Santykiuose, kuriose susiduria skirtingi šalių interesai, manytina, ginčai neišvengiami. Dėl nuolatinio ginčų egzistavimo bei sudėtingėjančių santykių, visuomenė ieško efektyvių jų sprendimo galimybių. Teisminis kilusių ginčų sprendimas yra paskutinė sprendimo stadija. Įvairių šalių įstatymai numato galimybę ir siūlo šalims, prieš kreipiantis į teismus, pabandyti tarpusavio ginčus išspręsti pasinaudojant alternatyviais ginčų sprendimais. Tiek mokslinėje literatūroje minimi, tiek įvairių užsienio šalių įstatymuose dažniausiai yra įtvirtinti trys alternatyvūs ginčo sprendimo būdai – taikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Tačiau nei teisminis, nei alternatyvus ginčų sprendimas nėra universalus ir tinkantis visiems ginčams. Teigiama, kad tarpininkavimo metodas labiausiai tinkamas tais atvejais, kai be ginčo išsprendimo yra svarbu išlaikyti ar atkurti gerus ginčo šalių santykius, t. y. tarpininkavimas rekomenduojamas tais atvejais, kai ginčo šalių santykiai yra tęstinio pobūdžio. Būtent tokie ir yra kolektyviniai darbo santykiai. Ir nors Lietuvos kolektyvinėje darbo teisėje tarpininkavimo institutas yra žinomas pakankamai neseniai, tuo tarpu užsienio valstybės žymiai seniau įtvirtinto galimybę kilusius kolektyvinius darbo ginčus spręsti pasitelkiant tarpininkavimą. Priešingai nei Lietuvos, kai kurių užsienio valstybių darbo teisės įtvirtinta ir dvi tarpininkavimo rūšis – privalomąjį ir teisminį tarpininkavimą. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis privalomąjį ir teisminį... [toliau žr. visą tekstą] / It is thought that disputes are inevitable in relations where different interests of many parties meet. Due to the existence of disputes and relations that are becoming more complicated, society searches for effective ways of their settlement. Judicial settlement of the occurred disputes is the last stage of settlement. The laws of various countries foresee opportunities and offer the parties to try to employ alternative ways to settle the disputes emerging between them before applying to court. Both, scientific references describe and the laws of various foreign countries most often consolidate three alternative ways for dispute settlement – conciliation, mediation and arbitration. However, neither judicial nor alternative settlement of disputes is universal and suitable for all disputes. It is stated that the method of mediation is the most suitable in cases when in addition to the settlement of a dispute it is very important to maintain or restore good relations between the parties of a dispute, i.e. mediation is recommended in cases when the relations of the parties of the dispute are of continual character. These are the collective labour relations. The institute of mediation is known rather recently in Lithuanian collective labour law; meanwhile foreign countries have consolidated an opportunity to settle collective labour disputes by means of mediation rather long ago. Differently from Lithuania, the labour laws of some foreign countries consolidate two kinds of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimo ir skelbimo tvarkos specifika ir ypatumai. Lietuvos įstatymai vienodai reglamentuota lokalinių streikų ir aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarką, neišskiriant šių skirtingo lygio streikų. Atsižvelgiant į aukštesnio nei įmonės lygio streiko specifiką ir ypatumus pasireiškiančius didesne žala darbdaviams, šalies ekonomikai ir socialinei santarvei, lyginant juos su įmonės lygio streikais, darytina išvada, kad tikslinga būtų reglamentuoti skirtingą aukštesnio nei įmonės lygio ir lokalinių streikų organizavimo ir skelbimo tvarką. Teisės mokslo teorijoje lokaliniai ir aukštesnio nei įmonės lygio streikai išskiriami taikant loginės analizės, sintezės ir lyginamąjį teisės mokslo metodus. Magistro darbe teikiami pasiūlymai dėl aukštesnio nei įmonės lygio streikų organizavimo ir skelbimo tvarkos reglamentavimo Lietuvos įstatymuose. Lenkijos įstatymai atskiria lokalinius streikus nuo aukštesnio nei įmonės lygio streikų. / Features of higher than enterprise level strike organization as well as specifics of the announcement order and peculiarities are being analysed in this master‘s paper. Local and higher than enterprise level strike organization is equally finetuned of the Labour Code of Lithuania. A certain conclusion should be drawn, bearing in mind the specifics and peculiarities of the strikes higher than enterprise level that result in higher damage to employers, national economy and social stability in comparision to enterprise level strikes. The conclusion is as follows: different strike organisation and announcement order for higher than enterprise level should be finetuned. Local and higher than enterprise level strike execution order are defined by the means of the logical, systemic, comparative analysis and synthesis methods. There are some suggestions of higher than enterprise level strike organization and announcement order in Lithuania in this master‘s paper. Legislation of Poland separates local and higher than enterprise level strikes.

Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

By means of comparative analysis the features of regulation of probationary period in a contract of employment in the law of Lithuania and the members of the EU are revealed. The problem of evaluation of the results of probationary period as well as the right to dispute the dismissal due to the negative outcome of probationary period are considered. The author also discusses some law cases of the Supreme Court of Lithuania to reveal the problems, related to probation clause.