Žala padaryta darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje atlyginama keliais skirtingais būdais, kurie reglamentuojami viešosios ir privačiosios teisės normomis. Magistro darbe lyginamos minėtų Europos Sąjungos narių, šalių kaimynių, susietų bendra valstybės ir teisės istorija, darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistemos, šių sistemų kriterijų privalumai ir trūkumai. Darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimo sistema tiek Lietuvoje tiek Lenkijoje taiko skirtingus žalos atlyginimo būdus subsidiariai (kompleksiškai): visų pirma dėl žalos atlyginimo sprendžiama remiantis viešosios teisės normo¬mis- nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga socialinio draudimo būdu, o po to neatlyginta žalos dalis gali būti atlyginama remiantis darbdavio materialinės atsakomybės arba civilinės atsakomybės taisyklėmis. Magistro darbe lyginamosios analizės metodu atliekamas darbuotojo sveikatai ir gyvybei padarytos žalos atlyginimo Lietuvoje ir Lenkijoje valstybinio socialinio draudimo būdu tyrimas, pateikiami teisės aktuose reglamentuoti minėtų šalių socialiniame draudime esantys dalyviai, darbuotojo sveikatai padarytos žalos kompensavimo sąlygos, šių sąlygų skirtumai ir panašumai. Analizuojama darbdavio materialinės atsakomybės vieta žalos atlyginimo sistemoje Lietuvoje ir Lenkijoje, teisės aktuose išdėstytas darbdavio materialinės atsakomybės sąlygų turinys, šį turinį sudarantys kriterijai... [toliau žr. visą tekstą] / Damage to the employee's disability or other damage to health or the victim's death both in Lithuania and Poland rewarded in several different ways, which is regulated by public and private law. Master at work compared to the above-mentioned members of the European Union, its neighbors, the total content of the law and the history of the employee's health damage caused by the system, these advantages and disadvantages of the criteria. Employee health damage caused by the system in Lithuania and Poland have different ways to redress the alternative (complex): in particular, for damages is decided on the basis of public law mis-occupational accidents or occupational illness through social insurance, and after the damage of the non-remunerated may be remunerated on the basis of the employer's liability or civil liability rules. Master's work of comparative analysis carried out in the employee's health and lives of damage caused by Lithuania and Poland, the state social insurance investigation, the legislation regulating social security of those countries in the participants, the health damage caused by the employee's compensation terms, these terms differences and similarities. Analysis of employer liability in place of compensation system in Lithuania and Poland, the legislation of the employer's liability in terms of content, the content representing the criteria in their treatment of the differences and similarities of Lithuania and Poland the right sources, and the judicial... [to full text]

Žemės ūkio sektorius išlieka viena pavojingiausių ekonominės veiklos rūšių pasaulyje, o tuo pačiu ir Lietuvoje. Atlikus sociologinius tyrimus, vienoje anketinėje apklausoje dalyvavo 96 ūkininkai ir bendrovių vadovai, nustačiau, kad dirbant traktoriniams žemės ūkio junginiams, žmonės dažniausiai sužeidžiami, kai mašina eksploatuojama be apsaugų, užvedama neišjungus pavaros, žmonės vežami priekaboje ir kai technika eksploatuojama ne pagal paskirtį. Kitoje anketinėje apklausoje dalyvavo 241 žemės ūkio darbuotojai, nustatėme, kad samdomi žemės ūkio darbuotojai labiau nei ūkininkai toleruoja rizikingą veiklą žemės ūkio traktorinių junginių darbo zonose. Trečioje anketinėje apklausoje dalyvavo 138 žemės ūkio technikos operatoriai, nustatyta, kad instruktavimas nepadeda suprasti pavojus traktorių ir žemės ūkio mašinų pavojingose zonose nurodė 30,4 proc. apklaustų žemės ūkio technikos operatorių. / The agricultural sector remains one of the most dangerous types of economic activities in the world, while at the same time, and Lithuania. Following the sociological studies, one questionnaire survey involved 96 farmers participated in the company and executives, found that working in the agricultural tractor combinations, people most often injured when the machine is operated without the guards, opened the drive off, people are transported in the trailer where the technique of operation and not by purpose. In another questionnaire survey involved 241 agricultural workers, found that employed agricultural workers, farmers, rather than tolerate the risky business of agricultural tractor units of work zones. The third questionnaire survey involved 138 agricultural machinery operators, found that the instruction does not understand the dangers of tractors and agricultural machinery in hazardous areas indicated 30.4 percent. surveyed agricultural machinery operators.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti priekabiavimo, patiriamo mokytojų darbe sąsajas su pasitenkinimu darbu bei emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 8-ių Kauno mokyklų mokytojai. Bendras respondentų skaičius – 361 mokytojas (310 moterų, 31 vyras, 10 respondentų nenurodė lyties). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 45,2 metai. Kolegų priekabiavimui darbe įvertinti buvo naudojama priekabiavimo darbe skalė (WHS) (Björkqvist, Österman, 1992). Klausimynas sudarytas iš 24 klausimų. Atlikus priekabiavimo darbe skalės atsakymų į klausimus faktorinę analizę, buvo išskirti penki faktoriai, keturi iš jų toliau naudoti tyrimo duomenų analizei (žeminimas, žlugdymas, atskyrimas, įžeidinėjimas). Buvo įtraukti trys papildomi klausimai, kolegų priekabiavimo aspektams atskleisti. Pasitenkinimui darbu nustatyti, naudotas Paul Spector - pasitenkinimu darbu klausimynas (JSS) (Spector, 1985), į kurį įeina devynios subskalės. Klausimynas leidžia įvertinti bendrąjį pasitenkinimo darbu lygį bei atskirus pasitenkinimo darbu aspektus. Emocinei savijautai įvertinti naudota emocinio išsekimo skalė, skirta mokytojams (The MBI-ES), sudarytoja - Christina Maslach. Į skalę įeina devyni klausimai. Emocinis išsekimas leidžia įvertinti emocinių resursų pereikvojimą ir išsekimą dėl darbo (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis kolegų priekabiavimas darbe susijęs su mažesniu pasitenkinimu darbu. Nustatyta, kad aukštesnis kolegų priekabiavimo mokytojų darbe lygis susijęs su aukštesniu emocinio... [toliau žr. visą tekstą] / The research purpose – to analyze relations among work harassment, job satisfaction and emotional exhaustion, perceived in teachers’ work. There were 361 teachers (310 – women, 31 – men, 10 respondents did not indicate their sex), who participated in the research. The respondents were from 8 Kaunas’ schools. The average age of the participants – 45,2 years. For the assessment of work harassment, Work Harassment Scale (WHS) was used, developed by K. Björkqvist and K. Österman, in 1992. Factor analysis was done, five factors were developed, four factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: disruption, humiliation, alienation, indignity. For the deeper assessment of work harassment, three additional questions were used. For the assesment of job satisfaction, Job Satisfaction Survey (JSS) was used (Spector, 1985). The questionnaire consists of 9 scales. It allows to assess job satisfaction and it’s aspects. For the assessment of emotional exhaustion, Emotional Exhaustion scale was used. The scale was specifically developed for teachers by Christina Maslach (The MBI-ES). Emotional Exhaustion scale measures overextention of emotional resources and exhaustion from job (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). The results showed that higher level of work harassment is related to lower job satisfaction. The results revealed that higher level of work harassment is related to higher level of emotional exhaustion. Teachers, who observed work harassment... [to full text]

Tyrimo problema. Lietuvoje socialinį darbą dirbantys sosialiniai darbuotojai savo darbe kylančiam stresui bei kitoms psichosocialinėms grėsmėms skiria mažiau dėmesio, palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu. Tai rodo preliminarūs apklausos apie sveikatą, kylančius stresus, saugą taikant socialines paslaugas duomenys (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, 2012). Nors stresą išsamiai tyrinėja daugelis mokslo srities specialistų, bet ši problema toli gražu nėra nuodugniai ištirta ir juo labiau nėra išspręsta. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų pačių socialinių darbuotojų patirtis patiriant stresą ir įtampas dirbant socialinį darbą. Tyrimo tikslas – Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, kaip profesinės krizės ir patiriamo streso pasekmę socialinio darbo kontekste. Tyrimo objektas – Socialinių darbuotojų patiriamo streso ir profesinių krizių patirtys. Tyrimo imtis. 5 socialiniai darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip dviejų metų patirtį ir dirbantys įvairiose socialinio darbo srityse. Tyrimo medodai. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas individualus interviu. Duomenų analizės metodas – turinio aprašomoji analizė, remiantis grindžiamąja teorija. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė jog socialinių darbuotojų patiriamas stresas darbe formuojasi labai panašiose kontekstuose, stresą formuoja tam tikri individualūs ir situaciniai rizikos veiksniai. Kurie ilgainiui tampa profesinės krizės pasekmė. Tyrimo išvados. Dažnas susidūrimas su... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem. Social workers in Lithuania pay much less attention to stress at work and other psychosocial threats compared to the European Union average. This is proved by preliminary survey data on health, stress and safety of social service appliance (European workers safety and health agency, 2012). Though stress is being studied by scientists of various sciences it is far from being fully examined, not to mention being solved. Lithuania lacks research which would examine social workers experience of stress and tension while performing social work. Research objective – To disclose social workers experience as a consequence of professional crisis and endured stress in the context of social work. Research object – Social workers stress and professional crisis experience. Research sample. 5 social workers with work experience no less than 2 years, currently employed in various social work spheres. Research methods. Data collection method – semi structured individual interview. Data analysis method – Descriptive content analysis based on grounded theory. Research results. Research results have shown that stress experienced by social workers forms in similar contexts. Stress is formed by certain individual and situational risk factors, which eventually become consequences of professional crisis. Research conclusions. Frequent exposure to negative phenomenon of life, difficulties that must be faced to provide real help to the client and low social prestige level of... [to full text]

Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.

Tyrimo tikslas - nustatyti patiriamų patyčių darbe, psichosocialinių stresorių darbe ir darbuotojų subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajas. Tyrime dalyvavo 167 vieno didžiojo Lietuvos miesto įmonės, susijusios su prekių gamyba, darbuotojos moterys. Patiriamoms patyčioms darbe įvertinti buvo naudojamas Patikslintas negatyvių veiksmų klausimynas (NAQ-R) (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). Klausimynas sudarytas iš 22 klausimų. Psichosocialinius stresorius darbe įvertinti buvo naudojamas trumpasis klausimynas įvertinti psichosocialinius rizikos veiksnius (SIMPH) (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų. Darbuotojų subjektyviai vertinamai sveikatai įvertinti buvo naudojamas klausimynas, kurį sudaro 20 klausimų, susijusisų su nusiskundimais sveikata (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). Tyrimo metu buvo atlikta faktorinė analizė ir išskirti šeši faktoriai, iš kurių penki buvo naudoti duomenų analizėje (nusiskundimai, susiję su peršalimu, su nuovargiu ir stresu, galvos ir nugaros skausmai, nusiskundimais, susiję su virškinimo ir kvėpavimo sistema). Taip pat buvo įtrauktas klausimas apie asmens subjektyvų savo sveikatos vertinimą – „Kaip įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę?“ (McDowell, 2006). Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikri psichosocialiniai stresoriai darbe yra susiję su patyčiomis darbe, taip pat su nusiskundimais sveikata ir prasčiau subjektyviai vertinama darbuotojų sveikata bei vyresniu amžiumi. Dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships among women‘s bullying at work, psychosocial stressors at work and subjectively assessed health. The subjects of the study were 167 women who work in an organization related to production of goods in one of the biggest cities of Lithuania. For the assessment of bullying at work, Negative Acts Questionnaire-Revised (NAQ-R) was used (Einarsen, Hoel, Notelaers, 2009). It consists of 22 items. For the assessment of psychosocial stressors at work, Short Inventory to Monitor Psychosocial Hazards (SIMPH) was used (Notelares, De Witte, Van Veldhoven, &Vermunt, 2007). It consists of 36 items. The questionnaire of health symptoms was used for the assessment of subjective health (Smith, Johal, Wadsworth et al., 2000). It consists of 20 items. Factor analysis was done, six factors were developed, five factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: symptoms of cold, symptoms of tiredness and stress, headaches and back pain, symptoms of the digestive system and symptoms of the respiratory system, an additional question was used: „In general, how would you rate your overall health now?“. The results of the study showed that some psychosocial stressors at work are related to bullying at work, health symptoms, lower assessment of subjective health, and older age. More frequent bullying at work is related to some health symptoms, lower assessment of subjective health, also older age and lower education level... [to full text]

Santrauka Lietuvoje darbdavio materialinės atsakomybės institutas detaliau buvo reglamentuotas, tik priėmus naująjį Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, iki tol galiojusiame 1972 m. Darbo įstatymų kodekse buvo reglamentuota tik darbininkų ir tarnautojų materialinė atsakomybė. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Tačiau tiek šio instituto naujumas, tiek mokslinės analizės, tiek teismų praktikos trūkumas bei nuolat vykusi darbdavio materialinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų kaita įtakojo tai, kad praktikoje yra susiduriama su tam tikromis šį institutą reglamentuojančių teisės aktų spragomis, taip pat išryškėja ir daugiau analizuojamo instituto problematinių aspektų. Darbe, analizuojant teorinę medžiagą, teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo praktiką, siekiama atskleisti darbdavio materialinės atsakomybės instituto problemas, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų sužalojimo, gyvybės atėmimo ar susirgimo profesinėmis ligomis atvejams, apžvelgiamos šio instituto taikymo teismų praktikoje ypatybės. Siekiant šio tikslo, darbo autorė pateikia teorines darbdavio materialinės atsakomybės problemas, analizuoja žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, taip pat darbdavio materialinę... [toliau žr. visą tekstą] / Summary General Conclusions of Cases Investigated in Kaunas City District Courts in 2000-2006 regarding Employees’ Material Liability for Damages Incurred by Employees as a Result of Injury, Health Alterations of any Kind or Death In Lithuania employer‘s material responsibility issue regulated in details was only after acceptance of a new labour code of Lithuanian Republic. In previous Labour law code acceptable till 1972 just employee and worker‘s material responsibility was regulated. In a new code conditions of material responsibility were assigned, main material responsibility application principles, a totally new defence manner of disturbed rights was introduced - of indigence damage, appearing from legal labour relationship, salary and also remuneration of intended income. But the same as the novelty of this code, as well as scientific analysis, the shortage of court practice and constant change of law acts regulating material responsibility influenced vacancy of the law acts regulating this issue, also analysing more problematic aspects of the issue appear. At work when analysing theoretical material, law acts, Lithuania Supreme Court and Kaunas town vicinity court practice, in pursuance to reveal issue‘s problems of employer‘s material responsibility, paying much attention to the cases of employee’s injuries, death or getting professional illnesses, the characteristics of this issue application in practice are looked through. Reaching the aim, the author of the paper... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe dažnį ir sąsajas su psichologinės savijautos rodmenimis. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 90 Kauno miesto kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, jų amžiaus vidurkis 39 m. (± VKN 10,40). Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008 m. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. 52,8 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patyrė priekabiavimą darbe. Dažną priekabiavimą patyrė 22,5 proc., atsitiktinį priekabiavimą darbe patyrė 30,3 proc. tiriamųjų. Dažniausiai priekabiavimą darbe kurtieji ir neprigirdintieji patyrė iš kolegų (31,1 proc.). Labiausiai paplitusi negatyvaus elgesio forma buvo, kai /duodamos betikslės užduotys ir nustatyti nerealiai trumpi terminai joms atlikti/ (2,06 ± 3,28). Net 54,4 proc. tiriamųjų pasižymėjo žema vidine darna. Žemos vidinės darnos grupėje net 85,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų dažnai patyrė priekabiavim��� darbe (p=0,006 palyginus su nepatyrusiais priekabiavimo darbe). Dažno priekabiavimo grupėje net 75,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skundėsi pablogėjusiais santykiais su artimais žmonėmis (p<0,0001). 75,0 proc. tiriamųjų nustatytas potrauminio streso sutrikimas (p< 0,0001), 73,7 proc. jautė distresą (p<0,0001). Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir žemos vidinės darnos bei žemo savęs vertinimo. Patyrusių dažną priekabiavimą darbe kurčiųjų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study . To evaluate the frequency of harassment at work among deaf and hard hearing people and the associations with their psychological state. Methods of the analysis. 90 deaf and hard hearing people from Kaunas participated in the research, average age 39 (±10,40 SD) yrs. The research was made anonymously in spring of 2008. We used SPSS 14.0 for Windows and MS Excel for data analysis. Results. 52.8 percent of deaf and hard hearing people experienced harassment at work. Frequent harassment experienced 22.5 percent, occasional harassment at work – 30.3 percent of the investigated. Most often deaf and hard hearing people experienced harassment from their colleagues (31.1 percent). The most widespread negative form of behavior was when the pointless tasks with unreal short terms of time to complete them were given (2.06 ± 3.28). Even 54.5 percent of investigated people had low sense of coherence. 85.0 percent of deaf and hard hearing people from the low sense of coherence group experienced harassment at work (p=0.006 in comparison with people who never experienced harassment at work). 75.0 percent of deaf and hard hearing people, from the group of frequent harassment at work, complained that their social relationship grew worse (p<0.0001). 73.7 percent of the investigated felt distress (p<0.0001). Significant associations between harassment at work, low sense of coherence and low self evaluation were observed Frequent harassment at work was positively... [to full text]

58 teksto puslapiai, 15 lentelių, 9 paveikslų, 52 literatūros šaltiniai, 5 priedai. Darbo tikslas – išanalizuoti žmonių gelbėjimo, įvykus nelaimingam atsitikimui, aktualumą, atskleisti problemos aktualumą žemės ūkio gamyboje, ištirti žemės ūkio darbuotojų pasirengimą gelbėti mirtinai traumuotą žmogų ir pasiūlyti priemones šiam pasirengimui gerinti. Nustatyta, kad 60-70 proc. iš visų nelaimingų atsitikimų (NA) įvyksta dėl neteisingų dirbančiojo veiksmų. Išnagrinėtos žmogaus psichofizinės savybės, dėl jų susiformuojantys veiksniai, kurie tampa NA priežastimi. Nustatytos kai kurios priemonės, mažinančios šių priežasčių pasireiškimą. Aukštesnis saugumo lygmuo gali būti pasiektas diegiant naujų, sudėtingesnių pažangios technologijos pavojų kontrolę, tam kad aukšto lygio saugumas panaikintų pažangios technologijos pavojus bei tos priemonės butų įgyvendintos. Lietuvoje žemės ūkis pagal įvykusių NA darbe skaičių yra šeštoje vietoje iš penkiolikos tarp visų ekonominės veiklos rūšių. Atlikus sociologinį tyrimą, kuriame dalyvavo 241 žemės ūkio darbuotojai iš įvairių Lietuvos regionų, buvo nustatyta, kad ūkininkai du kartus dažniau nei samdomi darbuotojai sugebėtų gaivinti staiga mirusį žmogų. Atlikus eksperimentinius tyrimus, paaiškėjo, kad pirmosios pagalbos mokymo efektyvumas priklauso nuo mokymo metodų. / Thesis of Master: 58 pages, 15 tables, 9 pictures, 52 sources of literature, 5 appendixes. Research goal – analyse people life saving urgency during accident, discover problem importance in agriculture industry, examine agriculturists preparation for life saving to man who is deadly traumatized and propose a new measures to improve this preparation. It is established, that 60-70 proc. of all accidents are occurred because of wrong worker actions. Person‘s psychophysical characteristics, factors caused by these characteristics that become the reasons of accidents werw investigated. It was foreseen some means that decrease display of these reasons. A higher level of safety may be achieved through control of the new, more complicated risks of advanced technology if high-level safety complicated risks of advanced technology if high-level safety engineering has been implemented. In Lithuania agriculture industry is the sixth from the top in the list of fifteen kinds of economical activity in means of number of work accidents. After sociological investigation among 241 agriculture workers from different regions of Lithuania, we have discovered twice more farmers, comparing with hired labour men, know, how to act, when work accident has occured. The expermental investigation results proved dependence of right training methods to higher effectiveness of first aid training.

Tyrimo tikslas- ištirti pardavimų sektoriuje dirbančių asmenų emocinį intelektą, patiriamą stresą ir subjektyviai vertinamą darbo atlikimą, surasti šių konstruktų tarpusavio sąsajas, bei sąsajas su sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 252 respondentai (237 moterys ir 15 vyrų). Respondentų amžius svyravo nuo 19 iki 59 metų.Tiriamųjų darbo stažas pardavėjo pareigose svyravo nuo 0 iki 32 metų. Tyrime naudotos metodikos: Psichologinės įtampos vertinimo klausimynas(Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool; S. Palmer, C. Cooper, 2007); Emocijų įvertinimo skalė (The Assesing Emotions Scale; Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N., 2009) ir Darbo efektyvumo skalė (Job performance scale Dubinsky, Mattson, 1979). Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, turinčios mažesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose geriau valdo kitų asmenų emocijas nei tos moterys, kurios yra išdirbusios pardavėjo pareigose daugiau nei dveji metai. Moterys, kurių amžius yra virš 30 metų subjektyviai efektyviau atlieka savo darbą nei tos moterys, kurių amžius yra nuo 19 iki 30 metų. Moterys, turinčios didesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose, patiria mažiau streso darbo vietoje nei tos moterys, kurių darbo stažas pardavėjo pareigose yra iki dviejų metų. Didėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, emociniam intelektui, mažėja jų patiriamas stresas darbo vietoje. Mažėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, darbe patiriamam stresui, didėja jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links among sales sector employees emotional intelligence, subjective assessment of work performance and work-related stress and relationship with sociodemographic characteristics. The study included 252 (237 women and 15 men) residents whose age was from 19 to 59 years old. Residents in sales sector were working from 0 to 32 years. Research methods are: Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool (S. Palmer, C. Cooper (2007), The Assesing Emotions Scale (Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N. (2009) and Job performance scale (Dubinsky, Mattson (1979). The results of the research showed that women with less than two years sales experience had better control over emotions of others than those with more than two years tenure. Women over 30 years at age perform their jobsubjectively more productive than younger women ( age btetween 19 to 30 years). Women with more than two years sales experience indicated having work-related stress than women with less than two years sales experience. The increase of emotional intelligence was related to the decrease of their eork-related stress. Decrease of work-related stress was relatedto the increase of their subjective assesement of work performance. The increase of emotional intelligence scores was realated to the increase of subjective job performance. Also emotional intelligence performs as a mediator between work-related stress and subjective work performance. In this way it... [to full text]