Magistro baigiamajame darbe apžvelgti darbo ir poilsio ypatumai ekonominės veiklos srityse - reglamentavimo prielaidos ir ribos. Kadangi darbo ir poilsio laiko sąvoka yra atskiras ir vienas iš pagrindinių darbo teisės institutų, kurį sudaro du poinstitučiai – darbo laikas ir poilsio laikas, iš kurių vienam nesant nebūtų galima kalbėti bei suprasti kito, bei šios sąvokos yra neatsiejama mano magistro darbo dalis, todėl pirminiuose baigiamojo darbo skyriuose aš atskirai pabandžiau išdėstyti kaip darbo ir poilsio laiką reguliuoja norminiai aktai, kokie yra oficialūs išaiškinimai. Be to, tai buvo tikslinga atlikti, kad būtų galima pereiti prie darbo ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse. Atsižvelgiant į ekonominių, socialinių santykių įvairovę, Darbo kodekso normos negali universaliai sureguliuoti kai kurių veiklos sričių, todėl ir yra išskiriamos specifinės veiklos sritys. Magistro darbe aptariau ekonominių veiklos sričių specifines darbo sąlygas. O būtent, aptariau Vyriausybė 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo.” Šiuo nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko transporto (kelių, geležinkelio, civilinėje aviacijoje, jūrų transporto... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s degree thesis reviews specificities of work and leisure time in spheres of economic activity – preconditions and limits of regulation. Since the concept of work and leisure time is a separate and one of the main institutes of work law, which is comprised of two sub-institutes – work time and leisure time. In case one of those sub-institutes is absent it would be impossible to discuss and understand the other. Also, those concepts are an integral part of my Master’s degree thesis, therefore, in the first sections of this thesis I attempted to describe separately how normative deeds regulate work and leisure time and what official explanations are available. Besides that, this was performed with purpose in order to transfer to specificities of work and leisure time in spheres of economic activity. Considering variety of economic and social relation, norms of Labor Code cannot universally regulate some spheres of activity. Therefore, specific spheres of activity get accentuated. This Master’s degree thesis discusses specific work conditions of spheres of economic activity. Namely, decision No. 587 dated May 14, 2003 of the Government “Concerning confirmation of list of jobs, where duration of working hours up to twenty-four hours per day can be applied, specificities of work and leisure time in spheres of economic activity, conditions of works, which (in case they are present) sum working hours accounting can be introduced, description of order of introduction of... [to full text]

Pokyčiai, vykstantys darbo rinkoje – ūkio restruktūrizavimas, privataus sektoriaus augimas, darbo rinkos plėtra – įtakoja gyventojų užimtumą. Gyventojų užimtumo ir nedarbo problemoms, ypač moterų, pastaruoju metu skiriama daug dėmesio, kurį inicijuoja besiformuojanti Lietuvos darbo rinka. Moterų padėtį darbo rinkoje lemia dar gajus visuomenės požiūris į moters ir vyro socialinius vaidmenis: moterims vis dažniau tenka susidurti su nedarbo problema, ilgesnį laiką ieškotis darbo, jos gauna santykinai mažesnį darbo užmokestį, darbe patiria diskriminaciją. Siekiant įvertinti moterų nedarbo problemas, buvo atliktas tyrimas respondentų požiūriui į darbą, darbo vertybes, kliūtis, su kuriomis respondentai susiduria karjeros kelyje, nedarbo priežastis, atskleisti. / Processes in labour market – economic restructuring, growth of the private sector comparing to public sector, development of market based relations – influence employment. In recent time attention initiated by developing labour market in Lithuania on employment and unemployment is much bigger. Women‘s employment opportunities are determined by still popular public opinion about social man’s and women‘s roles, although Lithuanian laws provide equal opportunities in labour market. The research was made to evaluate problems of women’s unemployment including opinion about work, values, obstacles that respondents met in their career, reasons of unemployment.

Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo institutas darbo teisėje atsirado neseniai- tai yra tik įsigaliojus naujam Darbo Kodeksui. Šio pažeidimo sąvoka bei nebaigtinio sąrašo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėčių įtvirtinimas kelia nemažai problemų taikant teisės normas praktikoje. Darbo kodekse esanti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka nėra aiški ir išsami , be to numatytų pažeidimų sąrašas tik pavyzdinis, įstatymo leidėjo pozicija įtvirtinti ir kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka sukelia įvairių vertinimo bei interpretavimo problemų.Darbo teisės doktrinoje bei praktikoje kyla nesutarimų, kas tie kiti Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto minimi atvejai? Dėl šių priežasčių darbe pirmiausia, analizuojama šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata , po to atsižvelgiant į sisteminį Darbo kodekso aiškinimą bei LAT suformuotas kryptis bandoma atskleisti, pagal kokius požymius, kriterijus kiti nusižengimai priskiriami prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, kurie nėra išvardinti Darbo kodekse. Darbe svarbu išskirti kokie aktualiausi klausimai dėl šio straipsnio 11 punkto taikymo ir kaip LAT išvados susijusios su teisiniu reglamentavimu, pažymėti kiek tai aktualu. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo institutas darbo teisėje itin svarbus tuo, kad suteikia teisę darbdaviui už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą paskirti darbuotojui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Todėl šis darbas yra naudingas ir tuo, kad be... [toliau žr. visą tekstą] / The institute of the rude work duty violation just recently has appeared in the Labor Law - when the new Labor Code came into effect. The concept of this violation and the consolidation of the non-finite list of the rude work duty violation cause many problems in applying those rules of law in the practice. The definition of the rude work duty violation given in the Labor Code is not clear and comprehensive; the given list of violations is just an example; the position of legislator to consolidate other violations breaking the working order in a rude way causes various evaluation and interpretation problems. In the Labor Law doctrine and practice emerge the disagreements regarding those other cases mentioned in the Article 235 Section 2 Clause 11 of the Labor Code. Therefore in this work the concept of the rude work duty violation is being analyzed at first and later, regarding the systemic Labor Code explanations and the directions given by the Supreme Court of Lithuania, there are attempts to reveal the features and criterions according which other violations which are not listed in the Labor Code are attributed to the rude work duty violation. In this work it was important to highlight the most actual questions regarding the application of the clause 11 of this article and to explain how the conclusions of the Supreme Court of Lithuania are coherent with legal regulations and to reveal the relevance of it. The institute of the rude work duty violation is very important in... [to full text]

Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija yra tiksliai apibrėžta Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme. Akivaizdu, kad jos funkcijos yra plačios. Atsižvelgiant į tai darbe akcentuotas dėmesys į darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, nelegalaus darbo reiškinių prevenciją, darbo apmokėjimo įmonėse kontrolę, darbo laiko apskaitos pažeidimus bei vykdomą aktyvią, kryptingą visuomenės konsultavimo ir informavimo veiklą. Magistrinio darbo tikslas - atskleisti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ypatumus, išanalizuoti pagrindines jos funkcijas, jų įgyvendinimą, o taip pat išskirti Lietuvos teisės teorijoje ir praktikoje kylančias problemas, teisiškai jas įvertinti, bei pasiūlyti jų sprendimo variantus. Savo veikloje Valstybinė darbo inspekcija taiko įvairius kontrolės ir prevencijos būdus: inspektavimą, darbdavių, juos atstovaujančių ar įgaliotų asmenų mokymą ir konsultavimą. Siekdama optimaliai spręsti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų problemas ji vis labiau įtvirtina konsultavimu, informaciniu dialogu grindžiamus santykius su darbdaviais ir darbuotojais. Valstybinės darbo inspekcijos veikla ir sukaupta praktika leidžia formuoti ir keisti darbo teisę. / The competence of the State Labor Inspectorate is precisely defined in the State Labor Inspection Law. It is clear that its function is wide. Considering this, the attention in my work has been focused on occupational safety and health violations, prevention of illegal employment effects, control companies pay, working time accounting irregularities and also active and purposeful management of public consultation and conveyance. The aim of master’s work is to highlight the features of the implementation of the State Labor Inspectorate, to analyze its main features, their implementation, as well as to distinguish theory and practice problems of Lithuanian law, to evaluate them legally and to propose the solutions. In its activities the State Labor Inspectorate applies different control and prevention methods: inspection, training and consulting of employers, their representatives or attorneys. In order to tackle employees’ health and safety, and employment law problems, it introduces more and more consulting, information dialogue-based relations with employers and workers. State Labor Inspectorate activity and accumulated practice allows to shape and modify the labor law.

Magistro baigiamajame darbe ištirta komandinio darbo organizavimo ypatumai trijose Ignalinos rajono viešojo sektoriaus organizacijose (,,Utenos regiono keliai Ignalinos kelių tarnyba”, ,, Ignalinos rajono gimnazija” ir ,,Ignalinos savivaldybės viešoji biblioteka”). Teorinėje darbo dalyje aptariama komandos sąvoka, jos atskirtis nuo grupės sąvokos, komandinio darbo privalumai bei efektyvumą skatinantys veiksniai, R. M. Belbin komandos vaidmenų svarba organizuojant komandinį darbą, komandinio darbo aplinkos kūrimo terpės ypatumai, palyginami mokslininkų požiūriai. Empirinėje darbo dalyje pateikiama tyrimo metodologija, analizuojami tyrimo, atlikto Ignalinos rajono viešojo sektoriaus trijose organizacijose, rezultatai, pateikiamos tyrimo išvados bei pristatomos rekomendacijoms tirtoms organizacijoms. Gauti rezultatai patvirtino, kad VĮ ,,Utenos regiono keliai Ignalinos kelių tarnyba”, ,,Ignalinos rajono gimnazija” ir ,,Ignalinos savivaldybės viešoji biblioteka” organizacijose veikia komandinis darbas, tačiau yra tam tikrų trūkumų, kuriuos rekomenduojama pašalinti. / This Master thesis explored teamwork organization features of Ignalina district three public sector organizations (,,Utena region road Ignalina road service“, ,,Ignalina gymnasium“ and ,,Ignalina municipal public library‘). The theoretical part consists of the discussion of the team concept, its exclusion from the group concept, teamwork advantages and teamwork efficiency enhancing factors, R. M. Belbin team roles importance organizing teamwork, teamwork environment creation features, compared researchers attitudes. The empirical part consist of the methodology and results of the research in three Ignalina district public sector organizations, and the conclusion of the research and recommendations for organizations. The research results confirmed that in ,,Utena region road Ignalina road service“, ,,Ignalina gymnasium“ and ,,Ignalina municipal public library‘ organizations operate teamwork, but there are some drawbacks that are recommended for removal.

Magistrinio darbo tezės tikslas - atlikti mokslinį tyrimą ir patvirtinti arba paneigti hipotezę, kuri teigia, kad LR teisinė sistema neužtikrina moters nediskriminavimo darbo rinkoje. Objektas – teisinė sistema, susijusi su moters (ne)diskriminavimu darbo rinkoje. Problematika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje yra sukurta įstatyminė bazė, skirta įgyvendinti lygias asmenų teises darbo srityje. Tačiau, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, de facto moterų padėtis darbo rinkoje yra prastesnė nei vyrų. Darbe buvo naudojami mokslinio tyrimo metodai: interviu, lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad moteris darbo rinkoje diskriminuojama dėl nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus, nuolat reprodukuojamų lyčių stereotipų, didesnės moterų nei vyrų turimų šeiminių pareigų naštos. LR įstatymai numato keturias draudžiamas diskriminavimo formas: tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, tačiau teisinių sąvokų vienoks ar kitoks apibrėžimas įstatyme, neturi tiesioginio ryšio su faktine segregacija užimtumo srityje. LR įstatymuose pozityvieji veiksmai yra įvardinti kaip laikinos specialiosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties ir kt. pagrindais, tačiau Lietuvoje nėra priimtas įstatymas, kuris numatytų šių priemonių taikymo sąlygas. Lietuvoje Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos Fakultatyvinis protokolas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the Master thesis Does the Law System of the Republic of Lithuania Ensure the Non-Discrimination of Women in Labour Market is, by answering the problematic question, to conduct a scientific research and confirm or deny the hypothesis that the law system of the Republic of Lithuania does not ensure the non-discrimination of women in labour market. This topic is problematic because there is a legislative context established in Lithuania that aims to ensure equal individual rights in the field of labour. Despite the relative legislation, the official statistical data demonstrate that de facto situation of women in labour market is worse than men. In Lithuania only in 2012 in the age range of 25-34 there were 17.8% more women with higher education than men and, compared to men, their work pay gap was 12.6%. What is more, in the age range of 35-44 the work pay gap was 17.3%, and the employment rate of women was 3% smaller than men. Hence, the subject of the scientific study is the legal system of the Republic of Lithuania in terms of the non-discrimination/discrimination of women in labour market. The objectives of the paper are as follows: 1. interview the representatives of three different institutions in Lithuania in order to find out the main reasons, why the situation of women in the labour market is worse, and to provide the form and base of discrimination of women; 2. present the concept of positive actions and the application of tools of positive actions that... [to full text]

Le contrat de travail est considéré comme un outil principal du droit de travail. Dans le Code du travail de Lituanie, les autres documents normatifs des principes législatif et contractuel sont accordés. Réagissant aux transformations du marché du travail, les changements sont souvent proposés afin d‘améliorer la réglementation des relations du travail. Parmi les autres aspects, on propose d‘élargir les mesures de la liberté du contrat même et d‘accorder la possibilité à des parties de convenir sur les conditions avantageuses. Mais la préférence d‘adaptation et du dynamisme dans les relations de l‘employé et l‘employeur doit etre pesé. Il est important que la libéralisation du contrat de travail n‘altère pas un équilibre des intérêts des parties et que la sécurité sociale soit soutenu. Il est utile de prendre en considération une expérience des autres pays, ayant plus anciennes traditions de la réglementation du contrat du travail. Dans ce travail de recherches les aspects juridiques de la formation, de l‘exécution et de la cessation du contrat de travail en Lituanie et en France sont etudiés en utilisant les méthodes comparées et logiques. Les règles, fixées dans les normes du droit du travail, sont conférées, les différences et les convenances sont découvertes. Les traits positifs et négatifs en avis de l‘auteur sont devoilés. Une attention surtout est faite sur ceux aspects de la formation, de l‘exécution et de la cessation du contrat de travail qu‘on propose de... [to full text]

The main goal of this Masters thesis is to analyse the unemployment problem of the discriminated work force groups in Vilnius city and to propose the possible ways for increasing the unemployment. In theoritical part of the unemployment in Lithuania is being compared with the EU-15 countries. The situation of discriminated work force groups in Vilnius labor market is rewiewed. The author also analyses the grounds for unemployment occurence and the outcomes it may couse.

Darbo tikslas - Išanalizuoti šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvio pasiskirstymą darbo metu. Uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojo darbo krūvį pacientų priėmimo metu. 2. Įvertinti bendros praktikos slaugytojo darbo krūvį. 3. Palyginti privačiose ir valstybinėse PSPC dirbančių šeimos gydytojų ir bendros praktikos slaugytojų darbo krūvį. Tyrimo metodika: anoniminė anketinė apklausa. Šeimos gydytojams ir bendros praktikos slaugytojams atsitiktine tvarka buvo pateiktos anketos, į kurias jie atsakydavo ir grąžindavo apklausėjui. Anketos buvo dalinamos darbo vietose, konferencijų, mokymų metu. Dėmesys buvo kreipiamas į apklausiamojo specialybę ( šeimos gydytojas ar bendros praktikos slaugytojas ), o ne į tai, kokioje PSPĮ jis dirba. Anketos buvo pateiktos 145 šeimos gydytojams ir 139 bendros praktikos slaugytojams. Į anketas respondentai atsakė 100%. Naudoti statistinės analizės metodai: SPSS Statistics 20.0 programa, Kolmogorovo ir Smirnovo testas, Spearman koreliacijos koeficientas, nepriklausomų imčių Stjudento t testas, blokuotų duomenų dispersinė analizė (ANOVA) su post hoc analizės Bonferonni kriterijumi, tiesinės regresijos metodas. Tyrimo rezultatai: Pastebėta, kad dubliuojasi dauguma šeimos gydytojų ir slaugytojų atliekamų manipuliacijų, kai kurių dokumentų pildymas, visos pateiktos apklausos metu funkcijos. Šeimos gydytojai daugiausiai priima lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergančių pacientų. Tarp privačiose ir valstybinėse gydymo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: To analyse the distribution of workload of family physicians and general practice nurses during the working hours. Tasks: 1. To assess the workload of family physician during the working hours. 2. To assess the workload of general practice nurses during the working hours. 3. To compare the workload of family physicians and general practice nurses employed in the private and public health care centers. Methods: Anonymous questionnaires were presented to the family physicians and general practice nurses in randomised order. The questionnaires were distributed at working places during conferences and training courses. The attention was drawn to the professional qualification of the interviewed person (family physician or general practice nurse) rather than to a primary health care institution where the person was employed. The questionnaires were presented to 145 family physicians and 139 general practice nurses. 100 % of the respondents presented completed questionnaires. SPSS Statistics 20.0 software was used for statistical analysis. Kolmogorov's and Smirnov's test, Spearman's correlation coefficient, Student's T-test for the independent samples, dispersive analysis of blocked data (ANOVA) with Benferonni criterion for the post hoc analysis and method of linear regression were calculated Results: The data showed that many manipulations all functions listed in the questionnaires and completion of some documents duplicated between nurses and physicians. Patients... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti LSMU MA FF studentų darbo lūkesčius, vidinę ir išorinę migraciją. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti studentų darbo lūkesčius, migracines nuostatas ir planus; nustatyti migracijos nuostatų skirtumus sociodemografinėse grupėse, bei įvertinti, kurie veiksniai – ekonominiai ar socialiniai yra lemiantys migracijai. Tyrimo metodika. Tyrimo metodai - kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kokybiniame tyrime dalyvavo 10 respondentų – vesta diskusija Focus grupėje; kiekybiniame tyrime - 206 respondentai – atlikta anoniminė anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant statistinių programų rinkinio SPSS.20 versiją. Statistinių ryšių įvertinimui naudotas susijusių požymių χ2 (chi kvadrato) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius ir statistinis reikšmingumas (p). Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 77,2% apklaustųjų norėtų dirbti farmacinėje kompanijoje didmiestyje. Vertinant verslumą nustatyta, kad 75,7% norėtų kurti savo verslą. 67,5% respondentų tikisi uždirbti nuo 2001 iki 4000 litų atlyginimą. Vertinant skirtumus tarp sociodemografinių grupių nustatyta, kad moterims labiau nei vyrams yra svarbūs socialiniai darbo aspektai. 92,2% studentų Lietuvoje migruotų dėl didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų. Moterys labiau nei vyrai yra linkusios migruoti dėl šeimyninių aplinkybių. Po studijų baigimo emigruoti planuoja 17,0% studentų, o 43,2% - dėl emigracijos nėra... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to evaluate LSMU MA FF work expectations, internal and external migration. The tasks of the research are to evaluate students’ work expectations, attitudes to migration and plans, to indicate different attitudes to migration in socio-demographic groups and to evaluate which factors – economic or social are determining migration process. Methodology of the research. Qualitative and quantitative research methods were used. 10 respondents participated in the qualitative research – discussion in Focus group was conducted; 206 respondents participated in the quantitative research – anonymous questionnaire was used for the quantitative research. Statistical data analysis performed using SPSS.20 version. The criterion of the related features χ2 (chi square), the number of degrees of freedom and the statistical significance (p) were used for the evaluation of the statistical relations. The statistical significance level equal 0.05 was chosen for the verification of the received data. Results. 77.2% of the respondents expect to work in a pharmaceutical company. 75.7% of the respondents would like to establish their own business. 67.5% of the respondents expect to earn 2001 – 4000 LTL. While evaluating the differences among socio-demographic groups it was determined that social aspects are more important for women than men. 92.2% of the students would migrate within a country for a better work conditions and higher salary. Women more than men are ready to... [to full text]