• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 116
  • 13
  • 1
  • Tagged with
  • 130
  • 43
  • 34
  • 32
  • 30
  • 30
  • 27
  • 25
  • 20
  • 17
  • 16
  • 16
  • 15
  • 13
  • 11
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Paslaugų įmonių organizacinės kultūros vertinimas / Service sector organizations organizational culture assessment

Palaima, Justas 27 June 2014 (has links)
Remiantis moklsine literatūra darbe išanalizuota organizacinės kultūros samprata, nustatyta, joga tai esminės vertybės bei nuostatos egsistuojančios įmonėje tam, kad vienytų jos narius ir skatintų siekti tikslo. Nustatyta, kad organizacinė kultūra turi įtakos įmonės efektyvumui, todėl sudarytas organizacinės kultūros vertinimo metodas skirtas organizaicinės kultūros rodiklių įvertinimui. Vadovaujantis metodu atliktas empirinis tyrimas UAB "Trasalis". / Referring to analysis of scientific literature the conception of organizational culture was analyzed. It was found that organizational culture is core values and assumptions that exist in organizations in order to align employees and organizations goals. It became clear that organizational culture can influence organizations performance, that is why organizational culture assessment method was formed. Empirical research was made and organizational culture assessment method was evaluated.
2

Kultūros vieta žinių visuomenėje / Culture in a Context of Knowledge Society

Česnakauskaitė, Indrė 04 March 2009 (has links)
Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]
3

Informacinių kultūros leidinių marketingas: žurnalo ,,Apart“ atvejo analizė / Marketing of informational publications for culture: case study of ,,apart" magazine

Vitkauskaitė, Eglė 09 July 2011 (has links)
Pagrindinis darbo tikslas - įvertinti informacinių kultūros leidinių marketingą Moksliniu požiūriu tokio pobūdžio periodiniai leidiniai nėra tyrinėti Lietuvoje, nėra teorinių darbų bei empirinių duomenų apie šiuos leidinius, jų leidybos ypatumus, tikslines auditorijas, nėra pateikta jų klasifikacija, o ir kai kurie leidėjai nepatiekia išsamių duomenų apie informacinius kultūros leidinius. Šio darbo objektas – informacinių kultūros leidinių marketingas. Mokslinei problemai spręsti pasirinktas atvejo analizės tyrimas (žurnalo ,,Apart“ atvejis), kuris atspindėtų bendrą tokio pobūdžio leidinių situaciją. Pagrindiniai keliami darbo uždaviniai yra šie: išnagrinėti informacinių kultūros leidinių marketingo sampratą, išanalizuoti informacinius kultūros leidinius ir atskleisti jų raidą Lietuvoje, ištirti žurnalo ,,Apart“ marketingo stimuliacijos kompleksą. Atlikus tyrimą pasitvirtino iškelta hipotezė, jog netinkami marketingo sprendimai lėmė leidinio ,,Apart” veiklos nutraukimą. Nepakankamas VŠĮ ,,Apartai” finansavimas apribojo taikomus marketingo stimuliacijos būdus bei priemones, kai kurie suplanuoti marketingo projektai liko neįgyvendinti. Žurnalas ,,Apart” buvo nemokamas leidinys, tad įstaigos finansinis pajėgumas priklausė tik nuo reklamos užsakovų ir antrinės veiklos gautų pajamų. Šioje atvejo analizėje priežastiniai veiksniai įtakojo marketingo stimuliacijos komplekso bei reklamos užsakymų sąryšį – naujam žurnalui rinkoje buvo reikalingas stiprus marketingas, siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / Publishing marketing is pretty new and passively developed activity in Lithuania. Usually publishing marketing is linked to book publishing, but in this paper marketing of companies, which publish periodical publications, are anatomized. Object of this paper – marketing of informational publications for culture. Informational publications for culture belong to cultural press, which recently has got a lot of attention from massmedia and politics because of its difficult situation in the context of others periodical publications (small circulations, lack of finance, criticism due to nonprofessionality). Objective of this paper – to evaluate marketing of informational publications for culture in Lithuania. Objective of research – marketing promotion complex of informational publication for culture ,,Apart”. Hypothesis, that wrong marketing decisions determined knocking off the work of „Apart“, was sustained after accomplishing the research. Insufficient sponsorship of non-governmental institution ,,Apartai” limited applicable methods and measures of marketing, some of planned marketing projects were not implemented. Magazine ,,Apart” was for free, so financial potential of the company lied only with advertising clients and income from secondary activities. In this case causative factors influenced cohesion of marketing promotion complex and advertising orders – new magazine needed strong marketing to get a part of the market, atract more advertising clients and at the same time... [to full text]
4

Viešieji ryšiai Lietuvos paveldosaugoje: strategijos ir praktikos / Public relations in cultural heritage conservation in lithuania: strategies and practice

Uzelo, Diana 23 June 2014 (has links)
Išaugęs visuomenės vaidmuo paveldosaugoje paskatino ieškoti būdų ir metodų, kurių pagalba būtų nustatytas ir vystomas ryšys, realizuojantis valstybės strategijos saugoti kultūros paveldą ir visuomenės poreikio jį pažinti, patenkinimą. Šiame kontekste išryškėja komunikacijos reikšmė paveldosaugoje ir jos paslauga – viešieji ryšiai, aktualizuojantys išorinę komunikaciją ir įgyvendinantys anksčiau įvardintą tikslą. Nors viešieji ryšiai sėkmingai taikomi daugelyje veiklos sričių, tačiau jų atsiradimas ir veikimas Lietuvos paveldosaugoje yra pradinėse stadijose, todėl reikalingas išsamus jų tyrimas. Magistro darbo tikslas – išsiaiškinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldosaugoje, išryškinant viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo atvejus ir galimybes. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Nustatyti bei įvertinti komunikacijos reikšmę šiuolaikinėje paveldosaugoje ir viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo paveldosaugos veikloje teorines galimybes; 2. Įvertinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldo politiką reglamentuojančiuose strateginiuose dokumentuose; 3. Išanalizuoti ir įvertinti praktikoje taikomus viešųjų ryšių metodus paveldosaugoje ir jų efektyvumą. Magistro darbo tyrimo objektas – viešųjų ryšių metodai, taikytini pristatant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą visuomenei. Tyrimo metodai. Komunikacijos reikšmė šiuolaikinėje paveldosaugoje, viešųjų ryšių metodų taikymo paveldosaugoje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of master’s thesis – to identify the importance of communication in Lithuania’s cultural heritage conservation, highlighting public relations’ methods and their opportunities. The following tasks to reach the aim are: 1.To identify the importance of communication in modern cultural heritage conservation; 2.To identify the use and theoretic opportunities of public relations’ method in cultural heritage conservation; 3.To value communication’s importance and actuality in the main strategic documents of Lithuanian cultural heritage conservation policy; 4.To analyze and value the public relations’ methods that are applied in practice and their efficiency. The object of research – public relations’ methods, that are applied in order to spread information of Lithuania’s immovable cultural heritage to society. Analysis methods of the official documents, historical, comparative, descriptive, empiricial and sociological analysis methods were used in order to reach the aim and tasks of master’s thesis. As a result, it can be claimed, firstly, the importance of communication in cultural heritage conservation is associated with to two things – the role of society in cultural heritage conservation is increased, also, the meaning of information society is appeared. It means, that society need to get enough information to recognize and interpret its cultural heritage. So, there should be found a solution that will satisfy both – government’s, that is interested to preserve cultural... [to full text]
5

Organizacijos kultūros įtaka organizacijų konkurencingumui: tarptautinių kompanijų aspektas / The influence of the organizational culture for competitiveness: aspect of international company

Bazarovaitė, Ligita 26 June 2014 (has links)
Organizacijos kultūra yra daugelio mokslo krypčių tyrimų objektas. Siekiant atskleisti organizacijos kultūros įtaką kompanijų konkurencingumui, šiame darbe daugiausia analizuojami informacijos ir komunikacijos, vadybos krypties darbai.Nors organizacijos kultūros sampratos, kūrimo ir įgyvendinimo tematika užsienio ir Lietuvos moksliniuose darbuose nagrinėjama plačiai, tačiau apie organizacijos kultūros daromą įtaką tarptautinių kompanijų konkurencingumui mokslo literatūroje užsimenama retai – teoriniai šių sričių tyrimai negausūs.Kompanijos, siekiančios pirmauti, susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais: būtinybe integruoti atskirus žmones į tikslingą visumą ir adaptuotis prie aplinkos, kad išgyventų, kad būtų konkurencingos. Ieškodamos šių problemų sprendimo būdų kompanijos remiasi kolektyviniu ugdymu, kuris padeda formuoti tam tikras bendras vertybes bei nuostatas ir yra vadinamas organizacijos kultūra.organizacijos kultūra ne tik užtikrina darbuotojų tapatumo jausmą (kuo labiau nustatytos kompanijos vertybės, tuo labiau žmonės tapatinasi su kompanijos užduotimis), ugdo atsidavimą kompanijai (esant stipriai suvienijančiai kultūrai žmonės pradeda jausti save didelės visumos dalimi ir įsitraukia į visos kompanijos darbą), bet ir turi didelės reikšmės kompanijos konkurencingumui, nes dauguma kompanijų, siekia išlaikyti ir didinti konkurencinį pranašumą. / To achieve continuous development and prosperity of an organization under market conditions any organization should work profitably. One of the main factors of the modern management is the specific organizational culture. As any organization is a group of people striving for the same aims, the success of its business depends directly on the skill and abilities of the working people to understand equally correctly what they are doing and aiming for. The ability to manage the work effectively influences the effectiveness of the organization, has a positive influence on the employees. The culture of the organization has been outlined and the importance of the culture of the organization for the results of common activities is discussed. The definitions of the culture of the organization are given. Significance of values for the members’ behaviour and work efficiency has been emphasised. Values are an understanding what is acceptable and unacceptable in society. They are accepted and supported by many people. Values may be either individual or collective. They are understood as an object of man’s requirements, desires and strivings, positive evaluations and attitudes. Individuals can choose whether to accept or reject one or another value. The culture of the organization is a system of material, spiritual and homogenous convictions acknowledged by all the employees; they influence behavior and are supported by the stories, myths, and heroes of the organization and reveal through... [to full text]
6

Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 metais / Cultural heritage control in 1990-2006

Šimkūnaitė, Donata 24 November 2010 (has links)
Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m. Mokslinės studijos „Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m.“ darbo objektas yra kultūros paveldo kontrolė – viena iš trijų pagrindinių (kurias be kontrolės sudaro apskaita ir paveldotvarka) kultūros paveldo išsaugojimo funkcijų. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti ir išanalizuoti kultūros paveldo kontrolės funkcijos raidą nuo 1990 m., pažymint pagrindines kiekvieno laikotarpio problemas ir specifiškumą. Šis darbas yra pirmasis mėginimas apžvelgti kultūros paveldo kontrolės funkciją orientuojantis į centrines šalies kultūros paveldo valdžios institucijas. Bendrais bruožais apibūdinant darbą reikia išskirti, jog iš kultūrinio sąjūdžio gimusi Kultūros paveldo inspekcija kontroliavo pagrindinius to meto paveldosaugos procesus, o jos įkūrimas akivaizdus paminklosaugos sampratoje įvykusio lūžio pagal vakarų Europos nuostatas etapas. Priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kultūros paveldo kontrolės funkciją perima KVAD su apsaugos kontrolės tarnyba, tačiau 1997 m. mėginant gerinti nepalankią kontrolės būklę, įsteigiamas Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyrius, kas neigiamai atsiliepė į nagrinėjamos funkcijos administravimą. Tuo tarpu 2005 m. KPD įkurtas naujas kontrolės skyrius, šiandien derinantis veiklą su Departamento teritoriniais padaliniais ir 2003 m. įkurtas Policijos departamento Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyris, kuris atsakingas už nusikaltimus kultūros ir meno vertybėms, leidžią... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural Heritage Control in 1990 – 2006 An object of the scientific study “Cultural Heritage Control 1990 – 2006” lies in a control of cultural heritage which is an essential of three functions for the preservation of the cultural heritage. The point of the work is to examine and analyze the development of control function of the cultural heritage from 1990 focusing on the main problems and particularities of each period. This study reviews the control function of the cultural heritage orienting towards the central ruling institutions of the cultural heritage. Worth to mention that an Inspection of cultural heritage has originated from the cultural movement and supervised the main process of heritage of that time. It was legislated a preservation act of real cultural values, and the Department of Preservation of Cultural Values (DPCV) took over a control function of the cultural heritage. Yet in 1997, to improve negative state of control there was founded a Department of cultural townscape, however it influenced the administration of analyzing function negatively. Whereas in 2005 a new control department of Cultural heritage has been established. Presently it coordinates a work with territorial subdivisions of the Department. In 2003 a subdivision for researching stolen cultural and art values near the Police department has been established. It was responsible for the prevention of crimes of cultural and art values. Thus a conclusion should be drawn that an efficiency of... [to full text]
7

Tarptautinė valstybinės institucijos komunikacija: tarpkultūriniai barjerai ir jų veikimo sprendimai LR Kultūros atašė tarnyboje / International communication of public institution: intercultural barriers and solutions for crossing them in work of a cultural attache republic of lithuania

Gogelienė, Vaiva 27 June 2014 (has links)
Magistro darbo objektas – tarptautinė ir tarpkultūrinė valstybinių institucijų komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos pobūdį valstybinėse institucijose, ištirti tarpkultūrines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos kultūros atašė savo veikloje, bei pateikti pasiūlymus jų įveikimui bei sėkmingam kultūros dialogo užmezgimui. Darbo uždaviniai: pateikti tarptautinės valstybinės institucijos komunikacijos sampratą ir pobūdį, atskleisti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos sąvokų skirtumus; išanalizuoti pagrindines kultūrų skirtingumo išorines apraiškas, pateikti G.Hofstede kultūrų klasifikavimo modelį; atskleisti komunikacinės bei kultūrinės kompetencijos būtinumą tarptautinėje bei tarpkultūrinėje komunikacijoje; pateikti kultūros atašė veiklos sritis kultūros diplomatijos sferoje; įvertinti tarpkultūrinių barjerų svarbą kultūros atašė tarnyboje bei pateikti pasiūlymus kultūros dialogo tobulinimui. Atlikus lietuvių bei užsienio autorių mokslinės literatūros analizę, prieita prie išvados, kad valstybinės institucijos tarptautinė komunikacija suvokiama kaip dviejų ar daugiau valstybių institucijų komunikacija siekiant realizuoti bendrą tikslą. Valstybinių institucijų tarptautinės komunikacijos mastai priklauso nuo jų vykdomų funkcijų. Vystydama veiklą, valstybinė institucija keičiasi su išorine aplinka informacija, idėjomis, gauna išteklius projektų įgyvendinimui, tuo užtikrinamas jos funkcionavimas... [toliau žr. visą tekstą] / The target of this masters work – international and intercultural communication between public institutions. The aim of the work – to analyse the format of international and intercultural communication of public institutions, to explore the intercultural problems in work of a cultural attache of Republic of Lithuania, to give solutions for solving them and starting successful cultural dialogue. The goals of the work: to represent the conception and format of international communication of public institution, to show the differences between conception of international and intercultural communication, to analyse the main external manifestations of cultures difference, to represent the cultures classification model of G. Hofstede, to reveal the necessity of communicative and cultural expertise in international and intercultural communication, to lay down the fields of work of cultural attache in cultural diplomacy area, to evaluate the importance of intercultural barriers in work of cultural attache and to give suggestions for improving the cultural dialogue. After making the analysis of literature Lithuanian and foreign authors, we made a conclusion that public international communication is knowable as communication between two or more public institutions for realisation of common target. Intercultural communication is knowable as a process of information changing between people who represent different cultures. We can also understand that intercultural communication is... [to full text]
8

Veiklos kultūros centruose poveikis bendruomenės gyvenimui / Cultural centers activities influece to comunity life

Lanskoronskis, Vytautas 10 July 2006 (has links)
Speaking about the regional policy are important the centres being on periphery - problem of the cultural centers and its parity with problems of the periphery. The cultural centers employ theoretically necessary and capable workers. However whether always the centers working on periphery can satisfy need of a society? Unless all structures named by the cultural centers influence a society? What does not allowed the cultural centers at a sight of a society to leave ajar their mission during a life? For last decade positive shifts are felt in a public life. Let's try to consider this situation. Clearly that the regional policy essentially stimulates civil mature community. However it still weak, not having a material resources. The cultural centers and communities having one base as public organizations are guided by the various legal status and belong to various departments. In small peripheral town the problem becomes the general problem of this organizations. Object of research - public opinion on activity of the cultural centers. The purpose of research - to investigate influence of the cultural centers for a public life. Research objectives. 1. To give a theoretical substantiation of activity of the centres of culture in Lithuania. 2. To give a legal substantiation of activity of the centres of culture in Lithuania. 3. To give a theoretical and legal substantiation of activity of the centres. 4. To carry out research of influence of the cultural centre for a life of a... [to full text]
9

Disonuojantis paveldas Kaune / Dissonant heritage in kaunas

Rimas, Saulius 23 June 2014 (has links)
Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos valstybėms, XX amžiuje teko patirti kelis politinės santvarkos lūžius, po kurių kaskart įvykdavo paveldo vertybių perkainojimas. Fiziniai bei nematerialūs Rusijos imperijos, Tarybų Sąjungos, tautinių mažumų praeities pėdsakai šiandien kelia rimtus iššūkius Lietuvos paveldosaugai, kuriai tenka laviruoti tarp objektyvių profesinių principų ir visuomenės bei kai kurių politinių jėgų daromo spaudimo atmesti „svetimą“ paveldą. Kaip tokiais atvejais elgiasi Lietuvos paveldosaugininkai? Ar jie turi pakankamai įgūdžių ir įrankių suvaldyti paveldo konfliktus? Kokios didžiausios problemos, su kuriomis jie susiduria šiame procese? Kaip tas problemas būtų galima išspręsti? Kaip visuomenė vertina paveldosaugininkų vykdomą politiką „svetimo“ palikimo atžvilgiu? Kokios nuostatos disonuojančio paveldo reprezentavimo atžvilgiu laikosi muziejai ir kitos kultūros paveldą pristatančios šalys? Į šiuos klausimus pagrįstai atsakyti gali mokslinis tyrimas. Darant prielaidą, jog būdingiausius disonuojančio paveldo Lietuvoje problemos bruožus gali atskleisti vieno pasirinkto miesto disonuojančio paveldo situacijos analizė, tyrimui pasirinktas Kauno miestas. Tyrimo objektas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste politikos, administravimo, apsaugos ir sklaidos problemos. Tyrimo tikslas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste problemų konceptualizavimas ir praktinių rekomendacijų joms spręsti pateikimas. Tyrimo uždaviniai: 1. Konceptualizuoti Kauno tvirtovės, žydų tautinės... [toliau žr. visą tekstą] / Notorious removal of the „Bronze soldier“ monument in Estonia in 2007 and serious political tensions that followed warned the neighbouring states that cultural heritage issues may spontaneously become a cause for an international conflict. Those events inspired the main question of this research work – is Lithuanian heritage preservation service able to control tensions that heritage causes? The object of research: problems of policy, management, preservation and spread of dissonant heritage in Kaunas. The purpose of research: conceptualization of problems caused by dissonant heritage in Kaunas and setting forth practical recommendations. The goals of research: 1. Conceptualization of heritage preservation problems caused by Kaunas fortress, Jewish and soviet legacies; 2. Displaying social opinion on the issues of Kaunas dissonant heritage by means of the social research method; 3. Defining of Kaunas museums attitude towards the dissonant heritage; 4. Verification of the „time distance“ contribution role in the management of heritage-based conflicts; 5. Setting forth practical recommendations on the heritage–preservation policy. The thesis combines several integrated researches: case studies, social- and resource research. The analysis ellucidates the sharpest aspects of the dissonant heritage problem in Kaunas. Kaunas fortress, built by Russian empire, is a huge complex of defensive, administrative and household buildings and systems. After the I world war the complex lost... [to full text]
10

Kultūros veiksnio raiška formuojant tarptautinio prekės ženklo įvaizdį / The expression of the cultural factors in creating international brand image

Katkevičienė, Diana 26 June 2014 (has links)
SANTRAUKA Temos aktualumas Tik nuosekliai ištyrus tarptautinio prekės ženklo pritaikymą įtakojančius veiksnius įmonės galės tinkamai įvesti prekės ženklą bei pasiekti norimų uždavinių einant į užsienio rinkas. Tyrimo objektas Tarptautinio prekės ženklo įvaizdis ir kultūra Darbo uždaviniai: Išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamas prekės ženklo bei kultūros sampratas, įvertinti skirtingų kultūrų formuojamas aplinkas. Analizuojant iki šiol atliktus tyrimus nustatyti kultūros veiksnius įtakojančius prekės ženklo įvaizdžio kūrimą. Pateikti modelį kultūros veiksnio raiškos tarptautinio prekės ženklo įvaizdžiui tyrimo projektavimui. Empiriškai ištirti kultūros veiksnio raišką formuojant tarptautinio prekės ženklo įvaizdį. Prielaidos P1 – Prekės ženklo įvaizdžio formavimui lemiamos reikšmės turi kultūriniai skirtumai; P2 - Tarptautinio prekės ženklo įvaizdis skirtingų kultūrų vartotojų vertinamas skirtingai. Šioms prielaidoms patikrinti iškeliami uždaviniai. Darbo struktūra Darbą sudaro trys dalys: Pirmoji dalis, kurioje nagrinėjamos prekės ženklo, kultūros bei kitos darbe analizuojamos sąvokos ir sampratos tarpkultūriniame kontekste, apžvelgiami iki šiol atlikti skirtingų kultūrų įtakos tarptautinio prekės ženklo įvaizdžiui tyrimai. Antrojoje dalyje pateikiamas empirinio tyrimo modelis, empirinio tyrimo metodikos. Trečiojoje dalyje atskleidžiama kultūros veiksnio raiška tarptautinio prekės ženklo SEIKO įvaizdžio formavime internetiniuose puslapiuose, bei vartotojų nuomonė... [toliau žr. visą tekstą] / KATKEVIČIENĖ, Diana. (2009) The Expression of the Cultural Factors in Creating International Brand Image. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 2009. 63p. SUMMARY Actuality of the theme: The companies will be able to introduce brand image and to achieve desirable goals in foreign markets only after coherent research of factors influencing inter-national brand image. Object of research: International brand image. Tasks of the paper: We set up the following tasks: to analyze notions of brand image and culture; to evaluate the settings formed by different cultures; to determine cultural factors influenc-ing the creation of brand image by analyzing research carried out up to present; to present a model for projecting the research of the expression of cultural factor to the international brand image; to explore empirically the expression of cultural factor in formation of international brand image. Assumptions: A1 – Cultural differences have significant value in creating brand image; A2 – Consumers in different cultures differently evaluate international brand image. The tasks are set to check these assumptions. Structure of the paper:The paper consists of three chapters. First chapter analyses the definitions of brand image, culture and of other notions used in the paper and their understandings in inter-cultural context; it also reviews the research carried out so far by different scientists to es-tablish the influence of different... [to full text]

Page generated in 0.0377 seconds