The aim of this work is to assess the peculiarity and aggressiveness of adolescent‘s personality identity and the connection of their manifestation.

Šio darbo tikslas - išsiaiškinti, kokiais būdais galima būtų sumažinti paauglių agresiją laisvalaikio centre. Surinkta informacija apie 20 vaikų, lankančių laisvalaikio centrą. Jų amžius 9– 13 metų vaikai. Moksleiviai buvo grupuojami atsižvelgiant į lytį, bei pastebėtas agresyvaus elgesio apraiškas. Taip pat buvo apklausta 11 laisvalaikio centro darbuotojų bei 4 pradinės mokyklos mokytojai. Siekiant atskleisti vaikų, lankančių laisvalaikio centrą, agresyvių poelgių apraiškas, bei jų mažinimo galimybes naudoti du kokybinio tyrimo metodai – pusiau standartizuotas ir ekspertų interviu, kai pagrindiniai klausimai užtikrina interviu pradžią ir vyksmą. Tyrimo pradžioje atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio metu pakoreguotas sudarytas klausimynas - klausimai labiau susieti su priekabiavimo problema. Gauti rezultatai parodė, kad apie 70% laisvalaikio centrą lankančių moksleivių yra įsitraukę į priekabiavimo reiškinį – patiria priekabiavimą arba priekabiauja patys. Laisvalaikio centrą lankančių vaikų, patiriančių priekabiavimą, savęs vertinimas žemesnis, nei priekabiavimo nepatiriančių vaikų. Yra ryšys tarp laisvalaikio centro lankančių vaikų agresyvių poelgių ir prievartos šeimoje patyrimo – priekabiaujantys prie bendraamžių vaikai dažniau iš savo tėvų patiria agresiją ar prievartą. Vaikų agresyvumas laisvalaikio centre pasireiškia nuolat. Yra išskiriami tokie priekabiavimo būdai: verbalinis priekabiavimas (prasivardžiavimas, negatyvūs komentarai, gąsdinimas)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to clarify the methods of teenagers’ aggression reduction in leisure center. The information has been gathered about twenty children who come to the leisure center. The age ranges from nine to thirteen years. The students have been grouped according to the sex and the noticed manifestation of aggressive actions. Eleven staff members of leisure center and four teachers of primary school have also been questioned. Seeking to discover children’s manifestation of aggressive actions and reduction methods there have been used two qualitative research methods – half standardized and experts’ interview – when the main questions guarantee the start and ending of the interview. In the beginning of the research there has been made an exploratory survey, which gave the possibility to correct the questionnaire – questions have been made more related to the problem of harassment. The results of the research have shown that about 70 per cent of students who come to the leisure center are involved into the phenomena of harassment – they harass or experience harassment. Self estimation of the children who visit leisure center and experience harassment is lower comparing with those who do not experience it. There has been detected the connection between the manifestation of children’s aggressive actions and the experience of coercion in their families. The teenagers who harass to their peers often experience aggression and harassment from their parents. The aggression... [to full text]

Valstybė, vykdydama nusikaltimų kontrolės ir prevencijos funkcijas, nepajėgi numatyti ir užkardyti kiekvieną konkretų nusikaltimą, taip pat negali padaryti to, kas neįmanoma – apsaugoti kiekvieną individą kiekvienu jo gyvenimo momentu. Asmens teisė į būtinąją gintį yra išvestinė iš Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių į gyvybę (21 str.), į laisvės ir asmens neliečiamybę (20, 21 str.), nuosavybės ir būsto neliečiamybę (23, 24 str.), kitų prigimtinių teisių ir yra šių teisių gynimo priemonė. Taip pat teigiama ir Europos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių į gyvybę (2 str.), kiekvienas turi teisę į pagarbą jo fizinei ir protinei neliečiamybei (3 str.), kiekvienas turi teisę į laisvę ir asmens saugumą (6 str.). Kiekvienas mūsų, nepaisant socialinės padėties, esame suinteresuoti gyventi saugioje visuomenėje. Nusipirkti ginklą šiandien nėra labai sudėtinga. Vertinant ginklų gausą, nesunku nuspėti, kad ne visi jų savininkai supranta atsakomybę. Ginklavimasis visų asmens ir turto saugumo problemų neišsprendžia, nors turi neabejotiną prevencinę naudą. Asmuo, įsigydamas ginklą, įgyja ne vien daiktą, jis kartu prisiima ir didelę atsakomybę: įgijęs ginklą, jis privalo užtikrinti, kad su juo bus saugiai elgiamasi, kad ginklas nepateks į svetimas rankas ir, naudojantis įgytu ginklu, bus išvengta nelaimingų atsitikimų. Todėl ginklų ir šaudmenų įgijimas, bet koks disponavimas jais yra griežtai reglamentuoti teisės aktais. Tyrimo problema: dabartinėje Lietuvoje nemažėja agresyvumo... [toliau žr. visą tekstą] / Executing the functions of control and prevention of crimes the state is not able to foresee and prevent each certain crime as well as to do what is impossible, i.e. to protect each individual at each moment in his life. A person’s right to mandatory defence is a derivative from the human right to life (art. 21), freedom and personal immunity (art. 20, 21), property and home immunity (art. 23, 24) established in the Constitution, other natural rights and is the means of defence of these rights. It is also stated by the human rights to life established in the European Constitution (art. 2), that everybody has a right to respect of his physical and mental immunity (art. 3), everybody has a right to freedom and personal safety (art. 6). Regardless of the social status each of us is interested in living in a safe society. To buy a gun nowadays is not very complicated. Evaluating the abundance of guns it is not very difficult to guess that not all of their holders understand the responsibility. The armament does not solve all the personal and property safety problems even though it has undeniable preventive benefit. A person obtaining a gun obtains not only a thing, he also takes a great responsibility: obtaining a gun he must ensure that it shall be used safely, the gun does not get into the other hands and using a gun accidents shall be avoided. Therefore, acquisition of guns and ammunition, any disposal of them is strictly regulated by the legislation. The problem of the... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti ar nuteistųjų asmenybės bruožų, agresyvumo ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas siejasi su agresijos apraiškomis nusikaltimo metu. Tyrime dalyvavo 197 vyrai (nuteistieji), kurių vidutinis amžius 26,87 metų. Tiriamuosius sudarė 108 Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų nuteistieji, kurių vidutinis amžius 25,04 metai ir 89 Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų nuteistieji, kurių amžiaus vidurkis – 29,09 metai. Jauniausias tiriamasis 18 metų, o vyriausias 60. Asmenybės bruožų įvertinimui buvo naudojamas H. ir S. Eysenck klausimyno lietuviškas variantas, kurį sudaro 101 teiginys, agresyvumui įvertinti - A.Bass – Darki klausimynas, alkoholio vartojimui – CAGE skalė, o rūkymo ir narkotinių medžiagų vartojimo įvertinimui buvo įtraukti atskiri klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrų grupės psichotiškumo, ekstraversijos ir neurotiškumo skalių vidurkiai yra aukštesni už normas lietuviškoje populiacijoje, tuo tarpu melo skalės vidurkis yra mažesnis už normos. Taip pat pastebėta, jog nuteistieji su labiau išreikštu agresyvumu pasižymi aukštesniais psichotiškumo ir ekstraversijos rodikliai, o aukštesni neurotiškumo rodikliai siejasi su aukštu agresyvumu ir priešiškumu. Nuteistieji intensyviau vartojantys opiodus, haliucinogenus, stimuliantus, slopinančias medžiagas ir alkoholį ir narkotines medžiagas (polinarkomanija) kartu yra aukštesnio psichotiškumo. Tuo tarpu aukštesnio neurotiškumo nuteistieji intensyviau rūko ir vartoja alkoholį. Intensyviau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to determine whether the convicts of personality traits, of aggression and use of addictive substances related to criminal aggression. The subjects of the study were 197 men (convicts), with a mean age of 26.87 years. The research included 105 convicts in Pravieniskes penitentiary No. 1 and 89 convicts in Pravieniskes penitentiary No.3. Age of participants was from 18 to 60 years old. Lithuanian version of H. and S. Eysenck personality (EPQ) was used. Respondents were asked to fill in the form of 101 questions. Assess the aggression was used A. Bass - Dark questionnaire and assess the alcohol consumption - CAGE scale. Smoking and drug use were included in the assessment of individual issues. The results of the study showed that men's group of psychoticism, extraversion and neuroticism scales are higher than average rates of the Lithuanian population, while the scale lies below the average rate. It was also noted that inmates with more aggressiveness expressed have higher rates of psychoticism and extraversion, and higher neuroticism indicators associated with high aggressiveness and hostility. Convicts step using opiates, hallucinogens, stimulant, suppress substances and alcohol and drugs with a higher psychoticism. Meanwhile, higher neuroticism convicts intensify smoking and use alcohol. The more intensive use alcohol is more pronounced condemnation of extraversion. The inmates who more intensive use alcohol, kanabinoid, hallucinogens, stimulant and... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikų ir paauglių netinkamas elgesys turi palankiausią ekonominę, socialinę, teisinę, kultūrinę terpę progresuoti. Viena iš pagrindinių emocinių ir elgesio sutrikimų – vaikų agresija. Neretai mokykloje susidaro sąlygos reikštis agresyviai elgsenai. Todėl jau pačioje problemos užuomazgoje labai svarbu pradėti darbą su elgesio problemų turinčiais vaikais. Užkirsti kelią šiam procesui ar jį pašalinti galima taikant efektyvius darbo metodus. Pagalbą pedagogams teikia dirbantys socialiniai pedagogai. Tyrimo problema: Kaip pedagogai supranta agresyviai elgtis linkusius paauglius ir galima jų elgsenos kaita ugdymo procese. Tyrimo objektas: Pedagogų požiūrio ypatumai į agresyvios elgsenos paauglius ir elgsenos kaitos galimybės pedagoginiame procese. Tyrimo hipotezė: Remiantis subjektyviu pedagogų agresyviai linkusių elgtis vaikų vertinimu darbe, galima efektyviai spręsti elgsenos kaitos problemas. Tyrime dalyvavo 40 Tauragės rajono pedagogų. Magistro darbe naudoti dviejų tipų metodai: Kiekybiniu metodu, stengtąsi pažvelgti į problemą. Tikslas: Pedagogo požiūrio į vaikų, turinčių elgesio sutrikimų situacijos analizė. Tyrimo duomenys apdoroti SPSS programine įranga, aprašomosios statistikos būdu. Tyrimo rezultatai atskleidė faktą, kad: . ● Elgesio problemos ypatingai išryškėja pradinėse klasėse. ● Elgesio problemų turintys mokiniai turi ypatingą poveikį jaunesnio amžiaus pedagogų darbingumui. ● Pedagogai teigimu, mokinio nepageidaujamą elgesį galima... [toliau žr. visą tekstą] / The misbehavior of children/teenagers has got sympathetic economic, social, juristic, cultural situation to progress. Very often the conditions to aggressive behavior form at school. It is very important to start preventive work with children aggression at the very beginning. Effective techniques can help to solve this problem. Research problem: how do teachers understand aggressive teenagers and the changing of their behavior in the teaching process. Research object: teachers’ attitude towards the teenagers aggression and the possibility to change their behavior in the teaching process. 40 educators of Tauragė district took place in the research. Methods which were used in the Master’s work: ● quantitative analysis. The aim: the attitude of teachers towards children who has got the embarrassment of behavior.The information of the research was computerized using SPSS software, in a descriptive statistic way. The facts suggest that: * the problems of behavior display in particular in primary school; * the students having the problems of behavior do special influence on efficiency of young teachers; * in teachers view the objectionable behavior of students can be influenced by pedagogical means; * the teachers work individually with the children having emotional and behavior problem; ● qualitative analysis. The aim: the operationalisation of aggressive behavior as a phenomenon. The possibility of changing the behavior in the teaching process. The facts suggest... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų savigarbos, agresyvumo ir streso įveikos sąsajas. Tyrime dalyvavo 161 asmuo – 86 vyrai (53,4 proc.) ir 75 moterys (46,6 proc.). Tiriamąją grupę sudarė 78 reabilitacijoje besigydantys pacientai. Palyginamąją grupę sudarė 83 sveiki asmenys. Tiriamųjų amžiaus svyravo nuo 19 iki 75 metų (50,81 ± 12,75). Tyrimo metu išanalizuotos streso įveikos, savigarbos ir agresyvumo charakteristikos bei sąsajos abejose grupėse. Tiriamųjų streso įveikos strategijų įvertinimui naudota Ž. Grakausko ir G. Valicko sudaryta streso įveikos vertinimo metodika. Tiriamųjų savigarbai nagrinėti naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale). Agresyvumo analizei tiriamiesiems buvo pateiktas A. Bass - Darki klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų, sergančių ŠKL, savigarbos rodikliai žemesni nei sveikų respondentų. Nėra skirtumo tarp sergančių ŠKL ir sveikų tiriamųjų fizinės ir verbalinės agresijos charakteristikų. Sergantieji ŠKL ir sveiki tyrimo dalyviai vienodai dažnai naudoja vengimo ir su socialine parama susijusias streso įveikos strategijas. Tiriamųjų, sergančių ŠKL, į problemą orientuotų streso įveikos strategijų naudojimas nesusijęs su savigarbos rodikliais. Moterų, sergančių ŠKL, žemesni fizinės ir verbalinės agresijos rodikliai susiję su aukštesniais savigarbos rodikliais. Vyrų, sergančių ŠKL, savigarba ir verbalinės agresijos lygis nesusiję. Sergančių ŠKL vyrų aukštesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate the connection between self-esteem, aggression and stress coping of cardiovascular patients. 161 people participated in the research: 86 men (53.4%) and 75 women (46.6%). 78 patients in rehabilitation formed the experimental group. The control group was formed from 83 healthy people. The age of the participants ranged from 19 to 75 (50,81 ± 12,75). During the research, the characteristics and connection between self-esteem, stress coping and agression were analysed in both groups. For evaluating stress coping strategies, the methodology for evaluation of stress coping by Ž. Grakauskas and G. Valickas was used. For self-esteem, The Rosenberg Self-Esteem Scale was applied, while Bass-Darky questionnaire was employed in order to analyse aggressiveness. The research results have demonstrated that self-esteem indicators were lower for the cardio-vascular patients than for healthy respondents. Besides, there is no difference between physical and verbal aggression characteristics of cardiovascular patients and healthy people. Both, the experimental group and the control group, use the avoidance strategy and the strategies related to social support in coping with stress. The usage of problem-oriented stress coping strategies of cardiovascular patients is not related to self-esteem indicators. Female cardiovascular patients exhibit lower physical and verbal aggression indicators, which are associated to higher self-esteem indicators... [to full text]

Tyrimo objektas: agresyvumas ir konfliktų sprendimo strategijos skirtingo meistriškumo krepšininkių komandose. Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingo meistriškumo krepšininkių agresyvumo ir konfliktų sprendimo strategijų sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingo meistriškumo krepšininkių agresyvumo pasireiškimo formas ir ypatumus. 2. Nustatyti konfliktų dažnumą skirtingo meistriškumo tiriamųjų komandose ir vyraujančias konfliktų sprendimo strategijas. 3. Nustatyti ryšį tarp didelio meistriškumo tiriamųjų agresyvumo ir konfliktinių situacijų sprendimo strategijų. 4. Nustatyti ryšį tarp mažo meistriškumo tiriamųjų agresyvumo ir konfliktinių situacijų sprendimo strategijų. Hipotezė Skirtingo meistriškumo krepšininkių komandose agresyvumo pasireiškimo formos ir konfliktinių situacijų sprendimo strategijos yra nevienodos. Išvados: 1. Dažniausiai krepšininkės naudoja verbalinės agresijos formą, o mažiausiai – negatyvizmą. Priešiškumo ir agresyvumo indeksai abiejose krepšininkių grupėse yra vidutiniai, tik agresyvumas didelio meistriškumo grupėje yra šiek tiek didesnis nei vidutinis. Tiriant skirtingo meistriškumo krepšininkių agresyvumo ypatumus, tarp grupių skirtumų nebuvo rasta (p > 0,05). 2. Konfliktai dažnesni aukščiausios lygos grupėje (p < 0,05). Aukščiausioje lygoje tokios konfliktų priežastys, kaip nesiskaitymas su sportininko asmenybe, neturiningas bendravimas, netaktiškumas, šiurkštumas, autoritariškumas bei šališkas požiūris į sportininką yra dažnesnės nei A... [toliau žr. visą tekstą] / The research objected to reveal aggression and conflict resolution strategies adapted in female basketball teams of different mastery. The aim of the study was to determine links between aggression and conflict resolution strategies adjusted by female basketball players of different mastery. The following tasks were raised: 1. To determine peculiarities and manifestation forms of aggression expressed by female basketball players of different mastery. 2. To reveal the frequency of conflicts which arise in the subjects’ teams, and to discover the dominating conflict resolution strategies. 3. To detect links between high-skilled subjects’ aggression and conflict resolution strategies. 4. To determine relation between aggression and conflict resolution strategies applied by subjects of low-skills. Hypothesis The manifestation forms of aggression and conflict resolution strategies vary between teams of different mastery. Results: 1. The study revealed that female basketball players most often use verbal aggression and least – negativism. The indexes of hostility and aggression in both female basketballers’ groups are moderate. However, aggression in the high-skilled group is a little higher than moderate. During the investigation of aggression peculiarities possessed by female basketball players of different mastery, no differences were found between the two groups (p > 0.05). 2. It was determined that conflicts are more common in the major league team (p < 0.05). There... [to full text]

Darbe yra analizuojama sveikatos kontrolės lokuso, depresiškumo, agresyvumo tarpusavio sasąjos bei skirtumai sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis bei sveikų suaugusiųjų grupėse. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji, t.y. 100 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių, stacionare besigydančių pacientų, ir 103 sveiki suaugę, kurie sudarė kontrolinę grupę. Apklausti 88 vyrai (43,3 proc.) ir 115 moterų (56,7 proc.) kurių amžiaus pasiskirstymas 35-89 metai, o vidurkis 62,21 metų (SD.=10,855). Sveikatos kontrolės lokusas nustatytas Daugiamate sveikatos kontrolės lokuso skale, A forma (MHLC-Multidimensional Health Locus of Control Scale; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978), depresiškumas įvertintas Beko depresijos klausimynu (BDI-Beck Depression Inventory; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961), agresyvumas - Perkeltos agresijos klausimynu (DAQ- The Displaced Aggression Questionnaire; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis labiau, nei sveiki pasižymi depresiškumu ir agresyvumu emociniame bei kognityviniame lygmenyse. Pacientams labiau būdingas išorinis kitų poveikio, o vyrams ir vidinis sveikatos kontrolės lokusas. Moterims būdingas stipriau išreikštas agresyvumas emociniame lygmenyje bei kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas lyginant su vyrais. Jaunesnis pacientų amžius susijęs su aukštesniu agresyvumo lygiu, tačiau vyresni vyrai, priešingai, stipriau išreiškia agresyvumą elgesiu, o moterys – depresiškumą. Priklausomai nuo šeimyninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse health locus of control, depressiveness and aggressivness interface and comparison between cardiovascular disease patients and healthy population. There were 203 participants in this study, 100 were in-patients with cardiovascular disease and 103 control group healthy adults. 88 of them were men (43,3 %) and 115 women (56,7 %) between 35 and 89 years of age, mean of age is 62,21 years (SD.=10,855). Health locus of control was assassed with Multidimesional Health Locus of Control Scale, A form (MHLC; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978). Depessiveness was assessed with Beck Depression Inventory (BD; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961) and aggressiveness - with The Displaced Aggression Questionnaire (DAQ; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Patients with cardiovascular disease are more depressive and express more aggressiveness in affective and cognitive dimensions comparing with healthy population. Patients are more prone to external powerful others health locus of control, also men – to inner health locus of control. Women express higher scores in affective dimension agressiveness and powerful others health locus of control in comparison to men. Lower age is related with higher expressed aggressiveness in patients group, but, conversely, older men express higher behavioral displaced aggression, and women – depressiveness. There were no significant differences according to family state, in contrast to healthy population, what shows that... [to full text]

Although US remained the strongest military power in international system after the Cold War, it was still deeply concerned how to retain its military dominance in the longer term, that could guarantee US further predominance in solving major international issues. Three US military transformation initiatives, namely the transformation of the US conventional forces, the development of missile defence systems and long-range conventional precision-strike capability, are considered as the main instruments to maintain US military dominance in the future. Considering that for Russia and China, which are perceived as the major US opponents, the US military transformation emerged as a big challenge, the research problem is formulated as an attempt to understand whether and how the US military transformation poses a threat to Russia and China’s security and in turn, how this affects Russian and Chinese security policy towards the United States. Accordingly, the goal of the dissertation is to examine the impact of the US military transformation on Russian and Chinese security policy since the end of the Cold War and until 2010. The offence-defence balance theory provides the theoretical and analytical basis for the research. The results of the research have shown that US has managed to achieve an offensive advantage in the conventional offence-defence balance against Russia and China and has had a real possibility to gain such an advantage in the nuclear offense-defence balance... [to full text] / Po Šaltojo karo JAV išliko stipriausia kariniu požiūriu valstybė, tačiau, nepaisant to, JAV buvo itin susirūpinusi savo karinio pranašumo išlaikymu ateityje, kuris leistų užtikrinti tolesnę JAV lyderystę sprendžiant svarbiausius tarptautinius klausimus. JAV karinio pranašumo išlaikymo priemonėmis po Šaltojo karo tapo trys karinės JAV tranformacijos iniciatyvos: konvencinių pajėgų transformacija, priešraketinių gynybos sistemų ir ilgo nuotolio tikslaus konvencinio smūgio pajėgumų kūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijai ir Kinijai – oponuojančioms JAV valstybėms, JAV karinė transformacija tapo dideliu iššūkiu, disertacijoje tyrimo problema apibrėžta kaip siekis suprasti, ar ir kaip JAV karinė transformacija kelia grėsmę Rusijos ir Kinijos saugumui, ir kaip tai veikia Rusijos ir Kinijos saugumo politiką JAV atžvilgiu. Atitinkamai darbo tikslas buvo ištirti JAV karinės transformacijos poveikį Rusijos ir Kinijos saugumo politikai nuo Šaltojo karo pabaigos iki 2010 m. Puolimo-gynybos balanso teorija buvo pasirinkta kaip disertacijos tyrimo teorinė ir analitinė prieiga. Disertacijos tyrimas parodė, kad, nepaisant įgyto konvencinio puolimo pranašumo ir realios galimybės siekti branduolinio puolimo pranašumo, JAV nevykdė agresyvios saugumo politikos Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Rusija ir Kinija jautriai reagavo į JAV karinę transformaciją, stengdamosi įgyti konvencinį puolimo pranašumą, išsaugoti branduolinį puolimo-gynybos balansą, o taip pat užkirsti kelią JAV susikurti... [toliau žr. visą tekstą]