V. Woolf esė knyga Savas kambarys laikoma knyga, kuri pirmoji geriausiai atspindi aktyvėjantį moterų išsilaisvinimo judėjimą. XIX a. prasidėjęs judėjimas išplito labai plačiai ir susilaukė stipraus atgarsio. Moterys buvo skatinamos siekti daugiau laisvių ir teisių. Apie tai kalba ir V. Woolf Savame kambaryje. Jos esė knygos pagrindinė mintis ta, kad norėdama kurti moteris privalo turėti penkis šimtus svarų per metus ir nuosavą kambarį. V. Woolf pasirinktas esė žanras buvo paskatinimas pasirinkti darbo analizei eseistiką. Buvo pasirinktos dviejų lietuvių moterų autorių esė knygos: D. Staponkutės Lietumi prieš saulę ir G. Radvilavičiūtės Suplanuotos akimirkos. Darbe siekiama išanalizuoti moteriškumo sampratą ir raišką šių moterų autorių eseistikoje. Akcentuojami komunikabilumo ir subjektyvumo aspektai, bei moters tapatumo išraiška. Komunikabilumas kiekvienos autorės parodomas skirtingai. V. Woolf daugiau dėmesio skiria pasakotojo paieškoms rasti dialogą su skaitytoju, o D. Staponkutė ir G. Radvilavičiūtė ieško kitokių komunikavimo būdų. Tam tinka laiškas ar dienoraštis. D. Staponkutė, G. Radvilavičiūtė kaip svarbiausias moters tapatumo išraiškas įvardina rašytojos ir motinos pozicijas. D. Staponkutei kaip vertėjai svarbi kalbos funkcija ir reikšmė žmogaus gyvenime. G. Radvilavičiūtei svarbūs motinų-dukterų vidiniai ryšiai. Be subjektyvumo ir komunikabilumo aspektų, eseistikai svarbi ir socialinė kritika. Socialinė kritika itin ryškiai atsiskleidžia moterų marginalume. Visų... [toliau žr. visą tekstą] / V. Woolf’s essay A Room of One’s Own – a book, which represents women’s liberation best of all. Liberation begun at XIX century and extended widely. Women were motivated to reach freedom and more rights than they had at that moment. It is the main aspect of V. Woolf’s A Room of One’s Own. The main idea of her book is that if a women wants to write, she must have five hundred pounds and own room. V. Woolf choose genre of the essay . It was stimulation to analyze essay genre at this work. Two essay book were choosen : D. Staponkutė’s With Rain Against the Sun and G. Radvilavičiūtė’s Planned moments. These books are analizing expression and conception by feminine. Emphasized subjects in these essays are communication, subjectivity and sameness of woman. Communication expression in all three essay books is different. V. Woolf pays more attention for searching a dialogue between the author and the reader. D. Staponkutė and G. Radvilavičiūtė in the essays were interested in unusual ways of communication. For this a letter and a diary were suitable. In G. Radvilavičiūtė’s and D. Staponkutė’s essays the sameness of a woman are expressed by the position of a mother and an author. The function of the language and its meaning in human life is very important to D. Staponkutė as a translator. G. Radvilavičiūtė is focused on the relantions between mothers and daughters. Social criticism is very important in essay genre. Narrator of all three essays feels out of centre because she... [to full text]

Demokratijos sąlygomis žiniasklaidoje dirbantiems asmenims būtina vadovautis nešališkumo principu. Šiandien spaudos subjektyvumas, kurį pirmiausia lemia politiniai ar/ir ekonominiai sumetimai, pereina į tam tikrą tendencingumą, kas itin žalinga laisvą žodį deklaruojančiai žiniasklaidai, o tuo pačiu ir nepriklausomai, demokratinei valstybei. Šiandien objektyvumo principo įgyvendinimas spaudoje yra aktuali tema. Ypač šiandien, kai Lietuvoje nėra ryškios takoskyros tarp bulvarinės ir dienraštinės rimtosios spaudos. Žurnalistikoje vienas iš esmingiausių bei svarbiausių reikalavimų – objektyvumas – yra privalomas, tačiau šiandien jis sumyšta su vis dažniau iškylančiu ir objektyvumą užgožiančiu tam tikru subjektyvumu. Magistro darbo objektas – nacionaliniai dienraščiai „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ ir „Vakaro žinios“, jų publikacijos, antraštės, paantraštės ir fotografijų komentarai. Darbo tikslas – išanalizuoti objektyvumo ir tendencingumo apraiškas nacionaliniuose dienraščiuose bei lyginant dienraščius ištirti nešališkumo ir šališkumo santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: įvairių autorių bei šaltinių pagrindu aptarti Lietuvos periodinės spaudos raidos dėsningumus objektyvumo ir subjektyvumo atžvilgiais, pateikti ir išanalizuoti teorinę bei faktinę medžiagą apie objektyvumą ir subjektyvumą nacionalinėje spaudoje, teorijos pagrindu išnagrinėti nacionalinių dienraščių aktualijų publikacijų turinį, antraštes, paantraštes, fotografijų komentarus... [toliau žr. visą tekstą] / In democratic society media specialists must be impartial. Today, the subjectivity of press which is determined by political and economical consideration, merges into some kind of tendency, which is especially deleterious for media declaring freedom of speech as well as for independent and democratic country. Today the implementation of objectivity principle in press is a topical subject, especially today, when there is no clear difference between gutter and serious press. One of the most basic and important requirements – objectivity – is a must, although today usually it is confused with subjectivity. The object of Master thesis are national dailies „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Ekstra žinios“ and „Vakaro žinios“, their publications, headlines, cross-headings, and comments of photographs. The aim of this work is to analyse manifestation of objectivity and tendency in national newspapers and comparing the daily newspapers to investigate the ratio of bias and equity. The main tasks of work are: on the basis of different authors and sources to discuss the tendencies of Lithuanian periodical press development objectivity-wise and subjectivity-wise, to provide and analyze theoretical and real material about objectivity and subjectivity in national press, on the basis of theory to research the content of publications of national dailies’ topicality, as well as headlines, cross-headings, comments of photographs and then to assess all of this in respect of... [to full text]

Naujausi tyrimai rodo, o ir kiekvienas informacijos gavėjas pastebi, kad informacijos teikėjas labai dažnai nesugeba atsiriboti nuo subjektyvumo. Taip atsitinka todėl, kad kiekvienas informacijos koduotojas turi skirtingus patyrimus, interesus, įvairias nuomones apie įvykius, jį supantį pasaulį, požiūrį į vieną ar kitą situaciją, dalyką ir pan. Tyrimo tikslas – atpažinti žiniasklaidos tekste vartojamus vertinamuosius elementus, suklasifikuoti juos ir aprašyti, kaip, pasitelkus vertinamuosius elementus, atspindima autoriaus pozicija, požiūris, nuomonė apie žinomą įvykį, realų faktą ar įvykusią situaciją. Šio mokslinio darbo objektas – vertinamieji elementai, vartojami Lietuvos interneto žiniasklaidos tekstuose. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo numatyti 6 uždaviniai, apibendrintai jie yra tokie: apžvelgti atliktus mokslinius tyrimus ir jų rezultatus bei metodus pritaikyti lietuvių kalbos interneto žiniasklaidos tekstuose vartojamiems vertinamiesiems elementams tyrinėti; pagal sudarytą pagrindinių ir šalutinių vertinamųjų parametrų schemą atpažinti, suklasifikuoti vertinamuosius elementus, juos išanalizuoti ir aprašyti; pristatyti darbo metu kilusias problemas ir sunkumus, ypač susijusius su vertinamųjų elementų atpažinimu; atlikti apklausą-eksperimentą ir aptarti rezultatus. Atlikus vertinamųjų elementų, vartojamų interneto žiniasklaidos tekstuose, tyrimą, patvirtinta kelta hipotezė, kad pasitelkęs vertinamuosius elementus teksto autorius gali perteikti asmeninę poziciją... [toliau žr. visą tekstą] / Both the latest studies and the opinion of information receivers show that information providers are often unable to distance themselves from subjectivity. This happens because every information addresser has particular experiences and interests, various opinions about the events and environment, different view to one or another situation, and etc. The aim of the thesis is to identify the evaluative elements used in media discourse, to classify them and, with the help of evaluative elements, to describe how author’s position on the event, actual fact or situation is reflected. The object of this work is the evaluative elements, used in the texts of Lithuanian media websites. In order to achieve the object, six tasks were set: to overview the carried out scientific researches and their results and to adapt the methods to the exploration of evaluative elements used in the texts of Lithuanian media websites; to identify, classify, then analyze and describe evaluative parameters, according to the main and secondary evaluative parameters scheme; to present problems and challenges arisen, particularly those related to evaluative elements recognition; to carry out an experiment-survey and to discuss the results. After a study of evaluative elements used the discourses of media websites, the following the hypothesis was confirmed: with the help of evaluative elements, the author of the text can convey a personal attitude and shape reader’s opinion. There are various categories to... [to full text]

Disertacija skirta kalbos problemos analizei Paulio Celano (1920-1970) kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Interpretuojami brandžiojo Celano kūrybos periodo rinkinių Kalbos grotos (Sprachgitter 1959), Niekieno rožė (Die Niemandsrose, 1963), Kvėpavimo posūkis (Die Atemwende, 1967) eilėraščiai ir poetologinė kalba Meridianas. Darbe keliamos dvi pagrindinės problemos: 1. Poetinės kalbos subjektyvumo problema. Kalbančiojo subjekto ir kalbos santykis gvildenamas, atsižvelgiant į balso / rašto, sąmonės / rašto, atminties / užmaršties, tapatybės / skirtumo ambivalencijas. Celano kalbos sampratos savitumas atskleidžiamas, apibendrinant kalbos kaip poezijos rezervuaro ir eilėraščio kaip vienetinio poetinio įvykio santykių problemą. Analizuojamos poetinės kalbos figūros (prozopopėja, antropomorfizmas, katachrezė) kaip prasmės perkėlimo mechanizmai, atsižvelgiama į reikšmės perteklių ir galutinės prasmės neprieinamumą. 2. Kitybės sklaidos problema. Apibrėžiama Celano tekstų suvokimo specifika, tekstų orientacija į skaitytoją. Aptariamas „svetimas žodis“ poetiniuose tekstuose, atsižvelgiama į eilėraščio savasties ir svetimybės ryšius jame, „kito“ skaitymo / rašymo, citatos baigtinumo / tęstinumo dviprasmybes, „svetimo žodžio“ poveikį teksto reikšmių kūrimuisi. / This thesis analyses problems of language in the works of Paul Celan (1920-1970). The main theme of thesis is metalanguage and metapoetical reflections of Paul Celans texts. The interpreted writings are selected from the collections of Paul Celan’s poetry: Sprachgitter (1959), Die Niemandsrose (1963), Die Atemwende (1967) and the speech Meridian. This thesis paper raises and discusses two main problems. 1. The problem of subjectivity of poetic language. The relationship between the lyrical subject and his language is analyzed with respect to the ambivalences of voice / writing, consciousness / writing, memory / forgetfulness, identity / difference. The uniqueness of Celan’s concept of language is disclosed by generalizing the problem of language as a poetical reservoir and the problem of a poem as unique poetical act. The figures of poetical language, that enable the transfers of meaning, are analyzed: prosopopoeia, anthropomorphism, catachresis. The surplus of meaning and unavailability of final meaning are also taken into the account. 2. The problem of diffusion of otherness. The specificity of perception of Celan’s works and the orientation towards the reader is determined. “Other texts” in poetical texts are discussed, considering the relationships in poetical work between “self and the other”, the reading / writing of “the other”, the finiteness of quotation / succession of ambiguity, the effect of “other texts” on the process of meaning creation.

Magistro darbo objektas – kandidato į prezidento postą veiklos pateikimas žiniasklaidoje. Darbo tikslas – atskleisti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas rinkimų kampanijų metu dienraštyje „Lietuvos rytas“. Darbo uždaviniai: išnagrinėti politinių naujienų atrankos ir pateikimo procesą; apibrėžti informacijos objektyvumo ir tendencingumo sąvokas; nustatyti ir išanalizuoti informacijos pateikimo tendencingumo atsiradimo galimas priežastis ir aspektus; išnagrinėti Valdo Adamkaus veiklos pateikimo tendencijas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijų metu (1997–1998, 2002–2003 ir 2004) dienraštyje „Lietuvos rytas“. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, buvo apibrėžtos darbotvarkės sudarymo, objektyvumo ir tendencingumo sąvokos, analizuojamos kitų tyrėjų pastebėtos tendencijos žiniasklaidoje. Buvo prieita išvados, kad darbotvarkės sudarymas vis tik turi įtakos visuomenei, nes nurodo svarbias jai temas. Tačiau šis procesas nėra reguliuojamas vien tik žiniasklaidos darbuotojų, prie jo stengiasi prisidėti ir valdžios institucijos, o rinkimų kampanijų metu ir kandidatai į prezidento postą. Jie beveik visada pasitelkia ryšių su visuomenė specialistų pagalba, kurių tikslas dažniausiai ir būna patekti į žiniasklaidą ir pranešti savo žinutę. Todėl redakcijos gauna jų parašytus pranešimus spaudai, kuriuose gausu pseudo-įvykių, žinių apie nereikšmingus kandidato veiksmus, kurie atliekami tik visuomenės ir žurnalistų dėmesiui patraukti. Tokie atvejai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication, and election campaigns coverage in the press has been analyzed in many studies. However, the topic is still not exhausted, and becomes a more actual issue of the media political orientation. While public opinion researchers argue that the political sympathies of the population depends on many other things and the media only strengthens without affecting formed an opinion, it is part of democracy. The aim of this work is to reveal the trends of the activity of Valdas Adamkus during the election campaign in the daily newspaper „Lietuvos rytas“. Were defined the concepts of agenda-setting, objectivity and bias, the trends observed by other media researchers were analised. It was concluded that the agenda is still have an impact on society because it indicates the important topics. However, this process is not governed only by the media staff, the authority and the electoral campaigns as well as candidates for the presidency try to participate in it. They almost always rely on the public relations specialist support, whose aim is often the access to the media and communicate their message. Therefore, TV or newspaper‘s editors receive a written version of the press releases with a lot of pseudo-events, news about minor candidate actions, the arim of which is to be carried out in the public and join the attention of journalists. Such cases have been identified during the investigation of the trends of informatikon transmition of V. Adamkus daily activities... [to full text]

Diese Arbeit befasst sich mit dem Problem der Sprache in der Dichtung Paul Celans (1920-1970). Der Gegenstand der Forschung sind die metasprachlichen und metapoetischen Reflexionen in den Texten Paul Celans. Interpretiert werden Gedichte der mittleren Schaffensperiode (aus den Bänden Sprachgitter,1959, Die Niemandsrose, 1963, Die Atemwende, 1967) sowie poetologische Rede Der Meridian (1960). Folgende Probleme sind als Grundlage der Forschung zu verstehen: 1. Das Problem der Subjektivität in poetischen Texten Paul Celans. In der Arbeit wird versucht, die Zusammenhänge zwischen dem im Text sprechenden Subjekt und der Sprache selbst festzustellen und zu beschreiben, wobei ein großes Augenmerk auf die Ambivalenzen Stimme / Schrift, Bewusstsein / Schrift, Erinnern / Vergessen, Identität / Differenz gerichtet wird. Es werden die Figurativität der poetischen Sprache und die Mechanismen der Bedeutungsübertragung analysiert. Man beachtet dabei den Überfluss von der Bedeutung sowie die Schwierigkeit den Sinn zu rekonstruieren. 2. Das Problem der Entfaltung des Anderen. In der Dissertation wird das „fremde Wort“ in Celans Texten untersucht, indem man die Zweideutigkeiten das Eigene / das Fremde, das Schreiben / das Lesen des Anderen, Abgeschlossenheit / Offenheit des Zitats berücksicht. Die Sprache wird als Reservoir der Dichtung und die Dichtung als einmaliges poetisches Ereignis aufgefasst. Es wird versucht die Korrelation von Subjektivität und Sprachlichkeit in den poetischen... [der volle Text, siehe weiter] / Disertacija skirta kalbos problemos analizei Paulio Celano (1920-1970) kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Interpretuojami brandžiojo Celano kūrybos periodo rinkinių Kalbos grotos (Sprachgitter 1959), Niekieno rožė (Die Niemandsrose, 1963), Kvėpavimo posūkis (Die Atemwende, 1967) eilėraščiai ir poetologinė kalba Meridianas. Darbe keliamos dvi pagrindinės problemos: 1. Poetinės kalbos subjektyvumo problema. Kalbančiojo subjekto ir kalbos santykis gvildenamas, atsižvelgiant į balso / rašto, sąmonės / rašto, atminties / užmaršties, tapatybės / skirtumo ambivalencijas. Celano kalbos sampratos savitumas atskleidžiamas, apibendrinant kalbos kaip poezijos rezervuaro ir eilėraščio kaip vienetinio poetinio įvykio santykių problemą. Analizuojamos poetinės kalbos figūros (prozopopėja, antropomorfizmas, katachrezė) kaip prasmės perkėlimo mechanizmai, atsižvelgiama į reikšmės perteklių ir galutinės prasmės neprieinamumą. 2. Kitybės sklaidos problema. Apibrėžiama Celano tekstų suvokimo specifika, tekstų orientacija į skaitytoją. Aptariamas „svetimas žodis“ poetiniuose tekstuose, atsižvelgiama į eilėraščio savasties ir svetimybės ryšius jame, „kito“ skaitymo / rašymo, citatos baigtinumo / tęstinumo dviprasmybes, „svetimo žodžio“ poveikį teksto reikšmių kūrimuisi. / This thesis analyses problems of language in the works of Paul Celan (1920-1970). The main theme of thesis is metalanguage and metapoetical reflections of Paul Celans texts. The interpreted writings are selected from the collections of Paul Celan’s poetry: Sprachgitter (1959), Die Niemandsrose (1963), Die Atemwende (1967) and the speech Meridian. This thesis paper raises and discusses two main problems. 1. The problem of subjectivity of poetic language. The relationship between the lyrical subject and his language is analyzed with respect to the ambivalences of voice / writing, consciousness / writing, memory / forgetfulness, identity / difference. The uniqueness of Celan’s concept of language is disclosed by generalizing the problem of language as a poetical reservoir and the problem of a poem as unique poetical act. The figures of poetical language, that enable the transfers of meaning, are analyzed: prosopopoeia, anthropomorphism, catachresis. The surplus of meaning and unavailability of final meaning are also taken into the account. 2. The problem of diffusion of otherness. The specificity of perception of Celan’s works and the orientation towards the reader is determined. “Other texts” in poetical texts are discussed, considering the relationships in poetical work between “self and the other”, the reading / writing of “the other”, the finiteness of quotation / succession of ambiguity, the effect of “other texts” on the process of meaning creation.