Lietuvoje egzistuoja ryški regionų diferenciacija. Kaimo plėtros sąlygos ypač pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tapus ES nare, Lietuva įgijo teisę įsijungti į LEADER+ – kaimo plėtros programą, kurios pagrindinis tikslas – remiantis novatoriškomis priemonėmis modernizuoti kaimo plėtrą. LEADER metodo iniciatyva sukurtos Vietos veiklos grupės (VVG) pagal organizacijos struktūrą yra naujas partnerystės modelis, kuriam suteikta sprendimo priėmimo teisė. VVG naujumas pasireiškia tuo, kad jungia skirtingų sričių, o tai reiškia ir skirtingų interesų atstovus. Tokia partnerystė skatina naujų idėjų atsiradimą bei inovacinę veiklą. Socialinės partnerystės principas neakcentuoja subordinacijos, o VVG atveju galima manipuliacija galiomis, siekiant patenkinti savo interesus. VVG skatina aktyviai įsitraukti regiono dalyvius į horizontaliais tarpusavio santykiais pagrįstą vietos plėtros procesą. Savanoriškas žmonių bendradarbiavimas dėl bendrų tikslų stiprina pilietinę visuomenę ir pabrėžia demokratinius visuomenės principus. VVG gali kurti strategijas, kurios skatintų socialinio kapitalo augimą. Piliečių dalyvavimas, pagrįstas bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu, yra vienas iš pagrindinių būdų didinti socialinį kapitalą. / A marked regional differentiation exists in Lithuania. The conditions of countryside development have especially changed since Lithuania joined the European Unijon (EU). Having become a member of EU, Lithuania acquired the right to participate in LEADER+: a program which aims to modernize countryside development on the basis of innovative methods. Local Action Groups (LAG), created under LEADER initiative, have decision-making rights. Because of their organizational structure, LAGs are considered to be a new partnership model, which novelty is in uniting stakeholders. Such partnership promotes the appearance of new ideas and innovational activities. The principle of social partnership does not put an emphasis on subordination, allowing power manipulation within LAGs when required. LAGs promote an active engagement of regional participants in the horizontal community development . The voluntary cooperation of people working together towards the common goals strengthens civil society and emphasizes the democratic principles on which the society stands. LAGs can create strategies which promote the enlargement of social capital. The participation of citizens on the basis of cooperation and mutual confidence is one of the main ways to enhance the social capital.

Viešojoje diskusijoje vietos savivaldos modelio modernizavimui yra skiriama nemažai dėmesio, ypač akcentuojami savivaldybių kompetencijų, funkcijų, finansavimo klausimai, tačiau mažai analizuojamas decentralizacijos, sudarančios geresnes galimybes įvairiems naujiems veikėjams dalyvauti politikos formavime ir įgyvendinime, klausimas. Darbe teigiama, kad Lietuvoje būtina diegti naują atitinkamą politinę strategiją, kai tradiciniai „iš viršaus į apačią“ sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo mechanizmai pakeičiami „iš apačios į viršų“ mechanizmais. Tai gali padėti įgyvendinti Europos Sąjungos iniciatyva – Leader+ programa, tiksliau šią programą įgyvendinanti Vietos veiklos grupė. Šio darbo objektas – Vietos veiklos grupė – vietos partnerystė, kuri yra sudaryta iš viešojo, privataus sektorių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Darbo tikslas – atskleisti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą ir visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Šiam tikslui pasiekti išsikelti pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti decentralizacijos koncepciją, akcentuojant jos poreikį vietos savivaldos lygmenyje; supažindinti su Europos Sąjungos Leader+ programa; atlikti Vietos veiklos grupių formavimo, veiklos organizavimo ir strategijos rengimo procesų analizę, naudojant teorinės analizės ir empirinio tyrimo duomenis, nustatyti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą bei visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Darbe iškeltos trys hipotezės... [toliau žr. visą tekstą] / Having defined the problem, that in public discussion attention is mainly paid to the model of local self-government, concerning municipality’s competences, functions and financial aspects, but there are little analysis about decentralization, which makes better possibilities for new actors to participate in public decision-making and implementation, the author of the work notes than more attention should be paid to decentralization and public participation in the local level. It is maintained that in Lithuania traditional “top-down” decision-making and implementation mechanisms should be changed by a great alternative – partnership group, based on “bottom-up” approach. Problems could be resolved in the collaboration with local community, private organizations and state government institutions. So, the major subject of this work is a partnership group – the Local action group (LAG), uniting the public sector, private organizations and non-governmental organizations. The main aim of this work is to disclose local action groups possibilities to promote decentralization process and community participation in local self-government. To reach this aim, there are formulated four tasks: to disclose the conception of decentralization, concerning its importance in local self-government; to introduce European Union’s Initiative Leader+; to analyze the aspects of Local action group’s formation, administration and preparation of the development strategy; to define local action groups... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos viešosios ir privačiosios partnerystės formos ir jų taikymo galimybės viešųjų paslaugų sektoriuje. Taip pat pateikiamos rekomendacijos koncesijų taikymo kelių statybos srityje tobulinimui. Pirmoje darbo dalyje teoriškai išanalizuoti tradicinio ir modernių viešųjų paslaugų teikimo būdų teoriniai aspektai, ypatingai išryškinant specifinius jų bruožus, privalumus ir trūkumus. Antrajame skyriuje analizuojami praktiniai koncesijos taikymo kelių statyboje atvejai – Palangos ir Vilniaus aplinkkeliai. / Master's thesis analyzed the public-private partnership forms and applications for the public service sector. It also provides guidance on the application of concessions in the field of road construction development. The first part of the theoretical analysis of the traditional and the modern public service delivery methods of theoretical aspects, particularly highlighting their specific features, pros and cons. The second section discusses the practical application of the concession road construction cases - Palanga and Vilnius bypasses.

Theoretical and practical aspects of inter-organizational interaction are developed in a dissertation. The first chapter of the thesis analyses the theoretical background of the inter-organizational interaction in a thorough and integrated way. There is an overview of Lithuanian scholars’ contribution in analysis of different problems related to partnerships and collaboration, the analysis of the inter-organizational interaction concept contents, the analysis of the inter-organizational interaction models, definition of the collaboration determinants, the purification of inter-organizational interaction forms, the description of the joint activities aspects among the main Local Government authorities and other organizations. The second part analyses the practical aspects of the Local Government inter-organizational interaction. The first stage of research aimed at highlighting the peculiarities of organization and management of inter-organizational interaction in the municipalities and at defining the main problems. For this purpose, the examples of inter-organizational interaction of Local Government and other public, private and non-government sector organizations were analysed. In the second stage of research, the inter-organizational interaction is analysed on the micro level. The main objective of the research was to define the features of the meetings of inter-organizational interaction subjects and to highlight the most typical meeting organization and management... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami tarporganizacinės sąveikos teoriniai ir praktiniai aspektai. Pirmojoje dalyje susistemintos teorinės žinios apie tarporganizacinę sąveiką: pateikta organizacijų sąveikos teorijų apžvalga, gvildenamos tarporganizacinės sąveikos ir organizacijų integracijos sampratų problemos, analizuojami tarporganizacinės sąveikos modeliai, išryškintos bendradarbiavimo determinantės, gilinamasi į skirtingų tarporganizacinės sąveikos formų (integracinio bendradarbiavimo, partnerystės, kooperacijos ir kt.) turinį. Teorinėje disertacijos dalyje taip pat pristatomos vietos savivaldos tarporganizacinės sąveikos įgyvendinimo strategijos bei sąveikos proceso organizavimo principai, aptariamos kai kurios bendradarbiavimo įgyvendinimo problemos. Antrojoje dalyje analizuojami tarporganizacinės sąveikos Lietuvos vietos savivaldoje tyrimo rezultatai. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekta atsakyti – kokiu būdu organizuojama ir valdoma vietos savivaldos tarporganizacinė sąveika, ar ši praktika yra veiksminga bendradarbiavimo plėtros požiūriu. Lietuvos vietos savivaldos tarporganizacinė sąveika tirta gilinantis į tris sąveikos sritis: tarporganizacinės sąveikos organizavimas ir valdymas įgyvendinant bendras programas ir projektus (mezo lygmuo), tarporganizacinės sąveikos subjektų susitikimų valdymas (mikro lygmuo) ir vietos savivaldos atstovų požiūrio į tarporganizacinės sąveikos turinį tyrimas (sąveikos konteksto dedamoji makro lygmeniu). Disertacijoje pateiktas skirtingų... [toliau žr. visą tekstą]

Socialinės partnerystės principas pabrėžia sąveiką tarp socialinių partnerių, valstybės, darbdavių ir darbuotojų, kuris pasireiškia apibrėžiant valstybės (švietimo institucijų ir įstaigų), darbdavių atstovaujamų susivienijim�� prekybos, pramonės ir amatų rūmų, (Žemės ūkio rūmų) ir darbuotojų (profsąjungų ir kitų sąjungų) pareigas ir atsakomybę planuojant, organizuojant, vykdant ir įverinant priemones ir profesinio rengimo programas. Kadangi Lietuvos profesinio rengimo modelyje valstybė atidavė atsakomybę už profesinio rengimo kokybę profesinio rengimo institucijoms, kurios palaiko artimus ryšius su darbdaviais, štai todėl socialinių partnerių sąvoka yra ribota, turint galvoje, darbdavius. Yra daugybė problemų, susijusių su praktiniu rengimu Lietuvoje, kadangi švietimo institucijų finansavimas yra nepakankamas, praktinio rengimo bazė profesinėje mokykloje atsilieka nuo tų įrengimų ir technologijos, kurias studentai randa, kai ateina į įmones baigę mokyklas. Neturtingą praktinio mokymo bazė galima pakeisti glaudžiu bendravimu su darbdaviais, kokybišku praktiniu rengimu įmonėse. Profesinio rengimo kokybės vertinimas yra vykdomas darbo metu. Nėra vieningos profesinio rengimo kokybės vertinimo sistemos, štai kodėl darbe kalbant apie galiojančius aktus ir dokumentus praktinio rengimo kokybės vertinimo rodikliai ir kriterijai yra atskiri. Kalbant apie šiuos parametrus, empyrinis tyrimas buvo atliktas tam, kad įvertinti darbdavių įtakos praktinio profesinio rengimo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of social partnership emphasizes interaction between social partners, the state employers and employees which “manifests itself in defining the state’s (educational institution’s and offices’), employer’s represented by unions (chambers) of Commerce, Industry and Crafts, Chambers of Agriculture) and employee’s (trade unions and other unions) limits of duties and responsibilities planning, organizing, executing and evaluating means and programs of vocational training. Since in the model of vocational training that exists in Lithuania the state delegated responsibility for the quality of vocational training to institutions of vocational training which maintain closest relations which employers, that’s why the nation of social partners is restricted, having in mind, employers. A lot of problems exists in Lithuania concerning practical training since funding of educational institutions is not sufficient, bases of practical training at vocational schools fail to keep pace with equipment and technologies that students find when they come to enterprises after finishing schools. Poor bases of practical education can be substituted by close interaction with employers, qualitative practical training at enterprises. The evaluation of quality of vocational training is executed during work. There’s no unified system of quality evaluation of vocational training, that’s why at work, referring to analysis of valid deeds and documents, indicators and criteria of evaluation of... [to full text]

Darbo objektas – komunikacijos priemonės, galinčios turėti įtakos tarptautinių verslo partnerysčių efektyvumui. Darbo tikslas yra išanalizuoti organizacijų naudojamas komunikacijos priemones ir tai, kaip šios priemonės įtakoja tarptautinių verslo partnerysčių efektyvumą. Darbo uždaviniai: aprašyti tarptautinių verslo partnerysčių formas; įvertinti komunikacijos procesus, jų svarbą kiekvienoje iš partnerystės formų; išanalizuoti galimas komunikacijos priemones, kurios skatintų efektyvų organizacijų tarpusavio ryšių kūrimą bei pagrįsti jų efektyvumą ir naudą; pateikti atlikto naudojamų komunikacijos priemonių tyrimo tarptautinėse organizacijose, kuriančiose partnerystės tinklą, rezultatus; parengti išvadas ir pasiūlymus atsižvelgiant į pateiktus tyrimo rezultatus. Darbo praktinėje dalyje kaip pagrindas buvo taikomas anketinis apklausos metodas, tačiau papildoma informacija gauta interviu metu, elektroniniais laiškais, kas padėjo išsiaiškinti, kokiomis komunikacijos priemonėmis naudojasi organizacijos, bendraudamos su partneriais ir kaip tai užtikrina efektyvų darbą tarp jų, kokios problemos iškyla ir kiek įtakos komunikacijos priemonės turi efektyviam darbui tarp partnerių. Šis darbas būtų naudingas organizacijų vadovams, kurie sudaro partnerystes su kitomis organizacijomis ir siekia išvengti problemų, kylančių iš nesėkmingos komunikacijos. Taip pat, kurie norėtų plačiau panagrinėti tinkamas kiekvienam atvejui komunikacijos priemones, kad užtikrinti produktyvų bendradarbiavimą... [toliau žr. visą tekstą] / According to global statistics, the number of new business partnerships is growing every year. But business relations with other organizations still do not guarantee successful business. One of the reasons for good partnership is effective communication. This theme is new enough so only few scholars (Vadim Kotelnikov, Deborah Gaut, Peter Hartley, etc.) wrote about how communication tools influence partnership‘s effectiveness. Also IT creators and businessmen are interested in it. So the main problem of this work is that a lot of organisations create partnerships because they feel stronger on the market when they connect capital, knowledge and business with somebody else. Just according to National Independant Business Federation more than 50% of all partnerships are unsuccessful according to many reasons, but the most important reason is bad communication. So here arrise the question which communication tools are most popular among partners and how they influence a partnership. Our main goal is to analyze what communication tools are the foundation for successful cooperation in international business partnership. This work is devided into three parts. In the first one the main attention is payed to partnership‘s forms and communication in every of it. Before analyzing communication tools it is important to know what relations could be among partners, what is the main information. Also it is written about importance of effective communication and main problems that could... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

Teorinė vaiko dalyvavimo, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, analizė parodė, kad aktyvinant vaiką dalyvauti specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinime, galima padėti jam atrasti mokymo(si) prasmingumą, mokykloje perteikiamų žinių koreliaciją su savo interesais, vertybėmis. Suaugusieji, norintys padėti vaikui dalyvauti, turi mokėti pripažinti kiekvieno vaiko gebėjimus. Edukologiniuose mokslo šaltiniuose vaiko dalyvavimas neatsiejamas nuo humanistinio ugdymo idėjos, kurios esmė kiekviename vaike matyti augantį žmogų. Vaiko dalyvavimas tenkinant jo specialiuosius ugdymo(si) poreikius turi būti vientisas, o ne epizodinis. Vaikas turi suvokti šios veiklos tikslus, žinoti, kodėl jis turi tą daryti. Svarbu, kad komandoje, kurioje modeliuojamas specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas, vaikas netaptų „dekoracija“, o užimtų prasmingą vaidmenį. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad mokinio, turinčio specialiųjų poreikių, aktyvesnis dalyvavimas ugdymo(si) problemų sprendime atveria platesnes galimybes įtakoti jo mokymo(si) motyvaciją bei suaugusių ugdymo proceso dalyvių tikėjimą vaiko galimybėmis bei kurti palankesnes, vaiko įgalinimą skatinančias, ugdymosi aplinkas. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinkti kokybinio tyrimo metodai: interviu su tyrime dalyvaujančiais mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymo(si) poreikių, diskusija grupėje (Focus grupė) su mokinių, dalyvaujančių tyrime, tėvais bei mokytojais, dirbančiais su minėtais mokiniais, atvejo tyrimas natūraliame... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the participation of a child in satisfying the special needs of education has shown that it is possible to help the child to discover the meaningfulness of learning, the correlation between knowledge given at school and his or her interests and values while encouraging the child to participate in satisfying the special needs of education. The adults, who want to help the child to participate, must be aware of recognizing the abilities of every child. The participation of a child is related to the idea of humanistic education in the academic literature of education. The essence of this idea is to see the growing person in every child. The participation of a child in satisfying his special educational needs must be integral, not episodic one. The child has to perceive the aims of this activity and to realize why he has to do that. It is very important that a child would not become a “décor” and would have a significant role in the team in which the satisfaction of special educational needs is being designed. In Master’s degree paper hypothesis was raised-more active participation of children with special needs in educational problem solving process opens wider possibilities to influence their learning motivation. Thus adult educational process participants start to believe in children’s abilities and then they create a more congenial educational environment, which induces a child’s capacities. The methods of qualitative research (interview with the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas. / Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]

The need to establish communities grows as a reaction to the losses of human’s emotional and social safety. The transformation of the world invites to be not only under action but also be acting. Teachers, their colleagues, educatee and their parents develop a school community with joint efforts. This form of social organization meet natural need of a child to belong to a certain group, tries to maintain child’s individuality, positively influences his/her socialization and educational success. This paper analyses the realia and perspectives of community development as an index of democratic school change. Research object– the community of a school-kindergarden. The aim of the research is to analyse the attitude of the parents and teachers towards the realia and perspectives of school community development in order to create a favorable school for all the children. The following are the objectives of the research: 1. Find out the attitude of the parents towards a school-kindergarden community. 2. Find out the attitude of the teachers towards a school-kindergarden community. 3. Identify the attitude of the parents towards the perspectives of a school community development. 4. Identify the attitude of the teachers towards the perspectives of a school community development. The methods of the research are as follows: the analysis of the scientific references, document analysis, a question-based inquiry, statistical analysis of a question-based inquiry processed using SPSS... [to full text]