Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.

Inovacijos yra svarbus šalies, regiono, organizacijos plėtros ir konkurencingumo didinimo veiksnys šiuolaikinėje ekonomikoje. E.valdžios inovacijos iš vienos pusės yra viešojo sektoriaus tobulinimo ir plėtros variklis, iš kitos – procesas, reikalaujantis aukšto lygio kompetencijos, investicijų ir politinės valios. Šiai problemai atskleisti buvo atlikta literatūros, teisinių dokumentų, vykdomų projektų analizė bei kokybinė ekspertų apklausa. Išanalizavus e.valdžios ir inovacijų sampratas, inovatyvų procesą viešajame sektoriuje konstruojančius veiksnius, e.valdžios inovacijų praktines kryptis ir strateginius ES ir Lietuvos prioritetus inovacijų e.valdžioje politikoje, interpretuotas e.valdžios inovacijų apibrėžimas, nustatytos vystymosi tendencijos ir strategijos, skatinančios e.valdžios inovacijų plėtrą. / Innovations are important for country, region and organization competitiveness growth in nowadays economic. E-gov innovations on one hand are a driver of public sector improvement and development, in other hand it is a process, which expect high competence, investments and political power. In order to disclose the topic of the paper, the analysis of literary sources, legal documents, projects under implementation was carried out and qualitative questionnaire of experts was done. Having analysed the concepts of e-gov and innovation, factors constructing innovative process in public sector, trends of e-gov innovations in practice and priorities of EU and Lithuania’s strategy and policy, the definition of e-gov innovation was interpreted, the trends for development and the strategies for e-gov innovation promotion were identified.

Šiuolaikinės socialinės ekonominės šalies plėtros tendencijos socialinių pokyčių vertinimo požiūriu reikalauja iš naujo įvertinti valdžios institucijų vaidmenį ekonomikoje. Valstybei, vykdant reguliacines ir kontrolės funkcijas, nustatant norminiais teisiniais aktais bendradarbiavimo taisykles tarp viešojo ir privataus sektorių, jos vaidmuo iš esmės keičiasi, kadangi viešasis sektorius vis dažniau turi būti aktyvus rinkos dalyvis, o ne tik stebėtojas. Disertaciniame tyrime analizuojama viešojo ir privataus sektorių sanglauda, kuri integruoja dviejų sektorių institucines ir veiklos galimybes bei absorbuoja teisinio statuso problemas, kurios kyla dėl to, kad vienas sektorius vadovaujasi daugiau viešosios, kitas privatinės teisės normomis. Nors kiekvienas sektorius turi savo tikslus, sektoriniame bendravime turi juos abipusiai derinti, ieškoti kompromisų, pasitelkti ne tik žmogiškuosius resursus, bet ir turimą socialinį bei ekonominį kapitalą. Administracinis teisinis reguliavimas turi padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp privataus sektoriaus pagrindinio tikslo – pelno ir viešojo sektoriaus pareigos – užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Disertacijoje kapitalas tiriamas per tris jo galimas socialinio, ekonominio ir žmogiškojo kapitalo vartojimo reikšmes, akcentuojant labiausiai teisiškai reikšmingus sektorinio bendravimo ypatumus. Kadangi iš viešojo sektoriaus kyla ekonominių, socialinių santykių valstybinio reguliavimo sprendimai, įvairūs teisiniai reguliavimo būdai ir metodai... [toliau žr. visą tekstą] / The state trends of modern social-economic development require re-evaluation of the economic role of public institutions in order to assess social changes. As the state implements its regulatory and control functions, and establishes cooperation rules for public-private sectors by normative legal acts, its role essentially changes, because the public sector increasingly needs to be an active market participant, and not just an observer. Dissertation research analysis public-private sectors’ cohesion which integrates institutional and operational opportunities of the both sectors and absorbs the problems of legal status, which arise because one sector relies more on the norms of public law, and the other – on private law norms. Although each sector has its own goals, sectorial cooperation should involve counter-balancing and search for compromises. Administrative legal regulation has to help keep balance between the private sector, which has the main objective – profit and public sector goal’s to ensure protection of the public interest. The dissertation analyses the social, economic and human capital focusing on three possible notions of its use, stressing the most legally significant peculiarities of sectorial communication. The decisions on state regulation of economic and social relations arise from the public sector, which also produces various legal regulatory methods. Therefore, this dissertation aims at analysing and suggesting the proper ways of taking use of the... [to full text]

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra kontraversiškas dalykas. Iš vienos pusės, į rinką pritraukiama naujovių, tobulinamas viešojo sektoriaus darbas, skatinamas verslo ir regionų konkurencingumas, tačiau tokia partnerystė gali turėti ir neigiamų pasekmių, tokių kaip politiniai ir demokratiniai kaštai, iškreipta viešojo administravimo reikšmė visuomenėje ir neracionalūs ar neskaidrūs sprendimai. Todėl svarbu, kad visi partnerystės dalyviai teisingai suprastų projektų tikslus, norus, ar kiekvienas partneris pajėgus investuoti į partnerystę tiek materialinius, tiek ir nematerialinius resursus bei atliktų projektų vertinimą. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės raidą, privalumus bei trūkumus ir įvertinti partnerystės projekto naudą visoms viešojo ir privataus sektorių partnerystės pusėms. Teorinėje dalyje išanalizuota mokslinė literatūra ir įvertinta viešojo ir privataus sektorių partnerystės raida, privalumai, trūkumai, efektyvumas ir nauda visoms pusėms: viešajam sektoriui, privačiam sektoriui ir visuomenei bei pateikti pasiūlymai kaip spręsti iškilusias problemas. Teoriniu aspektu analizuojama viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, akcentuojant tokios formos bendradarbiavimo atsiradimo priežastis, išskiriami privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės. Pateikiami partnerystės projektų pavyzdžiai, apibendrinti statistiniai duomenis apie projektų raidą, pokyčius ir tendencijas bei pateikiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The collaboration between public and private sectors is a controversial object. On one hand, there are innovations that are being attracted to the market, and the work process in the public sector is improved, as well as the competitive ability between the business and regions is motivated, on the other hand such partnership may have negative results like political and democratic costs, distorted authority of the public administration in the society, and unreasonable or ambiguous decisions. Therefore, it is essential, that not only all the parties involved in the partnership would take the aims and intentions of the projects properly, but also each partner is able to invest into the partnership tangible and intangible resources, and could make the estimation of the projects. The aim of the Master's thesis is to analyze the development, as well as the pros and cons of the public - private sectors, and to estimate the advantage of the partnership projects in regard to all the parties of private and public sectors. The theoretical part of final thesis deals with the analyzed scientific literature and the estimated development, pros and cons, efficiency of the partnership with respect of the public and private sectors, as well as the advantage to all the parties including public - private sectors and the society, additionally the potential suggestions and the occurrence of possible problems is given. The conception of public and private sectors is analyzed from the theoretical... [to full text]

SOCIALINIO DIALOGO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VAIDMUO PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE. Santrauka. Informacijos visuomenėje, keičiantis visuomeniniams, technologiniams procesams, socialinio dialogo ir socialinės partnerystės vaidmuo didėja visose srityse. Tai ypač aktualu psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes visa sistema praranda autonomiškumą ir yra veikiama įvairaus lygio sąveikų, integruojami daugialypiai socialiniai santykiai. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė apima bendradarbiavimą, koordinavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, apsikeitimą informacija, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Socialinio dialogo ir socialinės partnerystės svarba išryškėjo prasidėjus struktūriniams pokyčiams psichikos sveikatos srityje, nes reformos apima daugiasektorinę politiką, į kurią įtraukiamas platus partnerių ir suinteresuotųjų ratas. Prastas bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp teikiamų paslaugų ar skirtingų sektorių finansavimas veda prie prastos ir neefektyvios priežiūros. Tyrimo tezė. Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė tampa sudėtine šiuolainės visuomenės dalimi, keičiasi psichikos sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai, įtraukiami nauji metodai ir naujos pagalbos teikimo fomos, tokios kaip socialinių partnerių tinklai, tarpdisciplininis komandinis darbas, stiprinama nevyriausybinių organizacijų ir pačių paslaugų vartotojų bei jų šeimų organizacijų įtaka. Raktažodžiai: socialinis dialogas, socialinė partnerystė, socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF SOCIAL DIALOGUE AND SOCIAL PARTNERSHIP IN MENTAL HEALTH CARE SYSTEM. Summary. With changes in societal and technical processes, the role of Social dialogue and social partnership in the Information society, have increased in all areas. This issue is crucial while talking about mental health care system. System is loosing its autonomy and is determined by interactions of different levels. Multiple social relations are integrated. Social dialogue in mental health care services include all types of negotiation, coordination, mediation and consultation, starting with the exchange of information. Social dialogue has proved particularly important in situations of structural change and reform in the health sector. Such situations are particularly complex, however, and take a long time to evolve. They involve a wide variety of social partners and stakeholders who have to deal with a long agenda of issues. Insufficient or bad cooperation and coordination between services; single-sector approaches and specific organizational objectives, budgets and activities, leads to ineffective and low quality care services. Thesis. Social dialogue and social partnership becomes a component of modern society. The problems of the mental health care system are solving by using new methods and forms, such as networks of social partners, interdisciplinary team work, capacity-building of NGO and representatives of services users and their families. Keywords. Social dialogue, social... [to full text]

Pastaruoju metu daugelyje šalių privatus sektorius yra vis intensyviau įtraukiamas finansuojant ir įgyvendinant valstybės ir savivaldybių investicijų projektus, susijusius su viešosios infrastruktūros plėtra ir viešųjų paslaugų teikimu. Vis dėlto Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra naujovė, bendrų projektų įgyvendinimui trukdo netobula įstatymų bazė, neigiamas visuomenės nuomonė, praktikos ir žinių šioje srityje trūkumas. Todėl tikslinga šiame darbe išanalizuoti ir įvertinti visas aplinkybes, kurios trukdo viešajam sektoriui bendradarbiauti su privataus sektoriaus atstovais, supažindinti su VPSP būkle ir perspektyvomis Lietuvoje. Darbe keliamas tikslas yra išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo Lietuvoje alternatyvas, daugiausia dėmesio skiriant pagal partnerystės principą įgyvendinamiems projektams. Šio tikslo siekiama pirmiausia supažindinant su viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, svarbiausiais principais ir esme. Pateikiama pagal partnerystės schemas Lietuvoje įgyvendinamų projektų apžvalga ir vykdymo tendencijos, atlikta detalesnė VPSP reglamentuojančių teisės aktų analizė ir vertinimas. Taip pat pasitelkus anketinę apklausą siekiama įvertinti tarpsektorinio bendradarbiavimo savivaldose galimybes. Savivaldybėse atliktas tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad Lietuvoje nėra sudarytos pakankamos prielaidos viešojo sektoriaus institucijoms bendradarbiauti su privačiu verslu. Pastebėta tendencija, kad įtraukiant... [toliau žr. visą tekstą] / Recently in many countries private sector are increasingly involved in financing and implementation of state and municipal investment projects related to public infrastructure and public service development and improvement. However, in Lithuania, public-private sector partnership implementation remains a novelty, as joint projects implementation are hampered by imperfect legislation, negative public attitudes, practices and lack of knowledge in this field. It is therefore appropriate in this work to examine all the circumstances that prevent public sector to cooperate with the private sector. Accordingly, PPP condition and prospects in Lithuania are analyzed. The aim of this work is to analyze alternatives of public and private sector cooperation, focusing on projects that are implementing under partnership principle. This objective is reached presenting concept of public-private sector partnership, the main principles and point. Also in this work are presented a review of projects implementing under partnership schemes, a more detailed PPP legislation analysis and evaluation. There is also given a questionnaire survey to assess cooperation opportunities in municipality of Lithuania. Results of survey presented that raised hypothesis was approved. There are not enough good conditions for public and private sector cooperation in Lithuania. Observed trend that in a joint project with private partner are applied other more often used forms, like lease or public procurement... [to full text]

Per XX a. paskutinius dešimtmečius viešojo ir privataus sektorių santykis gerokai pasikeitė. Tradiciškai viešojo sektoriaus veiklos sričiai priskirtų paslaugų teikimui ar infrastruktūros modernizavimui ir plėtimui imta naudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Koncesija yra vienas iš partnerystės modeliu. Ją galima apibūdinti kaip susitarimą tarp viešojo ir privataus sektorių, kurio tikslas sujungti viešuosius ir privačius išteklius, siekiant realizuoti viešosios politikos tikslus. Lietuvoje koncesijos, lyginant su kitomis valstybėmis, yra naujas reiškinys, neturintis tradicijų ir patirties. Viešosios institucijos retai nusprendžia investicijas pritraukti koncesijos sutarčių pagrindu. Šio darbo objektas yra koncesija. Tikslas - išnagrinėti koncesijų taikymo galimybes Lietuvoje. Tikslo pasiekimui iškelti trys uždaviniai, kurie nulėmė darbo struktūrą. Pirmojoje darbo dalyje analizuojant mokslinę literatūrą ir taikant apibendrinimo metodą nagrinėjamos ekonominės – socialinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atsiradimo prielaidos ir partnerystės sąvoka. Antrojoje dalyje, analizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo galimybes atliekama mokslinės literatūros ir informacinių šaltinių analizė, taikomas klasifikavimo ir sisteminimo metodas. Trečiojoje darbo dalyje vertinant koncesijų taikymo galimybės atliekamas kokybinis tyrimas, suformuluojami pagrindiniai klausimai, atliekama norminių teisės aktų ir informacinių šaltinių lyginamoji analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Infrastructure has been traditionally viewed as a natural monopoly under the management, control, financial responsibility of the central and local government. However, various countries of the world have shown a growing interest in Concessions (one of the Public Private Partnership model) over the last two decades. Concession is arrangement in which the public and private sectors join together to produce and deliver goods and services. It is a sufficiently new phenomenon in Lithuania and some shortcomings are noticeable in its application. The object of this thesis is Concession. The aim of work is to analyze possibilities to apply the concession in Lithuania. Three tasks were established for the realizing the goal meanwhile determining the structure of thesis. In the first part of thesis there is analysed Public Private Partnership, as phenomena, using analysis of academic literature. In the second part, by using analysis of special and statistical literature, there are analysed subjects influencing Public Private Partnership and experience of various countries of the world in the developing Partnership policy. Situation in Lithuania by excluding main prerequisites for developing concessions is analysed in the third part, using qualitative analysis of academic and special literature, laws, conference materials, comparative, case study methods and quantitative analysis by carrying out a survey of Municipalities opinion. Analysis of theoretical and practical aspects has shown... [to full text]