Spelling suggestions: "subject:"liberalizmas"" "subject:"idealizmas""
1 |
Post-communism as the form of the political / Postkomunizmas kaip politiškumo formaValantiejus, Vaidotas 22 July 2014 (has links)
The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism. / Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija.
|
2 |
Postkomunizmas kaip politiškumo forma / Post-communism as the form of the politicalValantiejus, Vaidotas 22 July 2014 (has links)
Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija. / The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism.
|
3 |
Kratologija: galios ir kai kurių jos aspektų analizė naudojantis šiuolaikinėje politinėje filosofijoje formuluojamomis teorijomis / Cratology: an analysis of power and its various aspects under the framework of contemporary political philosophyJančenkas, Ernestas 22 July 2014 (has links)
Darbe, pasitelkiant įvairias šiuolaikinės politinės filosofijos teorijas, analizuojama galia ir trys jos aspektai: ekonominė galia, politinė galia ir galia-žinojimas. Darbe parodoma, kad politinė galia yra daug labiau suvaržanti individo laisvę veikti nei ekonominė galia, su sąlyga, kad ekonominė galia nesinaudoja politinės galios priemonėmis. Taip yra dėl to, kad nepaklusnumo ekonominei galiai kaštai yra gerokai mažesni nei bet kada anksčiau. Kita vertus, nepaklusnumas politinei galiai, tiek prieš daugelį metų, tiek ir dabar reiškia politinės galios darinių agresiją paklusti atsisakančio individo atžvilgiu. Su trečiuoju galios aspektu yra kiek sudėtingiau. Kaip tik čia filosofo darbas įgauna didelę svarbą. Pasak Foucault, Deleuze‘o ir kt., intelektualai turi analizuoti ir mėginti suvokti, kaip mus veikia internalizuotos galios sampratos bei įvairios savaime-suprantamybės, kurios lemia mūsų paklusnumą ar nepaklusnumą galiai ir mūsų požiūrį į įvairias jos apraiškas. Kitaip sakant, filosofas turi reflektuoti minties santykį su galia. M. Foucault ko gero geriausiai suformulavo šią problemą iškeldamas savąjį politinės filosofijos klausimą: Kaip galia gamina tiesos diskursus, kurie turi tokį stiprų poveikį mums? Siekiant atsakyti į pastarąjį klausimą analizuojama socialistinė tradicija, jos santykis su galia ir galios santykis su socializmu. / The work deals with the analysis of power and its various aspects, namely economic power, political power and power-knowledge. Throughout the work various models are used that are drawn from various contemporary authors, M. Foucault, M. N. Rothbard, G. Deleuze, Z. Bauman among them. The work tries to answer the question posed by M. Foucault: How does Power create truth-discourses that have such a great effect upon us? To answer this question the tradition of socialism is analyzed. The analysis of socialism provides a clear cut example how Power can be augmented via various discourses that are sympathetic towards its growth and how various attempts by the Power to suppress socialism have actually entrenched and radicalized the socialist discourse among its adherents.
|
4 |
Liberalios politikos sampratos kritika / Critique of the conception of liberal politicsStoškus, Mindaugas 20 June 2014 (has links)
Šiame darbe analizuojamos pamatinės liberalizmo prielaidos: žmogaus teisų, moralinio individualizmo, valstybės neutralumo doktrinos, nustatomi jų tarpusavio ryšiai. Pasitelkiant Locke‘o ir Dworkino koncepcijas atskleidžiama liberaliosios minties giluminė struktūra, kritikuojamas jos nenuoseklumas bei ribotumas. Identifikuojami liberalizmo idėjų fundamentalūs šaltiniai – protestantiškoji pasaulėžiūra, renesansiškoji humanistika. Atskleidžiama centrinė liberalios politikos sąvoka - individas ir jo autonomija. Parodomi ankstyvosios ir šiuolaikinės liberaliosios minties esminiai skirtumai. / The main point of this work concerns basic premises and its interrelation of liberalism: doctrines of human rights, moral individualism and state neutrality. Locke‘s and Dworkin‘s liberal conceptions help to reveal the deep structure of liberal mind, its inconsistence and limitation. There are identified Protestant world-view and Renaissance humanism as a fundamental sources of liberal ideas. Individual and its autonomy is revealed as a central idea of liberal politics. There are shown substancial differences between early and contemporary liberal mind.
|
5 |
Komunitarinė valdžios funkcijų samprata / Communitarian concept of powerŠiaučiūnas, Justinas 23 June 2014 (has links)
Komunitarizmas atsirado kaip kritika liberalizmo atžvilgiu. Laikui bėgant, jo atstovai siekė ir siekia pateikti šią kryptį kaip alternatyvią teoriją, turinčią išskirtinių bruožų ir galinčią konkuruoti su kitomis politinės filosofijos teorijomis. Bet tvirtinama, kad liberalizmas ir komunitarizmas iš esmės nesiskiria. O liberalai ir komunitarai vienas kitam prieštarauja tik apibrėždami valdžią ir jos funkcijas. Šiame darbe siekiama įvertinti šio teiginio pagrįstumą. Komunitarizmas atmeta tiek liberalų tvirtinimą, kad galima susitarti dėl teisingumo principų, tiek ir liberaliąją laisvo individo sampratą. Komunitarai pabrėžia, kad individo gyvenime nepakeičiamą vaidmenį atlieka bendruomenė ir tik joje jis tampa tikru žmogumi. Jie teigia, kad yra tik bendruomeninės vertybės ir jos negali tarpusavy būti palyginamos, nes nėra jokių universalių principų. Vadinasi, viskas tinka ir bet kokia bendruomeninė praktika gali būti pateisinta. Komunitarai nesutinka, kad galimos bet kokios bendruomenės. Joms įvertinti įveda visuotinius visų lygaus dalyvavimo bei lygių teisių principus. Be to, nė viena bendruomenė nėra vertesnė už kitą, tad valdžia ne tik prižiūri kaip bendruomenės atitinka minėtus principus, bet taip pat turi išlikti nešališka jų atžvilgiu. Komunitarų kritika liberalų atžvilgiu nėra neatremiama. Viena vertus, jie supaprastina liberaliąją individo sampratą, o antra vertus, liberalai be jokių keblumų gali priimti daugelį dalykų, kuriuos tvirtina komunitarai (bendruomenių svarba)... [toliau žr. visą tekstą] / Communitarianism emerged as a critique to liberalism. Communitarians are aiming to show that communitarianism is an alternative political theory which could successfully compete with other political theories. However, it is maintained that liberalism and communitarianism are not separate theories and they only disagree over the proper role of power. Thesis claims that the communitarian concept of power is liberal and, therefore, communitarianism is not a distinct political theory, but a liberal one. Communitarianism denies a liberal claim that it is possible to agree about the principles of justice. Moreover, communitarians maintain that a liberal concept of free individual is a false view. They emphasize the significance of the community in the life of an individual, because it helps one to become a real human being. On the other hand, if there are only communal values and we cannot commensurate them, because there are no universal principles then everything is possible. Thus it is impossible to criticize or condemn other communal practices. That is why communitarians claim that there are some non-communal principles, like “parity of participation” and “everyone has an equal rights”. They emphasize that no community can be more superior than other, so power has to be neutral. Communitarian critique of liberalism is not irresistible. Firstly, it simplifies the liberal concept of an individual. Secondly, liberals agree with some of the communitarians proposals, like the role... [to full text]
|
6 |
Politinės ideologinės vertybės ir jų komunikavimas: 2011 m. Lietuvos savivaldybių rinkimų atvejis / Political ideological values and their communication: 2011 lithuanian local government elections caseDakinevičius, Arvydas 27 June 2014 (has links)
Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]
|
7 |
Jugtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio ir maisto produktų politika ir tendencijos / Agriculture policy and tendencies in United States of AmericaŠimkutė, Asta 15 June 2006 (has links)
During the process of globalization and trade liberalization, when the countries become more integrated and depended on each other, it is very important to know and analyze the agriculture policy tendencies, programs and future perspective in other countries. United States of America is the largest word exporter and importer of agriculture products and in future it stays as very important player in world agriculture market. The American agriculture policy influences the rest of the word, as well EU and Lithuania. Therefore is has to be analyzed agriculture policy of agriculture in USA
The object of research – the agriculture of United States of America. The main task of master thesis is to analyze the liberal United States of America agriculture model and compare to European Common agriculture policy (CAP) and influence to other countries. To achieve these goal have set tasks:
To present the conceptions of economical policy;
To research the scientific aspects of the agriculture policy formation;
To analyze the liberal agriculture and food policy model in United States of America;
To compare the Farm policy in USA and the Common Agriculture Policy in EU and to evaluate the influence to the other countries.
Different economical, social, environmental approaches have created different agriculture models: the multifunctional model is established in EU and some other countries and the liberal agriculture model which is popular in USA and some other countries, where: dominate big... [to full text]
|
8 |
Ekonominiai interesai Lietuvos užsienio politikoje / Economic interests in the foreign policy of lithuaniaZaleckas, Gintautas 20 June 2014 (has links)
Pastaruosius dešimtmečius vykstantys ekonominės globalizacijos procesai bei didėjantis valstybių ūkio ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai smarkiai pakeitė pasaulį bei tradicinius valstybių santykius. Iškilo kokybiškai naujų įvairiapusių tarpusavio santykių poreikis, kuriuose išskirtinis vaidmuo tenka valstybės ekonominiams interesams. Akademinėje literatūroje dažnai minima egzistuojanti įtampa (konkurencija) tarp politikos ir ekonomikos. Kyla klausimas dėl Lietuvos ekonominių ir politinių interesų suderinamumo, t.y. ar šie interesai suderinami tarpusavyje, ar egzistuoja jų konkurencija? Šio darbo objektas: Lietuvos ekonominių interesų atstovavimas ir šalies ekonominių ir politinių interesų sąveika. Darbo tikslas: analizuojant dabartinę Lietuvos užsienio politiką, išsiaiškinti, kokią reikšmę joje vaidina šalies ekonominiai interesai, t.y. ar Lietuvos ekonominiai interesai formuoja šalies užsienio politiką, ir kiek bei kaip gali jai daryti įtaką. Siekiant įgyvendinti darbe keliamą tikslą, sprendžiami šie uždaviniai:  Apžvelgti ekonomikos ir politikos santykio aiškinimą tarptautinių santykių disciplinoje;  Išanalizuoti kokie [ir kokiu mastu] ekonominiai interesai minimi svarbiausiuose užsienio politikos dokumentuose ir kokia reikšmė jiems teikiama;  Išnagrinėti ekonominių užsienio interesų atstovavimo institucionalizavimą;  Identifikuoti ekonominių interesų atstovavimo užsienyje silpnybes;  Ištirti ekonominių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Ongoing economic globalization processes of the late decades and the increasing integration of markets and societies have changed the world and the traditional intercourse among states. The importance of economic interests of countries is constantly rising. Academic literature often mentions and existing tension (competition) between politics and economics. That is why there is a question,- are these interests compatible or competing in Lithuania? The object of this study: Lithuanian economic interest representation and the interaction among economic and political interests of the state. Purpose: to find out how important are economic interests in the contemporary Lithuanian foreign policy; in what way and how much can they influence it. In order to implement the main purpose of this study these objectives are being met:  To review the interpretation of the relation between economics and politics in the internationa relations discipline;  To analyze which [and in what extent] economic interests are being mentioned in the most important foreign policy documents and what is their significance in those documents;  To explore the institutionalization of economic interest representation;  To identify the weaknesses of economic interest representation in foreign countries;  To study the interaction between economic and political interests according to the most important Lithuanian foreign policy regional courses - Europe, CIS, Asia and... [to full text]
|
9 |
Kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese: Vidurio Europos valstybių atvejis / Cultural transformation in the process of democratization: the case of central europe countriesGaidytė, Teodora 23 June 2014 (has links)
Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]
|
Page generated in 0.0606 seconds