Nowadays Lithuanian society is dynamic and rapidly developing. Culture is like the system of values created by a human being. It integrates a public process of political, social, economical development and is able to accelerate social and economical development of the country. Institutions forming cultural processes find themselves in the crossing of the above-mentioned processes. The sociological survey on culture needs are needed not only to describe the state of culture but also to determine the changes, the tendency of public needs to be developed, the peculiarities of activities of culture institutions in the community of a city, useful contacts and culture perspectives. In improving the activities of culture institutions, it is very important to pay attention to a subjective aspect- the possibilities of human development. In order to determine the public needs for culture, the attitude towards the activities of culture and art institutions, the status of city culture, to determine the negative and positive evaluations of cultural activities, the research was implemented. During the survey, 200 inhabitants of Panevėžys City of 16-61 years old were interviewed. The hypothesis was raised- if the attention is paid to the opinion of inhabitants to the activities of culture and art institutions, the status of city culture, the peculiarities of activities of culture and art institutions in the community of the city, useful contacts and the perspectives of culture could be... [to full text]

Magistro darbe yra pateikiama etninės kultūros samprata, jos puoselėjimo tradicijų kaita laiko perspektyvoje, išanalizuota etninės kultūros išsaugojimo būdai, tęstinumo ir sklaidos priemonės tautoje, etninės kultūros integravimo į ugdymo procesą galimybės, būdai ir svarba modernioje visuomenėje. Darbe analizuojamas etninės kultūros puoselėjimo atsakomybės pasidalijimas tarp šeimos ir mokyklos, bei šių etnokultūros puoselėtojų vaidmens pokyčiai globalizacijos kontekste. Darbe pateikiamos etninės kultūros integravimo į ugdymo procesą galimybės ir problemos, susijusios su mokyklos, kaip organizacijos vidine kultūra, vadybos kompetencija, pačių mokytojų rengimu ir kt. Atliktas etninės kultūros tradicijų taikymo bendrojo lavinimo mokyklose tyrimas, siekiant atskleisti mokytojų ir mokinių požiūrį į etnokultūrą bei nustatyti etninių tradicijų ir mokyklos kultūros kokybės santykį. Tyrimo išvados patvirtino autoriaus suformuluotą hipotezę, kad etninės kultūros puoselėjimas, etninės kultūros tradicijų taikymas bendrojo lavinimo mokyklose yra reikšmingas mokyklos kultūros kokybę formuojantis veiksnys. / In the master’s paper the conception of ethnic culture is given, its traditions nurturance in the perspective of time shift, the preservation means of ethnic culture, its continuation and spread means throughout the nation, the integration possibilities and means of ethnic culture into the education process, its importance for the modern society are analysed. Throughout the work the division of nurturance responsibility of ethnic culture among the family and the school is analysed as well as the variation of the ones who are responsible for the nurturance of ethnic culture in the context of globalization. The possibilities of integration of ethnic culture into the education process and problems concerning school management competency as the inner culture of the organization, the problems of teachers’ education are presented in the work. In order to determine the attitude of children and teachers towards the ethnic culture and to rate the ratio of ethnic traditions and school’s culture quality the analysis of application of ethnic culture throughout the secondary education schools was carried out. The results of the research confirmed the author’s stated hypothesis that the nurturance of ethnic culture, the application of ethnic culture’s traditions throughout the secondary education schools is a very important factor that forms the quality of school culture.

The aim of the present paper is to analyse how Antanina Banelytė translated pronouns of address of Carolyn Slaughter’s novel A Black Englishman into Lithuanian, mainly the proper analysis where she translated English you as polite Jūs into Lithuanian and where it is translated as familiar tu. What is more, the present paper consists of two topics, and the second topic concerns with what particular translation strategies Antanina Banelytė has applied for the translation of culture-specific items in the novel. The translation of pronouns of address and culture-specific items is presented as a difficult task, since English and Lithuanian languages have different pronoun systems and most of the culture-specific items from the novel are unfamiliar to the target text readers. Therefore, the task of the translator was to create a naturally sounding target text and still to preserve its local colour of the Indian culture. In order to analyse the translator’s decisions in her translation theoretical framework is presented for both topics separately. First, forms of address in English and Lithuanian and their translation problems are discussed; then, current theories on translation of culture-specific items are presented. The analytical part on the translation of the pronouns of address was divided into two parts. In the first part, examples presenting pronoun forms used to address to a person of socially superior status are analysed; and in the second one the examples presenting the... [to full text] / Šio darbo tikslas išanalizuoti kaip Antanina Banelytė į lietuvių kalbą išvertė įvardžius naudojamus kaip kreipinius iš Carolyn Slaughter romano „A Black Englishman“ („Juodasis anglas“). Pagrindinis tikslas buvo ištirti, kodėl angliškas kreipinys „you“ vienur buvo verčiamas kaip mandagioji forma „Jūs“, o kitur kaip familiarus kreipimasis „tu“. Šis darbas gvildena dvi temas. Antroji šio darbo tema yra ištirti, kokias vertimo strategijas Antanina Banelytė pasitelkė versdama kultūrines realijas rastas nagrinėjamame romane. Abi šios užduotys pristatytos kaip labai sudėtingos, nes, visų pirma, anglų ir lietuvių kalbos turi skirtingas kreipinių formas; antra, dauguma kultūrinių realijų yra nepažįstamos lietuviško vertimo skaitytojams. Todėl, vertime buvo siekiama pateikti natūralų lietuvišką tekstą, bet tuo pačiu metu išsaugoti Indijos kultūros ypatumą. Vertėjos sprendimams priimtiems vertimo metu pagrįsti buvo pateikta teorinė medžiaga kiekvienai šio darbo temai atskirai. Pirmiausia buvo aptarta angliškos ir lietuviškos kreipinių formos bei jų vertimo problematika. Po to buvo pristatytos plačiausiai vartojamos vertimo strategijos kultūrinėms realijoms versti. Analitinė darbo dalis, kurioje nagrinėjamos kreipinių formos vertime, susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje yra analizuojami pavyzdžiai kuriuose yra panaudoti kreipiniai kreipiantis į aukštesnės socialinės padėties asmenį. Antroje dalyje analizuojami pavyzdžiai kuriuose naudojamos kreipinių formos kreipiantis į... [toliau žr. visą tekstą]

Kultūros organizacijos rinkodaros strategijas taikyti pradėjo visai neseniai. Kadangi jų pagrindinis tikslas dažniausiai yra šviesti visuomenę, todėl dažnai jos inicijuoja įvairius renginius. Kultūra gali būti dviejų rūšių – taikoma auditorijai (populiarioji kultūra) ir orientuota į produktą, kurio išraišką nustato prodiuseris ar menininkas (aukštesnio lygio kultūra). Kai renginių pradėjo gausėti, aukštesnio lygio kultūros organizacijoms teko labiau prisitaikyti prie auditorijos, norint, kad renginiai būtų sėkmingi, o bilietai išparduoti. Todėl jos, nenorėdamos pritaikyti produkto vartotojui, pritaikė jų viešinimui rinkodaros ir komunikacijos strategijas. Prekių ženklas yra skirtas organizacijos atpažinimui ir emocinėms asociacijoms kelti, todėl jis taip pat ėmė ženklinti kultūros renginius. Tyrėjai mato prekių ženklą kaip svarbų visos organizacijos identiteto veiksnį. Tinkamai vystomas ir viešinamas jis gali tapti kultūros simboliu ir sukurti organizacijos paveldą, kuris veikia kaip sėkmės garantija, kadangi simbolizuoja pripažinimą vartotojų aplinkoje. Tačiau kultūros renginių kontekste prekių ženklas iki šiol nebuvo nagrinėjamas. Tyrimui buvo pasirinkti Tarptautinio Kauno kino festivalio (TKKF) ir Tarptautinio modernaus šokio festivalio (TMŠF) prekių ženklai. Žvalgomojo žiniasklaidos tyrimo metu nustatyta, kad žiniasklaidos susidomėjimas kultūros renginiais mažėja, tuo tarpu, statistikos departamento duomenimis, kultūros organizacijų ir renginių daugėja. Todėl norint, kad... [toliau žr. visą tekstą] / One of the aims of cultural organizations is education of society. They usually apply events or projects to reach this aim. Cultural organizations started to apply marketing strategies in case to be noticed and unique among their competitors. Brand may serve to the organization as a tool to be separated from the others. Also it is a device to attract audiences and affect their emotions about making a choice. There are two kinds of culture – popular and higher culture. Popular culture applies its products to the customers and higher culture is regarding the producer’s or artist’s opinion about products. Brands are a part of corporate identity and they are useful for higher culture in case to reach the audience. Also it is important to apply a communication strategy for the brand. A good brand does not only give value to the entire organization, but it may create its own heritage as well. The aim of this thesis is to analyze the particularity of cultural organizations and the communication of their brands. The brands and cases of Kaunas International film festival (KIFF) and International festival of modern dance (IFMD) were chosen for the research. The current situation claims, that media gets less interested in public events and at the same time the number of events is growing. In case to reach the audience and make their events successful, cultural organizations are ought to make their communication more effective and their strategies more concentrated. A brand may be a way... [to full text]

Disertacijos objektas yra verčių formavimo procesai valstybinėje paveldosaugoje įpaveldinant kultūros palikimą. Jam atskleisti remiamasi palikimo vertinimo aspektu, kuris atsispindi senieną pripažįstant vertinga ir saugoma valstybės. Disertacijoje nagrinėjama kultūros paveldo apskaita sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje remiantis ne instituciniu, o vertybiniu modeliu. Atskleidžiami įpaveldinimo procesų metu vystančio verčių priskyrimo kultūros palikimo objektams metodai ir principai. Darbe konstatuojamas sovietmečiu paminklų apskaitoje vyravęs pragmatinis – parodomasis verčių formavimo principas savyje turintis ir sovietinės, ir lietuviškosios nacionalistinės ideologijos aspektų, parodomos jo sąsajos su Vakarų paminklosauga, atskleidžiami asociatyvinių/simbolinių, informacinių, estetinių bei ekonominių verčių formavimo ypatumai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stebimas paveldo objektų „senėjimas“ atsisakant „neseno“ sovietmečio palikimo prioritetą teikiant kuo senesniam paveldui siekiant legitimuoti Lietuvos valstybingumą, taip pat amžių sankirtoje konstatuojama naujų – socialinių ir ekonominių – paveldo verčių aktualizavimo pradžia. / The object of the research is the process of patrimonialisation in the state heritage protection by converting cultural material remains into heritage. To reveal it, the aspect of assessing monuments of the past is referred to which is expressed when material remains are recognised as valuable and protected by the state. The present paper synthesizes the history of Soviet and post-Soviet heritage records referring more to the principle of values than institutional principle. The methods and principles of attributing values to the objects of cultural heritage during the processes of patrimolisation are described. As the result the pragmatic approach to the formation of monument lists possessing including both Soviet or Lithuanian nationalistic ideological approach features was stated, as well as links to the Western heritage protection theoretical thought were shown and formation principles of associative/symbolic, informational, esthetical and economic were described. After regaining of independence the bigger attention to older, pre-Soviet objects of heritage to ensure legitimation of statehood was traced, and the rise of new – social and economical – cultural heritage values is observed.

Vikos Švobaitės aliejinės tapybos darbų kolekciją “Buities ir kultūros dvasia“ sudaro septyni, atskiri paveikslai, kuriuos jungia bendra tema bei idėja. Modernusis žmogus šiandien į daug ką žvelgia kritiškai. Tai, kas dar prieš pusšimtį metų jo seneliams ir tėvams buvo šventa, neleistina, dabar dažnai laikoma jau nevertu dėmesio, atgyvenusiu dalyku, nors, giedodami Vinco Kudirkos mums paliktą Tautišką giesmę – Lietuvos himną, tebekartojame :“Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Tiktai labiau įsigilinus, susimąsčius atsiskleidžia tos tariamos archaikos giluminė prasmė, reikalinga ir šiandienos egzistencijai. Mūsų protėviams gyvenamoji namų aplinka buvo sava, rodos gerai pažįstama, bet kartu ir paslaptinga. Taigi, savo darbų kolekcija norėčiau atkreipti dėmesį į Lietuvio namus, į tuos paprastus dalykus, kurių dažnai nepastebime. Žvilgterėti į paprasto Lietuvos žemdirbio dar taip neseniai, gal tik XX a. Pirmaisiais dešimtmečiais, gal vienu kitu dešimtmečiu anksčiau buvusią aplinką, pagrindinį dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo, seniau vadinto troba, pirkia, gryčia, vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi ir siekiais. Taigi, noriu pasidairyti po lietuvio namus senovėje, žvilgterėti į juos ano meto žmonių tikėjimų akimis ir vizualizuoti tai aliejinės tapybos darbų kolekcijoje. Teorinėje magstrinio darbo dalyje naudojau literatūros informacinių šaltinių analizavimo, interpratavimo metodiką. Kūrybiniame darbe naudota aliejinės tapybos... [toliau žr. visą tekstą] / Vika Švobaitės oil paintings collection the spirit of everyday life and culture of seven, separate images connected by a common theme and idea. The modern man today in a lot of things to look at critically. This is what fifty years before his grandparents and parents had been saints, is excluded, is now often regarded as not worth attention, the subject of an obsolete, though, Vinco Kudirka singing National Song left us - the Lithuanian national anthem, repeat; In the past your sons draw strength. Only closer inspection, I became aware of the alleged archaic reveal deep meaning and need of today existence. Our ancestors have been resident in their own home environment seems familiar, but also mysterious. Thus, his collection of works I pay attention to the house to the simple things that are often missing. To see the average Lithuanian farmers more so recently, perhaps only in the twentieth century In the first decades of the decade, maybe one other previously existing environment, focusing on residential building, formerly known as farmhouse, cottage, inside of which was directly related to human , family, household and its goals. So, I want a look at the Lithuanian Hall in ancient times, to see to them at that time peoples beliefs through the eyes and visualize a collection of oil paintings. The theoretical part master used a literary analysis of information sources, interpretation methodology. Creative work used in oil painting techniques. I chose this technique because... [to full text]

The subject is relevant, as creation of open, democratic society and consideration of modern trends of the world, the formerly simple understanding of artistic education, provided by cultural and educational institutions is currently changing. Systems of cultural and educational institutions, providing services of artistic education, have an impact on cultural development. Each territorial community consists of people and groups of people, therefore, a micro-socium may be found in each of them. Territorial communities unavoidably interact with cultural and educational institutions located in their territory. This research is important both theoretically and practically, as systems of territorial cultural and educational institutions and their purpose in improvement of community culture in Lithuania have not been analysed. Solution of cultural and social problems of territorial community can be influenced by educational institutions, that provide services of artistic education, such as promoting artistic expression, artistic, creative and general abilities. Therefore, the thesis is important for institutions of artistic education, aiming for cooperation and promotion of cultural life in the regions. Problem of research: The purpose of the territorial system of cultural and educational institutions in improvement of artistic culture of the community. Object of research: territorial cultural and educational institutions and their system. Purpose of research: to reveal the... [to full text]

Tiriamojo darbo aktualumas ir problematiškumas Per daugiau kaip septyniolika nepriklausomybės metų Lietuva ekonominėje, teisinėje bei sociokultūrinėje srityse išgyveno daug plėtros ir novacijų procesų, kilo „pilietinis“ – „regioninis“ atgimimas, dažniausiai skatinamas ir vadovaujamas kultūros politikos. Įsivyraujanti globalizacija, naujų socialinių koncepcijų formavimosi etapas įnešė daug naujo į žmogaus, visuomenės, valstybės kaitos sampratą bei pateikė naują kultūros socialinį statusą, kuris atspindimas įvairiuose socialiniuose procesuose, taip pat ir teisėje. Taigi kultūra yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kurios sąsajos su teise ir jos teisinis reguliavimas grindžiamas ne tik atitinkamais bendriausiais dėsningumais, tačiau ir išskirtine specifika. Visuomeninių santykių turinio kaitos sąlygomis žmogus, visuomenė ir valstybė ima kelti probleminius klausimus tiek kultūrai, tiek ir teisei, dėl to kinta įpročiai, nyksta buvęs kultūrinis tapatumas, atsiranda naujos gyvenimo tendencijos. Vykstantys socialiniai pokyčiai susaistomi su kultūrine motyvacija, taigi kultūra tampa aktualiu visuomenės kaitos veiksniu bei esmine socialinių pokyčių priežastimi, kartu lemiančia ir teisės adaptacinę kaitą. Taigi, kultūra tapo veiksminga socialinio gyvenimo, tame tarpe ir teisės raidos, skatintoja. Kartu ji - labai svarbi žmogaus asmenybės socialinės bei teisinės brandos priemonė ir vienas iš esminių visuomenės ir valstybės demokratinės plėtros instrumentų. Tačiau tikslingą ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem and topicality of the research. During more than seventeen years of independence Lithuania has experienced a lot of processes of development and novelty in economical, legal and socio-cultural spheres, there has emerged “civil”-“regional” rebirth that has been most frequently encouraged and led by the cultural policy. The settled globalization levels cultural values, weakens or at least already controls national identity. Sparing development trends are getting more and more developed as well as economical growth effects the materialization in the society that causes plenty of social and cultural issues. The role of culture is very significant in this process not only due to such qualitative signs of life as the standard of living, human rights, equal possibilities and civil human values, but as well as an objective factor – qualitatively indicated contribution of mankind advance and its index. There are important three following issues: cultural contribution towards the treasury of mankind wisdom; economical and social issues related to culture; the function of an enabling and authorizing means as human’s property. The culture has turned into a complex political, social and economical part in the development of society that often stimulates novelties and urges social and economical development of national powers. Culture and art are inalterable tolls of state politics those join and develop the society as well as induce its creativity and openness, persuasively... [to full text]

Daugelis kultūros tyrinėtojų sutinka, kad organizacijos kultūra yra vienas reikšmingų būdų siekti organizacijos vadybos. Tačiau Lietuvos organizacijų vadovai veiklai skatinti ir plėtoti šį svarbiausią valdymo įrankį - organizacijos kultūrą - retai pasitelkia. Šio darbo tyrimo objektas - organizacijos „Natūralios medicinos centras“ darbuotojų kultūrinės charakteristikos ir jų atspindys organizacijos kultūroje. Tyrimo tikslas - nustatyti organizacijos „Natūralios medicinos centras“ kultūrines charakteristikas pagal G.Hofstede išskirtas kultūrines dimensijas, jų priklausomybę nuo demografinių veiksnių ir remiantis šiomis charakteristikomis adaptuoti jas pagal W.G. Ouchi kultūros modelį. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad remiantis G.Hofstede tyrimo metodika, tirtoje organizacijoje išryškėjo tokia kultūrinių charakteristikų priklausomybė: labai maža galios distancija - (-14,56); polinkis į kolektyvizmą - 38,38; ry���kus vyriškumas - 127,38; mažas neapibrėžtumo vengimas - (- 84,88) ir vidutinė ilgalaikė orientacija- 64,06. Kultūrinių skirtumų požymiai, kuriuos nustatė G. Hofstede, leidžia nustatyti tiriamos organizacijos akcentuojamas vertybes ir įvertinti kultūrinių grupių panašumus bei skirtumus priklausomai nuo demografinių veiksnių. Todėl tyrimas parodė, kad svarbu organizacijos kultūrą nagrinėti subkultūrų atžvilgiu. Atsižvelgiant į išryškėjusias organizacijos narių kultūrines nuostatas remiantis W.G. Ouchi kultūros modeliu, organizacija „Natūralios medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / Foreign scholars have proved that organization culture is one of the major factors of performing organization management. However, managers of Lithuanian enterprises rarely employ this core tool of management, i.e. organization culture in order to promote and develop the enterprise’s activity. The subject of this exploration is the cultural characteristics of the employees of the enterprise Natūralios medicinos centras and their reflection in the organization culture. The aim of the exploration is to identify the cultural characteristics of the enterprise Natūralios medicinos centras on the grounds of the cultural dimensions singled out by Hofstede and their dependence on demographical factors so that to adapt the characteristics on the basis of the cultural model by Ouchi. Analysis of the exploration data has shown that on the grounds of the exploration method by Hofstede, the explored organization manifests the following dependence of cultural characteristics: very small power distance – (– 14.56); aptitude to collectivism – 38.38; prominent masculinity – 127.38; minor avoidance of indefiniteness – (– 84.88) and medium/ long-term orientation – 64.06. Marks of cultural differences established by Hofstede allow identifying the emphasized values of the explored organization and to assess similarities and differences of cultural groups on the basis of demographic factors. As a result, the exploration demonstrates that it is essential to explore organizational values regarding... [to full text]

Santrauka: Teminėje kartografijoje Lietuvos kultūros paveldo vertybių kartografavimas retas reiškinys. Teminių žemėlapių pastarąja tematika išleidžiama vienetai. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių kartografinė raiška dažnai tampa tam tikrų žemėlapių turinio kompleksine dalimi, tačiau ne esmine informacija. Lietuvoje gausu išlikusių įvairaus tipo ir paskirties kultūros paveldo objektų (siekia keliolika tūkstančių). Nauji moksliniai tyrimai didina ir taip gausų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių skaičių. Atsiranda poreikis informaciją pristatyti visuomenei tiek pažintiniais, tiek mokslo tikslais, bei siekiant plėtoti kultūrinį turizmą. Todėl darbo tema „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo ypatumai teminėje kartografijoje“ – aktuali šių laikų realijoms. Mokslinio darbo tikslas – atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vaizdavimo teminiuose žemėlapiuose analizę ir įvertinti šios informacijos kartografinės raiškos galimybes teminių žemėlapių sudaryme ir leidyboje. Analizę sudarė paveldosaugos raidos etapų apžvalga, egzistuojančios kultūros paveldo vertybių informacinės sistemos vertinimas (neigiami ir teigiami jos aspektai), kartografinių leidinių, kuriuose kartografuojamos kultūros paveldo vertybės apžvalga, kultūros paveldo objektų kartografinės raiškos įvertinimas (ženklų sudarymo principai, stilistiniai ypatumai, būdingos sudarymo klaidos, ženklų atpažinimo vertinimas ir t.t.), teminio kultūros paveldo žemėlapio sudarymo tyrimas (kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Summary: The cartography of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography is a rare phenomenon. Very few thematic maps on the latter topic have been issued. The cartographic expression of the immovable culture heritage often becomes a complex part of content of particular maps, yet not an essential piece of information. There is quite a few different type and purpose cultural heritage objects (their amount reaches several thousand). New scientific research increases the plentiful number of valuables of the immovable culture heritage. A need arises to introduce the information to society both, for educational and scientific purpose, seeking to develop cultural tourism. Therefore the topic of the paper “The peculiarities of presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic cartography” remains relevant for the realities of the present times. The goal of the scientific paper is to carry out an analysis of the presentment of objects of the immovable culture heritage in the thematic maps. The analysis consisted of an overview of stages of the heritage protection process, the assessment of existing information system of valuables of the cultural heritage, the assessment of cartographic presentment of objects of the cultural heritage (principles for forming signs, stylistic peculiarities, characteristic mistakes, assessment of the recognition of signs, etc.), an investigation into the formation of a thematic map of the cultural heritage... [to full text]