Magistro darbe yra suformuluotos Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo rinkų vystymosi problemos, identifikuotos vystymosi tendencijos ir numatomos perspektyvos. Darbe išanalizuoti teoriniai darbo rinkos formavimosi aspektai: samdomojo darbo istorinė raida, darbo jėgos pasiūla ir paklausa, darbo rinkos struktūros elementai, reguliavimas. Magistro darbe išanalizuotos Lietuvos ir ES šalių rinkos, vertinant užimtumo rodiklius pagal lytis, pagal ūkio sritis, atlikta retrospektyvinė darbo rinkos rodiklių analizė, atlikta darbo užmokesčio ir nedarbo lygio, minimalaus darbo užmokesčio ir BVP augimo tarpusavio priklausomybės analizė. Patvirtinama autorių suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos darbo rinkos rodikliai kinta tendencingai panašia kryptimi. / This Master’s work is analyzing Lithuanian and European Union labour market development problems, identifies the tendencies of development and predicts the perspectives. The paper analyzes the theoretical aspects of labour market formation: historical development of hiring labour, supply and demand of labour force, elements of labour market structure, control. The Master’s paper analyzes the markets of Lithuania and EU countries, considering the occupational indicators based on gender and areas of economy. The aim was to perform a retrospective analysis of labour market indicators, work salary and unemployment level, minimal salary and GDP increase inter-relation. The author’s formulated scientific investigation hypothesis is confirming that indicators of Lithuanian and European labour markets are changing accordingly in the same direction.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą valstybės tarnyboje realizavimą reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Kaip praktiškai veikia valstybės nustatyta karjeros valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo sistema, kokios iškyla problemos ir sunkumai, ką karjeros valstybės tarnautojai mano apie savo darbo užmokesti ir jo reguliavimą, ką reikėtų keisti yra analizuojama šiame magistro baigiamajame darbe Darbo užmokesčio karjeros valstybės tarnautojams teisinis reguliavimas. Darbą sudaro dvi dalys – teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje autorius išsamiai nagrinėja teisės aktų, reguliavusių valstybės tarnautojų darbo užmokestį raida Lietuvoje, pateikia požiūrį į valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo problemas Europos Sąjungos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse, palygina kelių valstybių darbo užmokestį reguliuojančius teisės aktus su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindinėmis darbo užmokestį reguliuojančiomis nuostatomis. Apžvelgiama karjeros valstybės tarnautojų pareiginės algos, priedų ir priemokų skyrimo tvarka bei nagrinėjamos jų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo problemos ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Darbo praktinėje dalyje pateikiama atlikto empirinio tyrimo atlikimo metodologija bei tyrimo metu nustatytų rezultatų apibendrinti duomenys. Siekta nustatyti darbo užmokesčio karjeros... [toliau žr. visą tekstą] / In accordance with the procedure laid down in Article 48 of the Constitution of the Republic of Lithuania realization of the rights to have proper pay of work at public service regulate Republic of Lithuania Law on Public Service. There is analysis of practical activity of the career of public servants remuneration legal regulation system, problems and difficulties, opinion of the career of public servants about the their remuneration and this law corrections in this Master’s paper “Legal regulation of career public servant remuneration”. Paper consists of two parts: theoretical and practical. Author of the paper analyses comprehensive law acts, development remuneration of public servants in Lithuania, opinion of public servant law regulation problems in European Union and economic cooperation and expansion organizations in other countries, compares several countries remuneration legal law acts with Lithuanian Republic Law on Public Service statues in theoretical part. Review remuneration of public servants basic salaries, bonuses and additional pays determination order and also investigates their remuneration law regulation problems and presents conclusions and offers. There are methodology of the fulfilled empirical analysis and also the ascertained sum up data in the practical part of the paper. Try to attain remuneration of public servants legal regulation practical relation with public servants needs, to investigate the view of the remuneration law regulation... [to full text]

The principle of equality is one of the common principles of law which serves as a foundation for the entire legal system. In order to protect every individual’s right to dignity and economic independence, it is important to apply this principle also when estimating the remuneration. For this study, the following questions were analysed: What are the premises of the equal pay principle in Lithuania? When do employees have the right to equal pay? What are the circumstances in which the pay disparity is justified? How and why should the issue of occupational segregation be resolved? And how can a more effective application and implementation of this principle be achieved. Though the equal pay principle is anchored in legal provisions, its substance can only be disclosed by studying case law. Since there are no such practices in Lithuania, the jurisprudence of the European Court of Justice must be taken into consideration. On the other hand, the Office of the Equal Opportunities Ombudsman, established in 1998, partially addresses the lack of such practices with regard to the equal pay principle in Lithuania. With reference to the case law of the European Court of Justice, it may be concluded that in order to enforce the right to equal pay, it is necessary to put a stop to both direct and indirect forms of discrimination. Particular attention needs to be paid to the remuneration of part-time female workers and employees working in female-dominated economic sectors. Various job... [to full text]

Darbo užmokestis – viena populiariausių šiandieninės visuomenės temų. Rūpinimasis teisingu ir tinkamu darbo užmokesčiu tampa demokratinių valstybių vidaus politikos prioritetu. Darbo užmokestis visada buvo aktuali ekonominė ir teisinė problema. Darbuotojui darbo užmokestis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, individo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė. Tarptautinės darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo užmokestį yra įtvirtintos tarptautinės teisės dokumentuose (1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 m. Jungtinių tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, 1996 m. pataisytoji Europos socialinė chartija ir kt.). Pagrindinius tarptautinės teisės principus parodo Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinės teisės principų deklaracija, Montevideo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų. Tarptautinės darbo teisės normos, tarptautinių sutarčių nuostatos yra mūsų šalies teisinės sistemos dalis. Darbo sąlygos, darbo užmokesčio reglamentavimas Lietuvoje kyla iš tarptautinės darbo teisės, kuri netiesiogiai įgalina Lietuvos teisinę valstybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tarptautinės darbo teisės aktai yra privalomi mūsų šaliai, jie turi viršenybę Lietuvos teisės atžvilgiu. Mūsų valstybėje darbo užmokestį reglamentuoja Konstitucija, Darbo kodeksas kiti įstatymai, kurie vadovaujasi tarptautiniais teisės aktais ir yra suderinti sutarčių pagrindu. Darbe bandyta... [toliau žr. visą tekstą] / The payment is one of the most popular topics in today's society. Caring for a fair and adequate wage is democratic domestic policy priority. Wages have always been relevant to the economic and legal problem. Employee wages and salaries are the main source of livelihood, his primary income, individual’s and his family material well-being. International labor laws governing wages can be noticed in international instruments, such as (Universal Declaration of Human Rights, 1948, United Nations Economic, Social and Cultural Rights, 1966, the International Labour Organization Convention, the European Social Charter (corrected), 1996, and others.). The basic principles of international law are reflected in the United Nations Charter, the Declaration of Principles of International Law, Montevideo Convention on the Rights and Obligations. International labor laws, international agreements are in our country legal system. Working conditions, wage regulation in Lithuania are part of the international labor law, which indirectly allows Lithuania to the rule of law commitments. International labor law is binding on our country, they must take precedence over Lithuanian law. The paper attempts to clarify what specific international regulations governing Lithuania, in order to determine the minimum wage, payment for work beyond a normal working conditions, labor remuneration is organized as an employer becomes insolvent, which guarantees workers can have the company bankruptcy case, and... [to full text]

Šiame moksliniame tyrime nagrinėjamas teisėtų lūkesčių principo turinio įgyvendinimas valstybės tarnyboje. Siekiant atskleisti temą, analizuojami Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės ekonominę būklę apibūdinantys teisės aktai, teismų praktika bei Lietuvos ir užsienio mokslinė literatūra. Pirmoje dalyje aptariama teisėtų lūkesčių principo kilmės istorija bei samprata. Analizuojant teisės šaltinius, atskleidžiama, kada asmuo gali įgyti teisėtus lūkesčius bei valstybės pareiga gerbti asmens teises. Tuo pačiu nurodoma, jog teisėtų lūkesčių principas nėra absoliutus bei atskleidžiamos aplinkybės, kurioms egzistuojant, viešoji valdžia gali keisti teisinį reglamentavimą. Antroje mokslinio tyrimo dalyje pabrėžiamas valstybės tarnautojų vaidmuo valstybės valdyme bei valstybės pareiga paisyti šių asmenų teisėtų lūkesčių. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį bei socialines garantijas, ir atskleidžiami konkretūs aukščiausių valstybės institucijų priimti sprendimai, kurie pažeidžia valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius ir kelia nepasitikėjimą valstybe. Trečioje mokslinio tyrimo dalyje yra apžvelgiama naujausia Europos Teisingumo Teismo praktika, kurioje nagrinėjamas Europos Sąjungos pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų didinimo ribojimo klausimas. Tuo pačiu, atsižvelgiant į antrojoje dalyje identifikuotas problemas, yra analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei suformuojamos pagrindinės sąlygos, kurias... [toliau žr. visą tekstą] / In this scientific research the implementation of substance of principle of legitimate expectations in the public service is analyzed. In order to reveal the point of this subject, the Public service Act, act’s revealing complicated economical and financial situation of state, Court practice and scientific literature of Lithuania as well as foreign countries are analyzed. Firstly, we discuss historical development and conception of principle of legitimate expectations. Analyzing sources of law we reveal when person is able to gain legitimate expectations and duty of state to respect person’s rights. Herewith, it is said that principle of legitimate expectations is not undeniable and circumstances when public authority is able to chance it legal acts are revealed. In Part two we reveal the importance of officials in administration of state and the duty of state to respect officials’ legitimate expectations. Herewith, legal acts related with officials’ salary and social securities are analyzed and problems that arise: decisions which were made by authority of state and which can infringe officials’ legitimate expectations and trust in state. In Part three the point of practice of European Court of Justice of the European Union realated with officials’ salaries and social securities restraint is revealed. Herewith, readers attention is paid to situation in Lithuania: we recall problems identified in Part two and analyze practice of Constitutional Court in order to set main... [to full text]

Šiuo metu vyraujanti pasaulinė ekonominė krizė, taip pat ankstesni bendrovių bankrotų pavyzdžiai (tokių kaip Enron, Parmalat) signalizuoja apie būtinybę tinkamai sureguliuoti bendrovių valdymo teisinę bazę, o ypač aspektus susijusius su bendrovės akcininkų ir valdymo organo santykiais. Todėl šiame magistro darbe yra analizuojamos teisinės priemonės, kurios padeda sumažinti interesų konfliktus kylančius tarp bendrovių, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, akcininkų ir valdymo organo. Šiam tikslui pasiekti yra išskiriamos penkios teisinio reguliavimo sritys: bendrovių kontrolės rinkos ir bendrovių perėmimo, informacijos atskleidimo, valdymo organo narių finansinio skatinimo, valdymo organo struktūros bei bendrovės akcininkų teisių teisinis reguliavimas. Kiekviena reguliavimo sritis yra aptariama dviem aspektais, pirmiausia, analizuojant Europos Sąjungos lygiu egzistuojantį teisinį reguliavimą, po to vertinant tokio reguliavimo įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje bei pateikiant pastabas ir pasiūlymus. Darbe padaroma išvada, kad norint sumažinti neigiamas pasekmes atsirandančias dėl nuosavybės teisės ir valdymo atskyrimo bendrovėse, reikia, kad visos aukščiau išvardintos priemonės papildytų viena kitą ir būtų taikomos sistemiškai. / The ongoing economic crisis around the world and the recent events in corporate bankruptcy sector (including Enron and Parmalat cases) have shown a clear signal to regulate more efficiently the corporate governance laws and especially the relations between shareholders and the governance body of the company. This thesis paper addresses the regulatory framework issues, which mitigate the conflict of interests between the shareholders and the governance body of publicly traded companies. Five legal instruments are analyzed in order to achieve this objective: market for corporate control and takeovers, information disclosure, director remuneration, structure of governance body and shareholder empowerment. Each legal instrument is analyzed from two legal perspectives, first, the European Union legal framework is described and then analysis concentrates on the implementation of European law in the Republic of Lithuania. Comments and proposals are given to existing implementation problems. The conclusion emphasizes that a systematic use of all the above mentioned legal instruments is required in order to mitigate the costs of separation of ownership and control in publicly traded companies.