Lietuvoje, siekiant įtvirtinti tam tikrų asmenų grupių socialines garantijas, yra nustatytos valstybinės pensijos, kurios įeina į bendrą Lietuvos pensijų sistemos schemą. Nuo 1994 metų priimta eilė įstatymų, kurie reglamentuoja valstybines pensijas, jų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Šios pensijos tapo neatsiejama visos socialinės apsaugos dalimi. Šiame darbe atskleista valstybinių pensijų sistemos samprata, kūrimas ir pagrindiniai bruožai. Peržiūrėti ir išnagrinėti pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie reglamentuoja valstybines pensijas, valstybines socialinio draudimo pensijas. Analizuojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai, kurių priėmimas įtakojo valstybinių pensijų, ypač pareigūnų ir karių, teisiniam reguliavimui. Nagrinėjant temą aptariamos visos valstybinių pensijų rūšys, jų nustatymo pagrindai. Analizuojant valstybinių pensijų sistemos ypatumus, trūkumus ir pagrindines problemas, aptariamas asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę pensiją, ratas, šių pensijų skyrimo ypatumai, dydis ir mokėjimo šaltinis. Nustatytas ir valstybinių pensijų bei valstybinio socialinio draudimo pensijų santykis. Turi būti panaikintas ryšys, siejantis valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų sistemą su valstybinių pensijų sistema, kadangi susidaro tam tikrų teisinio reglamentavimo problemų, o šių pensijų skyrimo tikslai visiškai netapatūs. Nagrinėjant valstybinių pensijų sistemos reformą ir perspektyvas, galime teigti, jog valstybinės pensijos užima... [toliau žr. visą tekstą] / In order to consolidate certain groups of social security in Lithuania, the state pension is introduced, which is the part of the total Lithuanian pension scheme. Since 1994, the number of adopted laws governing state pensions, their appoitment and payment arrangements. These pensions have become an integral part of all social protection. This work revealed the state pension system conception, development and key features. It reviews and analyzes the main Lithuanian legal acts which regulate the state pensions, state social insurance pensions. It also analyzes the Lithuanian Constitutional Court rulings, which led to the adoption of the state pensions of officials and soldiers in particular, legal regulation. The examination of the whole topic deals with the state pension types, the determination of law. It Analyses the characteristics of the state pension system, weaknesses and the key issues disscussed in the persons entitled to receive a state pension, Circle of these retirement - specific characteristics, size and source of payment. It bounds state pensions and state social insurance pension ratio. It must break the link, linking the state pension insurance system to the state pension system, as has resulted in some problems of legal regulation, but the pensions are fully not identical. The examination of the state pension system reform, and prospects, we can say that the state pension has a special place in the social security system, but must seek to ensure that... [to full text]

Asmens poreikiai yra realiausias kriterijus kuriant žmogaus teisių sistemą. Į objektyviai visuomenėje egzistuojančius poreikius turi būti atsižvelgiama planuojant ir vykdant socialinės apsaugos priemones. Socialinės apsaugos teisės normos turi adekvačiai atspindėti socialinės apsaugos santykių vystymąsi ir užtikrinti objektyvius, realius žmonių poreikius. Socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo pokyčiai skatina naujų poreikių atsiradimą ir jų kaitą. Įstatymų leidėjas privalo tuos poreikius laiku pastebėti ir užfiksuoti socialinę apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose, nustatyti priimtiną socialinės gerovės minimumą. Jeigu pagrindiniai poreikiai nepastebimi, nerealizuojami, prasideda individuali ar socialinė dezintegracija ir gilėja socialinė atskirtis. Priešingu atveju, kai realizuojami visuomenei nelabai aktualūs poreikiai, o tik tam tikrų visuomenės grupių interesai, atsiranda žymi socialinė diferenciacija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistema skirta kompensuoti dėl socialinės rizikos prarastas pajamas, teikti reikalingas pragyvenimui lėšas ir paslaugas tiems asmenims, kurie negali dėl įstatymuose nustatytų priežasčių patys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra aprūpinti nepakankamai. LR socialinės apsaugos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad ne visuomet pavyksta operatyviai reaguoti į naujai atsiradusius poreikius bei išvengti neesminių, neobjektyvių poreikių tenkinimo. / The needs of the person is the most realistic criteria in the creation of the system of the human rights. Planning and pursuing the measures of the social security must be taken into consideration of the existing needs of the society. The changes of the social, economic and political life encourage the birth of the new needs and their fluctuation. The legislator must observe those needs in time and commit the social security in the legislation and to estimate the acceptable minimum of the social welfare. If the basic needs are not perceived and realized, the individual and social disintegration begins and the social disjuncture deepens, otherwise, when the relevant needs of the society are not realized, only the interests of the certain social groups, then the significant differentiation begins. The system of the social security of the Republic of Lithuania is committed to reimburse the lost income of the social risk, to provide the necessary means of the subsistence and the services for the persons who are not able to support themselves from their labor and other kind of revenue, because of the reasons established in the law. The evaluation of the legislation of the social security of the Republic of Lithuania affirms, that not always are responded to the new needs and so it is impossible to avoid of the satisfaction of the not-essential and not-objective requirements.

Šiuolaikinėje Rusijoje vyksta radikalūs socialiniai ekonominiai pasikeitimai, kurių metu tenka spręsti daugybę socialinių problemų. Šiuo metu šalyje yra itin nepalanki demografinė padėtis. Ypač mažuose miestuose yra smarkiai padidėjęs nedarbas. Sprendžiant šias problemas yra vykdoma socialinės apsaugos teisės reforma. Pirmas Rusijos socialinės apsaugos teisės reformos etapas siejamas su 1990 m. gruodžio 20 d. Valstybinių pensijų Rusijos Federacijoje įstatymo priėmimu. Šis įstatymas įtvirtino vieningąją pensinę sistemą šalyje, apimančią visus Rusijos gyventojus. Įstatymas apėmė tiek draudimines, tiek nedraudimines pensijas ir įvedė tikrąjį visuotinį pensinį aprūpinimą. Antrasis etapas prasidėjo 1993 metais. Tai pensijų įstatymų leidybos dekodifikacija. Įvestos specialios pensijos asmenimas, atlikusiems karinę tarnybą, tarnybą vidaus reikalų organuose ir šių asmenų šeimų nariams. Praktiškai buvo užšaldytas minimalus bazinės pensijos dydis – senatvės pensijos, tuo pačiu ir visų kitų pensijų dydžiai; buvo panaikinta protinga pensinių išmokų adaptacijos (prisiderinimo) prie kylančių vartojimo prekių ir paslaugų kainų sistema. Trečias etapas – nuo 2002 metų iki dabar. Pensijų sistemą sudaro: valstybinis pensinis aprūpinimas; valstybinis pensinis draudimas; profesinės pensijų sistemos; papildomas nevalstybinis pensinis aprūpinimas. Pensinio aprūpinimo sistemos principai: kiekvienas turi teisę į valstybinį pensinį aprūpinimą; kiekvienas samdomas darbuotojas privalo būti apdraustas... [toliau žr. visą tekstą] / V sovremennoi Rossiiskoi Federacii proishodyat radikal'nye social'no-ekonomicheskie izmeneniya, vvidu kotoryh prihoditsya reshat' mnozhestvo social'nyh problem. V dannoe vremya v strane plohoe demograficheskoe polozhenie, naciya stremitel'no stareet, v malen'kih gorodah rasprostranena bezrabotica. Reshaya eti problemy i proizvoditsya reforma v prava social'nogo obespecheniya. Pervyi etap reformy prava social'nogo obespecheniya v Rossii svyazan s prinyatiem zakona «O gosudarstvennyh pensiyah v Rossiiskoi Federacii» ot 20 dekabrya 1990 goda. Etot zakon ustanovil edinuyu pensionnuyu sistemu v strane, ohvatyvayushuyu vseh zhitelei federacii. Zakon ohvatyval i strahovye, i ne strahovye pensii i vvel nastoyashee vseobshee pensionnoe obespechenie. Vtoroi etap nachalsya v 1993 godu. Eto etap dekodifikacii pensionnogo zakonodatel'stva. Byli vvedeny special'nye pensii licam, prohodivshim voennuyu sluzhbu, sluzhbu v organah vnutren¬nih del, ih sem'yam. Prakticheski byl zamorozhen minimal'nyi razmer bazovoi pensii — pensii po starosti, kak sledstvie, i razmerov drugih pensii; likvidirovana sistema adaptacii pensionnyh vyplat k rostu cen na potrebitel'skie tovary i uslugi. Tretii etap – s 2002 vtorogo goda po nastoyashee vremya. Seichas pensionnuyu sistemu sostavlyayut: gosudarstvennoe pensionnoe obespechenie; gosudarstvennoe pensionnoe strahovanie; professional'nye pensionnye sistemy i dopolnitel'noe negosudarstvennoe pensionnoe obespechenie. Vyrabotany principy sistemy pensionnogo... [to full text]

Socialinės rizikos tematika yra aktuali daugelyje pasaulio valstybių, o ypač tokių, kaip Lietuva, išgyvenančių esmines socialines permainas. Socialiniai ekonominiai pokyčiai paveikė daugelį visuomenės gyvenimo sričių, veikdami žmogų ir jo aplinką, todėl atsiradus bet kokiai socialinei rizikai, ypač svarbus asmens poreikis saugumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2003 metų gruodžio 3 dienos nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybei, kaip visos visuomenės organizacijai, tenka rūpintis savo nariais senatvės, invalidumo, nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais Konstitucijoje bei įstatymuose numatytais atvejais. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų rizikų. Bet kuriuo metu, bet kuris visuomenės narys gali patirti socialinę riziką. Šiuo sunkiu ekonominių ir politinių pokyčių metu tai yra ypač aktuali tema, nes besikeičianti situacija skatina ir naujų socialinių rizikų atsiradimą. Socialinė rizika – reiškinys, žinomas nuo senų laikų. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti, kiek realiai socialinės rizikos yra atspindimos ir realizuojamos Lietuvos socialinės apsaugos teisėje. Išanalizavus esamą padėtį galima būtų teigti, kad socialinės apsaugos sistemos esmė – lėšų paskirstymas. Socialinė rizika vertinama tik pagal išorinius veiksnius, nesprendžiant problemų, sukeliančių socialinę riziką, o tik apsiribojant pasekmių šalinimu. Praėjusio amžiaus pabaigoje sustiprėjusi... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of Social risk is relevant to the most countries in the world and especially to the ones like Lithuania, which are going through essential social changes. Socio-economic changes have affected most areas of society‘s life by changing individuals and their environment, threfore emergence of any social risk makes demand for individual‘s safety exceptionally important. The Consitutional Court of Lithuanian Republic in its resolution on 3rd December 2003 has noted, that according to the Constitution the State as the organisation of the whole society has the duty to care for its memebers in the events of old age, disability, job loss, illness, widowery, loss of carer and other events laid out in the Constitution and other laws. Means of social security embody the idea of solidarity in the society, help to protect the individual from the possible risks. Any member of the society at any point of time can encounter social risk. In the current hard times of economical and political changes this topic is especially relevant as the changing situation stimulates emergence of new social risks. Social risk is a concept known since the old times. The puspose of the Master‘s degree project – to analyse how in reality are social risks reflected and embodied in the social security laws of Republic of Lithuania. Havingt analysed the current situation it is safe to conclude that the essence of the social security system is redistribution of means. Social risk is evaluated only by... [to full text]

Archeologinis paveldas sudaro subtilų, sunaikinimo grėsmėje esantį, baigtinį ir neatsinaujinantį kultūrinį klodą, todėl ieškoma įvairių prieigos taškų prie šio trapaus duomenų šaltinio apsaugos ir pristatymo, siekiant iki būtino minimumo apriboti intervencinius metodus naudojamus jo pažinimui ir įvertinimui bei žengiant link jo apsaugos in situ. Šiuolaikinė archeologinio paveldo valdymo koncepcija remiasi keturiais pagrindiniais teoriniais principais, kuriais deklaruojama, kad archeologinių ištekliai yra baigtinis, jautrus ir neatsinaujinantis kultūros turtas, įtakojamas jo paties reikšmingumo, reglamentuotas įstatymų bei esantis visuomenės interesų objektas. Šių faktų įsisavinimą didele dalimi įtakojo XX a. antros pusės ekologiniai judėjimai, kai aplinkosaugininkai įtvirtino suvokimą, kad nekontroliuojamas išteklių eksploatavimas gali turėti katastrofiškas pasekmes bei išaugęs gelbėjamosios archeologijos vaidmuo. Šio magistrinio darbo tikslas – atskleisti šiuolaikinę archeologinio paveldo valdymo koncepciją ir pasaulines jos tendencijas bei ištirti kaip šio proceso principai atsispindi Lietuvos archeologinio paveldo apsaugoje. Archeologinio paveldo valdymo procesą sudaro trys reikšmingiausi etapai: archeologinių išteklių identifikavimas, įvertinimas bei sprendimo dėl apsaugos būdo priėmimas, kurie remiasi dviem pagrindiniais principais: siekiu archeologinį paveldą išsaugoti in situ bei subalansavimo samprata: archeologinio paveldo integravimu į teritorijų planavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Archeological heritage is dangered, finite and non-renewable resource. Therefore it has become clear that for a such sensible archaeological resources, archaeology needs new and different tools or approaches for minimizing destructive research methods and seeking preventive preservation. Contemporary archaeological heritage management conception is that new and mostly applicable approach of managing such resources. Active participation by the general public must form part of policies for the protection of the archaeological heritage. It is based on some core theoretical presumptions such as, that archaeological heritage is subject to assessment for its archaeological significance, governed by legislation and a matter of public concern. Archaeological heritage management process is composed of three core stages: identification, evaluation and decision-making of protection form, whiches relay on two important principals such as most of archaeological heritage must be preserve in situ and conception of sustainability. The main objective of this master degree thesis is to reveal contemporary archaeological heritage management conception and its universal tendencies and examine how these tendencies reflect in archeological heritage protection of Lithuania. In Lithuania archaeological heritage management only partly correspond to above-mentioned conception’s principals, despite that laws protecting cultural heritage are quite efective. One of reasons is the lack of systematic... [to full text]

Dauguma Clausiliidae (verpstukių) šeimos rūšių gyvena specifiniuose seno miško biotopuose. Intensyviai eksploatuojant miškus, lieka vis mažiau natūralių, seno miško biotopų, tinkamų šioms sraigėms, todėl Europoje vis naujos rūšys įtraukiamos į saugomų rūšių sąrašus, tačiau Lietuvoje šios šeimos sraigės kol kas nepriklauso saugomiems gyvūnams, todėl 2004 m. ir 2006 m. birželio – lapkričio mėnesiais buvo atliekami šių sraigių būklės išsamesni tyrimai šešiuose biotopuose Vilniuje ir Ukmergės rajonuose. Darbo tikslas: verpstukių šeimos sraigių ekologija ir apsaugos problemos. Iš viso buvo rasta 18 šeimų, 51 sausumos sraigių rūšių, iš kurių 11 rūšių – verpstukių šeimos. Nustatyta, kad lyginant 2004 ir 2006 m. duomenis – sustiprinus rekreacinių zonų tvarkymą, dviejuose biotopuose išnyko Macrogastra latestriata ir Balea biplicata, o kituose biotopuose jų ir dar trijų rūšių – Clausilia pumilla, Bulgarica cana, Ruthenica filograna, – būklė yra kritiškoje padėtyje ir gresia didelis pavojus išnykti, todėl būtina imtis papildomų apsaugos priemonių. Sezoninis gausumo kintamumas atskleidė, kad tirtose vietose gyvybingiausios yra Lacinaria plicata, Cochlodina laminata, Clausilia dubia, Macrogastra ventricosa populiacijos, o Lacinaria plicata ir Cochlodina laminata yra kelios iš atspariausių antropogeniniam poveikiui rūšių tampanti tokiuose biotopuose eudominantinėmis. Nustatyta, kad 6 tirtuose biotopuose patikimai skiriasi keturių verpstukių rūšių gausumas: Clausilia dubia, Clausilia... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative study of abundance and species diversity of snails of family Clausiliidae in 2004 and 2006 was made in 6 habitats in Vilnius and environs of Ukmergė (Tilio-Carpinetum Tracz.62, Urtico dioicae-Alnetum incanae Korotkov 86, Saliceta purpurea Moor 1958, Alnetum incanae Aich. et Siegr. 30, Carici remotae-Fraxinetum Oberd. 53, Acer platanoides-Carpinetum Scamoni 63). Comparative analysis confirmed that the situation of Clausilia pumilla, Macrogastra latestriata, Bulgarica cana, Balea biplicata, Ruthenica filograna is critical and there is a high risk of disappearing for those species, therefore additional safeguards should be undertaken. Seasonal variation of profusion revealed, that the most viable are the populations of Lacinaria plicata, Cochlodina laminata, Clausilia dubia, Macrogastra ventricosa in the examined locations, whereas Lacinaria plicata and Cochlodina laminata are the few species which inhere the best resistance to anthropogenic influence therefore can be qualified as eudominant in such habitats.

In the magistracy work was survey principal social services conception diversity, history and classification methods. The principal work object for children was rendering of social services in Lithuania and Poland. My only purpose in work was comparing organization and rendering of social services in childhood protection in Lithuania and Poland. At this work pending educational, varied in compulsion form, poverty, care and adoption services was rendering at this countries. Trying to seek effective problems and social succour organization methods, because often social services recipients no have enough information about rendering services, and often don’t to make use chance to get them. Social services was rendering don’t know society’s requirement, prevent didn’t interdependent self-government work in Lithuania and Poland. Comparing the provision of social services in Lithuania and Poland at national (ministries, administrative organs of government) as well as at regional level (municipalities, districts, gmini, voivode districts) we can see that the social services provided in Poland are of greater extent, social workers are more thoroughly prepared for work. However, in Lithuania there are more legal documents, which assure the provision and receiving of the social services (Conception of social support (1994), Law of social services (1996), Catalogue of social services (2000) etc.). Nonfiction, pedagogic and law literature analyze to point out that swimmingly childhood... [to full text]

Aplinkos problemos glaudžiai susijusios su sveikatos problemomis, todėl apie aplinkos problemų sprendimą galima kalbėti kaip apie sveikatos sutrikimų prevenciją. Kadangi aplinkos problemos yra sukeltos žmonių elgesio ir jų sprendimui reikia žmonių elgesio pasikeitimo, psichologija, kaip mokslas apie elgesį, vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant aplinkos problemas. Šiame darbe analizuojamas aplinką saugantis elgesys ir jį įtakojantys požiūrio veiksniai, remiantis socialiniu altruistiniu Vertybių-Įsitikinimų-Normų modeliu (Stern et al., 1999) bei Fishbein ir Ajzen (1975) Pagrįstų veiksmų teorija. Išskiriami kognityvinis, emocinis ir intencinis požiūrio komponentai. Į Vertybių-Įsitikinimų-Normų modelį įtraukti kintamieji (ekologinė pasaulėžiūra, aplinkos problemų pasekmių suvokimas, atsakomybės už aplinkos problemas prisiskyrimas ir asmeninės normos) atspindi tik kognityvinį požiūrio į aplinkos problemas komponentą, todėl pasirinktas modelis papildytas kitų tyrėjų išskirtais kintamaisiais, tokiais kaip emocinis įsitraukimas į aplinkos problemas (Maloney et al., 1975) ir susirūpinimas aplinka (Schultz, 2000), atspindinčiais emocinį požiūrio komponentą, bei požiūris į aplinką saugantį elgesį (Maloney et al., 1975), apimančiu intencinį požiūrio komponentą. Pirmiausia, atliktame tyrime aprašomas ir analizuojamas 157 Vilniaus Universiteto studentų aplinką saugantis elgesys ir jį įtakojantys požiūrio veiksniai. Tyrimas rodo, kad studentai yra įsitraukę į aplinką saugantį elgesį, palaiko... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental problems are closely linked to health problems, so the promotion of environmental protection could be understood as the prevention of health problems. Environmental problems are caused by human behaviour and the sollution of these problems requires human behaviour change. Psychology, as a science of human behaviour, plays important role in environmental problems solving. This work is analysis of conservation behaviour and attitudinal factors influencing conservation behaviour in the conceptual framework of socio-altruistic Value-Belief-Norm model (Stern et al., 1999) and applying the Theory of Reasoned Action (Fishbein, Ajzen, 1975). According to the classical tripartite conceptualization, attitudes consist of cognitive, affective and conative dimensions. The Value-Belief-Norm model represents only cognitive component of attitude, so the model was extended including affective and conative components of attitude. First of all, this study describes and analizes conservation behaviour and attitudinal factors influencing conservation behaviour of 157 students of Vilnius University. The study shows that students are engaged in conservation behaviour and are fairly emotional about environmental issues. The CFA analysis supports the three-factor structure of environmental concern. Biospheric, egoistic and altruistic concerns can be distiguished. The study shows that egoistic concern for environment is predominant in Lithuania, so environmental concern in Lithuania... [to full text]

Specifinės dizaino prigimtis lemia tai, kad Lietuvoje ir Europos Sąjungoje dizainas gali būti saugomas pagal skirtingas apsaugos sistemas. Pirma, galima registruoti dizainą pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymą. Antra, yra galimybė registruoti Bendrijos dizainą pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų, kuris vieningai galios visoje ES teritorijoje. Be to šis Reglamentas numato neregistruoto dizaino apsaugą, neapsunkintą jokiais formalumais. Trečia, dizainai, kaip taikomosios dailės kūriniai saugomi pagal autorių teisę. Ketvirta, dizainą įmanoma saugoti pagal prekių ženklų, patentų, naudingųjų modelių teisę. Galiausiai, pramoninio dizaino apsaugai taikomos apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklės. Magistro darbe yra nagrinėjamos skirtingos dizaino apsaugos sistemos, atkleidžiamas apsaugos sistemų santykis, vertinamas apsaugos persidengimas. Magistro darbe didelis dėmesys skiriamas dizaino apsaugos sąlygoms – naujumui ir individualumui, šių sąvokų sudėtinių elementų, tokių kaip „informuotas vartotojas“, „bendras įspūdis“, „neesminės detalės“, „paskelbimas visuomenei“ analizei, taip pat nagrinėjama ar dabartinė dizaino apsauga nėra perteklinė ir nepagrįsta. / Due to the specific nature of the design it is possible to protect it by various protection regimes. Firstly, design can be registered in accordance with Lithuanian design law. Secondly, it is possible to register the design under Council Regulation (EC) No 6/2002 of 12 December 2001 on Community designs which will have a unitary character. In addition, the Regulation provides protection for unregistered designs without any formalities. Third, the design as a work of applied art shall be protected under copyright law. Fourth, it is possible to protect the design under the trademark laws, patent laws and utility model laws. Finally, industrial design is protected against unfair competition. Master's thesis examines a different design protection systems and a relationship between them, analyses protection overlap. Master's thesis focuses on the conditions of the design protection - the novelty and individuality, analyses constituent elements of these concepts, such as "informed user", "overall impression", "immaterial details", "made available to the public". Master's thesis also examines whether the current design protection is not redundant and unreasonable.

Transferring the activities to electronic space, each Internet user could be involved in a risk that the information accessed and transmitted by network might be read, retrieved and, supposedly, trespassed. Therefore, the preventive protection of personal computer and computer system security is relevant in order security gaps in a computer system would appear as less as possible. Subject of the Work: “PC Security” Internet service website designated to check-out personal computer system security by users on their own. Goal of the Work: computer security measures analysis and computer security control system development. The current study contain the analysis of measures that support system to be more attack-resistant: rules necessary for network security resistance; information coding measures; actions disturbing normal system operation; actions to be undertaken in case of successful intruder attack. Requirements for the models of Internet server security and testing system were set therein. Observing the aforementioned requirements computer system security testing system was designed and implemented, system testing carried out, and system user specifications described. For flexibility purposes two check-out options were involved in the testing system: system user performs the computer IP testing himself/herself or testing is performed by a system operator with report sending. This particular testing system should be very useful for the users because the latter would be... [to full text]