Baigiamojo darbo tikslas - atlikus UAB „Iris“ darbuotojų motyvacijos tyrimą identifikuoti problemines sritis ir pateikti darbuotojų motyvacijos didinimo sprendimus. Teorinėje darbo dalyje išanalizuota motyvacijos samprata ir esmė, atlikta motyvacijos turinį ir procesą nagrinėjančių teorijų analizė, išnagrinėti motyvavimo didinimo būdai ir priemonės, bei pateikta vieninga jų klasifikacija, išanalizuoti esamų motyvavimo modelių taikymo aspektai bei sukurtas motyvacijos didinimo modelis. Analitinėje darbo dalyje atlikta UAB „Iris“ naudojamų motyvavimo būdų ir priemonių analizė, atliktas empirinis įmonės darbuotojų motyvacijos tyrimas. Taip pat pateikti ir išanalizuoti šio tyrimo rezultatai bei nustatytos probleminės sritys. Projektinėje darbo dalyje, remiantis darbuotojų motyvacijos tyrimo rezultatais, sudarytas UAB "Iris" darbuotojų motyvavimo modelis ir pateikti motyvacijos didinimo sprendimai: darbuotojų veiklos vertinimo sistemos diegimas, darbo užmokesčio sistemos tobulinimas, mokymų ir kvalifikacijos kėlimo galimybių gerinimas, kasdieninio darbo ir mikroklimato gerinimo sprendimai bei kitų motyvavimo priemonių taikymo galimybės. Taip pat pateikta motyvacijos didinimo proceso eiga ir kontrolės mechanizmas. / The Aim of the Final Thesis - after researching the motivation of Iris Ltd. employees, to identify the problematic areas and present solutions, related to employee motivation enhancement. In the theoretical part of the thesis, the essence and the concept of motivation are examined, the analysis of content and process motivation theories is made. Moreover, methods and means of motivation enhancement are investigated, their integral classification is presented, the aspects of applying current motivation models are analyzed, and a new motivation enhancement model is introduced. In the analytical part of the thesis, motivation methods and means currently used in Iris Ltd. are analyzed, and an empirical research of the motivation of the Company’s employees is performed. In addition, results of the research are presented and examined and problematic areas identifyed. In the project-based part of the thesis, an Iris Ltd. employee motivation model is made, based on the results of the empirical research, and motivation enhancement solutions are suggested: implementation of an employee performance evaluation system, perfection of pay system, training and qualification betterment opportunities, everyday work and microclimate improvement solutions and possibilities to apply other motivational means. Moreover, the course and control mechanism of a motivation enhancement process are presented.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių lankstaus darbo laiko organizavimo teoriniai aspektai, siekiant atskleisti lankstaus darbo laiko organizavimo motyvacinę reikšmę organizacijų darbuotojams. Remiantis mokslinės literatūros analize, atlikta teorinėje dalyje, įvykdytas įvairių organizacijų darbuotojų požiūrio į lankstų darbo laiką motyvacijos aspektu tyrimas, kurio metu nustatyti motyvaciniai darbuotojų veiksniai bei lankstaus darbo laiko poveikis respondentų motyvacijai lyginant su kitų motyvacinių veiksnių poveikiu. Anketinės apklausos būdu surinkti empirinio tyrimo duomenys leido nustatyti, kad lankstus darbo laikas labiau motyvuoja tik atskirus darbuotojus, pagal individualius jų poreikius ir nėra svarbiausias darbuotojų motyvacinis veiksnys. / This master’s final paper analyzed the Lithuanian and foreign authors of flexible working time arrangements theoretical aspects, in order to reveal flexible working time arrangements motivational significance of workers organizations. Based on literature review, carried out the theoretical part, employees of various organizations committed approach to flexible working time of the motivation aspect of investigation, during which the motivating factors for workers and flexible working time on the motivation of the respondents in relation to other motivational factors. The questionnaires collected by means of the empirical survey data revealed that more flexible working hours only motivates individual employees, according to their individual needs and not the primary motivating factor for employees.

Magistrinio darbo objektas yra darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka bei darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos. Darbo sutartis laikoma viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų, o darbo užmokestis – vienas pagrindinių asmens pragyvenimo šaltinių, todėl kiekviena valstybė siekia užtikrinti darbo santykių stabilumą, kuriuo stengiamasi apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįstų darbo sutarčių nutraukimų. Be abejo darbo sutarties nutraukimo apribojimai turi būti objektyviai pagrįsti, ir nustatomi tik siekiant teisėtų ir apibrėžtų tikslų, nes kitaip yra galimybė, kad bus pažeidžiamos darbdavio teisės ir interesai. Tokias objektyvias priežastis nulemia kitos darbo santykių šalies ir visos visuomenės interesai. Numatyti ribojimai ne tik padeda apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus, bet ir užkirsti kelią socialiniams konfliktams, masiniam nedarbui, taip pat padeda užtikrinti darbo santykių šalių pusiausvyrą, darbdavio soialinę atsakomybę – jis turi būti atsakingas už jo naudojamą darbo jėgą. Rašto darbe apibrėžiami darbdaviui, ketinančiam nutraukti darbo santykius, taikomi apribojimai ir garantijos, numatytos darbuotojams; analizuojamas jų turinys; išskiriamos egzistuojančios darbo teisinių santykių reglamentavimo bei teisės normų taikymo problemos ir sunkumai, siūlomi jų sprendimo variantai, teisiškai įvertinamos praktinės situacijos bei priimti teismų sprendimai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is the order of cancellation of labour contract on initiative of the employer and the restrictions and warranties of the labour contract. The labour contract is considered as one of the main forms of person’s right to implement work, and the wage is one of the main sources of person’s sustenance, therefore, each country tries to warrants the stability of labour relations, by which there is trying to protect the workers from too intense alternation of labour relations and unreasoned cancellations of labour contracts. Of course, the restrictions of cancellations of labour contracts must be reasoned objectively and established only when reaching for lawful and determined purposes, if otherwise, there occurs an opportunity to violate the interests of a party of labour relations and the whole society. Such the objective reasons are caused by the interests of the other party of labour relations and the whole society. The intended restrictions help not only to protect the lawful interests of the workers, but also to prevent the social conflicts, mass unemployment, also help to warrant the balance of the parties of labour relations, the social amenability of the employer – he must be amenable for the labour force used by him. In the thesis the restrictions applied to the employer intending to cancel the labour relations and warranties intended for the workers, are determined; their content discussed; the existing problems and difficulties of regulation... [to full text]

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.

Magistro darbe yra nagrinėjami ne tik nutraukiant darbo sutartį taikomi apribojimai, bet ir nutraukiant darbo sutartį taikomos garantijos, nes tai yra vienos bendros sistemos sudedamieji elementai. Apribojimai ir garantijos yra analizuojamos tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Visų pirma, darbe stengiamasi išnagrinėti apribojimų bei garantijų, kaip darbo teisės poinstitučių, kurių dėka yra užtikrinamas darbuotojui įtvirtintų teisių realizavimas, prigimtį ir paskirtį. Didelis dėmesys yra skiriamas apribojimų bei garantijų sąvokų reikšmės suvokimui bei šių sąvokų vartojimu sukurto teisinio nenuoseklumo atskleidimui. Vienas iš darbo tikslų yra surasti tinkamus garantijų ir apribojimų kaip sąvokų apibrėžimus, atitinkančius Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir pateikti originalią Darbo kodekse įtvirtintų nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų bei apribojimų klasifikaciją, tokiu būdu padarant šių poinstitučių skirstymą teisiškai nuoseklesnį. Kiekvienas apribojimas bei garantija, išskirti remiantis gramatiniu teksto aiškinimo metodu, yra aptariami atskirai. Analizuojant nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų ir apribojimų laikymąsi praktikoje, didelis dėmesys yra skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai, atskleidžiančiai nemažą dalį praktikoje kylančių problemų. Siekiant atlikti išsamų nagrinėjamų klausimų tyrimą, analizuojamas apribojimus ir garantijas įtvirtinančių nuostatų santykis su kitomis Darbo kodekso nuostatomis bei kitais įstatymais... [toliau žr. visą tekstą] / In the present Master thesis there are examined not only the restrictions applicable to the employer upon terminating the employment contract, but the applicable guarantees as well, because they are the constituent elements of the same general system. The restrictions and the guarantees are analyzed by theoretical and practical aspect. First of all, the restrictions and the guarantees are considered as the post institute of the labour law, by courtesy of it, the realization of established rights of employee are ensured. Therefore, the nature and the purpose of them are approached in this work. Great attention is payed to the perception of the meaning of the restriction and guarantee terms and to the revelation of the juridical incoherence that establishes by the usage of the mentioned terms. One of the aims of the present paper is to find appropriate definitions for guarantees and restrictions as terms, adequate to the firmed juridical regulation in the Labour code. Moreover, one of the objectives is also to represent the original classification of the guarantees and the restrictions that are firmed in Labour code and applicable upon terminating the employment contract, thus making the distribution of these post institutes more juridical coherent. Every restriction and guarantee is distinguished by appealing to the method of grammatical text explanation and these terms are discussed separately. Analyzing the following of the guarantees and restrictions applicable upon... [to full text]

System of performance evaluation is an essential part of performance management and a major source of organizational control. Discussion about motivational/demotivational power of the formal and informal systems of performance evaluation for different personality types of employees opens a new page in the studies of human resource management. The following research question reflects the core of this thesis “To what extent the informal system of performance evaluation exists beside the formal system of performance evaluation and how do they operate as work motivators/demotivators for civil servants of different psychological types?”. The formal and informal systems of performance evaluation in the Office of the Prime Minister of Lithuania (OPML) are analysed using the theoretical research framework based on three different perspectives: sociology of law, human resource management and psychology. An ethnographic research, supplemented by the psychometric instrument HEXACO PI-R, is conducted to unfold the informal system of performance evaluation and to investigate its motivational/demotivation impact on two different personality types of OPML advisers (ORGANIZED and FLEXIBLE). The formal system is found to be a motivator for the ORGANIZED civil servants and demotivator for the FLEXIBLE advisers, while the informal system served as demotivator for all of the advisers who admitted its existence. In-depth interpretations of the doctoral dissertation research results are provided... [to full text] / Veiklos vertinimo sistema yra neatskiriama veiklos valdymo dalis ir svarbus organizacinės kontrolės įrankis. Diskusijos apie formalios ir neformalios vertinimo sistemų motyvavimo / demotyvavimo galią skirtingų asmenybės tipų darbuotojams atveria naujas perspektyvas žmogiškųjų išteklių valdymo tyrimuose. Šios disertacijos esmę atspindi tyrimo klausimas „Kiek neformali veiklos vertinimo sistema egzistuoja šalia formalios veiklos vertinimo sistemos, ir kaip jos, kaip darbo motyvatoriai / demotyvatoriai, veikia skirtingų asmenybės tipų viešojo sektoriaus darbuotojus?“. Formali ir neformali veiklos vertinimo sistemos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje (MPT) analizuojamos pasitelkiant teorinį tyrimo pagrindą, kuris yra paremtas trimis skirtingomis perspektyvomis: teisės sociologija, žmogiškųjų išteklių valdymu ir psichologija. Etnografinis tyrimas, kurį papildo psichometrinis įrankis HEXACO PI-R, atliktas siekiant identifikuoti neformalią veiklos vertinimo sistemą ir ištirti jos motyvacinį / demotyvacinį poveikį dviejų skirtingų asmenybės tipų(ORGANIZUOTIESIEMS ir LANKSTIESIEMS) MPT patarėjams. Nustatyta, kad formali sistema veikia kaip motyvatorius ORGANIZUOTIESIEMS patarėjams ir kaip demotyvatorius LANKSTIESIEMS valstybės tarnautojams, o neformali sistema demotyvuoja visus patarėjus, kurie pripažino, kad tokia sistema egzistuoja. Darbe analizuojami atlikto tyrimo rezultatai ir pateikiamos išvados.

Darbuotojų veiklos vertinimas yra svarbi tiek viešojo administravimo, tiek privačios organizacijos vadybos sritis, skatinanti organizaciją ir jos žmogiškuosius išteklius tobulinti veiklą, didinti produktyvumą, bei suteikti darbuotojams grįžtamąjį ryšį. Darbe keliami šie probleminiai klausimai: kokie pagrindiniai Lietuvos viešojo administravimo darbuotojų vertinimo sistemos teoriniai ir praktinio įgyvendinimo privalumai ir trūkumai? kokia žmogiškojo faktoriaus įtaka tobulinant viešojo administravimo darbuotojų veiklos vertinimo sistemą? Tyrimo objektu laikomas darbuotojų veiklos vertinimas Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose. Veiklos vertinimas darbe analizuojamas kaip procesas, kuriuo vertinama individuali darbuotojo veikla, ne organizacijos visuminė veikla. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose egzistuojančią veiklos vertinimo sistemą, nustatyti jos atitiktį teoriniams veiklos vertinimo modeliams ir išryškinti vertinimo sistemos teorinio pagrindo bei praktinio jo taikymo santykį bei tobulinimo perspektyvas. Šiam tikslui pasiekti darbe keliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir apibendrinti teorinius veiklos vertinimo modelius, išryškinti veiklos vertinimo sistemos sudedamąsias dalis. 2. Išanalizuoti Lietuvos viešojo administravimo institucijų ir įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, išryškinti jų teorinius privalumus ir trūkumus. 3. Nustatyti Lietuvos viešojo... [toliau žr. visą tekstą] / Personnel performance appraisal is a substantial area of both public administration and private organization management. It encourages an organization and human resources of organization to improve its activity, enhance productivity and provide a feedback for personnel. This work contains of further problematic questions: what are advantages and disadvantages of academic performance appraisal system and practical implementation of Lithuanian public administration? What is the impact of human factor for the improvement of public administration staff performance appraisal system? The object of research is a performance appraisal off staff in institutions and agencies of Lithuanian public administration. In this work appraisal of activity is analysed as a process by which individual employee activity, but not entirety of organization activity is assessed. The purpose of research – to analyse the existing activity performance appraisal system of Lithuanian public administration in institutions and agencies, to identify this system coincidence to academic models of performance appraisal and highlight the relation between academic basis of activity assessment and practical adaptation and improvement perspectives. For this purpose the main tasks are set: 1. To analyse and summarize academic models of performance appraisal, to highlight the main components of performance appraisal system. 2. To analyse the legislation that regulates personnel performance appraisal in institutions... [to full text]

Dabartiniu laikotarpiu žmogiškųjų išteklių efektyvus vystymas įgyja vis didesnę svarbą. Tai siejasi su tuo, kad viešojo sektoriaus efektyvios veiklos užtikrinimui daugeliu atvejų reikalinga daugialypė specialistų kompetencija, kuriai pasiekti būtinos įvairios mokymo ir tobulinimo formos. Esminiais prioritetais tobulinant darbuotojų gebėjimus ir kompetenciją tampa darbuotojų mokymo problemų sprendimas, mokymo poreikių nustatymas bei sistemingo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo proceso sukūrimas, kas sąlygoja šio darbo aktualumą. Tačiau praktinis šių aspektų taikymas organizacijose stokoja mokslinio tyrinėjimo, todėl nuoseklaus darbuotojų mokymo(si) ir kvalifikacijos tobulinimo proceso ir jo ypatumų analizė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje sąlygoja šio darbo naujumą. Tyrimo tikslas – ištirti ir išanalizuoti darbuotojų mokymo(si) ir kvalifikacijos tobulinimo procesą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Minėtas procesas apibrėžia tiriamąjį objektą. Darbe analizuojama problema – ar organizacijoje darbuotojų mokymo(si) ir kvalifikacijos tobulinimo procesas vyksta nuosekliai, skatinant organizacijos bei darbuotojų vystymą, ir kokie dominuojantys šio proceso ypatumai. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai: 1) apžvelgti vyraujančias žmogiškųjų išteklių vystymo sampratas ir ypatumus, apibrėžti darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo procesą, jo elementus ir funkcijas; 2) išnagrinėti esminius suaugusiųjų švietimą ir bibliotekininkų... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays efficient development of human resources becomes increasingly important. This is related to the fact that in many cases multiple competences of specialists, which require various training and improvement forms, are necessary in order to ensure effective activities of the public sector. Solutions of employees’ training related issues, determination of training needs and formation of a systematic training and qualification improvement process become the fundamental principles in improving skills and competences of the employees and this fact determines the relevance of this thesis. However, the practical application of these aspects within organizations requires scientific research, thus, the analysis of the consistent employee’s training and qualification improvement process as well as its peculiarities determines the novelty of this thesis. The goal of the research is to investigate and analyze the employees’ training and qualification improvement process in the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The abovementioned process defines the analyzed object. The problem analyzed in the thesis – whether the employees’ training and qualification improvement process is conducted in a consistent manner by promoting the development of the organization and its employees and what are the dominant peculiarities of this process. In order to achieve this goal the following tasks have been set: 1) to review the prevailing concepts and peculiarities of the... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Pastaruoju metu šalyje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, susiduriama su viena opiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Lietuvos ekonomistų teoretikų nuomone, pasiekęs tam tikrą lygį – 6 ℅, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Tad valstybė įgyvendindama užimtumo politiką, siekia sudaryti teisines sąlygas lanksčiau ir tinkamiau reaguoti į neišvengiamus rinkos pokyčius, palengvinant darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, kartu užtikrinant jų socialinę apsaugą nedarbo atveju. Analizuojant literatūrą tema „Socialinės asmenų garantijos nedarbo atveju“, suformuotas šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti valstybės vykdomos užimtumo skatinimo politikos funkcijos – socialinė bedarbių apsauga – įgyvendinimą, jos efektyvumą neužimtų gyventojų grupei. Nedarbo atžvilgiu valstybės vykdomos darbo rinkos politikos priemonės yra dvejopo pobūdžio: aktyvios ir pasyvios. Tad atskirose šio darbo dalyse nagrinėjami įvairūs instrumentai, kurių pagalba suteikiama valstybės parama nedarbo atveju. Pirmojoje dalyje aptariama socialinių garantijų samprata nedarbo atveju, darbo rinkos politikos priemonių klasifikacija: pasyvi ir aktyvi. Antrojoje - pateikiama bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų, profesinio mokymo ir neformalaus švietimo analizė. Trečiojoje šio darbo dalyje stengiamasi atskleisti ir išanalizuoti socialinės apsaugos sistemoje sukurtas ir įtvirtintas remiamojo įdarbinimo priemones: 1) įdarbinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Recently our society is confronted with one of the sorest problems of the world, with unemployment, after the ominous economic situation has created in the country. According to the Lithuanian economists-theorists, this phenomenon, having reached a certain level, 6 %, influences negatively the unemployed themselves, the society and the state. Thus, the state, implementing the occupation policy, seeks for creation of the legal conditions more flexibly and for appropriate reaction towards the inevitable changes at the market by making adaptability of employees towards the changes at the market easier and simultaneously by securing their social security in case of unemployment. While analyzing the literature on the theme “Social guarantees of the persons in case of unemployment”, the author fixed the purpose of the present master’s final thesis, to investigate implementation of the function, executed by the state in the sphere of the occupation stimulation policy, the social security of the unemployed, and its efficiency in the group of unemployed inhabitants. As regards unemployment, the measures of the labor market policy, taken by the state, are of the dual nature, active and passive. Thus, various tools, assigned for providing the state support in case of unemployment, are analyzed in separate parts of the present thesis. The author considers the concept of social guarantees in case of unemployment and classification of the measures of the labor market policy: pasive, active... [to full text]