Tyrimo tikslas – nustatyti pasitenkinimo darbu sąsajas su kūrybiškumu ir saviveiksmingumu, apžvelgti pasitenkinimo darbu skirtumus sociodemografinių veiksnių grupėse bei atskleisti veiksnius geriausiai prognozuojančius darbuotojų pasitenkinimą darbu. Tyrime dalyvavo 180 Kauno mieste dirbančių ir įvairias pareigas užimančių, bei turinčių skirtingas profesijas asmenų. Iš jų 38 (21,3%) buvo vyrai ir 140 (78,7%) moterų. 31 (17,2%) darbuotojas užėmė vadovaujančias pareigas ir 145 (80,5%) darbuotojai užėmė nevadovaujančias pareigas. Aukštąjį išsilavinimą turėjo 96 (53,3%) darbuotojai, o žemesnį nei aukštasis išsilavinimą turėjo 80 (44,4%) darbuotojų. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 48,62 metų. Pasitenkinimui darbu įvertinti buvo naudojama P. E. Spector pasitenkinimu darbu skalė (Job satisfaction survey), sudaryta iš 36 teiginių. Kūrybiškumas buvo vertinamas remiantis J. Zhou ir J. M. George kūrybiškumo skale (Creativity scale), kurią sudaro 13 teiginių. Saviveiksmingumo įvertinimui buvo naudojama M. Jerusalem ir R. Schwarzer saviveiksmingumo skalė (The General Self-Efficacy Scale), kuri sudaryta iš 10 teiginių. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad vyrai yra labiau patenkinti savo darbu lyginant su moterimis. Taip pat nustatyta, kad užimantys vadovaujančias pareigas darbuotojai ir darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą yra labiau patenkinti savo darbu nei užimantys ne vadovaujančias pareigas ar žemesnį nei aukštasis išsilavinimą turintys darbuotojai. Amžius, šeimyninė padėtis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess workers job satisfaction relations with creativity and self – efficacy; to overlook job satisfaction differences in sociodemographical groups and to identify factors that best forecast job satisfaction. The subjects of the study were 180 persons working in Kaunas. They had different professions and occupations. 38 (21,3%) of them were men and 142 (78,7%) women. 31 (17,2%) participant took the leading positions and 145 (80,5%) had non-leading position. 96 (53,3%) worker had higher education and 80 (44,4%) had lower than higher education. Mean age of the participants were 48,62 years. Job satisfaction was measured with P. E. Spector Job satisfaction survey which is composed of 36 statements. Creativity was measured with J. Zhou and J. M. George Creativity scale, composed of 13 statements. Self – efficacy was measured with M. Jerusalem and R. Schwarzer self – efficacy questionnaire - The General Self-Efficacy Scale, which is composed of 10 statements. The study results revealed that men are more satisfied with their jobs than women. Moreover, workers who took leading positions and those who had higher education were more satisfied with their jobs than non-leading position workers and workers who had lower education. Age, family status and work experience were not significant variables for job satisfaction. It was found that higher worker creativity is related to higher job satisfaction. However, this relation was not observed when... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti, X ir Y organizacijų darbuotojų prisitaikymo organizacijoje, saviveiksmingumo bei darbe patiriamo streso sąsajas. Naudoti metodai: Darbiniui stresui įvertinti naudotas Amerikos Streso Instituto darbinio streso klausimynas, sudarytas iš 10 klausimų. Prisitaikymui organizacijoje naudotas Prisitaikymo organizacijoje klausimynas (Morton, 1993), sudarytas iš 4 subskalių (darbinių žinių subskalės, santykių su kolegomis subskalės, akultūrizacijos subskalės, pasitenkinimo darbu subskalės). Šį klausimyną sudaro 22 teiginiai, vertinami Likerto skalėje, nuo 1 iki 5. Saviveiksmingumas matuojamas 16 teiginių Noe, Wilk (1993) Požiūrio į mokymus klausimyno viena subskale (saviveiksmingumo subskale), kuri buvo naudojama ir A. Skrydailaitės magistriniame darbe – „Požiūrio į profesinį tobulėjimą sąsajos su psichologinėmis charakteristikomis tarp darbuotojų dirbančių nevyriausybinėse ir vyriausybinėse įstaigose”. Tiriamąją imtį sudarė dviejų organizacijų darbuotojai. Pirmoji organizacija X – 62 darbuotojai, antroji – Y organizacija – 205 darbuotojai. Iš viso – 267 respondentai. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad saviveiksmingumas siejasi su prisitaikymu organizacijoje, o prisitaikymas organizacijoje su patiriamu darbiniu stresu. Apdorojus respondentų duomenis galima teigti, kad nuo sociodemografinių rodiklių labiausiai priklauso darbinis stresas. Saviveiksmingumo lygmuo taip pat priklauso nuo šių rodiklių, išskyrus amžiaus grupes. O su prisitaikymu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study to asses the the connection between adjustment in organization, self-eficacy and work stress in X organization and in Y organization”. Methods. To asses the work stress in organizations was used American Institute of Stress questionare – Job stress. It compound from 10 propositions. Them employers should evaluate from 1 „absolutely agree” to 10 – „absolutely disagree”. 10 points mean that responder have no work stress at all. To asses adjustment in organization was used Workplace adaptation questionare (Morton, 1993), which is compouned from 4 suscales – job knowledge, relations between colleques, job satisfaction and aculturization subscale. Responders shold evaluate propositions in Likert scale from 1 to 5. Self-eficacy was evaluated by Wilk‘s (1993) questionare Attitude to education one of 13 subscales (self-eficasy subscale). The subjects of the study were 267 employers from both organizations: 62 from X organization and 205 responders from Y organization. The results of the study showed that self – efficacy is connected with adjustment in organization, and adjustment in organization is connected with work stress. Affter analysing empoyeers answers we can say that the hardest connection of sociodemographic statistic‘s is with work stress. Self – efficacy is connected with sociodemographic statistic‘s as well, but there is no significant difference with age groups. And with adjustment in organization there is no significant difference between... [to full text]

Darbas skirtas Lietuvos vairuotojų agresyvumo ir saviveiksmingumo įvertinimui bei analizei. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos vairuotojų agresyvumo lygį ir jo sąsajas su saviveiksmingumu. Patogiosios atrankos metodu apklausta buvo 18-74 metų 196 respondentai. Psichologiniam įvetinimui naudotas A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“, J. L. Deffenbacher’o ir bendraautorių “Vairavimo pykčio skalė”, bei S. George ir kolegų „Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalė“. Rezultatai atskleidė, kad vairuotojams pasižymintiems aukštesniu agresijos lygiu būdingesnis didesnis pyktis už vairo negu mažiau agresyviems vairuotojams. Taip pat vairuotojai su žemesniu saviveiksmingumu labiau linkę pykti už vairo, negu vairuotojai su aukštesniu saviveiksmingumu. Vertinant lyties skirtumus, vyrai vairuotojai pasižymi aukštesniu agresijos lygiu negu vairuotojos moterys. Moterys vairuotojos nėra labiau linkusios pykti už vairo negu vairuotojai vyrai. Tuo tarpu, vyrų vairuotojų saviveiksmingumas yra aukštesnis negu moterų vairuotojų. Logistinė regresijos analizė nustatė, kad vairuotojų agresyvumas ir žemas saviveiksmingumas didina eismo įvykio tikimybę. / The paper was designed to analize and evaluate the aggressiveness and self- efficacy of Lithuanian drivers. The aim of this study was : to evaluate the level of aggressiveness of Lithuanian drivers and to eveluate the reliationship between self- efficacy and aggressive driving. The data was collected from 196 participants ( 18-74 years old). Buss - Perry Aggression Questionnaire, Deffenbacher and his colleagues’ Driving Anger Scale (DAS) and George and his joint authors’ Adelaide Driving Self-Efficacy Scale (ADSES) were used for psychological evaluations. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger, than less aggressive drivers. Drivers with lower self- efficacy reported more driving anger than drivers with higher self- efficacy either. The results of sex differences revealed that men are more aggressive drivers than women. Women didn’t express the higher level of driving anger compared with men. The level of driving self- efficacy was higher for men than for women. The Logistic regression found the drivers’ aggressiveness and low self- efficacy to increase the probability to crash involvement.

Tyrimo tikslas – panagrinėti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir charakterio stiprybių sąsajas su nesaugumu dėl darbo vietos. Tiriamieji darbo vietose pildė apklausos anketą, kurią sudaro kvalifikacijos kėlimą vertinantys klausimai, L. Francis ir J. Barling (2005) sukurta 5 punktų skalė, matuojanti nesaugumą dėl darbo vietos, Bendrojo saviveiksmingumo skalė, sukurta M. Jerusalem ir R. Schwarzer (1979) bei VIA Charakterio stiprybių klasifikacijos trumpasis variantas. Tyrime dalyvavo 149 valstybinių įstaigų darbuotojai: 61 Valstybinio miškotvarkos instituto darbuotojas, 62 dviejų Kauno miesto vidurinių mokyklų darbuotojai ir 26 dėstytojai iš dviejų Kauno aukštųjų mokyklų. Iš jų 69 vyrai ir 80 moterų. Buvo nustatytos darbuotojų nesaugumo sąsajos su jų profesija: miškininkai patiria mažesnį nesaugumą dėl darbo vietos nei pedagogai. Skiriasi ir kvalifikacijos kėlimo bei nesaugumo dėl darbo sąsajos. Miškininkų grupėje buvo nustatyti ryšiai tarp darbuotojų dalyvavimo su darbu susijusiuose mokymuose ir nesaugumo dėl darbo, bei darbdavio palaikymo keliant kvalifikaciją ir nesaugumo dėl darbo. Pedagogų nesaugumas nesisiejo nei su jų kvalifikacijos kėlimu, nei su darbdavio palaikymu. Taip pat buvo nustatytos saviveiksmingumo, geranoriškumo, narsos, lyderystės bei entuziazmo sąsajos su nesaugumu dėl darbo miškininkų grupėje ir saviveiksmingumo, atkaklumo, meilės bei dvasingumo sąsajos su nesaugumu dėl darbo pedagogų grupėje. / This study aimed to determine employees training, character strengths and job insecurity links. 61 Forest Inventory and Management Institute employees, 87 teachers of two Kaunas secondary schools and two Kaunas High schools took part in a survey. Employees in their workplaces filled in questionnaires which included Job insecurity scale, The General Self-Efficacy scale and The VIA Classification of Strengths and Virtues (Short form). Demographic questions as well as the questions about employees training during a year period were included. After performing data analysis, the study found that job insecurity differs in groups according to employees profession. Foresters feel less insecure than teachers does. The data demonstrates that job related training and support of employer is directly related to job insecurity of foresters. The same relationship wasn’t detected in teachers group. The analysis of correlations among job insecurity and character strengths demonstrates that job insecurity is negatively associated with employees self – efficacy, bravery, kindness, love, leadership, zest, perseverance and spirituality.

Šio darbo tikslas yra ištirti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų perdegimo sindromo ryšį su socialine parama bei saviveiksmingumu. Tyrime dalyvavo 145 socialines paslaugas teikiantys darbuotojai iš dešimties Lietuvos miestų. Perdegimas buvo matuojamas Maslach ir Jackson (1981) klausimynu, sudarytu iš 22 teiginių, matuojančiu tris perdegimo dimensijas: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus. Socialinė parama, modifikuojant Multidimensinę socialinės paramos skalę (Zimet, 1988), buvo matuojama 20-ies teiginių klausimynu, vertinančių iš šeimos, draugų, kolegų, vadovų bei kitų reikšmingų asmenų gaunamą socialinę paramą. Saviveiksmingumas buvo vertinamas Jerusalem ir Schwarzer (1979) parengta saviveiksmingumo skale, sudaryta iš 10-ies teiginių. Tyrimo duomenimis, emocinį išsekimą bei depersonalizaciją dažniau bei intensyviau išgyvena jaunesni darbuotojai; perdegimas nesiskiria skirtingo vedybinio statuso bei skirtingos darbinės patirties darbuotojų grupėse. Taip pat nustatyta, jog perdegimo sindromas yra susijęs su socialine parama: kuo vadovų parama yra didesnė, tuo rečiau pasireiškia darbuotojų emocinis išsekimas bei dažniau pasireiškia asmeniniai laimėjimai. Taip pat didėjant kolegų paramai, intensyviau pasireiškia darbuotojų asmeniniai laimėjimai. Saviveiksmingumas taip pat yra susijęs su perdegimo sindromu: kuo yra didesnis darbuotojų saviveiksmingumas, tuo dažniau bei intensyviau jis patiria asmeninius laimėjimus ir rečiau išgyvena emocinį... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to assess the link between burnout and social support, also burnout and self-efficacy. The sample included 145 human service professionals. Burnout was assessed with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consist of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Social support was assessed by modifying the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet, 1988). The final 20-items scale measures perceived social support from the following five sources: family, friends, colleagues, manager and significant other. The perceived self-efficacy was assessed with the General Self-Efficacy Scale which includes 10 items (Jerusalem, Schwarzer, 1979). The results showed that younger employees more often and more intensively experience emotional exhaustion and depersonalization than older ones. There are no differences found comparing burnout in the following groups: different marital status and job experience groups. Social support is related to burnout: greater social support from managers’ influences lower emotional exhaustion and also bigger personal accomplishments; greater social support from colleagues’ influences greater personal accomplishments. Self-efficacy is also related to burnout: high self-efficacy influences bigger frequency and intensity of personal accomplishments and lower frequency of emotional exhaustion. More over, burnout can be predicted by social support and... [to full text]

Darbo tikslas – išsiaiškinti Savivaldos Programos kursų poveikį reumatoidiniu artritu sergančiųjų gyvenimo kokybei. Tyrime dalyvavo 72 sergantieji reumatoidiniu artritu. Pirmosios grupės 24 tiriamieji išklausė Artrito Savivaldos programos kursus. Antrąją grupę sudarė 24 RA sergantieji, kurie gydėsi reumatologijos skyriuje; trečiajai, 24 asmenų RA grupei, poveikis nebuvo darytas. Tyrime dalyvavo 58 moterys ir 14 vyrų,- jų amžiaus vidurkis atitinkamai buvo: 60,03 ir 64,28 metų. Pradžioje tyrimo respondentams išdalintos demografinės anketos bei gyvenimo kokybei tirti „SF – 36“ klausimynas. Po 6 mėnesių pakartotinai visų grupių tiriamieji užpildė klausimyną „SF – 36“. Išanalizavus gautus rezultatus, padarytos išvados: didžiausią išliekamąjį pokyčių efektą po pusės metų davė Artrito savivaldos programos kursai. Susidoroti su fizinėmis problemomis, ribojančiomis veiklą; sumažinti skausmą ir jį kontroliuoti; tiriamųjų energingumą bei gyvybingumą kelti bei palaikyti Artrito savivaldos kursai respondentams padėjo labiausiai. Socialinius ryšius sergantieji RA efektyviausiai sustiprino, dalyvaudami Artrito savivaldos programoje, be to, jų bendras sveikatos įvertinimas po pusės metų buvo aukščiausias. Lyginant tiriamųjų grupės, neturėjusios poveikio; sergančiųjų RA po stacionarinio gydymo bei Savivaldos programos dalyvių rezultatus,- nustatyta, jog efektyviausiai emocines būkles, ribojančias veiklą, stabilizavo Artrito Savivaldos programos klausytojai. Po šešių mėnesių Artrito Savivaldos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: to examine the impact of Quality of Life (QoL) of patients with RA after Arthritis Self – Management program. There where 72 persons of participants with RA: 58 women & 14 men. Their mean age was: 60,03 and 64,28 years. The first group (24 participants) attended Arthritis Self – Management program; the second group of 24 RA patients had treatment at hospital, and the third group of 24 respondents were without impact. In the analysis were used methodics: demographic questionnaire and Questionnaire SF-36 for Quality of Life. First the participants were asked to complete the questionnaires before research. The second stage took place after six months: the participants completed Questionnaire SF-36. Conclusions: the moust of changes after six months where in scores by participants after Arthritis Self – Management program. The scores of physycal function; role-physical; general health; vitality; social function; role-emotion and mental health were highiest by participants of Arthritis Self – Management program. Bodily pain was moust decreased by attenders of Arthritis Self – Management program. It is obvious that participating Arthritis Self – Management program increase controle of RA symptoms and affects health - related physical, psychological and social spheres.

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp darbuotojų įsipareigojimo organizacijai, saviveiksmingumo ir socializacijos organizacijoje. Tyrime dalyvavo 355 darbuotojai iš prekybinės organizacijos, iš jų 4 vyrai ir 351 moterys. Iš tolimesnės analizės dėl netolygaus tiriamųjų pasiskirstymo pagal lytį pašalinti vyrai. Vidutinis tiriamųjų amžius 31,65 metai. Darbuotojų įsipareigojimas organizacijai matuotas naudotant koreguotąją 18 teiginių Organizacinio įsipareigojimo skalę (OCS - Organizational Commitment Scale) (Meyer ir kt., 1993). Kiekvieną subskalę - emocinio, tęstinio ir normatyvinio įsipareigojimo – sudaro 6 teiginiai. Darbuotojų saviveiksmingumui matuoti naudota 6 teiginių Saviveiksmingumo darbe skalė (Occupational Self-efficacy Scale) (Rigotti, T. ir kt, 2008). Darbuotojų organizacinei socializacijai matuoti naudotas 20 teiginių Organizacinės socializacijos inventorius (Organizational Socialization Inventory) (Taormina, 1994). Tyrimo rezultatai parodė, kad labiau išreikštas darbuotojų saviveiksmingumas ir sėkmingesnė socializacija siejasi su didesniu jų emociniu, tęstiniu ir normatyviniu įsipareigojimu. Nustatyta, kad sėkmingesnę socializaciją turinčios darbuotojos pasižymi labiau išreikštu saviveiksmingumu nei prastesnę socializaciją turinčios darbuotojos. Didesnis darbuotojų saviveiksmingumas ir geresnė socializacija organizacijoje paaiškina apie 27% jų emocinio įsipareigojimo. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad socializaciją galima laikyti tarpiniu veiksniu ryšyje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationship between employees' self-efficacy, organizational socialization and organizational commitment. The participants were 355 (351 – women, 4 – men) employees from a commercial organization. Men were removed from the further analysis because of the uneven distribution of sujects by gender. The average age of the participants – 31,65 years. For the assessment of organizational commitment it was used adjusted Organizational Commitment Scale (Meyer et al., 1993) (18 items). Every subscale of organizational commitment – affective, continuance, normative – consisted of 6 statements. For the assessment of self-efficacy it was used Occupational Self-efficacy Scale (Rigotti, T. ir kt, 2008), it consisted of 6 items. For the assessment of organizational socialization it was used Organizational Socialization Inventory (Taormina, 1994) (20 items). The results of the study showed that increasing employees‘ self-efficacy and better organizational socialization correlates with increasing affective, continuance and normative commitment. Moreover, employees who have better organizational socialization have higher scores of self-efficacy than employees who have worse organizational socialization. Also, increasing employees‘s self-efficacy and better organizational socialization explains about 27% of their affective commitment distribution. Furthermore, study showed that organizational socialization can be considered as mediator in relationship... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti neįgalių asmenų motyvacijos dirbti, socialinio saviveiksmingumo ir savęs vertinimo sąsajas profesinės reabilitacijos procese. Tyrime dalyvavo 206 tiriamieji. Tyrime dalyvavo 122 moterys ir 84 vyrai. Dalyvavusių tyrime negalią turinčių asmenų amžiaus vidurkis - 41,33 metų. Jauniausias tyrime dalyvavęs asmuo buvo 19 metų, o vyriausias – 64 metų amžiaus. Respondentai buvo neįgalieji, kurie dalyvavo profesinės reabilitacijos procese arba lankė neįgaliųjų dienos užimtumo centrus. Apklausa buvo atliekama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Tauragėje. Dalyviai, kurie nedalyvavo profesinės reabilitacijos procese buvo apklausiami tik tuose neįgaliųjų dienos užimtumo centruose, kuriuose buvo teikiama ir profesinės reabilitacijos paslauga žmonėms su negalia. Ieškant tiriamųjų buvo bendradarbiaujama su organizacijomis teikiančiomis profesinės reabilitacijos ir dienos užimtumo paslaugas žmonėms su negalia. Tyrime naudotą anketą sudarė demografiniai klausimai ir trys metodikos. Pirmoji metodika matavo motyvaciją dirbti. Klausimai apie motyvaciją dirbti ir dalyvauti profesinės reabilitacijos procese buvo sudarytas šio darbo autorės ir darbo vadovės, remiantis literatūros analize, išskiriant esminius motyvacijos dirbti aspektus. Antroji matavo savęs vertinimą, kurį matuoti buvo pasirinkta Rozenbergo savęs vertinimo skalė (Rosenberg Self – Esteem Scale). Trečioji skalė matavo saviveiksmingumą, kuriam matuoti buvo pasirinkta M. Sherer, J. E. Maddux, B... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research was to identify relationships between disabled people motivation to work, social self-efficacy and self- assessment in vocational rehabilitation process. The study involved 206 subjects. The study included 122 women and 84 men. Participated in the study, people with disabilities average age – 41,33 years. The youngest person involved in the study was 19 years old and the oldest - 64 years of age. The respondents were people with disabilities who participated in vocational rehabilitation of persons with disabilities or attended day care centers. The survey was carried out in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Tauragė. Participants who did not participate in the vocational rehabilitation process has been questioned only in the disabled day care centers, where there were also a vocational rehabilitation service for people with disabilities. Finding subjects was cooperating with organizations that provide vocational rehabilitation services and day care for people with disabilities. The study used questionnaire consisted of demographic questions and three methodological instruments. The first method measured motivation to work. Questions about motivation and participation in vocational rehabilitation was made by the author of this study and scientific adviser, highlighting the key aspects of motivation to work. The second method measured self-evaluation by Rosenberg Self - Esteem Scale. The third scale measured social self – efficacy by M. Sherer , JE... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti noro tęsti savanorišką veiklą Jaunimo linijoje sąsajas su įsitraukimu ir pasitenkinimu darbu bei šių veiksnių pokyčius į sprendimus sutelktos refleksijos metu. Tyrime dalyvavo 62 savanoriai, savanoriaujantys Jaunimo linijoje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jų tarpe buvo 53 moterys ir 9 vyrai. Savanorių amžius svyravo nuo 18 iki 36 metų. Į sprendimus sutelkta refleksijas užpildė 17 savanorių iš Kauno. Tyrimas parodė, jog žmonėms renkantis savanorišką veiklą Jaunimo linijoje svarbiausia yra padėti kitiems žmonėms, tobulinti save ir įgyti patirties ir šie trys motyvai yra labiausiai patenkinami savanoriaujant. Nors skirtumų tarp savanorių nustatyta mažai, moterys labiau nei vyrai įsitraukusios į darbą ir patenkintos darbo pobūdžiu, o psichologai ir supervizoriai jaučiasi labiausiai patenkinantys savo motyvus lyginant su kitais savanoriais. Tyrimu nustatyta, kad didėjant motyvų patenkinimui didėja pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas į darbą. Taip pat nustatyta, kad noras tęsti savanorišką veiklą susijęs su didesniu motyvų, dėl kurių ši veikla pasirinkta, patenkinimu, saviveiksmingumu, įsitraukimu ir pasitenkinimu darbu. Taikant standartizuotus metodus, nenustatyti noro tęsti savanorišką veiklą JL, saviveiksmingumo, įsitraukimo į darbą ir pasitenkinimo darbu pokyčiai į sprendimus sutelktos refleksijos metu. Tačiau refleksijų atsakymų analizė atskleidžia, kad daugiau nei pusė savanorių įvardina pokyčius tarp refleksijų, kurie leidžia jiems manyti, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work – determine correlation between the wish to continue voluntary work in Jaunimo linija, involvement and job satisfaction and changes of these factors during the Solution focused reflection. 62 volunteers from Jaunimo linija in Vilnius, Kaunas and Klaipėda participated in the survey. Between them were 53 females and 9 males. Age group of the volunteers was from 18 till 36 years. Solution focused reflection filled 17 volunteers from Kaunas. The survey revealed, that people, who choose voluntary work in Jaunimo linija appreciate the help to other people, self improvement and experience achievement the most and these tree motives are the most fulfilled during volunteering. Though there are little differences found, females are more involved into the job and more satisfied with the job nature than males, and psychologists and supervisors fulfill their motives the most, comparing with other volunteers. The survey defined that job satisfaction and job involvement is increasing with the growth of motives fulfillment. Also, was defined that the wish to continue voluntary work is related to the better motive‘s (why this work was chosen) fulfillment, self-efficacy, involvement and job satisfaction. There was found no changes of wish to continuing volunteering, self-efficacy, job involvement and job satisfaction during Solution focused reflection using standardize methods. The analysis of Solution focused answers revealed, that more than half volunteers names... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajas su alkoholio vartojimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 381 tiriamasis (172 vaikinai ir 209 merginos) 16 – 19 metų amžiaus (16 m. – 116; 17 m. – 127; 18 m. – 87; 19 m. – 51) iš vienos Marijampolės miesto gimnazijos. Tikslui nustatyti buvo naudojamos šios metodikos: klausimai apie alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, Crafft skalė, saviveiksmingumo skalė (DRSEQ-RA), Rosenberg savigarbos skalė (SES), teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalė. Tikslui nustatyti naudoti šie SPSS metodai: Spirmeno koreliacija, ranginė regresinė analizė, logistinė regresinė analizė. Iškeltos hipotezės buvo tikrinamos dviem skirtingais būdais, įvertinus paauglių alkoholio vartojimo riziką (pagal Crafft skalės 3 alkoholio vartojimo rizikos lygius ir pagal grupes A, B, C, kurios sudarytos rizikos didėjimo tvarka (nuo visiškai nevartojančių alkoholio, tabako ir narkotikų iki intensyviai geriančiųjų, rūkančiųjų ir vartojančiųjų narkotikus). Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių vaikinų rizikingas alkoholio vartojimas priklauso nuo jų savigarbos, paauglių vaikinų ir merginų saviveiksmingumas siejasi su rizikingu alkoholio vartojimu, lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes siejasi su paauglių saviveiksmingumu, vaikinų savigarba priklauso nuo saviveiksmingumo, nuo teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to define alcohol outcome expectancies, self-esteem and refusal to drink alcohol self-efficacy correlations with pecularities of alcohol use among adolescents. There were 381 participants in the study (172 boys and 209 girls) from one gymnasium in Marijampolė. The age of participants varied between 16-19 years old (16 years – 116; 17 years – 127; 18 years – 87; 19 years – 51). Methods: questions about alcohol and drug use, Crafft scale, self-efficacy scale (DRSEQ-RA), Rosenberg self-esteem scale (SES), positive and negative Alcohol Outcome Expectancies Scale. SPSS methods: Spearman‘s Correlation, ranking regressive analysis. Hypotheses were examined in two different ways, having assessed the risk of alcohol use among adolescents (according to 3 risk levels of Crafft Scale and groups A,B,C, which are formed in ascending risk order, by adding a different risk factor (alcohol, tobacco, drugs)). The results of the study showed: • The risk of using alcohol among adolescent boys depends on their self-esteem; • Self-efficacy among adolescent boys and girls influences the risk of alcohol use; • Alcohol outcome expectancies have influence on self-efficacy of adolescents; • Self-esteem of the boys depends on 2 self-efficacy pecularities, on positive and negative alcohol outcome expectancies; • Self-esteem of the girls depends on negative alcohol outcome expectancies .