Darbe atlikta teorinė ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybių apžvalga. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas kurio tikslas - atskleisti tėvų savanorystės organizavimo galimybes ikimokyklinėje įstaigoje. Uždaviniai: 1. Išryškinti pedagoginio bendradarbiavimo organizavimo galimybes. 2. Atskleisti savanoriškos veiklos ypatumus. 3. Atskleisti tėvų savanorystės galimybes ikimokyklinėje įstaigoje. Tyrime dalyvavo 18 pedagogų ir 148 ikimokyklinę įstaigą lankančių vaikų tėvai. Empirinėje dalyje nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo situacija. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pedagoginio bendradarbiavimo kaip sistemos pagrindas santykiai. Pedagoginio bendradarbiavimo sistema apima ir kitas ugdymo procesui mokykloje įtakos turinčias sąveikas: mokinio ir mokinių bendruomenės, mokinio šeimos ir klasės bei mokyklos tėvų bendruomenės, taip pat pačių pedagogų bendruomenės: mokytojų tarpusavyje ir mokytojų – mokyklos administracijos. 2. Savanoriška veikla yra pelno nesiekianti, be piniginio atlygio ir neprofesinė veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje teikia naudą tėvams, mokykloms, vaikams ir bendruomenei. Tėvų savanoriavimas gali būti suskirstytas į metodinę, ūkinę, socialinę ir kūrybinę sritį. 3. Tyrimo duomenys atskleidė, kad ugdytinių tėvai savanoriauti galėtų visose keturiose veiklos srityse; metodinėje, ūkinėje... [toliau žr. visą tekstą] / In this work an academic survey on possibilities of collaboration between preschool educators and parents was carried out. Using a questionnaire we tried to analyse the possibility for parents to organize volunteering activities in a preschool facility. Tasks: 1. To highlight the possibilities of pedagogical collaboration organizing. 2. To educe the characteristics of volunteering. 3. To find out the possibility for parents to volunteer at preschool facilities. 18 preschool educators and 148 parents of children attending a preschool facility took part in this survey. In the empirical part of this survey the situation of collaboration between parents and preschool educators was discussed. The most important conclusions of this survey are these: 1. The foundation of pedagogical collaboration system is relationships. This system is as well based on the relationship between one scholar and the rest of the class, between scholar’s family and other parents of the class and school, also the relationships between educators themselves, and between educators and school’s administration. 2. Volunteering is a non-profitable, unprofessional activity without any payment, and conditions are based upon the agreement between a volunteer and the organiser of such activity. Parents’ participation in school’s activities provides benefits for the parents themselves, for schools, children and school’s community as well. Parents can volunteer in these sections: methodical, economic, social and... [to full text]

Paskutinis dešimtmetis pasižymi dinamiškais pokyčiais. Kinta žmonių gyvenimo stilius. Pasaulis įžengė į informacijos amžių, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina žinios. Sparčiai formuojasi informacinė visuomenė. Vis daugiau žmonių, dirbdami savo kasdienį darbą, naudojasi informacinėmis technologijomis. Nuolatos tobulėjančios technologijos siūlo naujus problemų sprendimo būdus, virtualios mokymosi aplinkos siūlo naujas mokymosi galimybes, internetas tampa vis aktualesniu kasdieninio gyvenimo elementu tiek darbo, tiek informacijos paieškos terpe. Šiame kontekste informacinės technologijos vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus, daro poveikį ne tik mokymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Nagrinėjant ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų informacinių technologijų naudojimo kompetencijas buvo atliktas tyrimas, kurio metu stengiamasi atskleisti esamą pedagogų ir mokyklos vadovų padėtį žinių amžiuje, ištyrinėti jų informacinių technologijų naudojimo kompetenciją, išsiaiškinti, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria šiandieniniai pedagogai ir mokyklų vadovai, numatyti kompetencijų tobulinimo galimybės. Tyrimo išvadose konstatuota, kad informacinių technologijų naudojimo kompetencija, būdama bendrosios kompetencijos dalimi yra žinių, gebėjimų, požiūrių, vertybių, asmenybės komplekso išraiška, atsiskleidžianti asmens veikloje ir turinti įtakos sėkmingiems veiklos rezultatams. Tyrimas nustatė, kad vadovų kompiuterio naudojimo įgūdžiai geresni negu pedagogų. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / As the modern world has stepped into a new age, each individual encounters still new, fast changing situations that require a fast and efficient decision making. Not an industrial but information and command in adequate benefiting from it becomes a new currency in our time. The latter situation has become an urgent one due to constantly improving information technologies that offer new ways of problem solution, determine new contents of education, open new training and learning methods. Perceiving that one of the most important characteristics of a modern manager and teacher becomes the ability to efficiently adapt information technologies in practice, the research problem has been formulated: what are the information communication competencies of managers and teachers of training institutions. In order to examine this problem, a research on competencies of the managers and teachers of training institutions has been conducted, the purpose of which is to examine competencies of managers and teachers of training institutions and to envisage the possibilities for their improvement. Having conducted the aforementioned research, the conclusions have been formulated, which state that skills of using computers and modern technologies are better developed of managers than those teachers. The research established that the part of information competence, which relates to managerial competence, is weakly developed. The latter situation determines a weak ability of managers to prepare... [to full text]

Family’s influence to the development of 2-3 year-old children musical skills in the preschool educational institutions In the master’s degree paper, family’s influence to the development of 2-3 year-old children musical skills is analyzed. Not much attention is paid to the children early musical education in Lithuanian preschool educational institutions; it is also not really effective. How to organize the children early musical education in the preschool educational institutions, how to make it more effective, how to create appropriate conditions for 2-3 year-old children musical skills development, what approaches should be used to achieve unity in musical education in a nursery school and in a family - these are the questions that formulate the topical pedagogical problem. The subject of this study is the development of 2-3 year-old children musical skills; the objective of the study is to examine the development of 2-3 year-old children musical skills with their parents’ participation in the musical education classes. The goals of the study are to analyze pedagogical, psychological, musical literature that deals with this topic; to ascertain the parents and teachers’ attitude to music lessons together with 2-3 year-old children during the musical education classes in the preschool educational institution; to create a model for 2-3 year-old children musical skills development and to check the efficiency of this model during the experiment.. The hypothesis: the child... [to full text]

Magistro darbe yra suformuluotas tikslas - diagnozuoti Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijas bei atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų požiūrį į vadovų kompetencijas. Remiantis teoriniais šaltiniais apibrėžta kompetencijos samprata. Išanalizuoti ir susisteminti Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų požiūriai į asmeninę, socialinę, profesinę, komunikacinę kompetencijas. Atskleistas vadovo darbo ir kompetencijos ryšys. Ištirta respondentų nuomonė apie vadovų turimas įsisavintas kompetencijas ir kompetencijas, kurių labiausiai trūksta vadovams. Išsiaiškinta kurios kompetencijos yra svarbiausios vadovo darbe. Tyrimo rezultatai taikytini organizuojant seminarus ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams bei vykdant ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų atrankos ir vertinimo procesus. / An objective, which is formulated in the master’s work is to diagnose the managerial competences of preschool education institutions of Šiauliai city and to reveal the attitude of managers and educators of preschool education institutions towards the managerial competences. The conception of competence was made with the help of theoretical resources. Lithuania’s and other countries’ scientists’ attitudes towards the personal, social, professional and communicative competences were analysed and systematized. The connection between a manager’s work and a competence was revealed. Respondents’ opinion about the managers’ competence, which they have attained and the competence that managers lack mostly were investigated. It was cleared which competences are most important in a manager’s work. Research results can be applied while organising seminars for the managers of preschool education institutions, also while realizing the processes of their selection and evaluation.

Visoje Europoje sutrikusio intelekto asmenys patiria išankstinį nusistatymą prieš juos bei susiduria su didelėmis kliūtimis įgyvendindami savo pagrindines žmogaus teises. Suteikti realias mokslo ir darbo galimybes sutrikusio intelekto asmenims yra itin svarbu, kad bendruomenėje jie galėtų gyventi ir dirbti kaip pilnateisiai piliečiai. Specialiojo ugdymo mokyklai tenka ypatingas vaidmuo - padėti suderinti moksleivio siekius ir galimybes bei juos pritaikyti prie nuolat besikeičiančios visuomenės socialinių ir ekonominių poreikių. Darbo tikslas – išnagrinėti nežymaus intelekto sutrikimo mokinių profesinio orientavimo organizavimą specialiojo ugdymo institucijose. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti nežymaus intelekto sutrikimo mokinių profesinio rengimo problematiką; 2. Apibūdinti socialinius – pedagoginius ir psichologinius profesinio orientavimo organizavimo aspektus, dirbant su mokiniais, turinčiais nežymių intelekto sutrikimų; 3. Apibūdinti pedagogų komandos praktinę reikšmę bei komandos darbo ypatumus, dirbant su mokiniais turinčiais nežymių intelekto sutrikimų, profesinio orientavimo kontekste; 4. Ištirti profesinio orientavimo organizavimą specialiojo ugdymo įstaigose, dirbant su mokiniais, turinčiais nežymių intelekto sutrikimų. Darbo autorė naudojo šiuos metodus: mokslinės edukologinės literatūros analizė; dokumentų analizė; anketinė respondentų apklausa; matematinė – statistinė tyrimo duomenų analizė. Pagrindinės išvados: Profesinis neįgaliųjų orientavimo organizavimas –... [toliau žr. visą tekstą] / In all over the Europe the intellectually impaired persons experience the prejudice against them and are faced with serious obstacles in exercising their basic human rights. It is especially important to provide the intellectually impaired persons with real opportunities for their studies and employment in order they could live and work in the community as full citizens. A school of special education has to play an important role – to help to reconcile the schoolchild’s objectives and possibilities and to apply them to social and economical demands of the constantly changing society. Aims of the work – to study the organization of vocational guidance for schoolchildren with mild intellectual impairment at the institutions of special education. Tasks: 1. To analyse the range of problems of vocational training of schoolchildren with mild intellectual impairment; 2. To describe the socio-pedagogical and psychological aspects of organization of vocational guidance in work with schoolchildren having mild intellectual impairment; 3. To describe practical importance of a teachers’ team and peculiarities of the team work with schoolchildren having mild intellectual impairment in the context of vocational guidance; 4. To study the organization of vocational guidance at the institutions of special education in work with schoolchildren having mild intellectual impairment. The author of the work applied the following methods: analysis of scientific educological literature; analysis of... [to full text]

Pasaulio globalizacijos procesas, Lietuvos švietimo integracija į Europos Sąjungos švietimo erdvę reikalauja ir mokyklų vadovų įvairiapusių kompetencijų, kad galėtų patenkinti bendruomenės poreikius, kurie identifikuoja ne tik mokinį, mokytoją, tėvus(globėjus), bet ir nuolat besikeičiančią fizinę ir ekonominę aplinką. Šiuolaikinei bendrojo lavinimo mokyklai yra reikalingi aukščiausios kvalifikacijos vadybos specialistai: kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir praktinių įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei vadybinius gebėjimus, darantys įtaką kaitos procesams savo mokyklose. Vykstant kaitos procesams, keičiasi ir pagrindinių mokyklų vadovai, kurie turi prisitaikyti prie kintančių švietimo reformų sąlygų, bandyti keisti patiems save bei savo institucijas. Todėl įdomu, ar pagrindinių mokyklų vadovai yra pasirengę pradėti keistis nuo savęs, keisti darbo metodus, vadovautis kitomis tiesomis, gilinti vadybos žinias ir taikyti jas nelengvame darbe. Atsižvelgiant į tai, buvo iškelta tyrimo problema. Nors apie vadovavimo stilius ir mokyklų kaitą atlikti įvairūs tyrimai, ta���iau kyla probleminių klausimų, ar pagrindinės mokyklos vadovas gali savarankiškai veikti vadovaujamos mokyklos kaitą, ar pagrindinės mokyklos vadovo vadovavimo stilius lemia pedagoginį procesą. Tyrimo objektu buvo pasirinkta – vadovavimo stilių įtaka mokyklos kaitai Tyrimo tikslas - išanalizuoti vadovavimo stilių įtakos mokyklos kaitai ypatumus Buvo iškelta hipotezė- kaip vadovo pasirinktas... [toliau žr. visą tekstą] / Process of world globalization, integration of Lithuanian education system into the European Union educational space demands from school leaders miscellaneous competences to consider to society needs, which identify pupil, parents and changing physical and economical environment. The new requirements for the system influenced the development of the management competence model. Modern school of basic education needs management specialists of highest qualification, competence, with good knowledge and practical skills who can make influence to processes in their schools. Problem of research was formulated considering the changing processes in public life and the reform of education. Was made various researches about different styles of management and school alternation, but there are problematical questions in this area. Can the leading manager of primary school independently make influence for school alternation? Did the managing style of primary school manager can influence pedagogical process? Object of research – influence of management styles for school alternation process. Aim of work – to evaluate the peculiarities of influence for managing styles on school changes: not stimulate alternation, or it is a main factor of school alternation. On purpose to unfold the main aim of research such tasks were suggested: 1. Do the theoretical analysis of managing styles. 2. Summarize influence of managing styles on school changing. 3. Explore managing styles influence on... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama, kaip ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pasireiškia organizacijos kultūra, kai ji yra pagrindas, kuris lemia organizacijos formavimąsi bei vystymąsi. Ji suteikia organizacijai unikalumo, formuoja darbuotojams tapatumo jausmą: kultūros dėka vyksta žmogaus identifikavimasis su organizacija, kurioje jis dirba, taip pat kultūra padeda ugdyti atsidavimą organizacijai, sustiprina organizacijos kaip socialinės sistemos stabilumą, formuoja ir kryptingai veikia darbuotojų požiūrį bei elgseną. / The master work examines how organizational culture comes out in the kindergardens, where it is the basis, which leads to the formation of the organization and development. It provides a unique organization, the workers form a sense of identity: due to the culture human identification is with the organization, where he works, as well as the culture helps to build commitment to the organization, enhances the organization as a social system stability, shape and act targeted employees‘ approach and behavior.

Magistro darbe yra išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai ugdymo įstaigų vadovų atliekamų valdymo funkcijų aspektai; analizuota kompetencijos samprata; aiškintasi vadybinės kompetencijos sąvoką; aptartos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijos. Remiantis teorine analize atliktas vadovų vadybinių kompetencijų tyrimas Klaipėdos regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Išsamiai išanalizuotas ikimokyklinių įstaigų vadovų ir personalo požiūris į vadovų vadybines kompetencijas. Tyrimas parodė, kad apklausti personalo nariai geriau vertina savo vadovus nei patys vadovai save. Respondentai gana aukštai vertina savo vadovų vadybinį pasirengimą, asmenines savybes bei kitas vadovui būtinas kompetencijas, taigi paneigiama autorės iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams trūksta vadybinių kompetencijų. / This master’s final paper analyses theoretical and practical works of various Lithuanian and foreign authors regarding management functions’ aspects of educational institutions heads’; analyses conception of managerial competence; discusses pre-school educational institutions heads’ competences. With reference to theoretical analysis a research of Klaipeda region pre-school educational institutions' heads was performed. During the survey personnel’s and heads’ attitude towards heads’ managerial competences was thoroughly analyzed. The research revealed that the personnel evaluated their heads better then heads themselves. Respondents gave quite high evaluations of their heads’ managerial preparation, personal characteristics and other competences which are necessary for heads, therefore a hypothesis, raised by the author, that a pre-school educational institutions’ heads lack managerial competences, was denied.

Baigiamajame magistro darbe „Ikimokyklinio amžiaus vaikų aplinkos pažinimo technologijos lauko aikštelėje“ nagrinejamos vaikų aplinkos pažinimo technologijos, lauko žaidimų erdvės ir vaikų veikla lauke. Tyrimo objektas: Aplinkos pažinimo technologijos. Tyrimo subjektas: 4- 5 metų amžiaus vaikai. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti 4-5 metų vaikų aplinkos pažinimo technologijas ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros šaltinius, siekiant išsiaiškinti gamtinės aplinkos svarbą vaikų pažinimo procese. 2. Išsiaiškinti vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 3. Išsiaiškinti kokios aplinkos pažinimo technologijos taikomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 4. Išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie aplinkos pažinimo technologijas ir jų taikymą ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 5. Atlikti statistinę duomenų analizę, pateikiant tyrimo rezultatus, bei juos apibendrinant ir interpretuojant, patikrinti keliamos hipotezės teisingumą. Tyrimo hipotezė: ikimokyklinių ugdymo įstaigų lauko aikštelėse taikomos technologijos skatina vaiko pažintinę veiklą bei turtina jos procesą. Darbas pristato tris tyrimus: Tikslinio pokalbio metu buvo siekiama išsiaiškinti kokią pažinimo veiklą dažniausiai vaikai renkasi ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. Siekiant išsiaiškinti 4-5 metų amžiaus vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinės... [toliau žr. visą tekstą] / In the Final Master‘s Thesis „ Environmental Cognition Technologies for Preschool Age Children on the Outdoor Site of a Preschool Education Institution“ , the environmental cognition technologies, the areas for outdoor games and the outdoor activities of chilkdren are discussed upon. The subjects of the research are children in the age of 4-5 years. The goal of the research: to clear up the environmental cognition technologies for 4-5 year children on the outdoor site of a preschool education institution. The tasks of the research include: 1. To analyze scentific literature in pedagogy and psychology for elucidation of the importance of the natural environment in the cognitive process of children. 2. To clear up the cognitive activities of children on the outdoor site of a preschool education institution. 3. To clear up the environmental cognition technologies applicable on the outdoor site of a preschool education institution. 4. To clear up the opinion of pedagogues on the environmental cognition technologies and their application on the outdoor site of a preschool education institution. 5. To carry out statistical data analysis upon provision of the results of the research and their generalization and interpretation; to check the correctness of the hypothesis. The hypothesis of the research: the technologies applied on the outdoor site of a preschool education institution stimulate cognitive activities of the children and enrich its process. The Thesis presents three... [to full text]

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga – institucija, kuri daro įtaką socialinei ir emocinei vaiko raidai, kur tėvų auklėjamąsias pareigas pratęsia kvalifikuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Ikimokyklinės institucijos yra atsakingos už vaiko socializaciją, kokybišką priežiūrą ir ugdymą, tačiau tėvai ir pedagogai ne visada atsižvelgia į vaiko gebėjimus, poreikius, nes tam pritrūksta laiko ir neretai žinių. Auklėtojai nesimoko tokių programų, kurios suteiktų tam tikrų gebėjimų tinkamam socialiniam ugdymui. Socialinis pedagogas - tai kompetentingas asmuo, kuris gali dirbti ikimokyklinėse institucijose bei sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. / Pre-school education institution – an institution, which affects social and emotional development of the child, where educational responsibilities of parents are extended by qualified pre-school educators. Pre-school institutions are responsible for child's socialization, quality of care and education, but parents and educators do not always take into account child's abilities and needs, because of lack of time and knowledge. Educators do not learn from socialization programs, which could give them proper social skills development. Social educator - a competent person, who can work in pre-school education institutions and facilitate child's socialization, allow early prevention and social pedagogical rehabilitation.