The issues of translation theory and practice are of great interest in Lithuania as well as in other countries. Researches on translation theory and practice have become even more relevant for Lithuania with its joining the European Union (EU). The aim of the research is to discuss the issue of eurojargon (specific formal language used in the EU institutions) in the aspect of translation. The paper presents theoretical background on this EU language, along with a detailed overview of its concept, major conflicts and differences on it, and its characteristics. This master’s final paper presents a lot of EU terms and their Lithuanian translation equivalents illustrating translation problems, which are encountered when translating the EU documents, and the influence of eurojargon on the Lithuanian language. It also presents the analysis of 700 English-Lithuanian EU terms within the framework of the theory of linguistic relativity. The paper presents an investigation, its results, and the reasons for informants’ incorrect translation.

Ce travail contient l’analyse de la traduction des noms (substantifs) de la langue source (français) en langue cible (lituanien), et surtout leur détermination, de leurs transformations possibles dans la traduction, des moyens que le traducteur choisit pour les transmettre en traduction. D’après l’analyse il a été aperçu que les déterminants sont transposés par les pronoms ou ils sont exprimés par certains cas. Parfois les déterminants, surtout des articles définis, acquièrent la forme pronominale. Il y avait des situations où le traducteur a accordé une autre forme : il a traduit en d’autre partie du discours, par exemple, en adverbe, en participe passé ou en préposition. Les noms étaient plus flexibles pour la variation. Le traducteur a pu les traduire en verbe, en participe ou en gérondif, en adjectif, en pronom, en adverbe. Il y avait des situations où les noms ont possédé dans la langue cible la forme dérivée et surtout il acquiert une forme diminutive grâce aux adjectifs qui expriment la petitesse, la jeunesse, la beauté, la douceur : petit, jeune, joli. En ce qui concerne le nom, il peut être transmis non seulement en un mot, mais aussi en groupement des mots. Le nom propre peut parfois remplir la fonction de nom commun pour indiquer le type d’homme qui lui ressemble. / Šiame darbe analizuojami prancūzų kalbos daiktavardžių ir jų determinantų vertimų ypatumai į lietuvių kalbą, galimos transformacijos vertime, kokius būdus pasirenka vertėjas, norėdamas juos perteikti vertime. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad daiktavardis verčiamas veiksmažodžiu, dalyviu, pusdalyviu, būdvardžiu arba prieveiksmiu. Buvo pastebėta, kad daiktavardžiai, vartojami kartu su mažybiniais-maloniniais būdvardžiais, lietuviškame vertime įgyja mažybinę formą arba naują reikšmę, kurią nulemia kontekstas. Vertime vienažodį daiktavardį taip pat gali atitikti žodžių grupė. Tikrinis daiktavardis gali virsti bendriniu daiktavardžiu, norint pabrėžti asmens tipą, į kurį veikėjas panašus. Determinantų vertimas yra sudėtingas, nes lietuvių kalbai ši kategorija nėra būdinga, todėl vertėjas priverstas išieškoti priemonių, juos pakeisti arba praleisti (dažniausiai dėl lietuvių kalbos normų). Buvo pastebėta, kad determinantai lietuvių kalboje keičiami į įvardžius, prieveiksmius, dalyvius, prielinksnius arba išreiškiami linksniais. Kai kuriais atvejais žymimasis artikelis prieš būdvardį įgydavo įvardžiuotinę formą. / In this work “Rendering of definite/indefinite noun category of the French language into the Lithuanian language” is analysed the translation of the French nouns and determiners into the Lithuanian, their possible transformations in the translation and which ways the translator chooses to transfer them to the translation. After the analyze it was discovered that the noun can be translate into verb, participle, half-participle, adjective or adverb. It was observed that the noun with the adverbs which express the smallness, the endearment, gets a diminutive form or a new sense. A one-word noun can be translated into word group. The proper noun can be the common noun to accentuate the type of the person. The translation of the determiners into Lithuanian is difficult, because the Lithuanian doesn’t have this category and a translator must find the other ways or leave out. It was observed that the determiners were change by adverb, pronoun, prepositional or case in the Lithuanian. Sometimes the definite article before adjective gets the pronominal form.

This comparative study analyzes the translation of proper names found in the Lithuanian and Polish versions of Jerome K. Jerome’s Three Men on the Bummel. The analysis is preceded by the discussion of the status of proper names in the English language and their function in the text, later, the various basis for their classification are presented. Further, the treatment of the foreign proper names in the Polish and the Lithuanian language is taken into consideration as the grammatical rules often influence the choices of translators. As various scholars label the similar translation procedures differently, a review of solutions in translating proper names is carried out. In result, for the sake of clarity, the translation strategies proposed by Eirlys E. Davies (preservation, localization, addition, globalization, transformation, omission and creation) (2003) serve as the basis for this comparative analysis. As this thesis aims to reveal the tendencies in translating proper names in the Lithuanian and Polish languages, the Lithuanian translation of Jerome K. Jerome’s Three Men on the Bummel, done by Jonas Čeponis and titled Trise dviračiais (2005) is compared to the Polish ones produced by Jolanta Plakwicz as Trzej panowie na rowerach (1992) and Piotr J. Szwajcer as Trzech panów w Niemczech (tym razem bez psa) (2007). In result, the analysis and statistical representation of strategies applied to the translation of personal, object and geographical names reveal the existing... [to full text] / Šio darbo tikslas – išanalizuoti tikrinių daiktavardžių iš Jerome K. Jerome romano „Three Men on the Bummel“ vertimų būdus, kuriuos pasirinko lietuvių ir lenkų vertėjai. Darbe apžvelgiama tikrinių daiktavardžių vieta anglų kalbos gramatikoje, jų funkcijos tekste bei aptariama įvairi jų klasifikacija. Atsižvelgiama į kitų kalbų tikrinių daiktavardžių pateikimo taisykles lietuvių ir lenkų kalbose, kurios gali įtakoja vertėjų pasirinkimą. Kadangi mokslininkai skirtingai įvardija panašias vertimo procedūras, šios analizės pagrindą sudaro Eirlys E. Davis (2003) pasiūlytos strategijos, kuriomis remiantis tikrinių daiktavardžių vertimas Jonas Čeponio „Trise dviračiais“ (2005) lyginamas su Jolanta Plakwicz vertimu „Trzej panowie na rowerach“ (1992) ir Piotr J. Szwajcer „Trzech panów w Niemczech (tym razem bez psa)“ (2007). Atliktos analizės ir statistinių duomenų pagrindu teigiama, jog tiek lietuvių, tiek lenkų kalboje įžvelgiamos tam tikros vertimo tendencijos. Lietuvių vertėjas dažniau tikrinius daiktavardžius pateikia pagal lietuvių kalbos fonetikos ir morfologijos taisykles, todėl lietuvių skaitytojams jų tartis problemų nesukelia. Lenkų skaitytojams dažniau pateikiami tikriniai daiktavardžiai originalia (kitos kalbos) rašyba, kurie tik priderinti prie lenkų kalboje galiojančių linksniavimo dėsnių. Pastebima, jog lietuvių vertėjas dažnai papildomą informaciją pateikia išnašose. Praleistų, sukurtų, globalizuotų ar pakeistų tikrinių daiktavardžių skaičius minėtuose vertimuose yra... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais. Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba. Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti. Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas. Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns. This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian. The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research. In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed. Conclusions and some recommendations... [to full text]

This thesis focuses on the way in which slanguage, treated as a way of characterization, is rendered in the Lithuanian translation of Marian Keyes’s chick lit novel Anybody Out There (2006) by Regina Šeškuvienė (2007). The main characters in the novel are women who use slang words and swear words in different situations both at work and their personal lives. In this respect, these women are different from traditional heroines of the romance who tend to use language in a traditionally feminine way, i.e. their language is polite and suited to reflect their impeccably feminine character. Swear words for heroines of chick lit serve as a means to express their oftentimes excessive and not always socially approved emotions and attitudes. The use of proper and specific slang helps them to make their conversations sound informal, to show familiarity and friendliness and to speak about uncomfortable issues such as sexual orientation or drug addiction. Slanguage becomes a significant means of characterization in Anybody Out There. Therefore, the aim of this thesis is to analyse how the use of language by female characters reveals their character in the source text and in the target text and how slanguage as a means of characterization functions in the Lithuanian translation of the novel. The thesis consists of two main parts, theoretical and analytical. The material and the aim of the thesis are presented in the introduction. Chapter two presents the theoretical background of the... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos slengo kalbos kaip charakterizavimo priemonės vertimo strategijos airių rašytojos Marian Keyes „chick lit“ romano „Ar ten kas nors yra?“ („Anybody Out There“, 2006 m.) lietuviškame vertime. „Ar ten kas nors yra?“ 2007 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Regina Šeškuvienė. Pagrindinės romano herojės yra moterys, kurios įvairiose gyvenimo situacijose vartoja slengo žodžius ir keiksmažodžius. Šiuo aspektu jos yra nutolusios nuo tradicinių romano herojų, kurios vartojo gražią, taisyklingą kalbą. „Chick lit“ žanro moterims keiksmažodžiai yra būdas išreikšti savo požiūrį, jausmus ir emocijas. Paprasto ir specifinio slengo žodžių vartojimas joms padeda išvengti formalumo pokalbiuose, parodyti draugiškumą, familiarumą bei leidžia nevaržomai kalbėti tokiomis nepatogiomis temomis kaip seksualinė orientacija ar priklausomybė narkotikams. Slengo kalba romane „Ar ten kas nors yra?“ tampa svarbia herojų charakterizavimo priemone, todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip romano herojų kalba atskleidžia jų charakterį originaliame tekste ir vertime. Šį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – teorinė ir praktinė analizės. Darbo tyrimo medžiaga ir tikslas yra pristatomi įžangoje. Antrą teorinės dalies skyrių sudaro keturi poskyriai, kuriuose aptariama slengo kilmė, apibrėžimas, slengui būdingi požymiai, slengo funkcijos ir slengo kalbos klasifikacija. Šiame skyriuje taip pat yra apžvelgiamos slengo kalbos vertimo problemos ir vertimo strategijos. Trečiame skyriuje... [toliau žr. visą tekstą]

Segmentation is a widely used paradigm in text processing. Rule-based, statistical and hybrid methods are employed to perform the segmentation. This dissertation introduces a new type of segmentation - collocation segmentation - and a new method to perform it, and applies them to three different text processing tasks. In lexicography, collocation segmentation makes possible the use of large corpora to evaluate the usage and importance of terminology over time. Text categorization results can be improved using collocation segmentation. The study shows that collocation segmentation, without any other language resources, achieves better results than the widely used n-gram techniques together with POS (Part-of-Speech) processing tools. Also, the preprocessing of data with collocation segmentation and subsequent integration of these segments into a Statistical Machine Translation system improves the translation results. Diverse word combinability measures variously influence the final collocation segmentation and, thus, the translation results. The new collocation segmentation method is simple, efficient and applicable to language processing for diverse applications. / Teksto skaidymo įvairaus tipo segmentais metodai yra plačiai naudojami teksto apdorojimui. Segmentuojant naudojami tiek statistiniai, tiek formalieji metodai. Disertacijoje pristatomas naujas segmentavimo tipas ir metodas - segmentavimas pastoviaisiais junginiais - ir pateikiami taikymai įvairiose teksto apdorojimo srityse. Taikant pastoviųjų junginių segmentavimą leksikografijoje atskleidžiama, kaip objektyviai ir greitai galima analizuoti labai didelius tekstų archyvus aptinkant vartojamą terminiją ir šių automatiškai identifikuotų terminų svarbumą ir kaitą laiko tėkmėje. Ši analizė leidžia greitai nustatyti svarbius metodologinius pokyčius mokslinių tyrimų istorijoje ir nustatyti pastarojo meto aktualias tyrimų sritis. Tekstų klasifikavimo taikyme atskleidžiama, kaip taikant segmentavimą pastoviaisiais junginiais galima pagerinti tekstų klasifikavimo rezultatus. Taip pat, pasitelkiant segmentavimą pastoviaisiais junginiais, atskleidžiama, kad nežymiai galima pagerinti statistinio mašininio vertimo kokybę, ir atskleidžiama įvairių žodžių junglumo įverčių įtaka segmentavimui pastoviaisiais junginiais. Naujas teksto skaidymo pastoviaisiais junginiais metodas atskleidžia naujas galimybes gerinti teksto apdorojimo rezultatus įvairiuose taikymuose ir įvairiose kalbose.

Teksto skaidymo įvairaus tipo segmentais metodai yra plačiai naudojami teksto apdorojimui. Segmentuojant naudojami tiek statistiniai, tiek formalieji metodai. Disertacijoje pristatomas naujas segmentavimo tipas ir metodas - segmentavimas pastoviaisiais junginiais - ir pateikiami taikymai įvairiose teksto apdorojimo srityse. Taikant pastoviųjų junginių segmentavimą leksikografijoje atskleidžiama, kaip objektyviai ir greitai galima analizuoti labai didelius tekstų archyvus aptinkant vartojamą terminiją ir šių automatiškai identifikuotų terminų svarbumą ir kaitą laiko tėkmėje. Ši analizė leidžia greitai nustatyti svarbius metodologinius pokyčius mokslinių tyrimų istorijoje ir nustatyti pastarojo meto aktualias tyrimų sritis. Tekstų klasifikavimo taikyme atskleidžiama, kaip taikant segmentavimą pastoviaisiais junginiais galima pagerinti tekstų klasifikavimo rezultatus. Taip pat, pasitelkiant segmentavimą pastoviaisiais junginiais, atskleidžiama, kad nežymiai galima pagerinti statistinio mašininio vertimo kokybę, ir atskleidžiama įvairių žodžių junglumo įverčių įtaka segmentavimui pastoviaisiais junginiais. Naujas teksto skaidymo pastoviaisiais junginiais metodas atskleidžia naujas galimybes gerinti teksto apdorojimo rezultatus įvairiuose taikymuose ir įvairiose kalbose. / Segmentation is a widely used paradigm in text processing. Rule-based, statistical and hybrid methods are employed to perform the segmentation. This dissertation introduces a new type of segmentation - collocation segmentation - and a new method to perform it, and applies them to three different text processing tasks. In lexicography, collocation segmentation makes possible the use of large corpora to evaluate the usage and importance of terminology over time. Text categorization results can be improved using collocation segmentation. The study shows that collocation segmentation, without any other language resources, achieves better results than the widely used n-gram techniques together with POS (Part-of-Speech) processing tools. Also, the preprocessing of data with collocation segmentation and subsequent integration of these segments into a Statistical Machine Translation system improves the translation results. Diverse word combinability measures variously influence the final collocation segmentation and, thus, the translation results. The new collocation segmentation method is simple, efficient and applicable to language processing for diverse applications.

The Master Thesis “Translation Strategies Used in Translating Tess Gerritsen’s Medical Thrillers: Paulina Kruglinskienė’s Translation of the Novel The Surgeon and Jonas Čeponis’ Translation of the Novel Life Support” analyses two novels written by Tess Gerritsen (The Surgeon and Life Support) and their Lithuanian translations by Paulina Kruglinskienė and Jonas Čeponis. The following hypothesis was raised: translation by using an equivalent item and low localization strategy are the most popular and useful translation strategies in translating medical terminology. The aim of this paper is to find out what translation strategies are the most popular while translating medical terminology in Paulina Kruglinskienė’s and Jonas Čeponis’ translations of Tess Gerritsen’s medical thrillers. These particular translators were chosen for this analysis due to the following reasons: they are the main translators of Tess Gerritsen’s novels into the Lithuanian language (both have transated six novels each), what is more, they both have medical background as well as long experience in translation. The purpose of this paper is to find out whether Paulina Kruglinskienė and Jonas Čeponis use similar translation strategies while translating medical terms into the Lithuanian language and how these strategies influence the quality of translation. The theoretical part analyses various aspects related with the translation of Tess Gerritsen’s medical thrillers: genre theory, features of thriller... [to full text] / Baigiamajame Magistro darbe “Tess Gerritsen medicininių trilerių “Chirurgas” ir “Užkratas” vertimų analizė: Paulinos Kruglinskienės ir Jono Čeponio vertimai” analizuojami du šios rašytojos romanai ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Buvo iškelta hipotezė, kad tikslus atitikmuo (equivalent) ir angliškų terminų vertimas, pakeičiant tik nelietuviškas raides ir galūnes šitaip pritaikant juos prie lietuvių kalbos taisyklių (low localization) yra pagrindinės medicininių terminų vertimo strategijos. Šio darbo tikslas yra sužinoti, kokias vertimo strategijas naudoja Paulina Kruglinskienė ir Jonas Čeponis, versdami Tess Gerritsen medicininius trilerius. Šie du vertėjai buvo pasirinkti dėl kelių priežasčių: jie abu yra pagrindiniai Tess Gerritsen medicininių trilerių vertėjai į lietuvių kalbą (abu yra išvertę po šešis šios autorės romanus), abu vertėjai turi medicininį išsilavinimą ir didelę vertimo patirtį. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar šie vertėjai naudoja panašias vertimo strategijas medicininiams terminams versti, ar ne ir kokią įtaką tam tikrų vertimo strategijų pasirinkimas turi vertimo kokybei. Teorinėje dalyje yra analizuojami įvairūs aspektai, susiję su Tess Gerritsen medicininių trilerių vertimu: žanras, trilerio žanras, jo požanriai, medicininių trilerių bruožai ir savybės, medicininės terminologijos ištakos ir pagrindiniai terminų vertimo sunkumai bei Eirly E. Davies vertimo strategijos, pagal kurias buvo grupuojami medicininiai terminai ir medicininių terminų ištakos... [toliau žr. visą tekstą]

Over a thousand English metaphorical business terms collected from Longman Business English Dictionary, Dictionary of Economics, Macmillan Dictionary of Modern Economics and The Encyclopedical Lithuanian-English Dictionary of Banking and Commerce are analyzed in the Master’s thesis. Since often the same English terms can have multiple equivalents in Lithuanian language, it is essential to choose and consistently use the same terminology when translating. However, the analysis of authentic contemporary translations of such terms collected from Translation Memory of the European Commission's Directorate General for Translation and Donelaitis Parallel Corpus demonstrates that this rule is often ignored and various translation strategies are employed. Furthermore, multitude of proposed translations of such terms in the dictionaries shows that Lithuanian business terminology is still under development, but tendency not to preserve metaphoricity can be observed. / Magistro darbe nagrinėjama daugiau kaip tūkstantis metaforinių anglų kalbos verslo terminų, surinktų iš Longman Business English Dictionary, Ekonomikos terminų žodyno, Aiškinamojo ekonomikos anglų-lietuvių kalbų žodyno bei Lietuvių-anglų kalbų aiškinamojo bankinių ir komercinių terminų žodyno. Kadangi neretai tie patys angliški terminai lietuvių kalboje gali turėti kelis atitikmenis, verčiant ypač svarbu pasirinkti ir nuosekliai vartoti vienodą terminiją. Tačiau šiuolaikinių tokių terminų vertimų, surinktų iš Europos Komisijos generalinio vertimo direktorato vertimų atminčių bei Donelaičio lygiagrečiojo tekstyno, analizė rodo, kad ši taisyklė dažnai ignoruojama ir taikomos įvairios vertimo strategijos. Be to, žodynuose siūloma tokių terminų vertimų gausa rodo, kad lietuviškoji verslo terminija dar nėra nusistovėjusi, bet pastebima tendencija atsisakyti metaforiškumo.

Iki 2003 m. LR BK normose buvo numatytas, tik žmogaus laisvės pasirinkti buvimo vieta varžymas. Tuo tarpu kėsinimasis i žmogaus laisvę pasirinkti, elgesio varianta LR BK išvis nebuvo reglamentuotas. 2003 m. įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui, jo 148 str. buvo numatyta nauja nusikalstamos veikos sudėtis - žmogaus veiksmų laisvės varžymas. Naujas požiūris į žmogaus laisvę atitiko visuomeninių santykių realijas ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, tačiau šios normos taikymas tapo problematiškas dėl jos naujumo ir požymiu neaiškumo. Šiame darbe atskleidžiama žmogaus veiksmu laisvės samprata įvairiu istoriniu laikotarpiu. Pateiktas šios sampratos filosofinis ir teisinis aiškinimas. Aptariamos teisinės žmogaus veiksmų laisvės sampratos ištakos, teisinio apibrėžtumo būtinumas ir įstatyminis šios sampratos reglamentavimas, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, bei tarptautiniuose teisės aktuose. Nurodomi žmogaus veiksmų laisvės sampratos teisinio reglamentavimo trūkumai Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbe pateikta šiuo metu galiojančios LR BK 148 str. normos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių analizė. Šios normos teisinio vertinimo ypatumai atskleisti analizuojant ryšius su kitomis, savo sudėties požymiais panašiomis nusikalstamomis veikomis. Normos teisinio įvertinimo problemos aptariamos ne tik moksliniu, teisminiu aiškinimu, tačiau panaudota ir teismų praktikos pavyzdžiai. Darbe pateikta žmogaus veiksmų laisvės varžymo normos... [to full text] / Until the year 2003, only the restriction on a person’s freedom to choose the place of residence was provided for in the Criminal Code of the Republic of Lithuania, whereas the infringement of a person’s freedom of action was not regulated at all. In 2003, when the new Criminal Code became effective, a new criminal act – the restriction on a person’s freedom of action was established in Article 148 of the Code. A new approach towards the freedom of a person was in line with the currently existing public relations and international Lithuanian covenant but the application of this norm was quite complicated due to the fact that it was new and its elements were not clearly defined. This paper reveals the understanding of a person’s freedom of action in various historical periods. A philosophical and legal definition and explanation of this concept is presented here. The beginnings of legal understanding of a person’s freedom of action, the necessity for a legal definition and statutory regulation of this concept not only in the Lithuanian but also in foreign criminal laws and international legal acts are discussed. The shortcomings of legal regulation of the concept of a person’s freedom of actions in the Lithuanian criminal laws are highlighted. The analysis of objective and subjective elements of the norm, stipulated in the currently effective Article 148 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, is presented in this paper. The specific features of legal appraisal... [to full text]