Mokyklose dažniausia smurto forma patyčios. Pradinėse klasėse mokiniai tyčiojasi vienas iš kito taip pat dažnai kaip ir vyresnėse. Todėl šios problemos sprendimas - naujų patyčių prevencijos būdų ir priemonių paieška - yra aktualus pradinėse klasėse dirbantiems pedagogams. Tyrimo tikslas – pateikti patyčių tarp pradinių klasių mokinių prevencijos galimybes. Empirinis tyrimas atskleidė, jog mokykloje pradinukai jaučiasi saugiai ne visada. Dominuojančios patyčių formos yra prasivardžiavimas, stumdymas, apkalbėjimas, šaipymasis. Anketinės apklausos duomenų analizė atskleidė, kad pradinėse klasėje jau pasitaiko visų patyčių formų. Dažniausiai pradinių klasių mokiniai tyčiojasi koridoriuose, šalia mokyklos, mokyklos kieme ir klasėse. Mokiniai patyrę patyčias arba pastebėję kitus tyčiojantis dažniausiai pasako mokytojams, tėvams. Kartais vaikai, pedagogų nuomone, patyčias tik stebi. Pradinukai teigia, jog jie atsako tuo pačiu, galvoja keršto planą, arba tampa aukos gynėjais. Patyčių prevencija pradinėse klasėse vykdoma klasės ir individualiu lygiu. Mokytojų ir socialinių pedagogų interviu atskleidė, jog taikomi įvairūs metodai ir priemonės patyčių mažinimui. Mokyklos mastu, kaip teigė socialiniai pedagogai, galėtų būti daroma daugiau. Remiantis mokslinės literatūros analize ir empirinio tyrimo išvadomis, parengtos patyčių prevencijos pradinėse klasėse galimybių rekomendacijos, kurios turėtų padėti organizuoti ir tobulinti prevencinę veiklą. / Teasing is the most common form of violence at school. Teasing among pupils in primary school is as much common as in senior forms. Solution to this problem – searching for the new ways and means of prevention - is very important for the teachers working in primary schools. The objective of investigation – present the possibilities to prevent teasing among pupils in primary school. Empirical investigation has disclosed that pupils not always feel safe in primary school. Dominant forms of teasing are nicknames, pushing, slander, and sneer. The analysis of the data of questionnaire has disclosed that all forms of teasing happen in primary school. Usually, pupils of primary school sneer in the corridors, near the school, in the school yard and in the classrooms. Pupils undergoing teasing or noticing others doing that, speak with teachers or parents. Sometimes pupils, from teachers’ point of view, observe sneering. Infant state that they retaliate, create revenge plans or become victim’s protector. Prevention of teasing is prosecuted according to two levels – class and individual. An element of qualitative investigation, a standardized interview, helped to reveal, the teachers point of view towards the teasing among pupils in primary school and the prevention of teasing. To a school extent, as social educators state, it could be done much more. According to scientific literature analysis and the conclusions of empirical investigation, presented recommendations of possibilities of... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas patyčių ir smurto paplitimas mokyklose. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti patyčių ir smurto paplitimą tarp mokinių, su kokiomis problemomis jie susiduria bei kaip jas sprendžia. Siekiant pagrindinio tikslo, iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti patyčių ir smurto mokykloje sampratą, formas, priežastis, galimas pasekmes, prevencijos galimybes teoriniu aspektu bei apžvelgti smurto ir patyčių tema atliktus tyrimus Lietuvoje ir pasaulyje; 2. Ištirti patyčių ir smurto paplitimo formas mokykloje, vietas, kuriose tai dažniausiai vyksta; 3. Nustatyti moksleivių reagavimo į smurtą ir patyčias pobūdį bei nuomonę apie smurtautojus; 4. Išsiaiškinti respondentų nuomonę apie patiriančius patyčias ir smurtą bei pagalbos, patyrus smurtą ir patyčias mokykloje, galimybes. Tyrimas atliktas 2012 m. kovo 20-22 dienomis. Naudotas anketinės apklausos metodas, kuriuo apklausta 110 respondentų. Atliktas tyrimas parodė, kad Kelmės miesto moksleivių nuomonė apie saugumą mokykloje yra skirtinga. Analizuojant paauglių atsakymus, galima daryti išvadą, kad patyčios tarp jaunimo egzistuoja gana plačiai. Moksleiviai nurodo, kad vienokiu ar kitokiu būdu jie yra susidūrę su patyčių ir smurto problema. Dažniausiai patyčias ir tyčiojimąsi patiria koridoriuose, pertraukų metu. Dauguma moksleivių stengiasi neparodyti, kad patyčios ir tyčiojimas juos jaudina, o 55% aštuntokų ir 29% devintokų nurodė, kad esant tyčiojimuisi jie skriaudėjams atsako būtent tuo pačiu. Vaikai arba nenori... [toliau žr. visą tekstą] / In Bachelor work is analyzed Kelme‘s city students bullying and violence spreading. This work aims to find out students opinion about bullying and violence spreading among students, with what problems they collide and how they should need to solve. Pursuing the main purpose, have been raised this tasks: 1. To analyze the bullying and violence at school concept, forms, causes, possible consequences, prevention opportunities, and an overview of the theoretical aspects of violence and bullying theme of the studies carried out in Lithuania and the world; 2. To investigate the prevalence of bullying and violent forms of school places where they tend to focus; 3. Identify students’ responses to violence and bullying nature and the opinion about the violator; 4. To find out respondents' views on bullying and violence, suffering and help the victim of violence and bullying at school opportunities. This Bachelor‘s work purpose to reach was used questionnaire interrogatory method, which was questioning 110 respondents. The research was carried out 2012-03-20 - 22 days. A research has shown that Kelme‘s city students opinion about safety in school is different. Analyzing teenagers answers, can do conclusion that bullying among youth is existing quite widely. Students point out that in one way or another disposition they are collide with significant bullying and violence problem. Usually bullying and mockery experience in corridors during the break. Most students trying not shown that... [to full text]

The Lithuanian and foreign scientists state that media makes a huge impact to the opinion and habits of a society. Television provides the information in various formats using dynamic ways with special effects, which attract the attention of children. Thus television can be considered as most powerful and influential type of media affecting the behaviour of children and their social perceptions. This paper raises new a new problem such as lack of complex researches of media programs content and how they affect children’s behaviour and social perceptions. This area of research still needs more in depth studies because many scientist’s researches show the existence of a connection between violence seen on TV and aggressive behaviour however there have not been proved that particularly violence on TV has the most influence to the social skills development of teenagers. The research of legal basis has proved that broadcasters still can easily broadcast the TV programmes with violent acts in the prime time. The research of scientific literature discovered that violent TV shows have influence to psychological and physiological development of teenagers, their achievements in learning process. The research done by the author of this paper herself showed that half of 12-16 years old children spend 3 or more hours daily watching TV. According to the research done by the author, children who experience positive emotions watching violence on TV behaves more aggressively in their social... [to full text]

Mokytojas yra svarbiausias švietimo paslaugų teikėjas. Nuo jo kvalifikacijos, sociokultūrinio pasirengimo priklauso ne tik teikiamų paslaugų kokybė, bet ir konkrečios švietimo institucijos realios galimybės deramai atlikti savo funkcijas. Niekas kitas taip gerai nejaučia ir nemato, kuo gyvena, kaip auga, vystosi ir bręsta mokinys mokykloje, kaip jo mokytojas. Todėl mokytojo vaidmuo šiuo atveju yra labai svarbus. Deja, gyvenime yra ir kita pusė, kuri tiesiog šaukte šaukia, kad šiandien mokytojai nesijaučia saugūs dirbdami mokykloje. Šio baigiamojo magistrinio darbo tikslas buvo išsiaiškinti smurto prieš mokytojus ypatumus šiuolaikinėje mokykloje, išnagrinėti kaip ir kodėl pasireiškia smurtas prieš mokytojus. Tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: pateikti smurto sampratą ir išanalizuoti sociologines nusikalstamo elgesio teorijas, aptarti smurto pasireiškimo formas, aptarti smurtą prieš mokytojus skatinančius veiksnius, aptarti smurto prieš mokytojus atsiradimo ir gyvavimo prielaidas švietimo institucijoje bei remiantis atlikto tyrimo duomenimis nustatyti mokinių, tėvų ir mokytojų požiūrį į smurtą prieš mokytojus ir galimas prevencines priemones. Darbe buvo iškeltos tokios hipotezės: 1. Mokinių smurtas prieš mokytojus yra realiai egzistuojanti socialinė problema. 2. Mokytojai bendrojo lavinimo mokyklose patiria smurtą iš mokinių ir nesijaučia saugūs savo darbo vietoje. 3. Tėvai toleruoja vaikų smurtinį elgesį prieš mokytojus. 4. Dauguma moksleivių smurtą prieš... [toliau žr. visą tekstą] / A teacher is the main source of education services. Quality of such services and actual abilities of particular educational institution to function properly depend on teacher’s qualification and social-cultural readiness. No one else can feel and see what makes schoolchildren tick or how they grow, develop and mature at school but their teacher. Hence the role of teacher is of extreme importance in this case. However, there is a dark side of life, which rants and raves that teachers do not feel safe working at school today. The aim of the MA thesis was to find out peculiarities of violence against teachers in modern schools, analyze how violence against teachers expresses itself and why it is so. The following tasks were put in order to achieve the abovementioned goals: to present a conception of violence and analyze sociological theories of criminal behaviour, discuss expression forms of violence, subject factors stimulating violence against teachers, scrutinize premises of origin and existence of violence against teachers in educational institutions and, based on survey data, gathered by the author of the thesis, ascertain attitudes of schoolchildren, their parents and teachers towards violence against teachers and possible preventive measures to be taken. The following hypotheses were raised: 1. Schoolchildren’s violence against teachers is an actually existing social problem. 2. Teachers in secondary schools undergo violence from the part of schoolchildren and do not feel... [to full text]

Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėta plačiau kalbėti apie vaikų tarpusavio skriaudimą ir patyčias. Atlikti žvalgomieji tyrimai rodo labai didelį vaikų tarpusavio skriaudimo ir patyčių reiškinio paplitimą. Manoma, kad šį reiškinį sąlygoja tiek asmeninės vaikų savybės, tiek aplinkos neigiami veiksniai. Globos įstaigose gyvenantys vaikai dažniau nei kiti vaikai, gali tapti skriaudėjais arba būti skriaudžiami. Lietuvoje vaikų tarpusavio skriaudimo ir patyčių reiškinys nėra aiškiai apibrėžtas, nėra vieningos vaikų tarpusavio skriaudimo ir patyčių prevencijos programos, kuri būtų įgyvendinama visose vaikų ugdymo ir globos įstaigose. Šiuo metu siūlomose vaikų smurto, prievartos, patyčių prevencijos programose nepakankamai dalyvauja nevyriausybinių vaikų globos namų bendruomenės. Tyrimu siekiama išanalizuoti vaikų tarpusavio skriaudimo ir patyčių problemos teorinius aspektus, aktualumą, programų ir kvalifikacijos kėlimo renginių pasiūlą ir poreikį, nevyriausybinių globos namų vaikų tarpusavio skriaudimo ir patyčių atvejų sprendimo schemas, socialinės partnerystės ryšius, siūlymus nevyriausybinių vaikų globos namų veiklos tobulinimui. Tyrimu nustatyta, kad vaikų tarpusavio skriaudimo ir patyčių sąvoka apibūdinami tiek patyčių ir skriaudimo, tiek smurto ir prievartos atvejai. Visų grupių tiriamiesiems vaikų tarpusavio skriaudimo ir patyčių problema yra aktuali. Ekspertai ir nevyriausybinių vaikų globos namų darbuotojai teigia, kad valstybėje nepakanka prevencijos ir... [toliau žr. visą tekstą] / In these latter years bullying and jeer among the children have become widely discussed issues in Lithuania. Pilot researches demonstrate the wide spread of bullying and jeer phenomenon among the children. It is considered that this phenomenon is conditioned by both, personal features of the children and negative impact from the surroundings. Children living in institutional care more often than others can become bullies or objects of bullying. In Lithuania the phenomenon of bullying and jeer among the children is not clearly defined and there is no unified program for preventing bullying and jeer among the children under implementation in all child education and care institutions. The participation of non-governmental children foster care homes community is not sufficient in currently recommended child violence, coercion, jeer prevention programs. This research aims to analyze the theoretical aspects of bullying and jeer among the children, their relevance, supply and demand of in-service programs, programs for solving bullying and jeer cases among the children in non-governmental foster care homes, social partnership, recommendations for developing activities in non-governmental child foster care homes. It was identified that the notion of bullying and jeer among the children also involves the cases of violence and coercion. The problem of bullying and jeer is relevant for all groups under investigation. Experts and employees of non-governmental foster care homes express... [to full text]

Įvadas. Lietuvoje slaugytojų patiriamas psichologinis smurtas tampa vis aktualesne problema. Apie smurtą prieš slaugytojas Lietuvoje beveik nėra statistikos, neanalizuotos smurto darbe priežastys, nėra reabilitacijos bei prevencijos programų. Todėl aktualu tirti slaugos specialistų patiriamą psichologinį smurtą Lietuvos ligoninėse, kad būtų rasti efektyviausi problemos sprendimo būdai. Darbo tikslas: Įvertinti VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugos specialistų darbe patiriamo psichologinio smurto mastą ir pasiūlyti prevencijos priemones smurtui išvengti ir (ar) sumažinti. Tyrimo metodika. 2007.11.17 – 2008.01.17 laikotarpiu VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo atliekama anoniminė anketinė slaugos specialistų apklausa. Buvo užpildyta 266 anketos. Statistinė duomenų analizė atlikta SAS statistinės analizės paketu. Rezultatai. Dauguma (89,47%) apklaustų VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugos specialistų per 12 mėnesių darbo ligoninėje laikotarp�� patyrė psichologinį smurtą. 65,79% jų darbe buvo įžeidinėjami/žeminami, 39,47% - bauginami. Slaugos specialistai, kurie dirba pamainomis ir naktimis darbe buvo bauginami statistiškai patikimai dažniau lyginant su tais, kurie dirba tik dienomis. Dažniausiai įžeidinėjami/ žeminami pacientų bei jų giminių buvo priimamajame (88,89%), ambulatoriniame (71,43%) ir chirurginiame (54,24%) skyriuose, bauginami ambulatorinio (66,67%)... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. Psychological violence becomes relevant problem among hospital nurses in Lithuania. There is practically no statistical data, no analysis of causes, no rehabilitation or preventive programme related to psychological violence experienced by nurses in Lithuania. It is necessary to study psychological violence in Lithuanian hospitals in order to find the most effective solution for the problem. The aim of the study was to evaluate extent of psychological violence among nurses of Vilnius greitosios pagalbos universitetinė ligoninė and to enter bids to prevent and (or) reduce problem of psychological violence in the hospital. Methods of the study. During the period of November 17, 2007 to January 17, 2007, anonymous questionnaire-based survey of nurses at Vilnius greitosios pagalbos universitetinė ligoninė was performed. In total, 266 questionnaires were returned. Statistical analysis of the obtained data was performed using the SAS software package. Results. The majority (89,47%) of hospital nurses surveyed had experienced at least one incident of psychological violence in the twelve months to the survey. Those who work in the night shift had statistically significant larger risk of suffering psychological violence. Patients and their relatives appear to be the main perpetrators in ambulant and emergency departments of the hospital. The majority of causes of verbal abuse (66,86%) and bullying (62,62%) experienced by hospital nurses were not investigated. In most... [to full text]

Moksleivių tarpusavio smurtas viena aktualiausių šiandienos problemų Lietuvos mokyklose. Psichologinis ir fizinis smurtas yra dažniausios moksleivių tarpusavio agresyvaus elgesio formos, neįtraukiamos į jokią statistiką. Tyrimai rodo, kad šeimos problemos, sunkumai mokykloje bei priklausomybė nuo naujųjų technologijų smarkiai įtakoja moksleivių adaptacijos, bendravimo bei elgesio sunkumus. Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti, ar moksleivių smurtinis tarpusavio elgesys išplitęs ir pradinėse klasėse bei nustatyti, kas daro lemiamą įtaką tokio elgesio apraiškoms tarp moksleivių. Tuo tikslu buvo tirti 1-10 klasių moksleiviai, jų laisvalaikio ypatumai bei santykiai su tėvais. Tyrimo metu nustatyta, kad moksleivių tarpusavio smurtinį elgesį labiausiai įtakoja kovinių filmų dažnas žiūrėjimas bei prasti santykiai su tėvais. Tokie vaikai turi daugiau emocinių, elgesio ir bendravimo sunkumų, kurie apsunkina jų socialinę adaptaciją. Jiems būdingas nesugebėjimas užmegzti ilgalaikio produktyvaus kontakto su bendraamžiais. Teisinių dokumentų bei anketinės apklausos analizė atskleidė, kad smurto tarp moksleivių prevencijos problemą reikia spręsti kompleksiškai. Sėkmingą prevencijos įgyvendinimą lemia ne tik naujų teisės aktų, draudžiančių visų rūšių smurtą išleidimas, bet ir visos visuomenės sąmoningumas. / Violence among school students is one of the most acute problems in Lithuanian schools nowadays. Psychological and physical violence are the most frequent forms of aggressive behaviour among pupils that are not included in any statistical reports. It is shown that family problems, difficulties at school and addiction to modern technologies have negative outcomes on school students and also result in difficulties of their adaptability, development and interaction. The aim of this study was to ascertain whether the aggressive behaviour is common among primary school students as well as that among senior pupils and also to dwell on the determinant factors of violent behaviour. To reach this goal we questioned pupils of 1-10th forms and analysed the peculiarities of their pastimes and relationship with their parents. The research showed that violent behaviour among school students is mostly influenced by frequent watching of fighting films and bad parent-children relationship. These children have more emotional, behavioural and communicative difficulties, which complicate their social adaptation. Moreover, their ability to create long-term contacts with students of their age is limited. The analysis of legal documents and pupils’ questionnaire revealed the fact that the problem of prevention violence among school students should be dealt with complex solution. The issue of new laws providing against violence of all kinds would not be sufficient without the society awareness.

Darbe aptariama, kad norint padėti neįgaliems – smurtą patyrusiems vaikams tapti visaverčiais, reikia pasinaudoti siūlomomis pagalbomis: švietimu (darželio auklėtojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai), socialine pagalba (vaikų teisių apsaugos tarnyba), sveikatos apsauga (psichologai, psichiatrai), terapijos formomis (gyvūnų, muzikos, meno). Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip meno (muzikos) terapijos priemonėmis galima padėti smurtą patyrusiems vaikams. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išstudijuoti mokslinę – psichologinę literatūrą apie smurto sampratą, aptarti įvairias prevencines priemones, galinčias sušvelninti smurto padarinius, analizuoti, kokios muzikos terapijos rūšys padeda atsikratyti smurto padarinių, nustatyti, kaip muzikos terapija pakeitė neįgalių – smurtą patyrusių vaikų sveikatą. Tyrimo objektas yra neįgalių vaikų, patyrusių smurtą, gydymas muzikos terapijos priemonėmis. Tyrimas buvo atliktas Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinėlis“, Radviliškio muzikos mokykloje ir Šaukoto pagrindinėje mokykloje. Atvejo tyrimas parodo, kaip muzikos terapija padeda neįgaliems – smurtą patyrusiems vaikams. Išanalizavus mokslinę literatūrą gautos šios išvados: muzika ne tik lavina kiekvieną individą, bet ir išlaisvina iš dvasinio ir emocinio sukaustymo. Taip pat veikia ir kaip gydomoji priemonė, todėl ji reikalinga tiek sveikiems, tiek ir turintiems negalią. Atlikti darbai rodo, kad kuo daugiau yra muzikuojama, klausomasi muzikos, tuo geriau... [toliau žr. visą tekstą] / The work discusses possibilities of the use of different forms of assistance in order to help disabled and exposed to violence children to become full – fledged persons, including education (kindergarten educators, teachers, social workers), social assistance (children’s right protection agency), health care (psychologists, psychiatrists), and therapy forms (animal, music, and art). The objective of this final work is to clarify how art (music) therapy can help for exposed to violence children. The following tasks have been raised in order to achieve this objective: to study scientific and psychology literature on the concept of violence, to discuss various preventive measures that can mitigate violence consequences, to analyse what types of therapies help to get rid off violence consequences, and to determine how music therapy has changed health condition of disabled and exposed to violence children. The object of the study is treatment of disabled and exposed to violence children by music therapy. The study was conducted at Šiauliai Children’s Foster Home “Šaltinėlis”, Radviliškis Music School, and Šaukotas Basic School. The case study has shown that music therapy helps for disabled and exposed to violence children. The following conclusions have been drawn analysing scientific literature: music not only develops each individual but also frees from spiritual and emotional constraints. Also, music has an effect as a therapy that’s why it is necessary for both healthy... [to full text]

Forsai - sportinio stiliaus jaunuoliai, paplitę didžioje dalyje Lietuvos miestų. Pagrindiniai miestai Kaunas ir Panevėžys. Forsas - žodis atkeliavęs iš anglų kalbos (force - jėga.). Šios subkultūros amžius labai įvairus - svyruoja nuo 12 iki 30 metų. Lietuvai dar esant Sovietų Sąjungos sudėtyje, forsų subkultūra buvo viena iš ryškesnių subkultūrų. Forsų subkultūros stilius pradėjo plisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Forsų subkultūra, jų elgesys, gyvenimo būdas, agresijos raiška – yra būdingi ir daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie nėra tiksliniai šios subkultūros atstovai, tačiau jų bendravimas, elgesys, manieros dažnai primena ir byloja glaudų ryšį tarp subkultūros ir asmens. Jaunimo agresyvumas yra įtakojamas šeimoje matomų elgesio pavyzdžių, tėvų auklėjamųjų nuostatų. Žiniasklaidoje publikuojami smurtiniai vaizdai, didelė emocinė įkrova straipsniuose agresyvumo tematika, iššaukia destruktyvų jaunimo elgesį. Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad forsų subkultūra tendencingai naudoja smurtą bei agresiją aplinkinių atžvilgiu, kas ir skatina ištirti ir įvertinti forsų subkultūros agresyvumo ir smurto veiksnius bei atlikti susijusias išvadas. / Forss - a sporty young people in a great spread in Lithuanian cities. Main cities Kaunas and Panevezys. Forsas - the word came from the English language (force - the force.). These subcultures ever so varied - ranging from 12 to 30 years. Lithuania was still the Soviet Union, forss subculture was one of the most distinct subcultures. Forss subculture began to spread not only in Lithuania but also throughout the world.Youth aggressiveness is influenced by family behavior visible examples of parents adopting educational provisions. The media published images of violent, high emotional charge Articles aggressive subjects, leads to destructive behavior in youth. In a society perceived as chev subculture tends to use violence and aggression against surrounding who and promotes study and evaluate forss subculture of violence and aggression factors and make findings.

Tyrimo objektas: mokinių patiriančių smurtą poţiūris į smurtą ir jo prevenciją Tikslas: atskleisti patiriančių smurtą mokinių poţiūrį į smurtą ir jo prevenciją. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 120, 6 ir 8 klasių mokiniai. Uţdaviniai: 1. Įvertinti patiriančių smurtą mokinių poţiūrį į smurtą ir jo prevenciją pagal amţių. 2. Įvertinti patiriančių smurtą mokinių poţiūrį į smurtą ir jo prevenciją pagal lytį. Hipotezė: 1. Patiriančių smurtą jaunesnių klasių mokiniai, smurto prevenciją vertina palankiau nei vyresnių klasių mokiniai. 2. Patiriantys smurtą berniukai smurto prevenciją vertina palankiau nei mergaitės patiriančios smurtą. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė 2. Anketinė apklausa 3. Statistinė analizė. Išvados: 1. Patiriančių smurtą mokinių poţiūris apie mokykloje vykdomas smurto prevencijos akcijas pagal amţių: 50 proc. šeštų klasių mokiniai ir 50 proc. aštuntų klasių mokiniai neturi nuomonės dėl mokykloje vykdomų smurto prevencijos akcijų. 42,3 proc. šeštų klasių mokinių ir 50 proc. Aštuntų klasių mokinių mano, kad smurto prevencijos akcijos nėra naudingos. 3,8 proc. šeštokų teigia, kad smurto prevencijos akcijos jiems visiškai neįdomios ir tik 3,8 proc. šeštų klasių mokinių, jas vertina teigiamai. Mokinių poţiūriu, daţniausiai jie smurtą patiria dėl išvaizdos – 95,5 proc. šeštų klasių mokinių ir 77,3 proc. aštuntų klasių mokinių. 2. Patiriančių smurtą mokinių poţiūris apie mokykloje vykdomas smurto prevencijos akcijas pagal lytį: 45,0 proc. berniukų ir 53,8... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: violence experienced students’ attitude to violence and its prevention. Aim: to disclose violence experienced students’ attitude to violence and its prevention. Who was researching: at the research participated 120, 6 and 8 class students. Tasks: 1. To evaluate violence experienced students’ attitude to violence and its prevention according to their age. 2. To evaluate violence experienced students’ attitude to violence and its prevention according to their sex. Hypothesis: 1. Younger violence experienced students’ evaluate violence prevention better than elder students do. 2. Violence experienced boys evaluate violence prevention better than violence experienced girls. Research methods: 1. Analysis of nonfiction. 2. Inquiry form. 3. Analysis of statistics. Conclusions: 1. Violence experienced students’ attitude to violence prevention actions at school according to their age: 50% sixth class students and 50% eightth class students do not have any opinion about violence prevention actions at school. 42,3% sixth class students and 50% eightth class students think that violence prevention actions are useless. 3,8 % sixth class students affirm that violence prevention actions are humdrum and only 3,8% sixth class students appreciate them positively. According to students’ attitude, they experience violence usually because of their appearance - 95,5 % sixth class students and 77,3 % eightth class students. 2. Violence experienced students’ attitude to violence... [to full text]