Statistinių apklausos tyrimo duomenų apdorojimui naudota SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinė įranga. Siekiant parengti Alytaus apskrities savivaldybių kultūrinių projektų ir programų efektyvaus įgyvendinimo modelį, svarbu išanalizuoti kultūros sektoriaus apskrities būklę, ištirti skirtingų kultūros sektoriaus objektų kultūros darbuotojų nuomonę apie kultūros sektoriaus situaciją, bei esamas problemas, vykdomą projektinę veiklą. Kultūrinių projektų ir programų įgyvendinimo įvertinimas ir žinojimas įgalina nustatyti priemones, kurios leistų gerinti Alytaus apskrities teikiamas kultūros paslaugas ir tuo pačiu numatyti konkrečius žingsnius kultūros sektoriaus plėtrai. / Research methods – in the final work used theoretical methods: scientific literature‘s and documents analysis, comparison, inductions, deduction, synthesis, generalization methods. It is analyzing and caparisoning Lithuanian author’s opinions and approaches with foreign authors. There are used and empirical methods: qualitative and quantitative data analysis, statistical data analysis, data filing. Data of Questionnaire‘s survey was processing with SPSS (Statistical Package for Social Sciences) software. The culture is very important for democracy state and society. The person, society, all civilization can show themselves only through the national culture. We can be interesting for other foreign countries with our authenticity cultural and traditions. It is very important to develop our cultural, to keep identity especially in rural areas. Objects of rural cultural sector like library, cultural centre, museum, theater and other are realizing cultural projects and programmes in Alytaus district. The case is, that implementation of cultural projects or programmes depends on cultural experts’ qualification, motivation to do the original cultural project, sponsorship from the cultural foundations, cooperation between different cultural objects, rural communities, and with other public organizations. There are internal and external factors which can influence implementation of cultural projects and programmes in Alytaus district. The point is that, the implementation model of... [to full text]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę naujos gyvenimo normos smarkiai paveikė ir kultūros paveldo apsaugos sritį. Buvusi sovietinė paminklosaugos sistema buvo įvertinta kaip neatitinkanti naujų Lietuvos siekių. Dar 1988 metais susikūręs Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis aktyviai domėjosi istorine Lietuvos praeitimi, kėlė jos palikimo apsaugos problemas, analizavo paminklosaugos veiklą. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe radikaliai keitėsi valstybės bei jos piliečių požiūris į kultūros paveldą. Tyrimo objektas – nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas bei su juo susiję teisės aktai. Darbo tikslas – kiek galima išsamiau išanalizuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir palyginti jį su 1994 metais priimtu Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu. Darbo uždavininiai: 1. Išnagrinėti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos naujos redakcijos įstatymo priėmimą. 2. Palyginti 1994 metais priimtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą su 2004 m. priimtu naujos redakcijos įstatymu. 3. Apžvelgti poįstatyminius teisės aktus. 4. Išnagrinėti problemas, susijusias su įstatymo įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 13 d. patvirtino Valstybinės paminklosaugos komisijos ir Kultūros ministerijos parengtą kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepciją, numatančią per 2001-2002 metus parengti naują Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. 2004 metų rugsėjo 28 dieną naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Law of Immovable Cultural Heritage: Issuing and Analysis of Coherent Legislation SUMMARY When Lithuania retrieved her independence, the new life norms strongly affected protection of the inheritance. Former Soviet memorial security was evaluated as incongruous with Lithuanian reaches. Still in 1988 the movement created in Lithuania was interested in her historical past and raised problems associated with security of the heritage, analyzed its work. The opinion of the public changed radically. The object of the research – the law on protection of immovable cultural heritage and acts associated with it. The aim of the work – to analyze properly the law on protection of immovable cultural properties and compares it with the law of 1994. The task of the work: 1. to analyze an acceptance of the new law on protection of immovable cultural properties; 2. to compare the law of 1994 with the new law on protection of immovable cultural properties accepted in 2004; 3. to overlook under juridical acts of the law; 4. to analyze problems associated with implementation of the law. On the 13th of May in 2001 the government of Lithuanian Republic confirmed conception prepared by memorial security committee and Cultural ministry, which intended to create new security law of immovable cultural properties during 2001 – 2002. On the 28th of September in 2004 that law was accepted. It had been prepared for three years and was necessary for independent Lithuanian Republic. It was committed for the... [to full text]

Šiame darbe tiriamas Europos Sąjungos kultūros rėmimo programos „Kultūra 2000“ veiksmingumas (tikslų pasiekimo laipsnis) Lietuvoje. Pateikiama ES kultūros politikos ir istorijos apžvalga, pristatoma programa „Kultūra 2000“, jos įgyvendinimo priemonės. Veiksmingumas tiriamas remiantis P. A. Sabatier ir D. Mazmanian sėkmingo politikos įgyvendinimo sąlygomis. Nagrinėjami programos tikslai, atliekama programoje dalyvavusių Lietuvos organizatorių ir bendraorganizatorių apklausa tikslų pasiekimo laipsniui įvertinti ir Lietuvos kultūros operatorių apklausa įgyvendinimo priemonių tinkamumui nustatyti. Analizuojamos paramos kultūrai galimybės Lietuvoje: valstybinė paramos kultūrai sistema, įstatymai, reglamentuojantys paramos ir labdaros teikimą. Apibendrinus darbo rezultatus, daromos šios išvados: 1. Programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimas Lietuvoje veiksmingas iš dalies, kadangi: dalis programoje pateikiamų tikslų tėra veiksmai ar priemonės, todėl netikslinga vertinti jų pasiekimo laipsnio; specifiniai programos tikslai atkartoja, o ne sukonkretina bendruosius tikslus; neįmanoma pamatuoti tikslo siekti kuo didesnio piliečių dalyvavimo; iš vertintų programos tikslų Lietuvoje nebuvo pasiektas vienas – siekti atkreipti dėmesę į labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes. 2. Minėtas tikslas nebuvo pasiektas dėl netinkamai pasirinktų įgyvendinimo priemonių (per aukštų finansinių reikalavimų dalyviams, per mažo programos biudžeto, netinkamų laiko terminų) ir verslo atstovų, Lietuvos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the present Master thesis is „EU Programme „Culture 2000“ Implementation in Lithuania: Effectiveness Analysis“. The main object of the thesis is the effectiveness of the programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania. Effectiveness in the present paper is understood as justification of anticipatory expectations or the level of implementation of the stated objectives. The main problem of the research is that the implementation of the programme in Lithuania was ineffective. The aim of the present thesis is to evaluate the effectiveness of the programme in Lithuania, find the main reasons for its‘ ineffectiveness and provide recommendations for raising the effectiveness of future EU culture funding programmes in Lithuania. The goals of the thesis are to determine if the programme objectives were achieved, identify the main factors of ineffective programme implementation in Lithuania and provide suggestions how to increase the effectiveness of the „Culture 2000“ continuing programmes in Lithuania. Hypothesis is defined as follows: EU programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania was ineffective because of badly formulated objectives, inadequate means of implementation, lack of support from interest groups and government in Lithuania and poor economic conditions in the country. The paper includes five parts. EU culture politics and history is described in the first part. The second part presents the programme „Culture 2000“ and its‘ means of... [to full text]

Magistro darbo tema – italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Tyrimo objektas – italų kultūrinė adaptacija. Tyrimo tikslas – išsamiai išanalizuoti italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje ypatumus – aprašyti adaptacijos procesą, adaptacijos veiksnių pasireiškimo sąlygas, įvertinti, kokie veiksniai labiausiai prisidėjo prie italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje sėkmių ir nesėkmių. Tyrimo uždaviniai: 1) remiantis užsienio ir lietuvių mokslininkų darbais aptarti adaptacijos procesą, 2) aptarti kultūrinio šoko sampratą, 3) išanalizuoti veiksnius, lemiančius kultūrinės adaptacijos sėkmes ir nesėkmes; 4) pristatyti italų ir lietuvių kultūrų pagrindinius aspektus; 6) pasitelkus giluminio interviu metodą, interviuoti 13 Lietuvoje gyvenančių italų. Darbo problematikos specifika lėmė, kad buvo pasirinkti keli metodai: analitinis, interpretacinis. Pasirinkta tema svarbi tuo, kad Lietuvoje ji inovatyvi. Iki šiol nėra rašytų mokslinių darbų, kuriuose būtų analizuojama italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Pagrindinė magistro darbo literatūra yra J. W. Berry, Y. H. Poortingo, M. H. Segall, P. R. Dasen studija „Cross Cultural Psychology“, Michael C. Howard „Contemporary cultural antropology“, A. Furnhan, S. Bochner „Culture shock – psychological reactions to unfamiliar environments”, A. Juodraičio monografija „Asmenybės adaptacija: kintamųjų sąveika“, N. Kasatkinos ir T. Leončiko knyga „Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga“. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the study – The Cultural Adaptation of Italians in Lithuania. The object of the study: cultural adaptation of italians. The study tasks are: 1) to discuss the adaptation process, 2) to discuss the concept of the cultural shock, 3) to analyze the factors that determine the successes and failures of the cultural adaptation; 4) to introduce the main features of italian and lithuanian cultures; 5) to interview 13 italians in order to reveal the particularity of the cultural adaptation of italians. The method of the study - analytical, interpretive. The theme of the study is innovative in Lithuania – there are no studies in which is analysed the process of the cultural adaptation of Italians in Lithuania. The research of the study revealed that the process of cultural adaptation of Italians in Lithuania is smooth. Italians residing in Lithuania from 1 to 4 years did not suffer cultural shock. Respondents still feel not independent, the majority of them still did not achieve the purpose that they have had before arriving in Lithuania. Only the Italians who arrived already knowing that they will work in Lithuania – now feel the security and think that they reached the goal of the stay in our country. They almost never think of the return to Italy. The Italians are interested in Lithuanian culture, they are able to speak Lithuanian, try to communicate with Lithuanians in Lithuanian. Italians, living in Lithuania from 4 to 7 years, came in Lithuania with the clear purpose... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti organizacinės kultūros formavimosi veiklą sporto organizacijoje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti organizacinės kultūros teorinius aspektus. 2. Atskleisti esminius veiksnius formuojančius organizacinę kultūrą. 3. Įvertinti organizacinės kultūros formavimosi veiklą sporto organizacijoje. Tyrimo objektas. Organizacinės kultūros formavimo veikla. Tyrimo metodika. Buvo sudaryti 53 teiginiai, remiantis S.Fazli ir A.Alishahi 2012 metais darytais tyrimais Teherano (Iranas) organizacijose. Šie teiginiai buvo suskirstyti į 11 grupių pagal F. Z Jaghargh, H.Ghirbanpanah, S. E. Nabavi, A.Saboordavoodian ir Z. Farvardin (2012) atliktai tyrimais Mašado (Iranas) organizacijose, kad įvertinti organizacinę kultūra pagal šias 11 grupių: inovacijos ir pasirengimas rizikuoti, vadovavimas, vientisumas, vadovavimo parama, kontrolė, tapatumas, premijų sistema, konfliktų kompromisai, komunikacijos būdai, tobulėjimas, taisyklės. Išvados. 1. Organizacinė kultūra, tai savotiška ideologija, kurios pagalba pasiekiami tikslai. Jos esmė tokia, kad panaudojant tam tikrus simbolius, sukūrus tam tikras vertybes ir normas, atspindimos visos organizacijos narių bendros nuostatos, kaip reikia dirbti, kad organizacija klestėtų ir patenkintų jų (visų org. narių) poreikius. 2. Organizacinė kultūra gali formuotis savaime, veikiama išorinių ir vidinių veiksnių, arba ji keičiama dirbtinai, organizacijos darbuotojams, ir ypač vadovams realizuojant atitinkamas priemones. 3. Įvertinus... [toliau žr. visą tekstą] / Aim ot he study.: Assess the organizational culture of sports activities in the organization. Objectives: 1. To analyze the theoretical aspects of the organizational culture. 2. To reveal the key factors shaping the organizational culture. 3. Assess the organizational culture formation sports organization. Methods. . The study object. Organizational culture of activity. It was up 53 statements based on S.Fazli and A.Alishahi performed studies in 2012 Tehran (Iran) organizations. These statements were divided into 11 groups according to FZ Jaghargh, H.Ghirbanpanah, S. E Nabave, A.Saboordavoodian and Z.Farvardin of studies conducted in Mashad (Iran) organizations, to assess the organizational culture under the 11 groups (innovation and risk-taking, leadership, integrity, leadership, support, control, identity, bonus system, conflict compromise, communication techniques, development, rules). Conclusions. 1. Organizational culture is a kind of ideology, that allows achieving the objectives. Its essence is that the use of certain characters, the development of certain values and norms reflect all members of the organization general provisions on how to handle the organization to flourish and meet their needs. 2. Organizational culture can form spontaneously under the influence of external and internal factors, or it is replaced by an artificial, employees of the organization and, in particular managers realize the measures. 3. The assessment of organizational culture in the... [to full text]

Magistro darbo objektas – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo marketingo komunikacijos strategija. Darbo tikslas – parengti marketingo komunikacijos strategiją, jos pagrindiniu elementu pasirenkant lojalumo programą. Darbo uždaviniai: išanalizuoti marketingo komunikacijos elementus teoriniu aspektu; atskleisti lojalumo programų sampratą, išskirti jų funkcijas, išanalizuoti lojalumo programų kultūros produktams taikymo galimybes šiandieninės rinkos sąlygomis; atlikti ekspertų interviu, siekiant išsiaiškinti, ar marketingo komunikacijos strategijos taikomos kultūros paslaugų rinkoje bei išsiaiškinti ekspertų požiūrį dėl lojalumo programų; atlikti Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo renginių lankytojų nuomonės tyrimą ir nustatyti, ar lankytojai lojalūs tam tikram renginio organizatoriui ir sužinoti jų nuomonę apie lojalumo programų reikalingumą; nustatyti, kokie kanalai ir priemonės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo koncertų lankytojams yra priimtiniausi ir patogiausi informacijai gauti; atsižvelgiant į vartotojų nuomonės tyrimą, sukurti marketingo komunikacijos strategiją, kurios pagrindas būtų lojalumo programa. Išanalizavus mokslinę literatūrą paaiškėjo, kad marketingo komunikacija – tai tinkamas informacijos pateikimas tikslinei auditorijai apie organizacijos siūlomus produktus bei paslaugas. Marketingo komunikacijos elementai skatina prekių ar paslaugų pardavimus, didina įmonės ar produkto žinomumą, padeda palaikyti dvipusę komunikaciją tarp įstaigos ir jos... [toliau žr. visą tekstą] / Loyalty programme in a marketing of culture: development of St.Christopher chamber orchestra's Club communication strategy (summary) Agnė Vadlūgaitė In this work were investigated possibilities of effective culture marketing in a quickly changing market part having adverse economical conditions and was prepared a strategy marketing communication of a culture organization with an integrated loyalty programme. The marketing communication strategy that would be supported by the loyalty programme is not used in Lithuania’s market of culture services. The subject of the work is the marketing communication strategy of St. Christopher chamber orchestra’s club. Considering the subject of the work, the purpose is to prepare the marketing communication strategy based on the loyalty programme. Due to properly and comprehensively achievement of the purpose these tasks are raised: • To analyze elements of marketing communication, functions of loyalty programmes, practice possibilities of loyalty programmes for culture products in theoretical aspect; • To fulfill and analyze experts’ interview and the research of events visitors opinion and learn of marketing communication strategies’ practice in the market of culture services as well as find out the view of respondents about loyalty programmes; • According to the research of consumers opinion, to create the marketing communication strategy based on the loyalty programme. These methods are used in the work: analysis, assessment, comparison... [to full text]

Hipotezė. Savo tyrimu darėme prielaidą, kad moksleivius motyvuojantys veiksniai kūno kultūros pamokose skiriasi pagal lytį ir pagal 5-8 ir 9-10 klasių grupes. Tyrimo objektas. moksleivių motyvacija kūno kultūros pamokose. Tyrimo tikslas. Nustatyti moksleivius labiausiai ir mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 5-10 klasių moksleivius labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose. 2. Palyginti 5-10 klasių moksleivių labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose lyties aspektu. 3. Palyginti labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose 5-8 bei 9-10 klasių grupių aspektu. 4. Nustatyti 5-10 klasių moksleivių motyvacijos formą kūno kultūros pamokose lyties ir 5-8 bei 9-10 klasių grupių aspektu. Išvados: 1. Svarbiausias veiksnys keliantis motyvaciją kūno kultūros pamokose, pasak 5-10 klasių respondentų, yra noras būti geros fizinės formos. Pats nereikšmingiausias motyvas – „kiti žmonės sako, kad turėčiau sportuoti“. 2. Tyrimas parodė, jog ir merginas ir vaikinus labiausiai motyvuoja noras būti geros fizinės formos, tačiau kiti labiausiai merginas ir vaikinus motyvuojantys veiksniai išsiskyrė. Kaip mažiausiai motyvuojantį veiksnį merginos ir vaikinai pasirinko – „kiti žmonės sako, kad turėčiau sportuoti“, bet ir čia dauguma mažiausiai motyvuojančių veiksnių išsiskyrė, lyginant merginas ir vaikinus. 3. 5-8 ir 9-10 klasių grupėse labiausiai motyvuojantis... [toliau žr. visą tekstą] / Hypothesis. In this study we assumed that pupils motivating factors in physical education lessons differ based on gender and grade. The object of the study. Pupils motivation in physical education. The aim of the study. Identify factors that motivates pupils in physical education lessons. Objectives of the study. 1. Identify factors that motivates pupils most/least in physical education lessons from 5-10 grade. 2. Compare factors that motivates pupils from 5-10 grade most/least in physical education lessons by the aspect of gender. 3. Compare factors that motivates pupils most/least in physical education lessons by the aspect of 5-8 and 9-10 grade groups. 4. Identify the form of motivation in physical education lessons based on gender and grade. Conclusions: 1. The most important factor that rises motivation in physical education lessons according to 5-10 grade pupils is desire to be in good physical condition. The least motivating factor - other people‘s opinion that they should take up physical activity. 2. Our study showed that girls as well as boys are mostly motivated by desire to be in good physical condition, however, other most motivating factors varies based on gender. Other people‘s opinion that they should take up physical activity were chosen by girls and boys as the least motivating although other least motivating factors were different among girls and boys. 3. Among 5-8 and 9-10 grade groups mostly common motivating factor also was desire to be in good... [to full text]

Tyrimo tikslas. Ištirti orientavimosi ir turizmo sporto šakų integravimo į kūno kultūros pamoką poveikį penktokų fiziniam ugdymui. Hipotezė. Manytina, kad integravus turizmo ir orientavimosi sporto šakų elementus į kūno kultūros pamokas, moksleiviams pamoka taps patrauklesnė, keisis jų požiūris, taip pat turės teigiamos įtakos jų bendram fiziniam parengtumui ir pagerinti regimąją atmintį. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2003) pabrėžia mokinių judesių kultūros ir fizinių galių svarbą, akcentuoja, kad reikia lavinti judesių tikslumą, judesių laisvę ir darną. Atskirų mokinių fizinių ypatybių lavinimo metodika amžiaus, lyties aspektais daug kartų aprašyta Zutkio (1985), Karoblio (1994), Radžiukyno (1995), Vilko (1995), Skernevičiaus (1997) ir kitų mokslininkų. Nustatyta, jog jaunesniame mokykliniame amžiuje (tarp 7-8 metų ir tarp 11-12 metų) labai intensyviai lavėja visos pagrindinės fizinės ypatybės: ištvermė, greitumas, vikrumas ir kitos. Matyt, tai paaiškinama tuo jog šis dėsningumas susijęs su judėjimo analizatoriaus formavimusi, kuris baigiasi sulaukus 12-13 metų (Tutkuvienė, 1995). 2006/2007 m.m. buvo tirti Lentvario M. Šimelionio vid. m-klos 5 klasių mokiniai (n=112), Mokiniai buvo suskirstyti į dvi grupes – pirmajai grupei (E1) buvo taikyti edukaciniai veiksniai, antroji grupe (E2) - dirbo pagal 5 klasių sudarytą ir patvirtinta Lentvario M. Šimelionio vidurinės mokyklos kūno kultūros programą, kuri parengta pagal Bendrojo lavinimo mokyklos V – XII klasių... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of the research: To observe and examine the effects of integration of tourism and orientation sport elements in the physical training of the 5th graders. Hypothesis: It is thought that by integrating tourism and orientation sport elements pupils would show more participation interest, change their attitude towards physical training classes, which in its turn would influence their general physical condition and improve their seeing memory. General programmes and intelligence standards (2003) emphasize pupils’ culture of movement and importance of physical power, and stress training accuracy, freedom and harmony of movement. Training methodology of physical peculiarities of individual pupil according to age and sex has been described many times by Zutkis (1985), Karoblis (1994), Vilkas (1995), Radžiukynas (1995), Skernevičiaus (1997) and other scientists. It has been determined that development of all main physical peculiarities - endurance, speed, quickness and other - is very intensive in young school age (between 7-8 years and between 11-12 years). This regularity is related to the development of movement analyser, which ends with the age of 12-13 (Tutkuvienė, 1995). In 2006/2007 a research has been made in Lentvaris M. Simelionio secondary school among the 5th grade pupils (n=112). The children were divided into two groups – the first group (E1 group) has been exposed to educological factors, the second group (E2 group) worked according to the programme for the 5th... [to full text]

Šiame darbe aptariamas nekilnojamųjų kultūros vertybių (sutr. NKV) valdytojų vaidmuo Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje (nuo 1990 m.). Jie yra itin svarbūs jos dalyviai. Pagrindinė valdytojų pareiga yra rūpintis NKV išsaugojimu ir būti atsakingiems už jų išlikimą. Darbe detalizuotos atskiros temos dalys: NKV valdytojo traktavimas galiojančiuose teisės aktuose (įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose) ir jo dalyvavimas praktiniame paveldosaugos lygmenyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, radikaliai pasikeitė nuosavybės santykiai. Daugelis NKV tapo privačia nuosavybe. Įgyvendinant dalinę restituciją, nemažai sakralinio paveldo objektų sugrąžinta teisėtiems savininkams - religinėms bendrijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagrindiniuose su NKV apsauga ir valdymu susijusiuose teisės aktuose yra nustatytos valdytojo teisės ir pareigos, sureguliuoti jo ir valstybės teisiniai santykiai, numatyti nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ypatumai. Kritiniu atveju valstybė galinti pasinaudoti NKV priverstinio išpirkimo teise ar paimti ją visuomenės poreikiams. Valdytojams turi būti išmokamos trijų rūšių kompensacijos, su jais sudaromos apsaugos sutartys, nustatančios abipusius įsipareigojimus. Deja, ne viskas vyksta taip sklandžiai kaip kad norėtųsi. Iki šiol stringa kompensavimo valdytojams mechanizmas, nėra realizuojamos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / This work discusses the role of managers (owners) of cultural heritage objects in the Cultural Heritage Protection System of Lithuania (since 1990). The main duty of managers (owners) is to take care of the preservation of an objects of cultural heritage and to be responsible for their survival. The work is divided into two parts: one of them – the treatment of the Manager (Owner) in law and the other – his presence in the practical level of the cultural heritage protection. There were radical changes of ownership after Lithuania regained its independence. Many of the cultural heritage objects became the private property. According to the partial restitution many objects of the sacral heritage were returned to the lawful owners – religious sodalities. The Constitution of the Republic of Lithuania assigns that the historical, archaeological and cultural objects of State importance shall belong by the right of exclusive ownership to the Republic of Lithuania. The main legal acts which concern the cultural heritage protection and its keeping rules determine the rights and duties of manager (owner), regulate legal relations between manager (owner) and State and cover the peculiarities of property‘s keeping, usage and disposal. At the critical point the State can use the right to redeem the cultural heritage object from manager (owner) compulsively or take it for public needs in accordance with the procedure laid down by laws. The managers (owners) have right to get compensation... [to full text]

At the end of 8th some processes have started in Lithuania and they have been still going on. They can also called the radical transformation of polictical, economical and social system, which can also be called "a trying to transit a model of social society organization to a western type of democratic political system and market economy". The radical changes differ from so called natural changes.The radical transformations run much faster, they are usually a result of rational, planned trying to change the whole existing system or some important actions.During such a period, a demand to change the cultural models appears that have influence to an institutional organization. Culture is understood as a socially ordered, meaningful, symbolic, ritual,cultural system, wich is a guarantor of social stability.