Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) gali būti apibrėžiama kaip bendradarbiavimas tarp viešosios valdžios institucijų ir privataus sektoriaus, susijęs su infrastruktūros vystymu bei viešųjų paslaugų teikimu. Viena iš VPSP formų, koncesijos sutartis, – pastaraisiais metais Europos Sąjungoje populiarėjantis viešojo sektoriaus finansavimo būdas. Tačiau šiuo metu nėra vieningo koncesijų reglamentavimo Europos Sąjungos lygiu. EB Steigimo sutartyje koncesijos sutartis nėra minima, o specialios Direktyvos 2004/18/EB nuostatos taikomos tik viešųjų darbų koncesijoms. Šio magistro darbo tikslas - atskleisti koncesijos sutarties sampratą pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę. Pirmiausia aptariama VPSP koncepcija, argumentai už ir prieš VPSP taikymą viešajame sektoriuje bei išskiriami bendrieji VPSP bruožai, būdingi visoms VPSP formoms: tai susitarimas tarp viešojo ir privataus partnerių, ypatingas sutarties dalykas (infrastruktūros vystymas ir/ar viešųjų paslaugų teikimas), bei rizikos paskirstymas. Taip pat šiame darbe analizuojami pagrindiniai specialieji požymiai, pagal kuriuos koncesijos sutartis atskiriama nuo kitų VPSP formų (ypač viešųjų pirkimų sutarčių), t. y. faktas, kad atlyginimą koncesininkui už atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas ar didžiąją jo dalį sudaro pajamos, gautos iš trečiųjų asmenų („eksploatavimo teisė“), bei rizikos perkėlimas koncesininkui. Paskutinė šio darbo dalis skirta koncesijos sutarties sampratai pagal Lietuvos teisę atskleisti... [toliau žr. visą tekstą] / Public-Private Partnership (PPP) can be described as a contractually regulated cooperation between public authorities and the private sector to carry out infrastructure or provide public services. One of the PPP’s forms, a concession agreement, over the last several years has become an increasingly important financial instrument in EU for the funding of the public sector. However, there is no integrated legislation on concessions in EU level yet. EU Treaty does not define concessions and it is only Directive 2004/18/EB that lays down specific provisions entirely for works concessions. This master thesis analyses a concept of concession agreement under EU and Lithuanian legislation. Firstly, the concept of PPP and arguments for and against the choice of various forms of PPP are analysed and the general features typical to all PPP forms, including concessions, particularly, a contractual relationship between public and private partners, specific object of a concession (public infrastructure development and/or public services provision) and distribution of risks between the public partner and the private partner are distinguished. This master thesis also analyses the key features of a concession which are the main criteria for delimitation of a concession agreement and other PPP forms (especially public procurement agreements), i.e. the fact that the concessionaire does not or does not mainly receive a payment as a consideration for the carrying out of the services or works, but... [to full text]

Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text] / Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą]

Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text]

Magistro darbas skirtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės tyrimui ir galimų tobulinimo krypčių nustatymui. Darbe išsamiai išnagrinėtos teorinės partnerystės sąlygos ir nustatyti ekonominiai ir teisiniai tokios partnerystės pagrindai. Darbe atliktas viešosios ir privačios partnerystės švietimo srityje tyrimas patvirtinęs esmines teorines nuostatas ir jų raidos perspektyvas. Baigiamąjame magistro darbe atskleisti teigiami ir neigiami viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo aspektai. / Master's thesis deals with a public-private partnerships for research and possible development trends. In this thesis thoroughly examined theoretical terms the partnership and propose economic and legal conditions for such a partnership development. The work carried out by public-private partnership in education research has confirmed the essential theoretical terms and their development prospects. The master thesis revealed positive and negative public-private partnership project implementation aspects.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Šio magistro darbo pagrindinis tikslas yra visapusiškai ištirti pagalbinio apvaisinimo institutą, pristatant ir analizuojant probleminius pagalbinio apvaisinimo aspektus bei pasiūlyti galimus teisinio reguliavimo modelius, kaip šių problemų sprendimų būdus. Mokslinę analizę apima bendrųjų pagalbinio apvaisinimo sąlygų tyrimas, pavyzdžiui, subjektų, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis paslaugomis, tam tikrų grupių diskriminacijos teisėtumo įvertinimas, veiksnumas, sutikimo davimas, amžius. Kaip vienas iš pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą ribojančių veiksnių išskiriamas būsimo vaiko interesų prioriteto principas. Lyginamuoju metodu analizuojamos biologinės ir socialinės tėvystės, motinystės koncepcijų santykis, vaiko kilmės iš motinos arba tėvo nustatymo principai bei vaiko teisę žinoti savo kilmę, kurią riboja lytinių ląstelių donorų anonimiškumo interesas. Taip pat aptariami klausimų, susijusių su lytinių ląstelių (embrionų) donoryste, šaldymu, preimplantacine genetine diagnoze, probleminiai aspektai. Sistemiškai, kritiniu požiūriu tiriamas Lietuvoje jau esantis bei naujame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte numatomas teisinis reglamentavimas, pateikiant siūlymus esamam reguliavimui tobulinti. Autorė rekomenduoja apsvarstyti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą ne tik santuoką sudariusioms, bet ir partnerystę įregistravusioms ar de facto santykius palaikančioms poroms, vienišoms moterims. Taip pat siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę, šaldymą bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the Master Thesis is the assisted reproduction’s comprehensive analysis, which is aimed to introduce and discuss the problematic aspects of this issue, as well as propose possible regulatory models based on a problem solving approach. The scientific analysis involves an evaluation of general pre-conditions considering eligibility to receive assisted reproduction services: subjects, who are entitled to apply for services, assessment of legitimacy of certain groups’ discrimination, required legal capacity, age and consent to treatment. The welfare principle of future child is considered to serve as one of the grounds to restrict provision of assisted reproduction services. Moreover, the research focuses on comparative analysis concerning biological and social parenthood concepts, establishment of legal paternity and maternity and children’s right to know their origin, bounded by the anonymity interest of gamete donors. Also, relevant issues related to gamete and embryo donation, cryopreservation, pre-implantation genetic diagnosis are being discussed. In order to meet the goals of this paper the author provides critical review on the existing legal regulation in Lithuania and the neccessity of revision of this legal act, taking into account a new proposal of Law on Assisted Reproduction submitted to the Parliament. In addition, the amendments are presented with an intention to improve the existing regulation. Thus it is recommended to consider a provision... [to full text]

Vystantis technologijoms ir nuolat augant viešųjų paslaugų poreikiui, viešasis sektorius ieško naujų galimybių šioje srityje. Vienas didėjančio paslaugų poreikio patenkinimo būdų yra viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas. Darbe nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teoriniai aspektai, analizuojama šio bendradarbiavimo teisinė ir ekonominė aplinka, pateikiami ir analizuojami privataus sektoriaus įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą atvejai. Taip pat aptariama viešojo ir privataus sektorių bandradarbiavimo reikšmė viešojo sektoriaus valdymo reformos ir naujosios viešosios vadybos kontekste. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas pateikiamas kaip priemonė efektyviau išnaudoti turimus išteklius, diegti inovacijas ir pažangius vadybinius metodus viešųjų paslaugų teikimo strityje. Darbo objektas: viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo panaudojimo galimybes ir perspektyvas. Darbo uždaviniai: darbe siekiama išanalizavus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo sampratą pateikti jos patikslinimus bei apibendrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formų klasifikacijas; atlikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teisinio reglamentavimo analizę; išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektų praktiką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, siekiant nustatyti pasiektą šio bendradarbiavimo lygį; atlikti empirinį... [toliau žr. visą tekstą] / With the development of technologies and the increasing demand for public services, public sector is looking for new opportunities in this field. One of the ways to satisfy the growing need of services is public and private sectors partnership. The paper examines theoretical aspects of public and private sectors partnership, analyses legal and economic environment of such partnership, presents and analyses the cases of private sector involvement in public services. It also discusses the importance of public and private sectors partnership in the context of public sector management reforms and new public management. Public and private sectors partnership is presented as a tool for efficient use of available resources, implementation of innovations and advanced managerial methods in the field of public services. The object. Public and private sectors partnership in Lithuania. The aim. To explore the opportunities and prospects of the public and private sectors partnership use. The objectives. After having analysed the concept of public and private sectors partnership the paper seeks to present its specifications and to summarize the classifications of public and private sectors partnership forms; to analyse legal regulations of public and private sectors partnership; to analyse the practice of public and private sectors partnership projects in European Union and Lithuania with the purpose to determine the level of such partnership; to carry out the empirical research of public... [to full text]

Tėvų emigracijos įtaka šeimos ir mokyklos bendradarbiavimui – aktuali ir mažai nagrinėta tema Lietuvoje. Šiuo metu migracijai skiriamas didelis dėmesys, nes tai nėra vien socialinė, ekonominė ar demografinė problema. Nereikia pamiršti, jog situacija, kai tėvai dėl tam tikrų priežasčių išvyksta į kitą šalį, dažnai sukelia neigiamas pasekmes vaiko fizinei bei emocinei būsenai. Tai yra problema, kurios vienas iš aspektų – nutrūkstantis mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. Darbo tikslas - apibūdinti šiuolaikinę šeimos ir mokyklos partnerystės sampratą, bei atskleisti emigracijos problemos pedagoginį aspektą. Tyrimo hipotezė - tėvų emigracija apriboja galimybę įtraukti šeimą į ugdymo procesą, todėl neigiamai veikia vaikų elgesį bei pasiekimus mokykloje. Tyrimo metu taikyti šie metodai: • Dokumentų (klasės dienynų) analizė. • Anketavimas (tėvų, pedagogų). • Interviu (su vaikais). Statistinė gautų duomenų analizė patvirtino tyrimo pradžioje iškeltą hipotezę, kad į užsienį išvykusių tėvų santykiai su vaikus ugdančiais pedagogais yra riboti. Dažnai pablogėja vaikų emocinė būsena, elgesys, bendravimas su globėjais, mokytojais, bendraamžiais. / Influence of parents emigration between the collaboration of school and family is actual theme is Lithuania. In this moment the problem of migration is a matter of great relevance to our society, but it isn’t just a social, economic,demographic questions. There are a lot of families, where one or both parents go to foreign countries for different reasons. As the results, there are negative subsequence of physical, emotional state of child. We can’t forget about the interests and requirements of child. There are some problems, that the relation between school and family collaboration are broken. The general destination of this work – to charakterize conception of the modern school and family partnership and disclose pedagogic aspect of the emigration problems. Hypothesis for analysis – the parents emigration limits the opportunity for the communication between parents and teachers also it is a general reason for negative children behaviours and learning results. The analysis methods: • Analysis of documents (class daybook). • Questionnaire (parents, teachers). • Interview with schoolchildren. Statistical analysis of facts has confirmed our work hypothesis.

Tyrimas buvo organizuojamas, siekiant ištirti tėvų dalyvavimo ypatumus Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje ir numatyti jų dalyvavimo galimybes. Literatūros šaltinių analizė parodė, kad aktyvus tėvų dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje skatina tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą, leidžia išvengti nepagrįstų lūkesčių vaiko atžvilgiu ir siekti bendradarbiavimo ir partnerystės. Tyrimo rezultatai atskleidė tėvų požiūrį į teikiamų paslaugų kokybę, komunikavimo ir informacijos sklaidą, įstaigos veiklos valdymą ir organizavimą, tėvų švietimą ir dalyvavimą įsitraukiant į ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą. Apibendrinus abiejų respondentų grupių vertinimus, paaiškėjo, jog dar nepakankamai išnaudota dalyvauti skatinančių metodų sistema, nes tėvai neaktyviai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant įstaigos strateginį planą ir metinę programą. Dar nėra veiksminga informavimo sistema ir neišvystyta informacinių technologijų plėtotė. Remiantis atliktais tyrimais, pateikiamos tėvų dalyvavimo Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje galimybės, siekiant lygiavertiškos partnerystės. / The research was organized on the way to investigate the characteristics of parents’ participating in the activities of Šiauliai pre-school educational institutions and planning ahead the possibilities of their participation there. The analysis of literary showed that active participation of parents’ in the activities of pre-school institutions motivate self-confidence and respect, it lets avoid unfounded expectations in respect of child and tries for cooperation and partnership. The results of the research disclosed the parents’ attitude to the quality of the provided services, the dissemination of communication and information, the management and organization of the institution, parents’ education and their involvement in the activities of pre-school education. Summarising the assessment of the both respondent groups, it emerged that the system of stimulating methods is not used too often, because parents are not active founding and realizing strategic plan and annual curriculum of the institution. The system of the information is not effective and the evolution of information technologies is not developed as well. According the researches which were done, there are proposed potentials of parents’ participating in the activities of Šiauliai pre-school educational institutions by the way of equal partnership.