Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama lyčių lygybės politikos įgyvendinimas Šiaulių miesto viešojo sektoriaus institucijose. Tiriamą problemą apibūdina šie klausimai: Kaip lyčių lygybė yra apibrėžiama teisės aktuose ir politinėse dokumentuose, kurie reguliuoja darbo rinkos santykius? Kokios institucijos įgyvendina lyčių lygybės politiką darbo rinkoje? Kokios priemonės gali būti taikomos siekiant lyčių lygybės darbo rinkoje? Šis darbas susideda iš įvado, keturių pagrindinių dalių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Teorinėje dalyje pateikiama lyčių lygybės samprata moksliniame ir teisiniame diskurse bei pristatomas lyčių lygybės politikos įgyvendinimo mechanizmas. Taip pat remiantis moksline literatūra ir įvairiais ataskaitos tyrimais, atskleidžiama Lietuvos darbo rinkai būdingos diskriminacijos formos. Empirinėje dalyje pristatomi kokybinio tyrimo metu apklaustų 10 informantų analizės rezultatai. Informantų vertinimai leidžia teigti, kad viešojo sektoriaus institucijos siekiant lyčių lygybės politikos darbo rinkoje taiko įvairaus pobūdžio priemones (lanksčias darbo formas, atostogas ir kt.). Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad priemonių taikymas priklauso nuo organizacijos darbo veiklos specifikos, jos dydžio ir darbuotojų pasiskirstymo lyties bei amžiaus atžvilgiu. / Undergraduate thesis examines the implementation of gender policy of the Public Sector Institutions in the Siauliai city. The investigated problem is defined by the following questions: What is the meaning of gender equality in the legislation and policy documents that regulate the relationship of labor market? What are the institutions that implement gender equality policies in the labor market? What measures can be applied to achieve gender equality in the labor market? This work consists of introduction, the four main components, conclusions, recommendations, references and appendices. The theoretical part presents the conception of the gender equality in the scientific and political discourse and the mechanism for its implementation. Also on the basis of scientific literature and various research reports, the forms of discrimination typical of the Lithuanian labor market are disclosed. The empirical part presents the results of analysis of 10 informants interviewed during the qualitative study. Informants estimation suggests that public sector bodies to achieve gender equality in employment policy is applied by various means (flexible forms of work, holidays, etc.). Also, the study shows that the apllication of measures is depended on the organization's activities, its size and the distribution of employees in respect of gender and age.

Bakalauro baigiamajame darbe yra analizuojama informacinės visuomenės plėtros įtaka šalies darbo produktyvumui. Darbas susideda iš dviejų dalių. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniai straipsniai apie informacinę visuomenę ir jos paskaičiavimo metodus bei apie produktyvumą ir jo rūšis. Empirinėje darbo dalyje analizuojama 2000-2010 m. laikotarpio Lietuvos statistinė informacija apie darbo produktyvumą ir informacinės visuomenės plėtrą (informacinių ir telekomunikacinių technologijų parengtis, panaudojimas bei panaudojimo pajėgumai). Lietuvos situacija pagal tiriamus rodiklius lyginama ir su Europos Sąjungos šalimis. Lietuvos atveju darbo produktyvumas nagrinėjamas plačiau, pagal ekonomines veiklos rūšis. O informacinės visuomenės plėtros sudarytas indeksas giliau analizuojamas ir lyginamas su keletą ES šalių. Taip pat, bandoma nustatyti, ar informacinės visuomenės plėtra įtakoja šalies darbo produktyvumą ir kuris informacinės visuomenės plėtros veiksnių daro tam didžiausią įtaką. / In Bachelor’s final thesis the impact of development of information society on country's labor productivity are analyzed. The work consists of two parts – theoretic and empirical. In the theoretic part Lithuania’s and foreign countries’ scientific articles about development of information society and its calculation methodology and productivity and it's types are analyzed. In the empirical part there are analysis of years 2000-2010 statistical information of Lithuania about labor productivity and development of information society (information and telecommunication technology access, use and skills). Lithuania's analyzed indicators are compared with European Union countries’. Deeper analysis is made in Lithuania's labor productivity by economic sectors. Lithuania's calculated index of development of information society is compared with few other European Union countries and analyzed deeper. In addition, the part of the thesis is striving to determine if the development of information society has any impact to labor productivity and which factor has the biggest the influence to it.

Baigiamajame darbe buvo atlikta mokslinių darbų analizė darbo zonų tematika. Pateikiamos pagrindinės darbo zonos atsiradimo priežastys. Kelio darbo vietos suklasifikuotos pagal keletą kriterijų ir aprašomos darbo zonų valdymo galimybės. Darbe išskiriamos dvi pagrindinės darbo zonų problemos: eismo saugumo ir transporto priemonių intensyvumo. Analizuojamos darbo zonų spūsčių automobilių keliuose sukeliamos problemos. Darbe pateikiami transporto priemonių intensyvumo pagrindiniai parametrai ir veiksniai, turintys jiems įtakos. Atlikti eksperimentiniai tyrimai pasirinktose darbo zonose ir gauti rezultatai apibendrinami. Darbo apimtis – 72 psl. teksto be priedų, 39 iliustr., 12 lent., 26 bibliografinių šaltinių. / The final work was carried out research work analyzes the work zone topics. Contains the main work area causes. Multiple jobs are grouped according to several criteria and a description of the work zone management capabilities. The paper distinguishes between two areas of work problems: traffic safety and transport intensity. Analyzed areas of work on the roads caused congestion problems. The paper presents the vehicle parameters and the intensity of the main factors influencing them. Tests were performed in selected areas of work and the results obtained are summarized. Thesis consists of: 72 p. texts without appendixes, 39 pictures, 12 tables, 26 bibliographical entries.

Baigiamajame magistro darbe atliekami statinių projektavimo specialistų patiriamo streso ir jį sukeliančių veiksnių bei Vilniaus universiteto Statybos ir remonto direkcijos darbo aplinkos sąlygų ir darbo vietų įrengimo tyrimai ir analizuojami jų rezultatai . Siekiant ištirti statinių projektavimo specialistų stresą ir jį sukeliančius veiksnius atlikta anketinė apklausa Lietuvos architektūros ir statybinių konstrukcijų projektavimo įmonėse. Anketa įdėta elektroninėje apklausų sistemoje ir elektroniniu paštu išplatinta daugiau nei 200 skirtingų statinių ir inžinerinių sistemų projektavimo įmonių, užpildytos 129 anketos. Gauti rezultatai parodė, kad statinių projektavimo specialistai patiria vidutinio intensyvumo stresą, visus arba dalį streso požymių jaučia 78 % respondentų, o pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai yra skubėjimas, netolygus darbo pasiskirstymas ir aukštas atsakomybės lygis. Vilniaus universiteto Statybos ir remonto direkcijos darbo aplinkos sąlygų ir darbo vietų įrengimo tyrimo metu išmatuotos darbo vietų meteorologinės sąlygos ir apšvieta, gautos vertės palygintos su teisės aktuose reglamentuojamomis reikšmėmis. Taip pat išmatuoti darbo kėdės bei stalo parametrai ir įvertinta jų atitiktis darbuotojų antropometriniams kūno matmenims. Atlikta šios įstaigos darbuotojų apklausa bei jos rezultatų palyginimas su atliktais matavimais parodė, kad norint užtikrinti optimalias darbo sąlygas yra būtina laikytis Higienos normose apibrėžtų reikalavimų ir atsižvelgti... [toliau žr. visą tekstą] / The research on stress assessment of building design professionals and the research of work environment in Vilnius University Directorate of Construction and Repairs are analysed in this master thesis. A survey was carried out to investigate the level of stress and the main stressors in the architectural and constructional engineering companies of Lithuania. The questionnaire was published on the internet. The link to the questionnaire was sent to more than 200 engineering companies and 129 questionnaires were fully answered. The results of survey have shown that the building design professionals are affected by a middle range stress in their workplace and 78 % of them feel few or all symptoms of stress. The main stressors are high level of rush, uneven work intensity and high level of responsibility. During the research of work environment in Vilnius University Directorate of Construction and Repairs there were measured the meteorological factors and the level of illumination in the office. The results were compared with the values in the regulations. The parameters of the work chair and the table were measured as well. The values were compared with the anthropometric data of the workers. The comparison of measurements results and opinion of the workers has shown that optimal work environment can be reached by tracing the rules of regulations and designing the workplace by the individual needs. There are made few conclusions and suggestions for work environment improvements... [to full text]

Darbe atlikta teorinė visuomenės sveikatos, ergonomikos, sveikatos problemų ir profilaktinių priemonių taikymo teorinė analizė. Iškeltas tyrimo tikslas - atskleisti žmonių dirbančių aptarnavimo srityje ergonominės aplinkos ir sveikatos problemų sąsajas, nustatant individualiai naudojamas sveiktos stiprinimo profilaktines priemones. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros analizės pagrindu atskleisti ergonomikos sampratą ir jos įtaką sveikatos problemų atsiradimui. 2. Įvertinti su kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai susiduria žmonės dirbantys aptarnavimo srityje, taikant anketinę apklausą. 3. Atskleisti darbuotojų sveikatos problemų priežastis ir jų šalinimo galimybes. 4. Pateikti rekomendacijas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti ar asmenys dirbantys aptarnavimo srityje, dėl ergonominės aplinkos susiduria su sveikatos problemomis, bei kokias profilaktines priemones naudoja sveikatai stiprinti. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 257 aptarnavimo srityje dirbantys asmenys. Atlikus tyrimą hipotezė pasitvirtino – darbo vietos ergonomika siejasi PC ,,Akropolis” darbuotojų sveikata. Tyrimo duomenys parodė, kad žmonės dirbantys aptarnavimo srityje nėra patenkinti savo sveikata. Daugiau negu pusė respondentų, net 65 proc. po darbo dienos jaučiasi pavargę. Daugiausiai respondentų susiduria su CNS problemomis (galvos, miego sutrikimais) ir judamojo aparato problemomis (nugaros ir... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the Paper: ,, Link between Ergonomic Environment and Health Problems in People Who Works in the Service Sector and Preventive Measures for the Application ,,. Work done in theoretical public health, ergonomics, health problems and the application of theoretical analysis of preventive measures. Raised in the investigation will reveal the people working in the service area-the ergonomic problems of the environment and health linkages, identifying an individual used to strengthen health preventive measures. To achieve that objective for the following challenges: 1. on the basis of the scientific literature on the basis of the analysis to reveal the concept of ergonomics and its influence on health problems from occurring. 2. Assess what health problems commonly faced by people working in the service area, in accordance with the questionnaire survey. 3. Uncover the causes of health problems and opportunities. 4. Submit recommendations. Questionnaire method of the survey was to study, with the objective to investigate whether persons working in the field of the environment for the service of the ergonomic facing health problems, as well as preventive measures to strengthen the health uses. Performed a statistical analysis of the data. The study involved 257 persons working in the service area. The study hypothesis was confirmed near the workplace ergonomics at Šiauliai Shoping Centre ,,Akropolis“ occupational health. Survey data showed that people working in the... [to full text]

Visuomenėje šalia įvairių socialinių grupių egzistuoja specifinė grupė – neįgaliųjų mažuma. Anksčiau visuomenėje neįgaliųjų lyg ir nebuvo, nes jie gyveno uždarose institucijose, už socialinio gyvenimo ribų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę įvyko daug esminių pokyčių. Demokratiniams procesams atvėrus uždarų specialiųjų institucijų duris, nuo užuojautos neįgaliesiems pereita prie praktinės socialinės integracijos. Nors visoje Lietuvoje galioja palankūs neįgaliųjų įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai, o darbdaviams sudaromos sąlygos neįgaliųjų įdarbinimui, ryškėja nauja neįgaliųjų mažos motyvacijos dirbti problema, kuri iki šiol nebuvo nagrinėta ir yra neabejotinai aktuali. Magistro darbe teoriškai analizuojama neįgalių asmenų integracijos samprata, apžvelgiami neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje reglamentuojantys teisės aktai. Pristatomas tyrimas, kuriuo nustatytos neįgalių asmenų mažos motyvacijos dirbti priežastys ir darbdavių požiūris į neįgalų darbuotoją Vilniaus mieste. Tyrimo hipotezė, kad neįgaliųjų integraciją į darbo rinką Vilniaus mieste riboja pačių neįgaliųjų motyvacijos dirbti stoka, pasitvirtino iš dalies. Daugumos darbdavių nuomone, neįgalieji stokoja motyvacijos dirbti, kvalifikacijos ir kompetencijų, bijo būti atstumti ir neįvertinti. Tačiau išaiškėjo, kad daugelis neįgaliųjų jau yra bandę dirbti ir save realizuoti profesinėje veikloje, dirbti jiems yra svarbu. Integruojantis į darbo rinką neįgaliesiems nėra svarbiausi tik finansiniai motyvai... [toliau žr. visą tekstą] / In the society among various social groups there is a specific group – the disabled minority. Previously, people with disabilities in society lived in closed institutions for social life outside. After restoration of independence took place in a number of significant changes. From compassion disabled transition to practical social integration. Throughout Lithuania in favor of persons with disabilities is valid legislation, and employers to employ people with disabilities. However, people with disabilities, a new low motivation to work for a problem that so far has not been considered and is certainly relevant. Ihe Master work theoretically analyzes the concept of the integration of people with disabilities and this people an overview of labor market legislation. The survey, which provides people with disabilities to work in low motivation and reasons, analyzed employers' attitudes to disabled worker in Vilnius. The research hypothesis, that the people with disabilities integration into the labor market in Vilnius limited by the disabled lack of motivation to work, proved in part. Most of the employers says, that people with disabilities lack the motivation to work, skills and competencies that are afraid of being rejected and unappreciated. However, it turned out that many people with disabilities are already trying to work and realize their professional life, their work is important. Integration into the labor market for disabled people is not only the most important... [to full text]

Magistro darbe „Darbo konceptas lietuvių ir rusų patarlėse ir priežodžiuose“ bandoma plačiau panagrinėti koncepto darbas specifiką ir raišką lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose, atrasti panašumų ir skirtumų, rekonstruoti kalbai būdingą pasaulėvaizdį, tautų mąstymo strategijas. Atlikus lyginamąją ir konceptualiąją analizę, išanalizavus surinktą medžiagą, nustatyta, kad darbo konceptas lyginamose kalbose yra suvokiamas panašiai (darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė –kaip darbo parodija, darbas – jungtis tarp žmogaus ir gamtos, darbas – kaip vargas, darbas –kaip žmogaus savybių matmuo, darbas – kaip mokymo įrankis, darbas – šeimyninės sanklodos rodiklis, darbas – gyvenimiškos tiesos saugykla). Dažniausi darbo denotatai lietuvių ir analogiškai rusų kalboje yra darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija, darbas – kaip vargas, darbas – kaip žmogaus savybių matmuo. Darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis dažniausiai realizuojamas lietuvių kalboje. Rusų kalboje dažniausiai realizuojamas darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija. Lietuvių ir rusų kalbų patarlės ir priežodžiai pasižymi raiškos įvairove: aktyviai vartojami posakiai su neigiamu modalumu, elipsė, dauguma atvejų yra metaforiški, vaizdingi, lakoniški, neretai hiperbolizuoti, vyrauja ironija, komiškumas, garsinis aspektas, kategoriškumas, pamokymai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master work, „The concept of work in Lithuanian and Russian proverbs and bywords“, is to take a wider glance at the concept of work in Lithuanians and Russians world-view, to find similarities and differences, to recreate the type of world-view which would be common to the language and also to recreate the strategies of thinking. After a comparative and conceptual analysis and after the analysis of collected examples, we made a conclusion that the concept of work is perceived similarly: work (diligence) as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as the connection between human and nature, work as misery, work as the measurement of humanity, work as the proper way to educate, work as the measurement of family values and work as the storage of all the values. The most frequent and common for both Lithuanian and Russian languages meanings of the concept work are these: work as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as misery and work as the measurement of humanity. The most common meaning to Lithuania language is work as the source of wellness and the most common meaning of work to Russian language is work as the confrontation with laziness and laziness as the parody of diligence. Lithuanian and Russian proverbs and bywords can be expressed in various ways: there are a lot of examples which have negative meaning. People use many... [to full text]

Šio tyrimo tikslas – nustatyti ryšius tarp vadovavimo stiliaus, pavaldinių požiūrio į vadovą ir darbo grupės efektyvumo. Tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, kaip pavaldiniai vertina savo tiesioginį vadovą (remiantis lyderio – nario sąveikos dimensijomis) bei suvokiamą darbo grupės efektyvumą esant skirtingiems vadovavimo stiliams (autoritariniam, nuolaidžiaujančiam, transformaciniam ir transakciniam). Anketomis buvo surinkti 72 respondentų vertinimai apie 31 vadovą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbo grupės efektyvumas siejasi ne su visais vadovavimo stiliais: autoritarinis vadovavimo stilius nėra susijęs su darbo grupės efektyvumu. Nustatyta, jog vadovaujant transformacinio stiliaus vadovui, darbo grupės efektyvumas yra didžiausias. Vertinant pavaldinių požiūrį į vadovą gauta, jog autoritariniu vadovu nėra žavimasi kaip žmogumi, nuolaidžiaujantis vadovas linkęs mažinti pavaldinių dedamas pastangas į atliekamą darbą. Tuo tarpu transformacinis ir transakcinis vadovai yra mėgiami ir vertinami kaip žmonės. Maža to, transformacinis vadovas suvokiamas kaip palaikantis ir užtariantis komandos narius. Gauta, jog moterys vadovės yra labiau linkusios į autoritarinį vadovavimo stilių nei vyrai. Atlikus regresinę analizę paaiškėjo, kad darbo grupė yra efektyviausia tuomet, kai jai vadovauja transformacinio stiliaus vadovas vyras, demonstruojantis paramą komandos nariams. Šiame tyrime vertinant tą patį vadovą statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo negauta. / The purpose of the research is to estimate relation to leadership style, work group effectiveness and attitude towards leader. It was made an attempt to find out how subordinates evaluate their superior (based on leader – member exchange) and work group effectiveness according to different leadership styles (authoritarian, laissez faire, transactional and transformational). Data about 31 superiors were collected with the help of questionnaires from 72 subordinates. It was found that work group effectiveness is not related with all leadership styles. Authoritarian leadership style is not related to work group effectiveness. The findings show that work group effectiveness is the highest when subordinate uses transformational leadership styles. Estimating attitude of subordinates to leader, it was found that authoritarian leader is not attractive as a personality. Laissez faire leader is tended to reduce efforts to work of subordinates. Meanwhile transactional and transformational leaders are attractive and favorable. More over, transformational leader is perceived as advocating and interceding. The findings suggest that female leaders are tended to use authoritarian leadership style more than men. According regression analysis, work group effectiveness would be higher, when it is managed by transformational style male superior who demonstrates support to group members. It was not found significant differences evaluating the same subordinate.

Klientų aptarnavimo specialistų profesinis perdegimas ir jo sąsajos su asmeninėmis ir darbo charakteristikomis SANTRAUKA Klientų aptarnavimo specialistai dažnai patiria emocinę įtampą darbe, nes yra įpareigoti kasdien bendrauti su dideliu skaičium žmonių, stengtis patenkinti tiek savo organizacijos, tiek ir klientų poreikius. Šio tyrimo tikslas – ištirti klientų aptarnavimo specialistų profesinį perdegimą (jo dimensijas) ir jo sąsajas su asmeninėmis ir darbo charakteristikomis. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti profesinio perdegimo dimensijų išraiškas, 2. ištirti asmenines ir darbo charakteristikas, 3. ištirti profesinio perdegimo dimensijų sąsajas su asmeninėmis ir darbo charakteristikomis. Tyrime buvo naudoti Maslach profesinio perdegimo, streso įveikos klausimynai, profesinio aš-efektyvumo skalė, darbo krūvio skalė, interpersonalinių konfliktų skalė, vaidmenų konflikto ir vaidmenų dviprasmiškumo skalė, įgūdžių panaudojimo darbe, dalyvavimo priimant sprendimus skalės. Mes ištyrėme 91 klientų aptarnavimo specialistą. Išanalizavę tyrimo duomenis galime teigti, jog mūsų tirti klientų klientų aptarnavimo specialistai pasižymi vidutiniu profesinio perdegimo lygiu, kadangi jiems būdingas vidutinio lygio emocinis išsekimas ir vidutinio lygio asmeniniai pasiekimai, kas atitinka vidutinį profesinio perdegimo lygį. Depersonalizacija buvo žemos lygio, kas atitinka žemą profesinio perdegimo lygį. Emocinis išsekimas ir depersonalizacija koreliavo su šiom asmeninėmis ir darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Customer service representatives’ professional burnout and its relation to personal and job characteristics SUMMARY Customer service representatives often experience emotional strain at work – every day they have a lot of interactions with other people, they have to do their best in order to fulfill the requirements of organization and customers. The goal of this research – to evaluate the customer service representatives’ professional burnout (its dimensions) and its relation with personal and job characteristics. The tasks of the research: 1. evaluate the dimensions of professional burnout, 2. evaluate personal and job characteristics, 3. evaluate the relation between personal and job characteristics. In this research we used Maslach burnout inventory, stress coping questionnaires, professional self –efficacy scale, work load scale, interpersonal conflict scale, role conflict and role ambiguity scales, skill use at work scale, participation in decision making scale. 91 customer service representatives participated in this research. The results indicate that client service representatives experience medium burnout level (medium level emotional exhaustion, medium level personal accomplishment, low level of depersonalization). Emotional exhaustion and depersonalization correlated with these personal and job characteristics: emotional discharge stress coping strategy (positive correlation), interpersonal conflicts (positive correlation), role conflict (positive correlation) and... [to full text]

Šiais laikais, vykstant visuomenės progresui ir keičiantis šeimos situacijai, vis daugiau žmogaus ugdymo funkcijų perima socialinės pagalbos institucijos. Yra palyginti daug tyrimų, atliktų socialinių mokslų srityse, kurie atskleidžia efektyvaus vadovavimo sąvoką bei funkcijas. Tačiau beveik nėra tyrimų, atskleidžiančių vadovavimo socialinės pagalbos institucijoms specifinius veiksnius, kurių identifikavimas galėtų papildyti vadovavimo principų sąrašą ir pasitarnautų profesionalių socialinės pagalbos institucijų vadovų rengimui ir atrankai. Nustačius šiuos veiksnius, būtų galima teikti rekomendacijas toms socialinės pagalbos institucijoms, kurios dar tik pradeda savo veiklą ir siekia aukštos socialinių paslaugų kokybės. Šiuo laikotarpiu, kai socialinio darbo institucijos įgyja vis didesnį lyginamąjį svorį, visuomenės progreso aspektu, tokie tyrimai yra būtini. Šio tyrimo objektas yra vadovavimo socialinio darbo institucijai sėkmingumo veiksniai. Tyrimo tikslas – atskleisti, kokius vadovavimo socialinio darbo institucijai sėkmingumo veiksnius išskiria socialinio darbo institucijų vadovai. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia sėkmingą socialinio darbo institucijų veiklą. 2. Ištirti, kas socialinio darbo institucijų vadovams ypač svarbu, siekiant kad jų darbas būtų efektyvus. 3. Nustatyti, kokius gebėjimus socialinio darbo institucijų vadovų supratimu, turi turėti „geras“ socialinio darbo institucijos vadovas. 4. Ištirti, su kokiais... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, when the progress in society is so fast and family situation is changing a lot, more and more functions of human education are transferred to social work institutions. There are quite many studies made that reveal the concept and functions of effective management. But there are almost no studies that would reveal the specific factors of the management in social work institutions. The identification of such factors could complement the list of management factors and would be useful for preparation and selection of social work institutions managers. Besides, if such factors would be identified it would be possible to give recommendations for those social work institutions, that are just starting their work and that are willing to reach high level of the social quality service. At the moment when social work institutions gain stronger and stronger comparative authority in the aspect of society progress such studies are essential. The object of this research is the success factors in the management of a social work institution. The aim of this research is to reveal the success factors of management of a social work institution pointed out by the managers of social work institutions. To reach the aim such goals were stated: 1. To find out what are the main factors determining the successful activity of social work institution. 2. To explore what is most important for the managers of social work institutions while seeking for effective activity. 3. To identify what is... [to full text]