Magistro darbo objektas - netradicinių, rankų darbo įrišimo knygų-objektų grupė „City Book“, kuria siekiama plėtoti senąsias knygų įrišimo technikas, paskatinti šiuolaikinius, nuo skaitmeninių technologijų vis labiau priklausomus žmones, prisiminti jau primirštą knygą ir skaitymą, kaip dvasinį ir kultūros paveldo šaltinį. Magistro darbą sudaro dvi: teorinė ir praktinė dalys. Pirmajame skyriuje pateikiama susisteminta rašto atsiradimo ir vystymosi chronologija. Aprašoma knygos raida. Nagrinėjamas knygos statusas šiuolaikinėje skaitmeninėje eroje. Antrajame skyriuje pateikiama glausta knygrišybos istorinė apžvalga. Analizuojama knygų įrišimo raida ir metodai. Plačiau aprašomas itališkasis knygų įrišimo būdas. Pateikiama knygrišystės vystymosi istorija Lietuvoje. Trečiame darbo skyriuje pateikiamos lietuvių ir užsienio menininkų kūrybinės interpretacijos knygos-objekto tema. Analizuojami šiuolaikinių dizainerių darbai, vizualiai atspindintys pasirinktą tematiką. Ketvirtajame skyriuje pateikiama anketinė apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti šiuolaikinio žmogaus požiūrį į klasikinę ir skaitmeninę knygas, bei skaitymą. Penktame skyriuje pateikiama kolekcijos koncepcijos analizė, pristatomos netradicinės knygų grupės-objekto meninio ir technologinio sprendimo paieškos, projektavimo etapai, galutiniai projektai, vykdymo eiga. Teorinėje darbo dalyje naudojami metodai: teorinės studijos, mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė, analogų paieška ir tyrimai... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the master’s thesis is the ”City Book”, a group of non-traditional handbound books-objects, which aims to develop the old bookbinding techniques, encourage modern people increasingly dependent on digital technology to remember forgotten books and reading as a spiritual and cultural resource of heritage. The master’s paper consists of two parts: theoretical and practical. The first chapter provides a systematic chronology of script occurrence and its development. It describes the development of the book. Also the status of the book in today’s digital era is discussed. The second chapter provides a brief historical overview of bookbinding. It analyzes the evolution and methods of bookbinding. The Italian method of bookbinding is described more broadly. The history of the development of bookbinding in Lithuania is also provided. The third chapter presents the creative interpretations of Lithuanian and foreign artists on the topic of the book-object. Works of contemporary designers, visually reflecting the chosen topic, are analyzed. The fourth chapter presents a questionnaire aimed to establish the approach of the modern human to classical and digital books and reading. The fifth chapter provides an analysis of the concept of the collection, presents non-traditional searches of the creative and technology solution of a group of books-object, the design stages, the final projects and the execution speed. The methods used in the theoretical part: theoretical... [to full text]

Lyčių lygybė reiškia, kad abi lytys turi būti vienodai matomos, turi turėti vienodus įgaliojimus, ir teises, taip pat ir galimybes vienodai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai pasiekta šioje srityje, tačiau praktika rodo, kad nelygybė vis dar egzistuoja ir primena, kad tobulėti vis dar yra kur. Todėl šiame darbe nagrinėjamas lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Suomijoje. Suomija pasirinkta kaip palyginamasis atvejis pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, Suomija yra viena Baltijos regiono šalių. Antra, Suomija, kaip ir Lietuva, yra viena iš šiandieninių ES šalių. Trečia, Suomija – tai šalis, kurios pasiekimai lyčių lygybės įgyvendinimo srityje 2008 m. pripažinti geriausiais tarp ES narių. Darbo objektas - lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Darbo tikslas – atskleisti Suomijos ir Lietuvos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo ypatumus. Darbo uždaviniai: • Aptarti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo aspektus Lietuvoje • Analizuoti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimą Suomijoje • Ištirti Lietuvos ir Suomijos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Teisės aktų analizė. 3. Statistinių duomenų analizė. 4. Lyginamasis ir atvejo tyrimo metodas. Taigi Suomijos, kaip vienos iš efektyviausiai įgyvendinančių lyčių politiką, lyginimas su Lietuva, padėjo atrasti skirtumų ir panašumų, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality means that both sexes should be equally visible, must have the same powers and rights, as well as opportunities to participate equally in all spheres of life. In recent decades, significant progress in this area, but practice shows that inequality still exists and points out that the improvement is still everywhere. Therefore, this work deals with gender equality policy implementation in Lithuania and Finland. Finland has chosen as a comparable case for the few reasons. First, Finland is one of the state of the Baltic region. Secondly, Finland, as well as Lithuania, is one of the EU member states. Third, Finland is a country whose achievements in the field of gender equality in 2008 are recognized as the best among the EU's members. Object - Gender equality policy implementation The aim - to reveal the Finnish and Lithuanian gender equality policy features. Objectives: • To discuss the gender aspects of policy implementation in Lithuania • Analyze the gender equality policy in Finland • Investigate the Lithuanian and Finnish gender equality policy on the similarities and differences The following methods was used at the paperwork: 1. The scientific literature review. 2. Legislative Analysis 3. Statistical analysis of data. 4. And comparative case study method. Finland Therefore, as one of the most implementing gender policy in comparison with Lithuania, helped discover the differences and similarities and assessed to achieve better results in terms of gender... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti terapinio profilio slaugytojų darbo laiko sąnaudų ryšį su pacientų savarankiškumu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti terapinio profilio slaugytojų darbo laiko sąnaudas pagal priežiūros kategorijas ir slaugytojo veiklų grupes. 2. Nustatyti terapinio profilio pacientų savarankiškumo lygmenį. 3. Išanalizuoti terapinio profilio slaugytojų darbo laiko sąnaudas, atsižvelgiant į pacientų savarankiškumo lygmenį. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas VšĮ Vilkaviškio ligoninės trijuose terapinio profilio skyriuose (vidaus ligų, neurologijos, slaugos ir palaikomojo gydymo). Tyrimo trukmė - 3,5 mėn. Naudotas tiesioginis laiko ir slaugytojo veiksmų stebėjimo metodas (angl. time-and-motion studies). Iš viso atlikta 72 stebėjimai, kurie sudarė 777,2 val. slaugytojų darbo laiko sąnaudų. Pacientų savarankiškumas vertintas anketa. Rezultatai: Terapinio profilio slaugytojų didžiausios darbo laiko sąnaudos dienos (46,6 proc.) ir nakties (28,3 proc.) pamainoje skirtos tiesioginei pacientų priežiūrai. Mažiausia dalis slaugytojų darbo laiko praleista netiesioginei pacientų priežiūrai. Terapinio profilio skyriuose didžioji dalis pacientų (40,1 proc.) buvo savarankiški, 22,3 priklausomi ir 16 proc. - visiškai priklausomi. Slaugytojai per dvi darbo pamainas (dienos ir nakties), pusę savo darbo laiko skyrė visiškai priklausomiems pacientams slaugyti ir prižiūrėti, ketvirtadalį laiko - priklausomiems pacientams ir mažiausiai, t.y. 14 proc. - savarankiškiems pacientams. Išvados: 1... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose – to evaluate the relationship between time spent caring a patient by nurses on a medical unit and the patients‘ levels of independence. Objectives: 1. Analyze time spent caring for a patient by nurses on a medical unit according to care categories and nurses activity groups. 2. Determine patients‘ independence levels on a medical unit. 3. Analyze time spent caring for patients according to independence levels by nurses on a medical unit. Methods. The study was completed at Vilkaviškis Hospital, in three medical units (internal medicine, neurology and nursing and hospice care) The length of the study was 3.5 months. Data was gathered through time and motion observation. Seventy-two observations yielded 777.2 hours of observed nursing time. Patient independence was evaluated using a questionnaire. Results: On medical units, the majority of nursing time during the day (46,6%) and night (28,3%) shifts is dedicated to direct patient care. The least amount of nursing time is spent in indirect patient care. On the medical units, a large number of patients (40,1%) were independent, 22,3% needed partial care and 16%. required total care. Nurses during two shifts (day and night) spent half their time providing total care to patients, a quarter of their time providing partial care and the least amount of time, i.e., 14%, providing care to independent patients. Conclusions: 1. Almost half of the nursing shift is spent in direct patient care; much time was spent administering... [to full text]

Pastarųjų metų Europos tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas ir priekabiavimas sukelia didesnę grėsmę daugumai darbuotojų, nei fizinis smurtas. Priekabiavimas sukelia stresą, padidina psichologinę įtampą bei riziką darbe, įtakoja ligų atsiradimą. Darbo tikslas. Išanalizuot Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų patiriamo priekabiavimo darbe paplitimą ir jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 226 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš jų 176 Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai ir palyginamosios grupės 130 sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008-2009 m. rugsėjo - balandžio mėnesiais. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 15,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai statistiškai reikšmingai dažniau patyrė dažną priekabiavimą (5,8 proc.), nei palyginamoji grupė (3,8 proc.) (p=0,022). Pagal pareigas, dažną priekabiavimą patyrė 4,4 proc. slaugytojų ir 8,6 proc. kitas personalas. Gydytojai priekabiavimo darbe nepatyrė. Nustatytas ryšys tarp dažnai patiriamo priekabiavimo ir diagnozuotų sveikatos sutrikimų: kaklo/peties skausmų (p=0,047); traumų, lūžių, išnirimų, žaizdų, sužalojimų (p<0,000); plaštakos/rankos skausmų (p=0,028). 50 proc. slaugytojų, patyrusių dažną priekabiavimą, turėjo minimalių psichinės sveikatos sutrikimų (p=0,015). 28,6 proc. slaugytojų, dažnai patyrusių priekabiavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Recent researches in Europe have shown that workplace bullying induces more intense threat in comparison with physical violence. Aim of the study. To make analysis of prevalence of undergoing bullying by the workers of Kaunas health care institutions and find out the links with self-reported health. Methods. The survey was conducted in one of the health care institutions in Kaunas and 96 workers of that institution were interviewed. Additionally, 130 nurses were randomly selected form the Kaunas district as control group. The questionnaire was composed of seven parts and 59 questions overall. The Negative Acts questionnaire, developed by S. Einarsen and H. Hoel, was used. The statistical software SPSS 15.0 for windows was used in the data analysis. Results. Less than one quarter of Kaunas health care institution workers admitted about undergoing bullying in the work place. Moreover, workers of Kaunas health care institution statistically significant more often have undergone bullying in workplace (5.8 %) in comparison with control group (3.8 %, p=0.022).Depending on position, repeated bullying have undergone 4.4% of nurses and 8.6% other staff. Occasional bullying have undergone 24.4% of nurses and 2.9% other staff. Medical doctors have not undergone any bullying in the workplace. Conclusions. Bullying in the workplace was common in both comparative groups of health care workers. Workers who have undergone repeated bullying in the workplace more often complained about... [to full text]

Šiuolaikinė technologinė pažanga atveria daugybę galimybių ir būdų įdiegti atviras ar slaptas įvairias darbuotojų kontrolės ir stebėsenos sistemas, įsiskverbti į darbuotojams darbdavio suteiktus galinius įrenginius ar susipažinti su darbuotojo asmenine informacija, todėl darbe iškeliamas hipotetinis klausimas, kodėl tokiomis galimybėmis (ne)galėtų pasinaudoti darbdavys. Atsakant į šį klausimą, argumentuotai stengiamasi paanalizuoti problematiką, kylančią iš informacinių technologijų panaudojimo įprastoje ir elektroninėje darbo vietoje, darbo teisės požiūriu, įvertinant juridinio reglamentavimo poreikį, atsirandantį iš bendrųjų žmogaus teisių, ypač darbuotojo teisės į (elektroninį/informacinį) privatumą, standartų, numatytų tarptautiniuose, Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose. Iš teisinės teorinės ir praktinės pusės analizuojami Lietuvoje pasireiškiantys atvejai, kai vis daugiau privataus ar viešojo sektoriaus subjektų diegia kompiuterines programas, skirtas elektroninės darbo vietos stebėsenai įgyvendinti, siekiant kontroliuoti darbuotojų įvairias veikas: darbą internete, elektroninį paštą, darbą kitomis kompiuterinėmis programomis, vidinio darbovietės kompiuterių tinklo (intraneto), kompiuterio atmintyje ar serveryje saugomos informacijos srautams ir pan. Dėl minėtų priemonių naudojimo neabejotinai susiduriama su darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros problema. Iš vienos pusės darbdavys siekia apsaugoti verslo interesus ir apsisaugoti nuo galinčios... [toliau žr. visą tekstą] / Modern technologies’ development opens up many possibilities and ways to introduce open or secret employees’ control and monitoring systems, gives an opportunity to penetrate to the employers’ given devices or get employee's personal information. Therefore, master's thesis raises a hypothetical question why employer should or should not use such opportunities. In order to answer this question, the master's thesis is based on reasonable analysis of the problems arising from normal use of information technology and electronic workplace, assessing the need for legal regulation, arising from the general human rights, in particular employee’s right to privacy, standards of international, European and national legislations. The master's thesis analyzes cases occurring in Lithuania, where a number of private and public sector entities implementing electronic monitoring in the workplace is growing. This control is used to observe various activities of workers: the work in the Internet, email, work with other computer programs, internal computer network (intranet), computer’s memory, information stored in servers and so on. Because of the above measures, employers and employees face the problem of finding interest balance: on the one hand, employers aim to protect business interests and try to protect themselves from liability or damages caused by employees, they want to ensure that they preserve a good reputation and prevent additional costs; on the other hand, the fact that an... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti burnos higienistų, dirbančių Kauno miesto privačiose ir viešosiose odontologijos klinikose, darbo organizavimo ypatumus. Tyrimo metodika. Atlikta momentinė anoniminė Kauno miesto burnos higienistų anketinė apklausa. Išdalinta 70 anketų: 56 dirbantiems privačiose ir 14 viešosiose odontologijos klinikose. Anketas užpildė ir grąžino 45 privačiose (atsako dažnis 80,3 proc.) ir 14 viešosiose (atsako dažnis 100 proc.) klinikose dirbantys burnos higienistai. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama naudojant SPSS 17 for Windows programinį paketą. Hipotezėms tikrinti buvo naudojama aprašomoji statistika bei Chi kvadrato (χ2 ), t ir Mann-Whitney kriterijai. Rezultatai. Dažniausiai odontologijos klinikose atliekamos burnos higienistų procedūros: burnos higienos mokymas (100 proc.), dantų akmenų šalinimas ultragarsu (100 proc.) bei rankiniais instrumentais (93,2 proc.). Dažniausiai aptarnaujami jauni (19-35 metų) bei vidutinio amžiaus (36-55 metų) pacientai. Rečiausiai – vaikai ar paaugliai iki 18 metų (22,8 proc.), neįgalūs pacientai. Privačiose įstaigose dirbantys burnos higienistai dažniau nei viešosiose dirba dar ir odontologo asistentu (atitinkamai 62,2 ir 21,4 proc.). Viešose įstaigose dažniau nei privačiose dirba mokslinį darbą (14,3 proc) arba dėstytojauja (2,4 proc.). Beveik absoliuti dauguma (93,2 proc.) respondentų linkę manyti, kad geriau burnos higienistu dirbti privačioje įstaigoje dėl geresnių darbo sąlygų, darbo vietos organizavimo (87,3 ir 63,6... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the dental hygienists work organization peculiarities in private and public dental clinics in Kaunas city. Methods. An anonymous questionnaire have been completed in private and public dental clinics in Kaunas city. In total 70 questionnaires were distributed to employed dental hygienists: 56 in private and 14 in public dental clinics in Kaunas. Questionnaires filled out and returned: 45 dental hygienists employed in private (response rate 80,3 %) and 14 in public dental clinics (response rate 100 %). The statistical analysis was performed using SPSS version 17 for Windows statistical software . Hypotheses were checked using descriptive statistics and Chi square (χ2), t and Mann-Whitney criterions. Results. Most frequently dental hygienists performed oral treatments in dental clinics such as oral hygiene education and training (100 %), scaling (100 %) and calculus removal using hand instruments (93.2 % ). Most dental hygienist served young (19-35 years) and middle-aged (36-55 years) patients. Least - working with children or adolescents under 18 years old (22.8 %), with disabled patients. Dental hygienists in private dental institutions more than in public works as a dental assistant (respectively 62.2 and 21.4 %) Meanwhile, in public dental institutions dental hygienist more than in private work in research work (14.3% ) and as academics (2.4 %). Majority (93.2%) of respondents tend to believe that is better to work as a dental hygienist in... [to full text]

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojami darbo teisiniai santykiai ir teisės normos reguliuojančios diskriminacijos dėl lyties draudimą sudarant ar nutraukiant darbo santykius. Siekiant kuo išsamiau atskleisti šią temą pirmiausiai yra nagrinėjamas lygybės principas, iš kurio yra kildinamas diskriminacijos draudimo (nediskriminacinis) principas, kuris yra įtvirtintas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Lygybės ir diskriminacijos draudimo principais draudžiama taikyti skirtingus įdarbinimo kriterijus, skirtingas darbo sąlygas, atleidimo iš darbo pagrindus, tokius pat santykius vertinti skirtingai dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Diskriminacija darbo teisinių santykių srityje yra suprantama kaip bet koks lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius santykius pažeidžiantis arba panaikinantis išskyrimas, apribojimas ar pranašumo teikimas. Kitaip tariant, bet koks skirtingas darbuotojų traktavimas dėl jų lyties, kurio pasekmės – nelygios teisės darbo santykiuose, pvz. : tam tikros darbo sąlygos, paaukštinimas pareigose, kvalifikacijos kėlimas yra laikomas diskriminacija. Toliau aptariami nacionaliniai ir tarptautiniai antidiskriminaciniai įstatymai. Diskriminacijos dėl lyties draudimą Lietuvoje numato 1998 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas kuris buvo priimtas, siekiant įgyvendinti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes the legal labour relations and the laws, regulating the prohibition of gender discrimination in establishing or terminating the labour relations. In order to reveal this theme in as more details as possible, first the principle of equality is examined, where the prohibition of discrimination (discriminatory) principle is derived from. The latter is established in both Lithuanian and international law. The principles of equality and non-discrimination allows the application of different employment criteria, different working conditions, bases of dismissal from work, to treat the same relations differently due to the circumstances, unrelated with employee’s professional characteristics. Discrimination in the field of legal labour relations is understood as any exclusion, restriction or superiority, violating or voiding the equal employment and career opportunities, and the equal relations. In other words, any different treatment of employees because of their gender, the consequences of which include unequal rights in labour relations, for example, certain working conditions, promotion, training, is considered as discrimination. The paper also discusses a number of persons, who are subject to protection against gender discrimination, in legal labour relations. It should be noted that it includes all the persons, belonging to the following groups of labour relations category: employees, self-employed persons, persons, who wish to occupy a vacancy... [to full text]

Conception of mobility and mobile workplace is analyzing into theoretic part of Master Thesis. Survey of devices and software for installing of mobile workplace, Lithuanian companies inculcated mobile decisions are presented as well. Objective of practical part is fit-out of mobile workplace in Stock company ��Siauliu energija”. Activity of company’s departments was analyzed for this objective achieving and was found that “mobile” and “manual” work is mostly conspicuous in subscription office, where work nature determines that workers most of time spend not in company, but outside. Exactly for this reason subscription office was chosen for fit-out of mobile workplace. After comprehensive analysis of subscription office work few prototypes of task solution were created, from which workers chose their mobile workplace device - Personal Digital Assistant (PDA). For this device with installed Palm OS operating system was written program for input of indications from Thermal registers, module for data transfer from PDA to desk computer and these data import to existing accounting system. There were calculated possibilities and time of this technology payback and future alternatives for getting data from thermal registers were reviewed. The results gained from literature analysis and at stage of programmable product creation are basis for conclusions and suggestions, which form the last part of the Thesis.

Darbe atskleidžiama kolektyvinių derybų samprata, principai ir reikšmė ir tarptautinės ir Europos bendrijos darbo teisės pagrindiniai teisės aktai šiais klausimais. Kolektyvinėmis derybomis yra ginami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai, siekiama pagerinti darbo sąlygas ir socialines garantijas. Kolektyvinių derybų šalys yra darbdaviai, jų grupės arba organizacijos ir darbuotojų organizacijos arba jų atstovai. Labai svarbūs yra kolektyvinių derybų principai, ypatingai teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas. Kolektyvinės derybos yra labai svarbios norint išlaikyti darbo santykių stabilumą ir išspręsti kolektyvinius ginčus. Darbe ieškoma atsakymo, ar streikai yra vienintelis būdas patenkinti darbuotojų reikalavimus. Kolektyvinės derybos yra reglamentuojamos tarptautiniais teisės aktais, Europos bendrijos teisės aktais ir nacionalinais teisės aktais. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtos konvencijos ir rekomendacijos yra vienas iš svarbiausių šaltinių kolektyvinių derybų klausimais tarptautinėje teisėje. Šiose konvencijose įtvirtintos pagrindinės nuostatos ir kryptis minėtų derybų atžvilgiu. Kolektyvinės derybos Europos darbo teisėje yra įtvirtintos keliuose pagrindiniuose teisės aktuose. Europos socialinė chartija detaliai reglamentuoja valstybės pareigą skatinti kolektyvines derybas ir suteikia derybų šalims teisę jas vesti. Tiek tarptautiniai teisės aktai, tiek ir Europos bendrijos kuriama teisė šiuo klausimu įtvirtina... [toliau žr. visą tekstą] / The collective bargaining is necessary to protect the employee‘s, as a weeker part of labour relationships, interests and to make working conditions and social guarantees better. The parties of the collective bargaining are employers, their groups or organizations and employees‘ organizations or their representatives. The procedure of collective bargaining is regulated by national law, depending on each state conditions and expirience concerning collective bargaining. Very important are principles of collective bargaining, because collective bargaining are iniciated freely, voluntary and independent and about the content parties decide themselves without the intervention of the state. One of the most important principle is right to organise collective bargaining. This principle fixes employers and employees rights. Collective bargaining is very important to make labour relationships steady and to solve collective disputes. Collective bargaining is regulated bu international law, European community international law and national law. International labour organisation (ILO) adopted Conventions and recommendations are one of the most important source in International labour law concerning collective bargaining. In these conventions and recommendations are fixed most important provisions and and directions to the member states concerning above-mentioned bargaining. Lithuanian has ratified these Convenctions and must keep their provisions. The European law the most important is... [to full text]