Prieš penkiasdešimt metų, 2007 m. balandžio 30 d., Lietuvoje atsirado televizija. Ši sukaktis tapo pretekstu detaliau paanalizuoti kaip sekėsi Nepriklausomybę atkūrusiai valstybei perimti ir kurti nuo valdžios ir politikų nepriklausomą Nacionalinę televiziją. Darbo „Politinių pokyčių Lietuvoje atspindžiai Nacionalinėje televizijoje 1988-2003 metais“ tyrimo objektu pasirinktas neanalizuotas penkiolikos metų laikotarpis, kai Lietuvoje vyko vieni reikšmingiausių valstybės pokyčių. Magistro darbe siekiama išsiaiškinti ar politiniai ir politikų pokyčiai, kokiu nors būdu, darė įtaką Lietuvos televizijai. Televizijos, kaip ypatingo subjekto svarbą suvokė 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos vadovai, kai vos po kelių dienų ėmėsi Valstybinio radijo ir televizijos komiteto pertvarkų. Turint tik iš SSRS laikų suformuotą valstybinės žiniasklaidos patirtį, kai Nacionalinė televizija buvo oficialus/valstybinis transliuotojas, politikai įstatymu įtvirtino nuostatą, leidusią jiems neribotai naudotis Lietuvos radijo ir televizijos eteriu. Darant prielaidą, kad Lietuvos radijo ir televizijos vadovas yra lemiantis veiksnys įstaigai renkantis vienokias ar kitokias veiklos kryptis, ideologines ar politines gaires, vadovo diegiama strategija - esmingiausiais Lietuvos televizijos istorinės raidos etapais - kito kartu su generaliniais direktoriais. Jų požiūris į laikmečio politinę situaciją, suvokimas apie visuomenę ir jos poreikius, lėmė televizijos visuomeninio... [toliau žr. visą tekstą] / TV in Lithuania emerged fifty years ago, in 1957. This anniversary became a good pretext to analyse how the state, after the recovery of independence, intercepted and created independent National TV channel. The object of research “The reflections of Lithuanian political changes in National TV channel: 1988-2003” has never been analysed, while in this fifteen years period of the most important changes were going on in Lithuania. The aim of analysis is – to search out how the political changes reflected National TV channel. The importance of TV already recognized the leaders of Supreme Council, which recreated the independence of Lithuania in 11th of May 1990. After few days Council started the reorganization of National Radio and TV committee. Got to use to soviet conception, when National TV was official broadcaster, politicians passed the law, which gave them the freedom in using broadcast of National radio and TV. Keeping in mind, that the head on National Radio ant TV station is the most important person choosing the aspects of ideology, politics and strategy, verified together with a changes of general directors of National broadcaster. According to view of these leaders to political situation, society and her demands, the direction of National Radio and TV has developed. Using the analysis of law, press and with a help on interviews with the ex-directors of National Radio and TV channel, in this research was investigated the transformation of National Radio and TV... [to full text]

Tapatumo paieškos šiandieniniame pasaulyje tampa neatsiejamos nuo žmogaus kasdienybės. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojame apie pilietinės visuomenės problemas, toleranciją, seksualines ir tautines mažumas. Šios diskusijos tampa glaudžiai susijusios su visuomenių tyrimais. Šio magistrinio darbo pagrindinis tikslas yra ištirti kokios nacionalinio tapatumo charakteristikos dominuoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 – 2011 m. ir jas palyginti. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinktas pagrindinis darbo objektas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės tapatybės. Per pagrindinius darbo su šaltiniais metodus – analizę, taikomą analizuoti apklausų statistiką, bei lyginamąjį metodą, kuriuo buvo lyginami trijų Baltijos valstybių nacionalinių bei regioninių tapatybių bruožai, buvo siekta atsakyti į pagrindines iškeltas darbo problemas - kuo paremti nacionaliniai tapatumai? kiek valstybių tapatumai yra monolitiški ir kiek jie yra pajėgūs priimti kitas tapatumo rūšis? Uždaviniai skambėjo taip: išskirti ir išanalizuoti etnolingvistinės, pilietinės ir regioninės tapatybės modelių pagrindinius kriterijus, ištirti ar etnolingvistinis ir pilietinis nacionaliniai tapatumai išskiria vienas kitą ar papildo Baltijos šalyse, išanalizuoti kiek trijų Baltijos valstybių nacionaliniai tapatumai pajėgūs priimti viršnacionalinę tapatybę ir kiek jie skaidosi į regioninę tapatybę, ištirti, kokią valstybių visuomenę – atvirą ar uždarą atskleidžia tapatybių modelių tyrimas Lietuvoje, Latvijoje... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the search of identity become concurrent with casual people‘s life. Recently an increasing number of discussion about problems of civil society, tolerance, sexual and ethnic minorites. These discussions are related with national identity analysis. The main aim of this master thesis is to find out what characteristics of national identitiės are dominant in Lithaunia, Latvia and Estonia in 2004 – 2011 years and to compare them. The primary and key surveying object is national identities. The methods used in this work were: analysis which was applied to analize the statistics of surveys and another method was comparison of national and regional features of identities of Baltic States. By using these methods main problems such as: how are based national identities? Are they monolithic enough? Are they able to accept other types of identities? were carried out. One of the tasks was to distinct and analize the main criterias of ethnolinguistic, civil and regional identity models. Another task was to find out whether ethnolinguistic and civil national identities distincts or adds to each other in the Baltic States. Third task was to analize if national identities of three Baltic States are able to accept supranational identity and to reveal if it is possible to disintegrate into regional identity. The last task was to find out whether societies in Lithuania, Latvia and Estonia are inclusive or exclusive. All these problems were explained by carrying out these tasks. ... [to full text]

Magistro darbo objektas – organizacinė kultūra multinacionalinėje organizacijoje. Darbo tikslas – atskleisti organizacinės kultūros ypatumus multinacionalinėje organizacijoje. Darbo uždaviniai: atskleisti organizacinės kultūros sampratą ir įvertinti jos reikšmę organizacijos funkcionavime; pristatyti multinacionalinės organizacijos sampratą; išskirti multinacionalinių organizacijų ypatumus; atskleisti organizacinę kultūrą X organizacijoje ir nustatyti jos reikšmę kultūriniams skirtingumams. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant indukcijos, tai pat analogijos metodus, prieita prie išvados, kad organizacinė kultūra – tai vertybių sistema, plačiai pripažįstama organizacijos narių ir pasireiškianti tiek per matomus artefaktus, tiek per mažiau pastebimas nuostatas, įsitikinimus. Taikant dedukcijos metodą pastebėta, kad multinacionalinės organizacijos – tai kompleksinės ir sudėtingos verslo sistemos, plėtojančios veiklą, įvairiuose geografiškai viena nuo kitos nutolusiose, skirtinga kalba kalbančiose, nacionalinėmis tradicijomis ir papročiais išsiskiriančiose pasaulio valstybėse ir tampančios stipriai priklausančiomis tiek nuo išorinės verslo aplinkos, tiek nuo organizacijos padalinių vidinės aplinkos. Naudojantis kiekybinės anketinės apklausos, struktūrizuoto interviu bei duomenų lyginamosios analizės metodais prieita prie išvados, jog organizacijos šiltas mikroklimatas, pasitikėjimu ir pagarba paremta organizacinė kultūra, stiprina darbuotojų identifikaciją su organizacija... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis object - organizational culture in a multinational organization. Main objective - to reveal the peculiarities of organizational culture in a multinational organization. Master thesis goals: to reveal the meaning of organizational culture and to assess its functional meaning to the organization; present the meaning of a multinational organization; distinguish peculiarities of a multinational organization; divulge the organizational culture in organization X and determine it’s meaning to cultural differences. Having analyzed research literature and applied induction, analogy methods, a conclusion was approached, that organizational culture is a system of values that are widely accepted between the members of an organization and are displayed by both visible and non visible factors. By applying the method of deduction, an observation was made about multinational organization. It‘s a complex and difficult ever expanding business system, that deals with different geographical, cultural, national, traditional boundaries while at the same time being influenced by the outside market surroundings and inside corporate branch environment. By applying the methods of quantitative analysis, structural interview and comparative analysis a conclusion was approached. An organizational culture which is based on a warm microclimate, trust and respect - strengthens employee commitment and identity to the organization. Employees feel that they are a meaningful part of the... [to full text]

The existence of national minorities in the multicultural society matters of great concern, because blending into the multicultural surroundings, the nation may lose its national identity, which is educating in family, community of school and public organizations. This is the relevant problem for national minorities of today. Therefore herein is seeking to establish significance of Jewry national school as nurturance of ethnic mentality in the community. The subject-matter of this work encapsulates national education in community and at school, statutory order in the community of national minorities, scientific approach on education history of Jewry in Lithuania, the philosophy of activities at the secondary school of „Šolom Aleichem“ and the possibility of existence for Jewish national school in the multicultural society. With the intention to explore significance of national school in multicultural space, there were made empirical researches. The essays of pupil, predicted projects and the results of questionnaire quiz helps to find out, that the community of „Šolom Aleichem“ secondary school enshrines traditions and customs of Jewish nation, propagates its national identity and stimulates pupil and their parents to follow the national language, traditions and culture. Underway projects and the made researches show that there is a sporting chance to blend into the multicultural community by holding national identity and fostering singularity of national school.

Šiame darbe atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo tyrimas ES teisėje ir valstybių narių nacionalinėje teisėje, taip pat Lietuvos Respublikos teisėje. Pirmoje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo ES teisėje tyrimas. Atskleista ES teisės viršenybės principo prigimtis ES teisėje, aptarta ETT praktika plėtojant ES teisės viršenybės principo koncepciją ir suformuluota ES teisės viršenybės principo ES teisėje samprata šiandien, parodanti ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybėse narėse maksimalią apimtį. Antroje šio darbo dalyje atliktas ES teisės viršenybės principo pripažinimo valstybių narių nacionalinėje teisėje tyrimas ir nustatytas ES teisės viršenybės principo pripažinimo lygis tiriamosiose valstybėse narėse. / This is research of European Union (EU) law's supremacy principle and fulfilled analysis nature of this principle and development of EU law's supremacy in EU and recognizing it on domestic law systems of member states and in Lithuania’s law system. EU law's supremacy principal acknowledging process of member states indicates that the constitutional basis of EC law supremacy principle should be on the basis of national constitutional law by the members of the EU, and the main actors who invoke this principle are national courts, especially Constitutional Courts of member states. The research of this job shows what level of acknowledging process took place in some member states. This level is result of assessment national constitutional provisions and judicial practice. One group of member states have a good constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. United Kingdom, Sweden and Finland. Another group of member states have sufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Austria, Netherlands and Greece and. Next group of member states have satisfactory or insufficient constitutional basis and recognizing practice in the national courts i.e. Belgium and Luxemburg Member countries of the same group like, Slovenia ant Portugal have satisfactory constitutional basis but partly recognizing judicial practice. Lithuania is taking a special place between Luxemburg or Belgium and Czech Republic, because Lithuania has a... [to full text]

Darbo objektas: Paramos auditas. Darbo tikslas: Įvertinti paramos auditą Nacionalinėje krepšinio lygoje, rengiant paramos pasiūlymą. Darbo uždaviniai : 1. Atskleisti paramos audito teorinę sampratą, ryšium su paramos paskirtimi ir rėmėjų tikslais; 2. Nustatyti veiklas sporto organizacijoje, įtakojančio paramos audito naudas; 3. Atlikti NKL paramos auditą ir išskirti naudas paramos pasiūlymo rengimui; 4. Ištirti NKL paramos audito sudedamąsias dalis: dalyvius-žaidėjus/žiūrovus bei rėmėjus, kad atrasti naudas paramos pasiūlymui rengti. Sėkminga paramos veikla yra susijusi su rėmėjo tikslų įgyvendinimu, kurių pagrindiniai yra: įvaizdžio keitimas/stiprinimas, žinomumo didinimas. Nuosekli literatūros analizė parodė, kad to galima pasiekti, kuriant paramos pasiūlymus. Pradėti reikia nuo paramos audito, t.y. nuoseklių, loginių tyrimų ir analizės, kurie atliekami sporto organizacijoje ir potencialiam ar esamam rėmėjui, kad atrasti naudas ir sąsajas, kurios galėtų būti panaudotos rengiant paramos pasiūlymą ir atitiktų paramos paskirtį ir rėmėjo tikslus, t.y. vystyti savo prekinį ženklą srityje, kuri siejasi su norimais pasiekti vartotojais pagal jų gyvenimo būdą, su jais bendrauti, kurti asociacijas ir įvaizdį, taip pat naudoti paramą išskirtinumo panaudojimo tikslams. Paramos auditui daro įtakos ir kitos veiklos sporto organizacijoje, kurios įvardinamos kaip: ryšiai su visuomene, formuojantys galimas įvaizdžio transformacijas ir vertybių sinergijos efektą, interneto svetainės... [toliau žr. visą tekstą] / Title of theses: Evaluation of Sponsorship Audit in National Basketball League (NBL) Object of theses: Audit of sponsorship. Goal of theses: To Evaluate Sponsorship‘ Audit in National Basketball League, while Preparing Sponsorship Package. Objectives of the theses : 1. To reveal theoretical conception of sponsorship audit in relation with sponsorship purpose and sponsors‘ objectives; 2. To identify actitivities of sport organization, influencing benefits of sponsorship audit; 3. To conduct sponsorship audit of the NBL and detect benefits for preparation of sponsorship package; 4. To research components of NBL sponsorship audit: participants-players/spectators and sponsors, to find benefits for sponsorship package preparation. Successful sponsorship’ activity is related with accomplishment of objectives of the sponsor, which main are: image change/consolidation, increase of awareness. Consistent analyses of literature indicated, that this can be achieved, creating sponsorship packages. The start must be from sponsorship audit, that is consistent, logic researches and analyses process in sport and present or potential sponsor’ organization, to find benefits and relations, which can be used in sponsorship package preparation and coincide sponsorship purposes, sponsors’ objectives, which may be development of brand in the environment related with the desirable consumers of the same way of life, to communicate with them, create associations and image and use sponsorship for... [to full text]

Tarptautinės sistemos dinamiškumas, globalizacijos procesas bei kintanti saugumo sąvoka iškelia naujus iššūkius, kurie pasižymi transnacionaliniais bruožais, bei verčia iš naujo pažvelgti į valstybę ir kelti jos saugumo klausimą. Didėjanti ekonominių procesų reikšmė ir poveikis, akcentuoja valstybės ekonominio saugumo svarbą, kuris yra valstybės nacionalinio saugumo dalis. Vidinių ir išorinių šio saugumo sektoriaus veiksnių išskyrimas ir jų tarpusavio saitai formuoja ir kuria atitinkamą kiekvienos valstybės ekonominio saugumo suvokimą, kur šalia ekonominių aspektų itin svarbią vietą užima valstybės ir individo santykis. Pastarąjį dar labiau pabrėžia ekonominių procesų sunkiai kontroliuojama dinamika bei valstybės akistata su šiais naujaisias iššūkiais, kurie vis įgauna naujas kokybines ir kiekybines veiklos išraiškas. Tokiomis charakteristikomis pasižymi ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas, kurio kontroliuojamos nelegalios rinkos ir kuriami politiniai-kriminaliniai santykiai, peržengia ne tik ekonominio saugumo „ribas“, kartu tai turi įtakos ir valstybės stabilumui tarptautinėje arenoje, kuris glaudžiai susijęs su valstybės institucijų efektyvumu. Organizuoto nusikalstamumo, valstybės ekonominio saugumo ir politinės sistemos santykis leidžia atskleisti organizuoto nusikalstamumo daromą poveikį valstybei kaip atskiram tarptautinės sistemos objektui ir kaip saugumo analizės lygmeniui. Transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo veiklos modelio kūrimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamics of international system, globalization process and changing concept of security brings transnational challenges and leads to a new look at nation state and the discussion of its security question. The growing importance of economic processes raises state economic security issue as a part of national security. Internal and external factors of this security sector and their links creates and shapes each state perception of its economic security, where near economic aspects, very important place is given for rate between nation state and individuals. The latter is emphasizes by comprehensive dynamics of economic processes and state's facing with these new transnational challenges, which are taking qualitative and quantitative features of operations. Transnational organized crime has these characteristics by controlling illegal markets and expanding political-criminal relationships, which goes further than economic security “limits”, this also has influence for state role in international arena and effectiveness of its institutions. The connections between organized crime, state economic security and state political system allows to analyze the impact of criminal groups for state as independent actor of international system and as the analysis of security level. Developing and using transnational organized crime model in analysis for Chinese triads, the Mexican cartels and Russian mafia and their home states involves country history, cultural context and legacy of... [to full text]

Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]

Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]

Šio darbo analizės objektas – tautinio identiteto išraiškos teatre. Jame siekta išsiaiškinti, kokio pobūdžio tautiškumas atsispindi dramos teatrų spektakliuose. Pasirinkta analizuoti įvairius šaltinius (teatrų repertuarai, spektaklių recenzijos), taip pat atlikti interviu su teatralais bei padaryti visuomenės anketinę apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą teatras užima visuomenės gyvenime. Lietuvoje veikia 13 valstybinių teatrų, iš jų 8 – dramos teatrai. Toks skaičius gali būti sietinas su nusistovėjusia tradicija Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tyrimui pasirinkti 4 valstybinių dramos teatrų (Nacionalinio, Kauno, Panevėžio J. Miltinio ir Šiaulių) repertuarų analizė, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą užima nacionalinė dramaturgija teatrų repertuaruose bei kokios yra vyraujančios tendencijos, susijusios su tam tikrais Lietuvos įvykiais ar jų pasekmėmis. Teatro svarba visuomenėje yra labai didelė. Jis – visuomeninio meno forma, leidžianti bendrauti, kalbėti apie visuomenei ar individui svarbias temas. Neatsitiktinai teatras yra viena iš tų kultūrinių įstaigų, kurių veikla yra kontroliuojama totalitariniuose ar autoritariniuose režimuose (galima prisiminti SSRS pavyzdį). Sovietmečiu Lietuvos teatras sugebėjo išlikti, kaip priešprieša buvusiai tvarkai, bei puoselėti tautinę savimonę, pavyzdžiui, per istorinius pastatymus. Po 1990 m., pasikeitus politinei situacijai, teatras perėjo į ieškojimų , eksperimentinių spektaklių statymų stadiją. Tautinio identiteto samprata teatre... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the present Paper is expressions of national identity at theatre. The aim of the present Paper is to find out what type of nationality is reflected at plays of drama theatres. Analysis of various sources (repertoires of theatres, reviews of plays) has been selected as well some theatre people were interviewed and questionnaires for the society have been prepared in order to find out what part of the society’s life was taken by theatre. There are 13 state theatres operating in Lithuania, 8 of them are drama theatres. Such a number could be related to the established tradition in the cultural life in Lithuania. Analysis of 4 state drama theatres’ (National, Kaunas, Panevėžys J. Miltinis, and Šiauliai) repertoires has been selected for the research in order to find out what part of theatre repertoires is taken by national dramaturgy and what are the prevailing tendencies related to certain events in Lithuania or consequences thereof. The importance of theatre is very great in the society. Theatre is a form of public art enabling communication, speaking about the subjects that are relevant to the society or an individual. There is no coincidence that theatre is one of those cultural institutions where activities are under censorship in case of totalitarian or authoritarian regimes (we can remember the example of USSR). During the Soviet period the Lithuanian Theatre managed to remain as an opposite of the former order and to foster national consciousness, for instance... [to full text]