Lietuvos Respublikoje bendrovių veikla yra organizuojama pagal mišrią valdymo organų sistemą. Bendrovėse bet kokiu atveju visada veikia dalyvių susirinkimas ir bent vienas iš valdymo organų – bendrovės vadovas arba valdyba. Tuo tarpu priežiūros organas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus – dispozityvus bendrovės organas, praktikoje sutinkamas gana retai. Bendrovių organai, vykdydami savo veiklą, priima sprendimus. Išanalizavus bendroves reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, darytina išvada, jog bendrovės organų priimti sprendimai bus laikomi teisėtais, jei: 1) nepažeis imperatyvių teisės aktuose ar bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų normų, reglamentuojančių susirinkimo ar posėdžio sušaukimo iniciavimą, sušaukimą ir jo nutarimų priėmimą; bei 2) priimtas nutarimas nepažeis konkrečių asmenų teisių ar viešojo intereso. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis numato pagrindus, kuriems esant juridinio asmens organų sprendimai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Tokiais pagrindais laikomi: 1) sprendimo turinio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms; 2) sprendimo turinio prieštaravimas juridinio asmens steigimo dokumentams; 3) sprendimo turinio ar jo priėmimo procedūros prieštaravimas protingumo ar sąžiningumo principams; bei 4) kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas. Pažymėtina, jog priimtas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei jo pasekmių negalima panaikinti jokiu kitu... [toliau žr. visą tekstą] / Activity of the Companies is organized under mixed system of corporate governance in the Republic of Lithuania. In the Company in any case the General Meeting and at least one of the governing bodies - the Manager or the Board – are constituted. Meanwhile, the Supervisory Board under the existing laws is kept as an optional body of the company and is rather rare in practice. The bodies of the company, carrying out their activities, take various decisions. The analysis of provisions on company law and the decisions of the courts of the Republic of Lithuania showed that the decisions of the bodies shall be considered valid if: 1) they shall not violate the mandatory rules indicated in legal acts or company's founding documents, related to initiation and convening of the meeting and adoption of its decisions; 2) the decision shall not prejudice the rights of any person or the public interest. Article 2.82 of the Civil Code of the Republic of Lithuania provides bases under which the decisions of the bodies of the company may be invalidated under the court decisions, if they: 1) contravene the imperative provisions of the law; 2) contravene founding documents of a legal person; 3) contravene principles of reasonableness and good faith; and 4) violate rights and interests of the creditor. It should be noted that the decision may be revoked only if its consequences can not be removed at any other rational way. Such action in the court can be taken only by indicated subjects... [to full text]

Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]

Darbe nagrinėjamas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris pagal įstatymus materialiai atsako už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą. Pateikiama jo samprata ir įtraukimo į bylą pagrindai bei sąlygos. Jam taikoma atsakomybės rūšis. Analizuojamos jo teisės, jų turinys, apimtys bei realizavimo galimybės baudžiamojo proceso stadijose. Tokių teisių užtikrinimo mechanizmas. Įvardijami galimi asmenys, kurie gali būti baudžiamajame procese civilinės atsakomybės subjektais ir privalo atlyginti kito asmens nusikalstama veika padarytą žalą. Darbe pateikiamas kitų šalių teisės normų reglamentavimas, sprendžiant su civiliniu atsakovu susijusius klausimus. Tai pat teisinės literatūros autorių skirtingos nuomonės dėl civilinio atsakovo sampratos, jo teisių turinio, esamos problemos ir jų sprendimo būdai. Aptariama baudžiamojo proceso naujovė – civilinio atsakovo dalyvavimas kasacinės instancijos teisme. Darbas užbaigiamas išvadomis, kuriuose trumpai reziumuojamos, atskleidžiamos civilinio atsakovo dalyvavimo procese teigiamosios pusės ir baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimo variantai. / This thesis court – examination participant of civil claim, which on law financial responsible suspected accused damage incurred by the criminal act. This thesis describes his damage, the bases and conditions of involving in business. To it a kind of responsibility applied. Its rights their maintenance volume and opportunities of realization are analyzed at a stage in Penal proceedings. The mechanism of maintenance of such rights. Possible persons who can be involved in criminal trial as subjects of a civil liability are specified and are obliged to compensate harm of other persons caused by criminal act In work the regulation of rules of law of the different countries is given, solving questions connected with questions of the civil respondent. Also separate opinions of different authors on concepts of the civil respondent, their legal maintenance, having problems and ways of their decision. Novelty of criminal trial – participation of the civil respondent in court of cassation instance is discussed. The thesis is completed with conclusion that shortly resumes it. Also the positive sides as well as problems of the civil claim initiated in the criminal procedure are revealed.

In dieser Magisterarbeit wird die Bedeutung und Entwicklung des lebenslangen Lernens auf der Ebede der EU und in Litauen analysiert. Die passive Einstellung der Litauer zum lebenslangen Lernen wird als Problem dieser Magisterarbeit hervorgehoben. In der Arbeit werden die Besonderheiten der Mittgliederländer bei der Verwirklichung der Konzeptionen des lebenslangen Lernens erforscht, geklärt, wie das sich auf den Beteiligungsraten am lebenslangen Lernen widerspiegelt. Besondere Aufmerksamkeit wird für Schaffung der Bedingungen für das lebenslange Lernen in Litauen geschenkt. In diesem Kontext wird die rechtliche Basis Litauens und Organisationssystem der Verwirklichung des lebenslangen Lernens erforscht.

Nors sportininkių skaičius nuolat auga, sportas vis dar yra suvokiamas kaip vyrams aktuali veikla, todėl natūralu, kad moterys, norėdamos sulaukti pripažinimo ir populiarumo, susiduria su eile apribojimų. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar egzistuoja lyčių nelygybė sporte ir pastarosios įtaką kolektyvinio tapatumo formavimuisi komandinėje sporto šakoje, kaip būdui, siekiant sugriauti lytiškumu (sexism) paremtas struktūras. Teorinėje darbo dalyje remiantis socialinio pripažinimo, lyties kaip struktūros, galios sampratomis bei sportininkių/ sportininkų vaizdavimo ypatumais žiniasklaidoje parodoma, kad sportas dar tebėra vyrų dominavimo sritis. Aptariama teisinė bazė (Tarptautinių „Moterų ir sporto“ konferencijų principai, Title IX (JAV)), reglamentuojanti moterų teises sporte. Apžvelgiamos A.Melucci, V.Taylor ir N.Whittier kolektyvinio tapatumo sampratos leidžia suvokti, kaip grupė apibrėžia, kas ji yra, kaip konstruoja grupės sąmonę, bei kaip mobilizuojasi kovai prieš nusistovėjusį lyčių status quo. Tuo pačiu, pristatomas kolektyvinio tapatumo ryšys su lauko, socialinio pripažinimo sampratomis. Aptariamos sąlygos, sukeliančios kolektyvinio veiksmo atsiradimą. Pristatomas C.F. Pelak atliktas lyčių nelygybės ledo ritulyje tyrimas. Empirinės darbo dalies pagrindą sudaro atvejo – VU merginų krepšinio komanda – analizė, kurioje siekiama pažiūrėti, ar moteriškos lyties atstovės susiduria su lyčių nelygybė sporte ir kokia forma ji reiškiasi. Tuo pačiu, C.F.Pelak merginų ledo... [toliau žr. visą tekstą] / Although the number of sportswomen grows, however the sport is conceptualized as exclusively male domain. For this reason, women, who want to be sport leaders have to confront with a lot of boundaries. The aim of this work is to find out whether gender inequality exists in sport and if it does, to show the role that collective identity plays in contesting sexism structures in team sports. According to conceptions of social recognition, gender as a social structure, power and presentation of sportsmen/sportswomen in media, the theoretical part of this work reveals that the sport is not just the male domain. In this part is described the legal basis (the principles of international “Women and sports” conferences Title IX (USA)) that regulates women‘s rights in sports. A.Melucci, V.Taylor and N.Whittier collective identity concepts allow us to examine the processe of how groups define who they are, contruct the group consciousness and mobilize against perceived injustices. Here are also discussed the circumstances that cause the rise of collective action. The research of gender differences in ice hockey by C.F. Pelak is presented. The empirical base of this work is a case study – VU women‘s basketball team – analysis, which helps to find out whether female confront gender inequality in sports and if they do, how it shows. The same indicators were adapted in making the interviews with the VU basketball players as in C.F.Pelak female ice hockey players research, in order to... [to full text]

The present master paper investigates the challenges which are met while trying to implement the provisions of the directives on professional qualifications into national law. Despite the fact that the directives regulating the recognition of professional qualifications have already been implemented into the national law of the Republic of Lithuania after the new European Parliament and Council directive 2005/36/EC codifying all the existed directives on the recognition of professional qualifications, has been adopted, the competent authorities face new challenges trying to implement the provisions of new directives. Due to this fact, several stages of the implementation of the directives of European Union are distinguished.: the obligations Lithuania had to fulfil before the accession to EU and after the new Directive 2005/36/EC was adopted. The main objective of this paper is to analyse problematical issues regarding the transposition of directives on recognition of regulated professional qualifications into national law. The attempt was made to disclose the main features of the systems regarding recognition of regulated professional qualifications. A great deal of attention is alloted to the analysis of the process of recognition, the presumptions and the development of General system of recognition and Sectoral directives. The main legal documents on professional qualifications as well as provisions of the new law are widely discussed. Currently more and more emphasis... [to full text]