Vaikų ir paauglių nusikalstamumas yra viena aštriausių Lietuvos visuomenės problemų. Didžiausia dalis nepilnamečių teisėtvarkos pažeidėjų - 16-17 metų paaugliai; daugelis jų dar iki baudžiamosios atsakomybės amžiaus (14 m.) buvo padarę teisėtvarkos pažeidimų. Apie žalingų įpročių paplitimą Lietuvos įkalinimo įstaigose tarp suaugusiųjų nuteistųjų pastaraisiais metais mokslinių tyrimų padaugėjo. Tuo tarpu apie nepilnamečių nuteistųjų gyvenseną tokių tyrimų yra labai mažai. Tai apsprendė mūsų darbo tikslą. Darbo tikslas – įvertinti nuteistųjų nepilnamečių požiūrį į savo sveikatą ir nustatyti jų gyvensenos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kai kuriuos psichosocialinius nepilnamečių nuteistųjų ypatumus. 2. Apibūdinti subjektyvią nuteistųjų nepilnamečių sveikatos būklę. 3. Išnagrinėti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo) paplitimą tarp nuteistųjų nepilnamečių. 4. Nustatyti nuteistųjų nepilnamečių kai kurių žalingų įpročių paplitimo sąsajas. Tyrimo metodika ir apimtis: Apklausa buvo vykdoma 2007 m. sausio – gegužės mėnesių laikotarpyje Kauno pataisos namuose – tardymo izoliatoriuje. Tyrimo metu buvo apklausti visi 128 nuteistieji. Atliktas paplitimo tyrimas. Tyrimui buvo pasirinkta magistrantės parengta anoniminė anketa, kurią sudarė 55 klausimai. Statistiniai duomenų analizei buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas „SPSS 11.0 for Windows“. “. Duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal &#967;2 kriterijų. Statistinio... [toliau žr. visą tekstą] / Delinquency of children and teenagers is one of sharpest problems in Lithuanian society. Juvenile law violators very often are teenagers of 16-17 years; most of them violated law even before punitive responsibility (14 years). Researches on addictions in Lithuanian jails recently multiplied. Meanwhile researches on juvenile convicts’ lifestyle are unimportant. This occasion determined purpose of our work. Purpose of work – evaluate opinion of juvenile convicts on their health and identify peculiarities of their lifestyle. Goals of work: 1. Identify some psychosocial peculiarities of juvenile convicts. 2. Describe subjective health state of convicted juveniles. 3. Explore proliferation of addictions (smoking, drinking, drugs using) among juvenile convicts. 4. Identify correlation of some addictions among juvenile convicts. Research modes and scope: Survey was carried out during January-May, 2007 in Kaunas penitentiary – in probation ward. All 128 convicts were interviewed during survey. Proliferation research was carried out. Anonymous questionnaire of 55 questions, prepared by postgraduate, was chosen for this research. Statistic data package SPSS 11.0 for Windows was used for data evaluation. Credibility of data differences was identified by x2 criteria. Level of statistic significance was p< 0.05. When credible observation number was less than 5, precise (Fischer’s) test was counted additionally. Non-parameteric comparison test (Mann and Whitney U test) was applied for two... [to full text]

Magistro darbo objektas – internetinė žiniasklaida, kaip įtaigiai savižudybių modelius bei metodus pateikianti bei lengvai paaugliams ir vaikams prieinama priemonė, galinti turėti įtakos suicidinės rizikos ir savižudybių skaičiaus padidėjimui Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti savižudybių temos pateikimą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti savižudybę, kaip socialinę problemą, atskleisti žiniasklaidos pateikiamų savižudybių aprašymo tendencijas, poveikį ir prevencijos įgyvendinimo internetinėje žiniasklaidoje galimybes bei naujoves, ištirti savižudybių temos pateikimo aspektus Lietuvos internetiniuose naujienų portaluose. Darbe, naudojantis literatūros analizės, sintezės metodais, pusiau struktūruotu interviu su ekspertais ir pagrindinių Lietuvos internetinių naujienų portalų www.lrytas.lt, www.delfi.lt ir www.bernardinai.lt, www.zebra.lt kokybine ir kiekybine turinio analize, prieita prie išvados, kad straipsniai apie suicidinį elgesį internetinėje žiniasklaidoje sukelia aktyvias skaitytojų diskusijas šia tema. Kaip ir anksčiau tirtoje tradicinėje žiniasklaidoje, matomas internetinės žiniasklaidos polinkis savižudybių temą pateikti supaprastintai, provokuojančiu būdu, nepaisant psichologų rekomendacijų žiniasklaidos atstovams. Į savižudybių aprašymus dažnai nepatenka gilesnės savižudybių priežastys ir problemos esmė, ko pasėkoje savižudybių prevencija netampa dominuojančiu nei žiniasklaidos, nei skaitytojų diskusijų objektu... [toliau žr. visą tekstą] / The scientific studies of the effect of the media on suicides were started in the 1970’s. The foreign press studies have shown that the more amateur publications presenting the model of suicidal behavior appear in the press, the bigger the possibility of imitation of such suicides. What is more, due to such publications the number of suicides grows. The latest research study in Lithuania has shown that the way of presenting suicide in the media has not changed compared with the previous years, thus the level of encouragement to imitate of suicides remains quite high. In the year 2005 Estonian and Swedish sociologists Merike Sisask, Airi Värnik and Danuta Wasserman carried out a research which studied 7 internet media portals and 188 internet articles analyzing the cases of two adolescent who tried to commit suicide, as well as the reader’s comments. The results of the research show that there is a correlation between the article writing style and the number of reader’s comments, as well as a correlation in some particular aspects of the content of the articles and the comments. This master’s thesis uses the method of qualitative and quantitative content analysis in studying the main Lithuanian Internet news portals (www.lrytas.lt, www.delfi.lt, www.bernardinai.lt, www.zebra.lt) in order to highlight the aspects of presentation of suicide topic. In the analysis of the articles and the readers’ comments on the suicide topic it is aimed to clear out what the prevailing... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti nuteistųjų asmenybės bruožų (ekstraversijos, neurotiškumo, psichotiškumo), psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir polinkio savižudybei sąsajas Tyrime dalyvavo 55 Pravieniškių trečiųjų pataisos namų ir 101 Pravieniškių antrųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistieji. Iš viso 156 tiriamieji. Tiriamųjų amžius 18 – 61 m., amžiaus vidurkis 29.9 m . Tai pilnamečiai vyrai, nuteisti laisvės atėmimu už tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Tyrime buvo naudojamas H. ir S. Eysenck asmenybės klausimyno (EPQ) lietuviškas variantas. Nuteistųjų polinkio savižudybei ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliams įvertinti buvo naudojami papildomi klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad: 1) turintiems polinkį savižudybei (mintys apie savižudybę, savižudybės planai, bandymai žudytis) būdingi aukštesni neurotiškumo rodikliai lyginant su neturinčiais polinkio savižudybei; 2) vartojantys psichoaktyvias medžiagas (rūkantys, vartojantys alkoholį bei kitas psichoaktyvias medžiagas) aukštesnio neurotiškumo asmenys neturi didesnio polinkio savižudybei (minčių, planų, bandymų) lyginant su aukštesnio neurotiškumo nevartojančiais psichoaktyvių medžiagų asmenimis; 3) Vartojantys psichoaktyvias medžiagas (rūkantys, vartojantys alkoholį bei kitas psichoaktyvias medžiagas) aukštesnio psichotiškumo asmenys neturi didesnio polinkio savižudybei (minčių, planų, bandymų) lyginant su aukštesnio psichotiškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research is to determine relations among personal features of convicted persons (extraversion, neuroticism, psychoticism), usage of psychoactive substances and tendency to suicide. The research included 55 convicts in Pravieniskes penitentiary No. 3 and 101 convicts in Pravieniskes penitentiary No.2 – open colony. Total number of participants was 156. Age of participants was from 18 to 61 years old, average age – 29.9 years old. They are adult men, imprisoned for intentional difficult or very difficult crimes, which according to court's decision must serve a sentence in penitentiary. Lithuanian version of H. and S. Eysenck personality questionnaire (EPQ) was used. Additional questions were used to evaluate indexes of usage of psychoactive substance and tendency to suicide of convicts. Results of research showed that:1) Persons susceptible to suicide (suicidal thoughts, plans and attempts) are characterized by higher degree of neuroticism compared to not inclinable ones; 2) Higher neurotics persons, who use psychoactive substances (smokers, alcohol beverage drinkers) don’t have a greater tendency to suicide (thoughts, plans, suicide attempts), when compared with higher neurotics unpractised ones; 3) Higher psychotics persons, who use psychoactive substances (smokers, alcohol beverage drinkers) don’t have greater tendency to suicide (thoughts, plans, suicide attempts), when compared with higher psychotics unpractised ones; 4) Higher introversion persons, who use... [to full text]

Vakarų pasaulio šalys, dažnai laikomos pasiekusiomis aukštą kultūrinį lygį ir liberalumo bei laisvės skelbėjomis, įteisino eutanaziją valstybinais įstatymais, leisdamos nužudyti žmogų dėl ligos ar senatvės. Lietuvoje kaip ir daugumoje Senojo Žemyno šalių, mažėjantis gimstamumas, senstanti visuomenė ir besikeičiantis jos požiūris į gyvybę, į senatvę, į ligą, į kančią verčia liberalią visuomenę diskutuoti apie įvairias mirties formas ir ypač eutanaziją. Gyvenimo tempams bėgant beprotišku greičiu ir dėl to žmogui patiriant daugybę įvairių traumų, kurios dažnai padaro žmogų neįgaliu; ligos, kurios vis dar lieka nepagydomomis, verčia atkreipti dėmesį į silpnuosius ir reikalingus pagalbos, jiems siūlant ne mirtį, o gyvenimą. Silpnųjų pusėn tokioje situacijoje ir stoja paliatyvioji pagalba kaip alternatyva eutanazijai. Temos problematiškumas kyla iš bandymų įteisinti eutanaziją, teismuose įrodyti „teisę numirti“ nepateikiant jokios kitos išeities tokiai pozicijai. Plintant tokiai laikysenai, pridengtai gailestingumu, alternatyva randama paliatyvioje pagalboje ir slaugoje. Lietuva yra paskutinė valstybė Europoje, kuri įteisino paliatyvią pagalbą – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemones, užkertančias kelią kančioms ar jas lengvinanti, padedanti spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Ši tema ypatingai aktuali įrodyti, kad liga ir senatvė nesunaikina asmens ir todėl neleista jo... [toliau žr. visą tekstą] / The western countries often considered as those, which had achieved high cultural level and that are the announcers of liberalism and freedom, have legitimized euthanasia with national law by allowing killing a person for a disease or old age. In Lithuania as in the majority of countries of the Old Continent, the decreasing rate of birth, the obsolescent society and its changing attitude towards life, old age and pain force a liberal society to discuss about various forms of death and particularly euthanasia. As the life pace is running in a breathtaking speed causing many human traumas, which often make a person disabled; the diseases that still remain incurable force us to pay attention to the weak people who need help by providing them not with death but life. In this case the palliative help as an alternative to euthanasia stands for the weak. The problem of the topic rises from the intentions to legalize euthanasia, to prove „the right to die“in the court without submitting any other solutions to such a position. When spreading such the posture covered by mercy, the alternative is found in palliative help and care. Lithuania is the last country in Europe, which legalized palliative help – the tools of life quality improvement of the patient suffering from the dangerous, incurable and progressing disease and his relatives. These tools prevent from torment and palliate them, help to solve other physical, psychosocial and spiritual problems. This topic is particularly... [to full text]

Paauglių nuostatų savižudybių atžvilgiu ir nuo savižudybės sulaikančių priežasčių, suicidiško elgesio tarpusavio ryšio problema dar nėra išsamiai tyrinėta, tačiau, anot N. Žemaitienės (2000), vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad nuostatos dėl savižudybės veikia savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje. Žvelgiant iš pozityviosios žmogiškosios perspektyvos, ne mažiau svarbu tyrinėti atsparumo veiksnius, kurie, nepaisant nevilties ar patiriamų stresinių gyvenimo aplinkybių, asmenį sulaiko nuo savižudybės veiksmo. Taigi labai svarbu klausti, kokios nuostatos lemia gyvenimo, o ne mirties motyvaciją. Yra duomenų rodančių, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra susijusios su mintimis apie savižudybę, mėginimais nusižudyti ir įvykdytų savižudybių paplitimu, tačiau 16-18 metų paauglių grupės yra mažai tyrinėtos. Šio tyrimo rezultatai sėkmingai gali būti panaudoti praktinio užsiėmimo temai, diskusijai, taigi įvertinimas gali lengvai peraugti į prevenciją ir pagalbą. / The problem of suicidal behavior, teenagers attitude to suicides and the reasons that prevent suicides has not been thoroughly investigated, but according to N. Žemaitienės and other authors (2000), a conviction is increasingly growing that provisions of the act of suicide extents the scale and nature in society. Looking through a positive human perspective, it is very important to study the resistance factors, which, despite the despair and stress experiences through circumstances of life deters a person from suicidal acts. So the most important question is what provisions determine life and do not motivate death. There is evidence suggesting that the provisions are linked to thoughts of suicide, attempted suicide and commited suicide prevalence, but group of teenagers aged 16 – 18 are poorly investigated. Survey results can be successfully used as topic for practical sessions, discussions, thus assessment can be easily used as prevention and help.

Children have the same birthrights as adults. Nobody can restrict them or take it away. Children can not realize their birthrights, for their disability. This explains the reason, why children are most vulnerable and undefended members of our society. In this research, the constraint against children is described as negative and progressive social phenomenon. Actually, it is hard to evaluate gauge of this phenomenon and stop it is almost impossible. The official statistics do not reveal current situation and problems. For instance the psychical constraint is not registered at all in Lithuania.

The legitimating of euthanasia raise the conflict of private and social interests. While raising the autonomy and wealth of individual as an ideal order to every state in the society of the second half of twentieth century people felt, that they have a right to carry out their decisions related to their as well as to the other individual’s way of death. In 1996 in Lithuania the legislation which gave the right to the patient to reject the treatment was adopted which is why now in our country we can also raise the question whether the right to choose the treatment is not enough liberal to call it the right to choose death.