kultūros pamokas lankė dažniau nei berniukai. 2) X klasės mergaičių kūno kultūros pamokų turinį dažniau sudarė: gyvenimo įgūdžių pamokos ir judesių mokymo ir lavinimo pamokos, o berniukų: judesių mokymo ir lavinimo pamokos ir sporto šakų pamokos. X klasės... [toliau žr. visą tekstą] / The object of study: physical education content and attendance interface. Relevance of the topic: One of the major challenges of modern physical education is to develop students' physical activity in everyday life, motives and skills. One of the most effective ways to address this challenge is the standard (conventional) lessons change with non-traditional lessons and tasks to corresponding content. These lessons increase students' interest, they experience positive emotions. Thus creating grounds for promoting physical activity assumptions. Students and having little experience of physical education teachers lack the theoretical and practical knowledge of the non-traditional sports. Purpose: To find out the content of Physical Education lessons and attendance interface. Objectives: 1) ninth grade students of physical education content and traffic by gender; 2) X-graders physical education content and traffic by gender; 3) Compare IX and X Class students lesson content and traffic. Conclusion: 1) Class IX girls' physical education classes has often consisted of: life skills lessons and sports lessons, and boys: the health education lessons and life skills lessons. Class IX girl's physical education classes attended more often than boys. 2) X-class girls' physical education classes has often consisted of: life skills lessons and training and movement education classes, and boys: motor learning and training lessons and sports lessons. X class for girls and boys in... [to full text]