Tyrime dalyvavo 132 Akmenės rajono mokytojai. (94 gimnazijos mokytojai, 14 pagrindinės mokyklos mokytojų, 16 specialiosios mokyklos mokytojų, 8 muzikos mokyklos mokytojai) Visi tiriamieji - moterys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo metodai - metodika socialinei kompetencijai tirti, sudaryta iš 45 teiginių (R. Ullrich ir de R. Muynck Socialinės kompetencijos testas (Vokietija, 1994) adaptavo R.Lekavičienė, 2000). Mokytojų baimės dažnumui ir raiškai nustatyti, naudotas R.Kreitschmann, B.Weidenmann sudarytas klausimynas: „Mokytojų savijautos mokykloje, baimės turinio, dažnumo ir raiškos ypatumų klausimynas“. (1999) Subjektyvios sveikatos būklės vertinimas, pagal PSO su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimai( A.Goštautas, 2001) Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnės socialinės kompetencijos mokytojai geriau vertina savo subjektyvią sveikatą ir rečiau patiria mokyklos baimę. Išsiaiškinta, kad dažniau įžeidinėjami ir kritikuojami mokytojai, dažniau jaučia mokyklos baimę. Dauguma mokytojų: informacijos stoką organizacijoje, skubėjimą, administracijos reikalavimus, nepakeliamas užduotis - įvardija svarbiausiais mokyklos baimę keliančiais veiksniais. / The purpose of the study is to analyze the subjective health of teachers, the links between social competence and fear of school. The study included 132 Akmenė district teachers (94 gymnasium teachers, 14 primary school teachers, 16 special school teachers, 8 teachers of music schools). All of the tested subjects were women, having higher education . Research methods: techniques to investigate the social competence, which consists of 45 claims (R. Ullrich, and R. de Muynck, Social competence test (Germany, 1994) adapted by R. Lekavičienė, 2000). For the identification of incidence of fear of educators and fear expressions, a questionnaire compiled by R. Kreitschmann, B. Weidenmann was used: Questionnaire of teachers’ wellbeing at school, fear content, frequency and specifics of expression. (1999). Assessment of subjective health status, according to WHO Quality of life, health-related quality of life (A.Goštautas, 2001) The study results indicate that teachers with higher social competence tend to better evaluate their subjective health and less experience the fear of school. It was found that teachers who are more often abused and criticized, more often feel the fear of school. Most teachers identify the lack of information in the organization, rush, administrative requirements, excruciating tasks as the major school fear factors.

Šio darbo autorės užsibrėžtas tikslas – ištirti mokytojų požiūrį į „eTwinning“ projekto naudingumą (teikiamas galimybes, panaudojimo galimybes) ugdant tarpkultūrines kompetencijas kaip profesinio tobulėjimo prielaidą. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analize, išsiaiškinta kompetencijos sampratą, tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, vystymosi stadijos, bei projekto „eTwinning“ vaidmuo ugdymo procese . Tyrimas patvirtina autorės suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad mokytojų tarptautinė projektinė patirtis yra veiksminga profesinio tobulėjimo sąlyga. / The author of the stated objective – to investigate teachers' attitudes to the „eTwinning“ project benefits (the opportunities offered by the use of options), developing intercultural competencies as professional growth assumption. Master at work, on the basis of Lithuanian and foreign scientific literature analysis, clarifying the concept of competence, intercultural competence structure, stage of development, and project „eTwinning“ role in the educational process. The study confirms the author formulated the research hypothesis that teachers' international experience in the design of effective professional advancement.

Pedagogas suteikdamas mokiniams ekonomines žinias vaidina svarbų vaidmenį. Jis turi tinkamai organizuoti ugdymo procesą, vadovaudamasis turimomis kompetencijomis. Taip pat ugdymo proceso organizavimas priklauso nuo mokytojo profesinio pasirengimo bei kvalifikacijos. Mokytojų profesinės kompetencijos išlieka svarbiausios, norint tinkamai pasirengti ekonomikos pamokai. Mokytojai nuolat plėtoja ir tobulina savo profesines kompetencijas. Švietimo ir mokslo ministerija buvo atlikusi tyrimą apie pedagogų pasirengimą mokyti ekonomikos. Bet nebuvo ištirta, kokia pedagogų nuomonė apie savo profesines kompetencijas organizuoti ekonomikos pamokas ir apie savo pasirengimą mokyti ekonomikos. / The topic of this Bachelor‘s Thesis is “TEACHERS’ OPINION ABOUT THEIR PROFESSIONAL COMPETENCES TO TEACH ECONOMICS LESSONS IN 9th–10th CLASSES”. The role of an educator providing economic knowledge to pupils is very important. He or she has to organize education process appropriately, relying on his or her competences. Moreover, the organization of education process depends on teacher‘s professional training and qualification. Teachers’ professional competences remain the most significant element in planning economics lessons. Teachers constantly develop and improve their professional competences. The Ministry of Education and Science conducted a research on educators’ preparation to teach economics. However, the research has not established what was educators’ opinion about their professional competences to organize economics lessons and their preparation to teach economics.

Tyrimo objektas - tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas - atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Tyrimo objektas – tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo ypatybės magistrantūros studijose.Tyrimo tikslas – atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, sudedamuosius elementus bei ugdymo ir vertinimo strategijų, metodų ir formų veiksmingumą ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją.Teorinėje disertacijos dalyje analizuojama tarpkultūrinės kompetencijos samprata, struktūra, jos ugdymas skirtingų teorinių ir metodologinių paradigmų kontekste, sąryšis su kitomis kompetencijomis ir skėtiškumo sampratos formavimosi prielaidos. Analizuojama socializacijos ir savaiminio ugdymo reikšmė ugdant magistrantų tarpkultūrinę kompetenciją aukštojoje mokykloje. Identifikuojamos tarpkultūrinės kompetencijos (bendrosios ir profesinės) ugdymo ir vertinimo strategijos bei metodai aukštajame moksle. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį ir kokybinį tyrimą trijose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose, atskleista socialinių mokslų magistrantūros programose studijuojančių magistrantų tarpkultūrinės kompetencijos patirtis ir atskleistos bendrosios bei profesinės tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo galimybės monokultūrinėje (institucinėje) ir realioje tarpkultūrinėje aplinkoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė kompetencija ugdosi anapus formaliojo ugdymo srities, t.y. jos ugdymuisi taip pat turi įtakos asmens individuali ir institucinė patirtis bei kitos edukacinės aplinkos ir formos (už universiteto ribų, bendruomenėse, įmonėse, socialiniuose tinkluose ir pan.). / Object of the Research – peculiarities of educating intercultural competences in Master’s degree studies. Aim of the Research is to reveal the structure, elements of intercultural competence as well as efficiency of strategies, methods and forms for education and evaluation within the process of educating intercultural competence of Master’s degree students. Theoretical part of the Dissertation analyses the conception, structure of intercultural competence and educating it within the context of different theoretical as well as methodological paradigms, their links with other competences and preconditions for the formation of an “umbrella” concept. Importance of socialisation and self-education in the process of educating intercultural competences of Master’s degree students in institutions of higher education is analysed, intercultural competences (general and professional) as well as strategies and methods for education and evaluation in institutions of higher education are identified. Empirical part reveals the experience of intercultural competence of students in Master’s degree study programmes in Social Sciences from three Lithuanian institutions of higher education on the basis of the performed qualitative and quantitative research; possibilities for the development of their general and professional intercultural competences in mono-cultural (institutional) and real environments are revealed. Results of the Research indicate that the intercultural competence is educated... [to full text]

Tyrimo aktualumas: Šiuolaikinio darbo pasaulio keliami reikalavimai žmogui sąlygoja būtinybę turėti tam tikrus gebėjimus bei savybes, įgalinančias atliepti tuos reikalavimus bei įveikti socialinių transformacijų laikotarpiu iškylančius barjerus. Kitaip tariant, šiuolaikiniame darbo pasaulyje žmogui yra būtina karjeros kompetencija (Stanišauskienė, 2004, p.2). Tyrimo objektas: Universiteto studentų karjeros kompetencija. Tyrimo tikslas: Ištirti universiteto studentų karjeros kompetenciją. Tyrimo metodika: Šiame darbe naudotas kiekybinis tyrimas. Siekiant išsiaiškinti Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto studentų karjeros kompetenciją, buvo atlikta anketinė apklausa raštu. Norėdami identifikuoti tikrąją situaciją ir gauti kuo tikslesnius tyrimo rezultatus, vykdytas anoniminis anketavimas. Be to, buvo naudojama aprašomoji statistika, t. y. Spearmano koreliacijos koeficientas, chi kvadrato (χ2) kriterijus, o skaičiavimai atlikti SPSS 16 versijos programine įranga. Tyrimo metu buvo apklausti 279 tiriamieji. Išvados: • Respondentai supranta karjerą kaip tobulėjimą sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi, o karjeros kompetenciją kaip gebėjimus, įgūdžius, savybes reikalingas tiek siekiant karjeros, tiek asmeniniame gyvenime. Vadinasi, respondentai suvokia, kad tiek karjeros, tiek karjeros kompetencijos samprata yra daugialypė bei susidedanti iš įvairių aspektų. • Karjeros kompetencijos ugdymas universitete turi būti pradedamas organizuoti nuo I kurso bei integruotas į studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the Survey: requirements of the contemporary world for the person affect the necessity to have some appropriate skills and features, enabling to meet those requirements as well as to overcome the barriers appearing during the period of social transformations. In other words, the career competence is obligatory in the contemporary labour world (Stanisauskiene, 2004, p.2). Object of the Survey: the career competence of university students. Aim of the Survey: to analyse the career competence of university students. The Survey methodology: the quantitative research was applied in the Work. In order to identify career competences of students from the Faculty of Education, Siauliai University, the questionnaire was applied. The anonymous method was used with an aim to identify the real situation and to get the precise results. Moreover, the descriptive statistics was applied, i.e. Spearman correlation coefficient, chi square (χ2) criterion; calculations were implemented by aids of SPSS 16 software. 279 respondents were interviewed during the Survey. Conclusions: • Respondents understand the conception of career as the development towards the selected activity and the career competence and skills, abilities, features, necessary in seeking the career as well as in personal life. Therefore, respondents understand that the concept of career and career competence is multiple and combined from various aspects. • Education of the career competence in university should be... [to full text]

Disertacijoje siekiama ištirti Lietuvos jaunųjų (12–18 metų amžiaus) futbolininkų asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką ugdymo(si) procese ir tuo remiantis pagerinti ir tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą. Tikslas – atskleisti asmeninių ir sportinių kompetencijų raišką jaunųjų futbolininkų ugdymo(si) procese. Pagrindiniai ginamieji teiginiai: 1. Socialiniai ir sportiniai veiksniai, kurie skatina rinktis ir treniruotis futbolą, atitinkantys 12–18 metų mokinių asmeninius ir grupinius interesus, padeda ugdyti(s) asmenines ir sportines kompetencijas. 2. 15–18 metų futbolininkų vienerių metų rengimo programa pozityviai veikia sportinių kompetencijų raišką: gebėjimą atlikti judesius ir valdyti kamuolį, gebėjimą atlikti technikos ir taktikos veiksmus varžybose, o kartu ugdo ir žaidėjo asmenybę bei sportinę individualybę. 3. Kryptingi treniruočių fiziniai krūviai gerina organizmo funkcinių sistemų adaptaciją. Jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis, integraliai apimantis metų treniruotės struktūrą ir turinį, jo realizavimą pratybose ir varžybose, papildo teorines žinias ir atskleidžia naujų praktinių galimybių, kaip tobulinti jaunųjų futbolininkų rengimą esant optimaliai sportininko ir trenerio kūrybinei sąveikai ir jų kompetencijų raiškai. / The aim of the research was to disclose expression of personal and sport related competences in the process of young football players’ development (self-development). The main statements on defense are: 1. Social and sport related factors, stimulating to choose football sport and corresponding to 12 to 18 aged pupils’ personal and group interests, assist the players in development (self-development) of personal and sport related competences. 2. Yearly training program of young football players (aged 15 to 18) is of positive effect on the players’ sport related competences expression: ability to perform movements and possess a ball, ability to perform technique and tactic actions in competitions, altogether developing player’s personal and sport-minded individuality. 3. Purposeful training loads improve adaptation of body functional systems. The model of young football players education, integrally embracing yearly training structure and content, its implementation in training sessions and competitions, supplements current theoretical basis and discloses new practical possibilities in improvement of young football players’ preparation under optimal creative-like interaction between an athlete and a coach.

Darbo problema: kaip studentai vertina savo karjeros kompetenciją? Darbo tikslas: įvertinti Turizmo ir sporto vadybos studijų programos 4 kurso studentų karjeros kompetenciją. Darbo objektas: studentų karjeros kompetencija. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti karjeros ir kompetencijos sampratas teoriniu aspektu; 2. Išanalizuoti kompetencijas, sąlygojančias asmens karjeros galimybes. 3. Nustatyti studentų karjeros orientacijas. 4. Išanalizuoti studentų karjeros kompetencijų tobulinimą. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, matematinė duomenų analizė. Rezultatai: atlikus Lietuvos Kūno Kultūros akademijos Turizmo ir sporto vadybos studijų programos 4 kurso studentų karjeros kompetencijos vertinimo analizę, nustatyta, kad: • Turizmo ir sporto vadybos studijų programos 4 kurso studentų pagrindinės karjeros orientacijos – „Antrepreniškumas (verslumas)“ ir „Profesinė kompetencija“. Tai rodo, jog studentams svarbu gebėjimai idėjas paversti veiksmais, planuoti ir valdyti projektus siekiant tikslų, kūrybiškumo, bei žinių ir gebėjimų tobulinimas. Mažiausiai respondentai buvo orientuoti į karjeros orientaciją „Iššūkis“, kas rodo, jog jie profesinėje veikloje nėra linkę konkuruoti, laimėti prieš kitus. • Dauguma studentų karjerą tapatina su darbo įvertinimu ir didesniais pinigais. Studentai jaučia didesnį karjeros kompetencijos poreikį, nei yra jas įsisavinę. Respondentų manymu, karjeros kompetenciją apibrėžiančius gebėjimus jie yra įsisavinę tik dalinai arba... [toliau žr. visą tekstą] / -.

Bakgrund: Trauma är ett världsomfattande problem. I Sverige avlider 4500 personer årligen av traumarelaterade skador. Lennquist (2007) menar att denna siffra kan minskas vid optimerad organisation och förhöjd/förbättrad kompetens inom traumavård. Syfte: Att undersöka operationssjuksköterskors självskattade kompetens inom traumavård utifrån Landstinget Västmanlands kompetensutvecklings modell, baserad på Benners kompetens- och utvecklingsstadier. Metod: Deskriptiv analys av kvantitativ data. Operationssjuksköterskor på en operationsavdelning i Sverige svarade på ett frågeformulär. Frågorna var utvecklade utifrån Landstinget Västmanlands kompetensutvecklings modell och Svensk sjuksköterskeförenings sex kärnkompetenser. Resultat: Vid studiens genomförande arbetade 36 operationssjuksköterskor vid operationsavdelningen, 15 operationssjuksköterskor deltog. Nio operationssjuksköterskor (n=15) befann sig på "expertnivå" men utförde arbetsuppgifter utifrån en lägre kompetensnivå. Majoriteten av operationssjuksköterskorna svarade "stämmer helt" på fyra av svensk sjuksköterskeförenings sex kärnkompetenser och "stämmer delvis" på resterande två. Alla deltagande hade deltagit i någon form av traumautbildning. Slutsats: Det finns behov av ökad struktur och klarare riktlinjer kring operationssjuksköterskans kompetensutveckling eftersom experterna utför arbetsuppgifter utifrån en lägre kompetensnivå. Operationssjuksköterskorna hade goda kunskaper inom fyra av de sex kärnkompetenserna men behövde förbättra sin kunskap inom två områden. / Background: Trauma is a worldwide problem. In Sweden 4500 people die annually of trauma-related injuries. Lennquist (2007) argue/mean that optimized organization and improved competence in trauma care could decrease the number of deaths due to trauma. Aim: To investigate operating nurses' own view of their competence in trauma care in relation to Landstinget Västmanland's model for competence, based on Benner's stages of clinical competence. Method: Descriptive analysis of quantitative data. Operating nurses working in a operative department were given questionnaires to respond to. The questions were based on Landstinget Västmanlands stages of competence and The Swedish Nurses Association's six core competencies. Results: Thirty-six operating nurses worked at the department during the week the questionnaires were distributed and fifteen chose to participate. Nine operating nurses (n=15) were classified as "experts", but performed duties at a lower competency level. The majority of the operating nurses responded "agree completely" to four of the six core competencies and "partly true" on the remaining two. All participants had participated in some kind of trauma education. Conclusion: There is a need for greater structure and better guidelines regarding operating nurses' competence development since experts preformed their duties at a lower competency level. Operating nurses had good knowledge in four of the six core competencies but needed to improve their knowledge in two areas.

Denna studie har som syfte att se hur medarbetare på ”golvet” i en stor organisation upplever att deras kompetens och talang tas tillvara på. Avsikten är dessutom att jämföra hur denna hantering av kompetens och talang skiljer sig i två likadana verksamheter på olika platser i Sverige. För att undersöka detta har enkäter delats ut, där medarbetare ombads skatta hur de anser att organisationen tar tillvara på deras kompetens och talang. De ombads även skatta den egna kompetensen och talangen samt besvara en rad bakgrundsfrågor som senare låg till grund för analysen. Enkätens innehåll bygger på en teoretisk referensram där en samlad bild av kompetens och Talent management ligger till grund för utformandet. Teorin om Talent management menar att det finns två sätt att arbeta, att se varje medarbetare som en talang, eller endast ett fåtal. I denna undersökning menar den undersökta organisationen att varje medarbetare ses som en talang. Resultatet visar att det finns ett fåtal faktorer som har inverkan på hur kompetens och talang tas tillvara i det undersökta företaget. Ju mer kompetens de svarande anser att de besitter, samt hur god kännedom organisationen har om kompetensen och talangen hos medarbetarna, desto bättre är organisationen på att tillvarata denna. Dessutom visar resultatet att om medarbetarna har för avsikt att utvecklas inom organisationen, upplever de att organisationen är bättre på att tillvarata kompetens och talang. / The purpose of this study is to examine how co-workers on the “ground-level” of a big organization experience that their competence and talent is used. The purpose is also to compare how the use of competence and talent differs in two similar units within the same organization in two different parts of Sweden. To examine this, surveys was handed out to the co-workers, and they were asked to estimate how they think that the organization make use of their competence and talent. They were also asked to estimate their own competence and talent, along with answering some background questions which later on was used as foundation for the analysis. The survey was conducted from a theoretical viewpoint, where theory on competence and Talent management were the base for the survey. The theory of Talent management suggests that there are two ways of using the term; either every co-worker is seen as a talent, or only a few. The organization in this study sees every employee as a talent. The results show that there are some factors that effects who is seen as a talent. The more competence the answerer has, and how good knowledge the organization has of the competence and talent, the better they make use of it. The results also show that if the co-workers want to develop within the organization, the better their competence and talent is used.