Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu. / The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.

Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą] / In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text]

In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text] / Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą]

Heritage protection during the Soviet period is a phenomenon which involves the origins of some aspects of contemporary Lithuanian heritage protection. This period itself is evaluated in Lithuanian historiography in a contradictory way: on the one hand, it is proud of the achievements and it envisages resistanced, on the other hand, it tells about the biggest damage to heritage and Moscow dictate. The following question arises: What part of the present heritage protection is of “Lithuanian” origin and what part is the “Soviet” one? It is the subject that is analyzed in the dissertation. The traditional perspective – historical practices of the heritage, principles, divisions of conceptions into “good” and “bad” is rejected; instead of this, the ideological origins of that time heritage protection and the expressions of the ideas themselves are analyzed. The main subject of the research is the idea which is understood in the broadest sense, comprising the spheres of theory and practice, official and unofficial concepts, realized and unrealized plans. It is stated that the freedom to choose the ideological models of the heritage protection during the Soviet period depended on the sphere of the heritage protection: some of them were completely monopolized by Moscow, the others had the conditional freedom. It determined heterogeneous ideological origins of that time Lithuanian heritage protection. The most favourable environment for the Lithuanian will and self to spread was the... [to full text] / Sovietmečio paveldosauga yra reiškinys, kuriame glūdi kai kurių dabartinės Lietuvos paveldosaugos aspektų ištakos. Pati sovietmečio paveldosauga lietuviškoje istoriografijoje vertinama prieštaringai: viena vertus, didžiuojamasi pasiekimais ir įžvelgiama „konspiracinė rezistencija“, kita vertus, kalbama apie didžiausius paveldo nuostolius ir Maskvos diktatą. Kyla klausimas, kiek šios dabarties paveldosaugos ištakos yra „lietuviškos“, o kiek „sovietinės“ prigimties. Būtent tai ir nagrinėjama disertacijoje. Čia atsisakoma tradicinės perspektyvos – istorinių paveldosaugos praktikų, principų, sampratų dalijimo į „geras“ ir „blogas“; vietoj to gilinamasi į to meto paveldosaugos idėjines ištakas bei pačių idėjų raiškas. Idėja, pagrindinis šio tyrimo objektas, suprantama plačiausia prasme, apimant teorijos ir praktikos, oficialių ir neoficialių konceptų, realizuotų ir neįgyvendintų sumanymų sferas. Disertacijoje konstatuojama, kad paveldosaugos idėjinių modelių pasirinkimo laisvė sovietmečiu priklausė nuo paveldosaugos sferos: vienos jų buvo visiškai monopolizuotos Maskvos, kitoms suteikta sąlyginė laisvė. Tai lėmė to meto Lietuvos paveldosaugos idėjinių ištakų nevienalytiškumą. Palankiausia terpė lietuviškosios valios ar savasties skleidimuisi buvo paveldotvarkos elgsenos. Būtent čia laisviausiai galėjo reikštis tradiciniai (dar ikisovietiniais metais atsiradę) lietuvių tapatumo modeliai. Taip pat atskleidžiama, kad paveldosaugos idėjiniai modeliai Lietuvoje sovietmečiu gyvavo... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 76 puslapiai, 25 paveikslai, 7 lentelės, 45 literatūros šaltinių, 2 priedai, lietuvių kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI: organizacinė kultūra, organizacinės kultūros vystymas, Spragų modelis. Tyrimo objektas - organizacinė kultūra. Tyrimo tikslas - nustatyti kredito unijų organizacinės kultūros vystymo problemines sritis ir parengti Kaišiadorių, Panevėžio ir Trakų kredito unijų organizacinės kultūros vystymo Spragų modelį. Uždaviniai: 1) išnagrinėti organizacinės kultūros sampratos raidą; 2) nustatyti organizacinės kultūros vystymą lemiančius veiksnius ir metodus; 3) nustatyti Kaišiadorių, Panevėžio ir Trakų kreditų unijų kultūros vystymo problemines sritis; 4) parengti organizacinės kultūros vystymo Spragų modelį ir pasiūlyti priemones organizacinės kultūros vystymo gerinimui Kaišiadorių, Panevėžio ir Trakų kredito unijose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, dokumentų ir statistinių duomenų analizė bei sintezė, ekspertinis vertinimas ir anketinė apklausa, duomenų grupavimo ir grafinio vaizdavimo bei modeliavimo metodai. Tyrimo rezultatai: • Pirmoje darbo dalyje remiantis įvairiais literatūros šaltiniais analizuojama organizacijos kultūros sampratos raida ir kitimas bei jos vystymą lemiantys veiksniai, kultūros elementų vertinimo kriterijai ir metodai. Išskiriamos kultūros analizavimo kryptys tam, kad geriau suprastume, kokius metodus pasitelkus gali būti analizuojama organizacinė kultūra. • Antroje dalyje, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Masterstudies Studies, 76 pages, 25 figures, 7 tables, 45 references, 2 appendices, in Lithuanian. KEY WORDS: organizational culture, organizational culture development, Model of Gaps. Research object - organizational culture. Research aim - to identify problem areas of Credit Union organizational culture development, to prepare the Model of Gaps in Kaisiadorys, Panevezys, Trakai Credit Union organizational culture development. Objectives: 1) to analyse the evolution of organizational culture concept; 2) to identify the factors and the methods affecting organizational culture development; 3) to identify the culture development problem areas in Kaisiadorys, Panevezys and Trakai Credit Unions; 4) to prepare a Model of Gaps in organizational culture development and to propose measures for organizational culture development improvement in Kaisiadorys, Panevezys and Trakai Credit Unions. Research methods: questionnaire, structured interview, analysis of documents, analysis of data, filing, graphical representation. Research results: • In the first part the evolution of organizational culture concept and factors affecting its development, as well as cultural element assessment criterions ant methods are analysed on the grounds of various literature sources. Trends of culture analysis are identified in order to better understand, which methods can be used for organizational culture analysis. • In the second part, entitled “Evaluation of Credit... [to full text]

Tyrimo objektas: kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raiška. Tyrimo tikslas: nustatyti kūno kultūros mokytojo didaktinės kompetencijos raišką mokymo paradigmų kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokymo (si) paradigmos kaitos ir didaktinės kompetencijos raiškos tendencijas. 2. Nustatyti Kėdainių miesto mokyklų kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raišką lyties aspektu. 3. Nustatyti Kėdainių miesto mokyklų kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raišką darbo stažo aspektu. Rezultatai ir išvados. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, santykį bei galimybes, taip pat kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Mokytojui nebepakanka atlikti vien tik žinių perteikėjo, vertintojo ir teisėjo vaidmenis. Mokytojo vaidmuo suprantamas kaip pagalbininko, kuris turi rūpintis besimokančiojo žinių kūrimo procesu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Kėdainių kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raiška, vertinant jų mokymo (si) tikslus, mokinių vertinimą, mokinių mokymosi motyvaciją lyties aspektu nesiskiria (p > 0,05), o vertinant pagal atskirus teiginius jų darbo stilių, mokymo (si) metodus ir mokymo (si) turinį, lyties aspektu skiriasi statistiškai reikšmingai (p < 0,05). Kėdainių kūno kultūros mokytojų didaktinės kompetencijos raiška, vertinant jų darbo stilių, mokymo (si) tikslus, mokymo (si) turinį, mokymo (si) metodus, mokinių vertinimą darbo stažo aspektu nesiskiria (p > 0,0... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the study: expression of didactic competence of physical education teachers. Aim of the study: to determine the expression of didactic competence of physical education teachers in the context of teaching paradigms. Objectives: 1. To analyse the trends of changes in teaching (learning) paradigms and of didactic competence expression. 2. To determine the expression of didactic competence of the physical education teachers in the schools of Kėdainiai according to sex. 3. To determine the expression of didactic competence of the physical education teachers in the schools of Kėdainiai according to work experience. Results and conclusions. The requirements to the didactic competence of teachers change as the attitude towards the nature of teaching and learning, relationship and opportunities change, also because the goals of national education change. The teacher in not only the person who shares the knowledge, who evaluates and judges anymore. Now he/she is a person who helps, who is responsible for the process of knowledge creation. The study revealed that the expression of didactic competence of the physical education teachers in the schools of Kėdainiai according to sex in evaluating their aims of teaching and studying, evaluation of students, students‘motivation to learn did not differ (p > 0,05), and in comparing separate statements – style of work, methods of teaching and learning and content – statistically differed significantly according to sex (p < 0,05). The... [to full text]

The division of disciplines into hard or paradigmatic and soft or paradigmatic, pure or applied, social professions and science-based professions (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) only emphasized the integrity and the duality of the physical education study field (Van Hilvoorde et al., 2010) borrowing knowledge from other sciences and disciplines: medicine and health (hard-applied), social sciences (soft-applied), life sciences (pure-hard) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012). Searching a way to gain new knowledge, a shift was made to a holistic, integrated physical education as a kinesiology discipline (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) and sport science phenomenon (Wilber, 2000; Skurvydas, 2008), which had led to the perception that taken one discipline is not able to solve global problems (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Knowledge of physical education are applied and created in the areas: medicine and health, sport, and education (Kirk, 2009; Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012). Such versatility of the field underlines the relevance of the fields of study covering (creating and applying) knowledge of physical education and the manifestation of identity of students from such fields of study. An abundance of names and terms relating to the physical education study field (sport science) affects not only the existence of this field in the universities but leads to the self-recognition, interactions, conflicts between theoreticians and practitioners of the... [to full text] / Disciplinų skirstymas į kietąsias, arba paradigmines, ir į minkštąsias arba prieš-paradigmines, grynąsias ir taikomąsias, socialines ir mokslines profesijas (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) tik pabrėžė kūno kultūros žinių integralumą ir šio tyrimo lauko dvilypumą (Van Hilvoorde et al., 2010), žinių skolinimąsi iš kitų mokslų ir disciplinų: medicinos ir sveikatos (kietosios-taikomosios), socialinių (minkštosios-taikomosios), gyvybės mokslų (grynosios-kietosios) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012) bei lauko pavadinimų kaitą (Lawson, 2007; Kirk, 2010; Zeigler, 2014). Tyrimai, susiję su kūno kultū¬ros žinių ir universitetinių studijų kontekstu (Henry, 1964; Park, 1989; Newell, 1990; Filho, 2000; Kirk, 2009; Freeman, 2012), atskleidė kūno kultūros (sporto mokslo) lauko problemas aukštajame moksle ir jo kompleksiškumą. Ieškant naujų žinių kūrimo būdų, buvo pereita prie holistinio, integruoto kūno kultūros lauko kaip kineziologijos disciplinos (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) ir kaip sporto mokslo fenomeno pažinimo (Wilber, 2000; Skurvydas, 2009), nes susivokta, kad viena disciplina yra nepajėgi išspręsti globalių problemų (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Tyrimai (Kirk, 2009, Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012) rodo, kad kūno kultūros žinios kuriamos ir taikomos šiose srityse: medicina ir sveikata, sportas, švietimas ir ugdymas. Toks kūno kultūros (sporto mokslo) lauko įvairiapusiš-kumas pabrėžia žinias (Kirk, 2009, 2010; Freeman, 2012; Schary, 2014) ir... [toliau žr. visą tekstą]

Savanorystės tradicijos yra puoselėjamos visose pasaulio šalyse. Tai demokratinės visuomenės vertybė, kai kiekvienas visuomenės narys sąmoningai siekia padėti žmonėms bei savo šaliai. Norint rasti būdų keisti požiūrį į savanorystę valstybėje, pirmiausiai turi būti atsakyta į klausimą, kodėl žmonės renkasi dirbti savanorišką darbą. Tik išsiaiškinus tokio pasirinkimo motyvus galima ieškoti galimybių šiuos motyvus stiprinti. Tyrimo objektas - požiūris į savanorystę. Tyrimo tikslas: ištirti Kūno kultūros studijų programos studentų požiūrį į savanorystę ir apibendrinti jų patirtis savanoriškose veiklose. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas. 2. Kokybinis tyrimas – laisvojo teminio rašinio metodas. 3. Tyrimo aprašomoji analizė. Tyrimas atliktas 2013 m. lapkričio- gruodžio mėnesiais. Šiaulių universiteto Kūno kultūros studijų programos studentai rašė laisvuosius rašinius tema: Ką man reiškia savanorystė: patirtys ir požiūris. Tyrimo rezultatai parodė, kad savanorystė jaunimo tarpe nėra populiari, tačiau savanorystės idėjos svarba yra reikšminga tiek savanoriui, tiek visuomenei, tiek organizacijai. Laisvųjų rašinių analizės pagrindu išskirtos penkios kokybinės kategorijos, betarpiškai susijusios su savanoriška veikla: savanoriškų veiklų sferos ir jų specifiškumas; bendrųjų kompetencijų raiška; požiūris į savanorystę; bendrystės jausena; vertybės ir vertybinės orientacijos. Didesnė dalis Kūno kultūros studijų programos studentų įsitikinę, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Traditions of volunteering are cherishing all over the world. It is value of democratic society when each member of society tries deliberately to help people and his country. If we want to find ways of viewpoint change to volunteering in our country, at first it should be answered the question why people choose to do voluntary work. Only elucidating motives of this choice would be possible to look for opportunities to strengthen these motives. Object of research – viewpoint to volunteering. Purpose of research – to research students of Physical Education Studies Programme viewpoint to volunteering and sum up their experience in voluntary activities. Methods of research: 1. Analysis and conclusion literature sources. 2. Qualitative research – method of free topic composition. 3. Descriptive analysis of research. Research was carrying out in November - December, 2013. Students of Šiauliai University Physical Education Studies Programme were writing free composition on topic: What does volunteering mean for me: experience and viewpoint. Results of research achieved that volunteering is not popular thing among young people, but ideas of volunteering are important not only to volunteer but to society and to organization. According to analysis of free composition, five quantitative categories, directly related to voluntary activities, were singled out: spheres of voluntary activities; expression of general competencies; viewpoint to volunteering; feeling of community... [to full text]

Pedagogų rengimo klausimai darosi kaskart svarbesni, nes be pasirengusių gerai dirbti mokytojų neįmanomas sėkmingas ugdymo procesas nuolat besikeičiančiomis šiuolaikinio socialinio gyvenimo sąlygomis. Darbe nagrinėjami veiksniai, motyvuojantys Kūno kultūros studijų programos pasirinkimą. Motyvacija yra pamatas – renkantis kokią nors veiklą. Būtent motyvacija suteikia galimybes siekti užsibrėžto tikslo ar norimų rezultatų. Motyvuotai renkantis studijų programą studijų turinys tampa asmenybės gyvenimo dalimi, noras tapti geru specialistu yra svarbiausia priežastis ir todėl itin svarbus tampa mokymosi motyvacijos stiprinimas. Tyrimo objektas: studijų programos pasirinkimą motyvuojantys veiksniai. Tyrimo tikslas: ištirti pagrindinius veiksnius, motyvuojančius studentus kūno kultūros studijų programos pasirinkimui. Tyrimo metodika: teorinėje darbo dalyje buvo atlikta mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, anketinė I-IV kurso studentų apklausa, atlikto tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas. Anketos klausimai orientuoti į šias pagrindines sritis: vidinius ir išorinius veiksnius, motyvuojančius kūno kultūros studijų programos pasirinkimą; veiksnius skatinančius tęsti studijas minėtoje studijų programoje; tolimesnio mokymosi ir profesinės veiklos tęstinumo galimybes, baigus bakalauro studijas; demografinius tyrimo dalyvių duomenis. Studijų programos pasirinkimą įtakoja tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Tyrime buvo atskleistos motyvacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Teacher training issues are getting more and more important every time, because without well-prepared teachers it is impossible to offer successful education under constantly changing contemporary social life conditions. The paper examines the factors motivating physical education program choice. Motivation is the foundation in selecting one or another activity. Namely motivation provides opportunities to achieve the goal or desired outcome. If study program is selected having a motive, contents of the curriculum becomes a part of personal life, the desire to become a good professional is the most important reason, therefore reinforcement of motivation for learning becomes extremely important. Subject of the study: factors, motivating choice of curriculum program. Aim of the study: to explore the underlying factors that motivate students to study physical education program. Methods of the study: in the theoretical part of the work the scientific literature and other sources of information analysis, questioning survey of I-IV year students, analysis of its results and summarizing was carried out. Interview questions focused on the following key areas: internal and external factors that motivate the choice of physical education program; factors encouraging to continue studies in that program of study; further education and professional business continuity capabilities after bachelor's degree; demographic data of the study participants. Study program selection is influenced... [to full text]

Darbe analizuojami klausimai, kurie susiję su tautinės kultūros puoselėjimu Airijos lietuvių bendruomenėje. Aptariamos kultūros, tautinės kultūros sampratos jos raiška ir vaidmuo išsaugojant lietuvių tautinį identitetą emigracijoje, šiuo atveju Airijoje. Tyrimo dalys skirtos tautinio tapatumo išsaugojimo svarbai intensyvios migracijos sąlygomis. Magistro darbo tikslas – atskleisti tautinės kultūros puoselėjimo galimybes Airijos lietuvių bendruomenėje. Tyrimo objektas yra tautinės kultūros puoselėjimas emigracijoje. Tyrimas atliktas Airijos lietuvių bendruomenėje. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: apibrėžti tautinės kultūros sampratą; atskleisti tautiškumo esmę; charakterizuoti tapatybės bruožus; identifikuoti tautinės kultūros vertybių svarbos suvokimą visuomenėje; nustatyti tautinės kultūros puoselėjimo galimybes; atlikti tyrimą, siekiant atskleisti, kokios yra galimybės puoselėti tautinę kultūrą Airijos lietuvių bendruomenėje; išanalizuoti ir apibendrinti gautus tyrimo duomenis. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir apibendrinus gautus tyrimo duomenis galima teigti, kad ne tik žmogus, bet ir kiekviena tauta sau kelia uždavinius: siekti tobulesnio žmoniškumo, puoselėti tai, ką per šimtmečius sukūrė protėviai. Kad visa tai išsaugotume, žmogus turi deramai įgyvendinti siekiamus tikslus, uždavinius. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog puoselėti tautinę kultūrą Airijoje emigrantai siekia stengdamiesi išlikti lietuviais, bendraudami su... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the issues related to fostering of national culture in the Irish Lithuanian community. The work discusses the definitions of culture, national culture and its expression, and the role in preserving the Lithuanian national identity in exile, in this case, in Ireland. Sections of the research are dedicated for the importance of preservation of the national identity in the conditions of intensive migration. The aim of the Master’s thesis is to reveal the opportunities for fostering ethnic culture in the Irish Lithuanian community. The object of research is fostering national culture in emigration. The study was conducted in the Irish Lithuanian community. The following tasks were raised to achieve the main objective of the final work: to define the concept of national culture; to reveal the essence of national identity; to characterize the features of identity; to identify national awareness of the importance of cultural values in the society; to identify opportunities for enhancement of national culture; to carry out a research in order to reveal what are the options to cherish the culture in the Lithuanian community in Ireland; to analyze and summarize the research data. The analysis of the scientific literature and summarized data obtained during the research indicate that not only every human, but also every nation poses challenges for itself: seeking for advancement of humanity, by cherishing the traits that have been developed over... [to full text]