Magistro darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas esant šalių susitarimui, remiamasi ne tik darbo teisės teorija, bet ir teismų praktikos pavyzdžiais, bei lyginama su užsienio valstybių įstatymais. Pirmojoje magistro darbo dalyje, lyginamos Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo bei dabartinio Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtintas labiausiai sutartinį darbo teisinių santykiu pobūdį atitinkantis darbo sutarties nutraukimas. Toliau nagrinėjant temą detaliai analizuojama darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kartu siejant su sutarties laisvės principo įgyvendinimu. Akcentuojama pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimo raštu svarba, reikalavimo pareikšti sutikimą per septynias dienas bei susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp darbo santykių šalių sudarymo reikšmė. Pabrėžiama, kad esminės sąlygos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu yra darbo sutarties nutraukimo pagrindas bei terminas, nuo kada sutartis bus nutraukta. Atkreipiamas dėmesys į piniginės kompensacijos reikšmę: piniginė kompensacija gali tapti esmine darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlyga darbuotojui jos pareikalavus. Tačiau vienas svarbiausių bruožų būdingų darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu yra laisvas valios... [toliau žr. visą tekstą] / The Master Thesis analyzes the basis for termination of an employment contract by agreement between the parties; it refers not only to the theory of labour law, but also to the judicial practice and comparisons of the legal enactments of foreign countries. The first part of the Master Thesis deals with comparison of the rules governing the termination of an employment contract by agreement between the parties contained in the Labour Law Code of the Lithuanian Soviet Socialist Republic, the Law on Employment Contract of the Republic of Lithuania and the current Labour Code of the Republic of Lithuania. Article 125 of the Labour Code that entered into force on January 1, 2003 establishes the termination of an employment contract, which best complies with the contractual essence of the legal labour relations. In further research the detailed analysis of the procedure for termination of an employment contract by agreement between the parties is provided, in conjunction with the implementation of the principle of freedom of contract. The emphasis is made on the importance of the written form of a proposal to terminate an employment contract by agreement between the parties, the requirement to approve the proposal within seven days, and conclusion of the agreement between the parties involved in labour relationship on termination of an employment contract. It is noted that the essential conditions for the termination of an employment contract by agreement between the parties are... [to full text]

Lyčių lygybės principas yra kertinis darbo teisės principas, kurio svarba pabrėžiama tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygmeniu. Moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, bendra Europos Sąjungos vertybė ir būtina sąlyga ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo suderinti nacionalinius teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant ir lyčių lygybės principo darbo teisėje reglamentavimą. Šiame darbe nagrinėjamas asmenų lyčių lygybės principo taikymas sudarant, vykdant, įskaitant apmokėjimą už darbą, bei nutraukiant darbo sutartį Europos Sąjungos teisėje ir nacionalinėje darbo teisėje, tokiu būdu siekiant identifikuoti minėto principo teisinio reguliavimo nacionalinėje darbo teisėje spragas ir pateikti galimas sprendimų kryptis. Be to, siekiama išnagrinėti ir įvertinti asmenų lyčių lygybės principo įgyvendinimo užtikrinimą nacionalinėje darbo teisėje, nagrinėjant asmenų, patyrusių diskriminaciją lyties pagrindu, pažeistų teisių gynybos būdus, taip pat teisės į žalos atlyginimo, įrodinėjimo naštos perkėlimo bei veiksmingų, proporcingų ir atgrąsančių sankcijų nustatymą Lietuvos darbo teisėje. Lyčių lygybės principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje yra nagrinėjamas kompleksiškai apžvelgiant esamą Europos Sąjungos ir nacionalinį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisės doktriną, įvairius kitus... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is the cornerstone of the labor law, which stresses the importance of both the national and the European Union and international level. Gender equality is a fundamental human right, the total value of the European Union and a precondition for economic growth, employment and social cohesion objectives. Each European Union Member States, including Lithuania, must harmonize its legislation with European Union legislation, including gender equality in labor law regulations. This thesis addresses the people of gender equality through the application, enforcement, including payments for work and leaves the European Union law and national labor law, in such a way as to identify the principle of regulatory gaps in the national labor law and the possible direction of the decision. In addition, to examine and assess individuals on gender equality enforcement of national labor law, the examination of persons who have suffered gender discrimination, would violate the rights remedies, as well as the right to damages, the burden of proof and the transfer of effective, proportionate and dissuasive sanctions of the Lithuanian Labour law. Manifestation of gender equality and the implementation of the Lithuanian labor law is dealt with comprehensively reviewing the existing European Union and national legal regulations, case law, legal doctrine, various other documents and estimates of the Lithuanian legislation.

Šiame magistro darbe nagrinėjami svarbiausi nepilnamečių asmenų darbo sutarties sudarymo ir vykdymo klausimai Lietuvos darbo teisėje. Darbuotojas yra centrinė darbo santykių figūra, kurio gebėjimas būti darbo santykių subjektu (teisnumas ir veiksnumas) priklauso nuo jo amžiaus. Lietuvoje darbuotojais gali tapti ir asmenys, nesulaukę 18 metų. Tačiau nepilnamečiai asmenys darbo įstatymų priskiriami prie labiausiai pažeidžiamų asmenų kategorijos, todėl tokiems darbuotojams nustatyta nemažai garantijų, lengvatų, bei įvairių išimčių iš bendrųjų taisyklių. Specialus teisinis reguliavimas nustatytas atžvelgiant į nepilnamečių asmenų specifines ypatybes: fizinį ir protinį neišsivystymą, nepatyrimą, pareigą mokytis mokykloje. Šiomis priemonėmis siekiama suteikti šiems asmenims galimybę įgyvendinti teisę į darbą, apsaugant juos nuo galimų fizinių ir moralinių pavojų. Galima teigti, kad nepilnamečių teisinis reglamentavimas yra kilęs iš tarptautinio pobūdžio teisės aktų, kurie priimami Jungtinių Tautų organizacijos, TDO, Europos tarybos ir Europos sąjungos lygmenimis. Šiuose aktuose randamos tokios principinės nuostatos, kaip vaikų darbo draudimas, nepilnamečių apsauga nuo sunkaus ir pavojingo darbo, minimalaus amžiaus kriterijai ir kt. Pažymėtina, kad Lietuvos darbo teisė visiškai atitinka minėtus reikalavimus. Dirbantys nepilnamečiai Lietuvos darbo įstatymų skirstomi į vaikus (14-16m.) ir paauglius (16-18m.), kurių teisinis statusas skiriasi. Paaugliai priskiriami darbingo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis addresses the most important Lithuanian labor law work of minors issues, considering the international level of the particular regulation. An employee is the central figure of the employment relationship, whose ability to be employment subject (legal capacity) depends on his age. In Lithuania may become employees also persons under 18 years of age. However, labor laws, such persons assign to the most vulnerable categories of workers, therefore the minors have so many guarantees, incentives, and various exceptions to general rules. A special legal regulation established with a view to such minors specificities like physical and mental underdevelopment, inexperience, the obligation to attend school. The aim of this regulation is to give these individuals the opportunity to realize their right to work, protecting them from potential physical and moral hazards. It can be stated that the legal regulation of minors is derived from the international nature of the law who are admitted to United Nations, ILO, the European Council and European Union levels. These regulations are found in the principal provisions like the ban on child labor, protection of minors from the hard and dangerous work, minimum age and other criteria. It should be noted that the Lithuanian labor law is in full compliance with these requirements. Serving minors Lithuanian labor laws are divided into children (14-16 yr.) and adolescents (16-18 yr.). Whose legal status is different. Adolescents... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų atstovavimo institutas Lietuvoje ir pasirinktose užsienio valstybėse, būtent įmonės lygmenyje, bei siekiama nustatyti ar valstybės pasirinktas darbuotojų atstovų modelis yra efektyvus praktikoje. Pirmojoje dalyje atskleidžiamos atstovavimo bei darbuotojų atstovų sąvokos. Prieinama išvados, kad darbo teisėje atstovavimu siekiama ieškoti kompromiso tarp darbo santykių šalių bei siekti socialinės partnerystės. Kolektyviniuose darbo santykiuose darbuotojų bei jų kolektyvų atstovais gali būti profesinės sąjungos ar jų organizacijos, darbo tarybos arba įmonės darbuotojų kolektyvo atstovas. Aptariama asociacijų laisvės principo samprata, esmė ir jo taikymas darbuotojų atstovavimo institute bei išskiriami pagrindiniai darbuotojų atstovų modeliai. Grupuojant valstybes pagal aptartus atstovavimo modelius, jas buvo suskirstyta į dvi pagrindines grupes - valstybes, kur darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos ir darbo tarybos, yra (beveik) lygiaverčiai ir veikia lygia greta bei valstybes, kur dominuoja profesinės sąjungos. Antrojoje dalyje analizuojamos valstybės, kur profesinės sąjungos ir darbo tarybos yra lygiaverčiai partneriai, bent jau įmonės lygmenyje. Šioje dalyje analizuojamas darbuotojų atstovavimo reglamentavimas Lietuvoje bei Vengrijoje. Prieinama išvados, jog pagrindiniu darbuotojų atstovu Lietuvoje yra profesinės sąjungos, tuo tarpu darbo tarybos yra papildomas/alternatyvus atstovas, tačiau įmonės lygmenyje abu paminėti darbuotojų atstovai... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the institute for the representation of employees in Lithuania and the selected foreign countries, particularly, at the enterprise level, and seeks to determine whether the employee representation model chosen in a country is effective in practice. In the first part, the concepts of representation and representatives of employees’ are disclosed. It is concluded, that, according to the labor law, representation is aimed to seek a compromise and social partnership between the parties in labor relations. In collective labor relations, the representatives of employees and their groups can be trade unions or their organizations, work councils or a representative of the enterprise’s employees. The concept of the principle of freedom of association, its meaning and application in the institute for the representation of employees, together with the main models of employee representation, is discussed. Grouping of the countries according to the identified models of representation, divided them into two main groups – the countries where employees’ representatives - trade unions and work councils - are (almost) equivalent and perform equally and countries dominated by trade unions. In the second part, the countries, where trade unions and work councils are equal partners, at least at the enterprise level, are overviewed. This part analyzes the regulation of employee representation in Lithuania and Hungary. The conclusion reached is that the main representative of the... [to full text]

Nelegalus darbas vertinamas kaip viena pavojingiausių veikų darbo teisinių santykių srityje, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir teisingas darbo apmokėjimo sąlygas. Su lig naujuoju Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu prasidėjusi nelegalaus darbo teisinio reguliavimo reforma, suintensyvėjo 2006 metais, kai Valstybinės darbo inspekcijos specialistai iniciavo daugybę esminių pakeitimų nelegalaus darbo srityje. Dėl siūlymų sukeltų aršių diskusijų visuomenėje, nukreipiančių į detalesnę analizę, reforma taip ir liko nebaigta, o nelegalaus darbo kontrolės efektyvumo problema reikalauja greitų ir griežtų sprendimų. Šio magistro darbo pirmoje dalyje aptariami nelegalų darbą charakterizuojantys aspektai: priežastingumas; istorinio vystymosi ypatumai; samprata Lietuvos bei užsienio teisės aktuose, kurios analizė susideda iš dviejų aspektų - nelegalaus darbo sąvokos dėl nevienodo jos interpretavimo skirtingais istoriniais laikmečiais bei aktualiose Lietuvos ir skirtingų užsienio šalių teisės aktuose, taip pat nelegalaus darbo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių studijos. Antroje darbo dalyje autorė įvardina nelegalaus darbo teisinio reguliavimo praktines problemas: pradedama nuo civilinių ir darbo sutarčių santykio atskleidimo, paryškinant jų atskyrimo svarbą; toliau nagrinėjami dviejų skirtingų asmenų kategorijų – nepilnamečių bei užsieniečių įdarbinimo teisinio reguliavimo trūkumai; atskirai aptariamos talkų (pagalbos darbų) tvarkos reguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Illegal work is considered as one of the most precarious industrial offences violating the constitutional rights to have decent, safe and fair remuneration conditions. The enactment of Labour Code in Lithuania in 2002 meant the commencement of reform in the legal regulation of illegal work. This intensified in year 2006 when the specialists of State Labour Inspectorate initiated many substantial amendments related to illegal work. Due to the reluctance among social partners towards the adoption of many of these proposed measures on the grounds that they required more detailed analysis, the reforms remain in pending status, though the problem of effectiveness of control of illegal work requires urgent and decisive solutions. In the first part of this Masters dissertation the characteristic points of illegal work are analysed: root causality; the features of historic development; the conception in the laws of Lithuania and in different foreign countries. Two aspects are analysed in detail – the formation of the legal definition of illegal work in its different historical interpretations and up-to-date laws, as well as the study of its objective and subjective features. The second part of this work concerns the practical problems of legal regulation of illegal work. First, the relation between civil and work contract is examined, highlighting the importance of their separation. Then, the drawbacks of employment of two specific categories of person – minors and the foreigners are... [to full text]

Santrauka Trišaliai susitarimai: teisinis statusas, įtaka ir reikšmė kolektyviniams darbo santykiams Šiame darbe nagrinėjamas trišalių susitarimų institutas ir jo ypatumai Lietuvos darbo teisėje, analizuojant bei vertinant Darbo kodekse, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias trišalių susitarimų statusą, jų sudarymo ypatumus, reikšmę bei įtaką kolektyviniams darbo santykiams. Darbe pateikiama trumpa trišalės partnerystės atsiradimo ir įsitvirtinimo tarptautiniu mastu istorijos analizė. Didelis dėmesys skiriamas trišalės partnerystės reglamentavimui Lietuvos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Taip pat ir kolektyvinės derybos apibrėžiamos plačiai – pateikiama kolektyvinių derybų sąvoka, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, analizuojami pagrindiniai kolektyvinių derybų principai, kolektyvinių derybų šalys, apibrėžiant jų teisinį statusą, be to plačiau paaiškinami informavimo ir konsultavimo institutai ir jų svarba kolektyviniams darbo santykiams. Nustatomas trišalių susitarimų teisinis statusas ir su juo susiję ypatumai Lietuvos darbo teisėje. Įtvirtinama trišalė partnerystė įkuriant paritetines trišalės socialinės partnerystės organizacijas, kurių kompetencijai patikėta spręsti valstybiniu lygiu kylančius ekonomikos, socialinius ir su darbo santykiais susijusius klausimus. Viena tokių organizacijų - Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Darbe analizuojamas jos įkūrimas, sudarymas, priimami... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Tripartite Agreements - Legal Position, Impact and Significance for Collective Labour Relations This article investigates the institute of tripartite agreements and its peculiarity to Lithuanian labour law, analyzing and estimating attitudes based on Lithuanian Labour code, other legal acts and international legal acts, which regulate the status of tripartite agreements, its peculiarity of making it, significance and impact on collective labour relations. There is a brief introduction of three - party partnership uprising and entrench historical analyze. A great attention is given to regulation of three – party partnership in Lithuanian and in international legal acts. Either collective bargaining is generally described in this article – there are introduced the conception of collective bargaining, its parties, legal status, besides there is a comprehensive explanation of conveyance and consulting institutes and their importance to collective labour relations. Determine legal status of the tripartite agreements and the labour law peculiarity connected with it. The three – party partnership is based on tripartite social organisations which are trusted to solve problems bounded to economical, social and labour relations in the country. The Tripartite council of Lithuanian Republic is one of these organisations. Its establishment, formation, enacting of legal acts and their legal meaning is analyzed in this article. In the last part of this article is analyzed the... [to full text]

Magistro darbo temos „Darbo teisės šaltinių samprata ir hierarchija“ nagrinėjimas sąlyginai padalintas į tris dalis: „teisės šaltiniai“, „Lietuvos darbo teisės šaltinių samprata“ ir „Lietuvos darbo teisės šaltinių hierarchija“. Teisės mokslas kol kas nėra išvystęs nuoseklios ir visapusiškos teisės šaltinių teorijos. Vietoj pernelyg abstraktaus termino „teisės šaltinis“ būtų tikslinga vartoti du tokį terminą konkretinančius atskirus terminus - „teisės normų šaltinis“ ir „teisinės minties šaltinis“. Tokiu atveju teisinės minties šaltiniu bus laikomi kodeksų, įstatymų ar papročių tekstai, literatūros ir teisės doktrinos kūriniai, iš kurių galima gauti žinių apie juose įtvirtintas tam tikro laikmečio ar konkrečios šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas. Teisės normų šaltinis - tai žmonių interesai ir juos teisės normomis paverčiančios teisėkūros procedūros. Teisės šaltinių hierarchija - tai teisės šaltinių sistema, sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais. Teisės šaltiniai tokiu atveju primena piramidės struktūrą, kurioje „žemesnės“ pakopos teisės šaltiniai negali prieštarauti „aukštesnės“ pakopos teisės šaltiniams. Esminis klasifikavimo kriterijus yra teisės šaltinius priėmusių organų hierarchija, jų teisinis statusas ir reguliuojamų teisės šaltiniais santykių svarba. Tokios tradicinės teisės šaltinių piramidės pagrindu nagrinėjama ir Lietuvos darbo teisės šaltinių sistema, su piramidės viršuje esančia Lietuvos Respublikos Konstitucija... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the object of Master’s Thesis “The Concept and Hierarchy of Labour Law Sources” is divided into three parts: “law sources”, “concept of Lithuanian labour law sources”, and “hierarchy of Lithuanian labour law sources”. The science of law has not yet developed a consistent and comprehensive theory of law sources. Instead of a too abstract concept “law source”, two more specific terms should be used: “source of legal norms” and “source of law thought”. In such case, “source of law thought” would refer to texts of codes, laws or custom laws, works of literature and law doctrine, which provide information about legal norms of a specific time period or country and ideas for legal regulation. “Source of legal norms” is considered to be people’s interests and procedures for creating law that convert these interests into legal norms. Hierarchy of law sources is a system of law sources made up of levels interconnected by subordination links. Thus law sources remind a structure of a pyramid where law sources of a “lower” level cannot contradict law sources of a “higher” level. The principal criterion for classification is a hierarchy of bodies that have adopted such law sources, their legal status, and importance of relations regulated by these law sources. This traditional pyramid principle of law sources is also applied when analysing a system of Lithuanian labour law sources, the Constitution of the Republic of Lithuania being placed on the top of the pyramid... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos terminuotų darbo sutarčių sudarymo, vykdymo bei nutraukimo ypatumai. Kad nebūtų piktnaudžiaujama terminuotomis sutartimis, valstybės savo darbo statymuose įstatymuose nustato tam tikrus imperatyvius reikalavimus. Darbo tikslas yra palyginti Lietuvos ir minėtų užsienio valstybių darbo įstatymų nuostatas, susijusias su terminuotų sutarčių reglamentavimu, pateikti jų apibendrinimus, aptarti šių teisės normų įgyvendinimo praktikoje problemas bei pateikti pasiūlymus Lietuvos įstatymų leidėjui. Pirmoje darbo dalyje pabrėžiama darbo sutarties instituto svarba, apžvelgiami pagrindiniai valstybių darbo įstatymai, aptariama terminuotos darbo sutarties samprata bei išskiriamos jos rūšys. Antroji dalis yra skirta terminuotų darbo sutarčių sudarymui – joje aptariamas terminuotų darbo sutarčių turinys, kurį sudaro būtinosios ir papildomos sąlygos, apibrėžiamos bendros visoms valstybėms termino nustatymo taisyklės, taip pat analizuojamos terminuotos darbo sutarties prielaidos ir apribojimai. Trečioje darbo dalyje dėmesys skiriamas teisės normų, reglamentuojančių terminuotų darbo sutarčių vykdymą ir keitimą, analizei – pabrėžiami sutarčių keitimo ypatumai, atsižvelgiant į sąlygų keitimo priežastį, jų rūšį ir nuo to, kuriam laikui (terminuotai ar neterminuotai) tos sąlygos keičiamos. Šioje dalyje taip pat aptariami pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo bei informavimo apie laisvas darbo... [toliau žr. visą tekstą] / In these Master theses are analyzed the characteristics of fixed-term employment contracts in Lithuania, Latvia, Estonia and Russia. To prevent abuse arising from fixed-term employment contracts the countries define imperative requirements in their labour laws. The object of these theses is to compare the provisions of labour laws, related to the regulation of the fixed-term employments contracts, to present the generalization thereof, to discuss the problems of provisions’ realization in practice and to make suggestions to the legislator. In the first part of the theses the importance of employment contract’s institute is pointed, the countries’ main labour laws are reviewed and the conception of employment contract and its types are discussed. The second part is about the conclusion of fixed-term employment contracts: the content of fixed-term employment contracts (obligatory and additional conditions) is discussed, the general rules of term determination are defined, the preconditions and restrictions of fixed-term employment contracts are analyzed. In the third part of theses the rules of law, related to the implementation and amendment of fixed-term employment contracts, are analyzed – it is pointed that the amendments are made according to the reason and duration of amendment and the type of employment conditions to be amended. The principles of non-discrimination of fixed-term workers and information about vacancies are also discussed. The last, fourth, part is about... [to full text]

In the Master’s work the problems of the evaluation of the “right” wage level and the factors of this evaluation are discussed. In accordance to the scientific methodological literature the analysis of the wage definitions, the factors that influence wage are given. Also there are given main wage models, systems and forms, evaluated the origin reasons of the wage differentiation and the sugestions for the wage level normalization.

Für Litauen, das mit dem ganzen Europa zur Gesellschaft und Wirtschaft der Kenntnisse geht, wurde der Zugang zur Information , Motivation und Kentnissen als Grund, der die Arbeit und Anpassenheit der Leute höher macht. Die Möglichkeit eine Arbeit zu haben ist die entscheidende Voraussetzung beim Streben von völliger Beschäftigung, wenn man die Konkurrenzfähigkeit und den Wohlstand der europäischen Länder in „neuer Wirtschaft" stärker macht. Die Konzeption das ganze Leben nach der Ausbildung zu streben und der lernenden Gesellschaft wird immer häufiger aktueller. Die Untersuchung des Arbeitsmarktes des Landes hat gezeigt, dass die Arbeitslosenrate sehr eng mit dem niedrigen Arbeitsniveau, mit der Berufslosigkeit, der Losigkeit von Kenntnissen und Fähigkeiten verbunden ist. Ungefähr 4/5 von registrierten Arbeitslosen auf dem Arbeitsmarkt haben keine Qualifikation oder ihre Qualifikation stimmt den heutigen Bedürfnissen des Arbeitsmarktes nicht. Doch die zur Zeit von der Regierung Litauen führende Sozialpolitik, das Grundbasis, das man ständig verstärkt, haben die Arbeitslosenrate des Landes verringert. Im Jahre 2005 (01-05) betrug die Arbeitslosenrate 8,6% (Mittelstand der EU -8,9%), im Bezirk von Utena 7,9%. Das Grundgesetz, gemäß dem der Staat den Arbeitsmarkt regelt, ist die Unterstützung der Arbeitslosen. Eine der wichtigsten Maßnahmen des Arbeitsmarktes, die nach der Harmonie des Angebots und der Nachfrage der Arbeit streben, ist das Programm der Berufsschulung des... [to full text]