SANTRAUKA Šiame darbe analizuojamos viešųjų asmenų teisės į privatų gyvenimą ribos, jų turinys ir ypatybės, viešojo asmens sąvokos problematika. Nagrinėjama Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuria remiantis įvertinamos viešojo asmens galimybės ginti privatumą. Lietuvos teismai, gindami viešojo asmens teisę į privatų gyvenimą, dar skirtingai vertina šio asmens statusą ir jo privatumo ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje suformulavo nuostatą, kad viešųjų asmenų kritika turi platesnes ribas nei privataus asmens atžvilgiu. Platesnė kritika yra grindžiama visuomenės poreikiu žinoti apie valstybės pareigūnų, asmenų, kurie savo nuolatine veikla daro įtaką viešiesiems reikalams, privatų gyvenimą. Poreikis turi būti teisėtas ir pagrįstas, viešinama informacija – aktuali, būtina žinoti. Viešųjų asmenų privatumas gali būti ribojamas, kai tokia galimybė yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota įstatymu; kai toks ribojimas yra neišvengiamas siekiant tikslų: apsaugoti valstybės saugumą, viešąją tvarką ar šalies ekonominės gerovės interesus, kitų asmenų teises ir laives, užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams. Šias ribojimo galimybes numato ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Paskelbus duomenis apie privatų viešųjų asmenų gyvenimą visuomenės informavimo priemonėse ir kilus ginčui, teismai ieško protingos pusiausvyros tarp teisės į privatų gyvenimą ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The present paper analyses the limits of public persons’ rights to their private life, the contents and peculiarities of such rights, the problematics of the concept of a public person. The practice of Lithuanian Courts and European Court of Human Rights, which constitutes the grounds for the opportunities of a public person to defend his privacy, has been considered. Lithuanian Courts defending the right to privacy of a public person still evaluate differently the status of such person and his privacy limits. The European Court of Human Rights has formed a provision in its practice that the criticism of public persons has wider limits than the one in respect of a private person. Such wider criticism is based on the society’s need to know about the private life of state officials, persons, whose permanent activities make influence on public issues. Such need shall be legal and legitimate; the information being published shall be relevant, necessary to know. The privacy of public persons may be limited, whereas such possibility is clearly and unambiguously formed by laws; when such limiting is unavoidable striving to: protect national security, public order or the interests of economical welfare of the state, the rights and liberties of other people, to prevent violations of law and criminal offences. The possibilities of such limitation have been foreseen not only by Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, but also by the Constitution... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis yra skirtas šeimos ir privataus gyvenimo gerbimo apsaugai. Kalbant šeimos gyvenimo kontekste, svarbu pabrėžti, jog pastaroji teisė plėtojosi labai ilgai, keldama vis daugiau teisinių ginčų. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra konstatavęs, jog šeimą bei šeimos gyvenimą sudaro vyras ir žmona bei vaikai, nepriklausomai nuo to ar jie teisėti ar yra įvaikinti. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas. Šeimos gyvenimas pripažįstamas netgi tada, kai vaikai gimsta jų tėvams netgi negyvenant ir nebūnat kartu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog tik teisėta ir abipusių partnerių noru sudaryta santuoka sudaro šeimos gyvenimą, tuo tarpu fiktyvi santuoka nepatenka į šeimos gyvenimo apibrėžimo ratą. Remiantis naujausia praktika matyti, jog tokia teisė yra suteikta ir transseksualams, kas sąlygoja daugybe problemų valstybėse. Svarbu pabrėžti, jog gyvendinant vieną iš šių teisių gali kilti kitų teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje pažeidimas. Konfliktas dažniausiai kyla tarp 8 ir 10 straipsnių. Kaip paminėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas spaudai yra suteiktos ypač svarbios public watchdog (viešojo sargo) funkcijos. 10 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai" ar „idėjoms", kurios yra palankios ar nėra įžei¬džiamos (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti... [toliau žr. visą tekstą] / Article 8 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted for the protection and respect of family and private life. Talking about family life, it is important to say that the definition of it have evolved for years creating more and more legal issues. The Court has considered the family to include husband and wife and children who are dependent on them, including illegitimate and adopted children. It seems that de facto family ties can arise where parties are living together outside marriage and children born out of such relationships form part of the family unit from the moment of birth and by the very fact of it. The family ties exist even where the parents are not living together at the time of the child's birth. In some circumstances, relations with grandparents may be protected under Article 8. More remote relationships are generally not close enough to consti¬tute family relationships protected by Article 8. There is, however, some slender evidence to suggest that a broader view is being taken of what constitutes the family. Engagement does not in itself constitute family life, but the relationship between a prisoner and his fiancee falls within private life. The same is true of transsexuals couples. Implementing one of those rights, arise a violation of other rights, embodied in the European Convention for the Protection of Human Rights. The conflict usually is between articles 8 and 10. The freedom of expression is called as the essential... [to full text]

Tyrinėjant „Visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo Viekšniuose XIX – XX a. I pusėje“ temą buvo bandoma atskleisti, kaip dvasininkai prisidėjo prie kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo Viekšniuose. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokios viekšniškių grupės ir kaip įsitraukė į miestelio kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Viena iš tyrimo problemų buvo nurodyti, kaip Viekšniai įsilieja į bendrą XIX – XX a. I pusės Lietuvos kultūros raidą. Didelės įtakos visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui Viekšniuose turėjo švietimas ir jo raida. Nuo 1865 m. Viekšniuose veikė pradinė valdžios mokykla, o nuo 1911 m. aukštesnioji keturklasė pradinė mokykla. 1919 m. savo veiklą pradėjo Viekšnių vidurinė mokykla. Viekšniuose veikė ir privačios mokyklos. Viekšnių miestelyje didelį kultūrinį ir visuomeninį vaidmenį turėjo vietinė inteligentija. Ypač didelį autoritetą turėjo Biržiškų ir Aleksandravičių šeimos, kurios artimai bendravo. Viekšnių inteligentus aplankydavo garsūs ir žymūs to meto Lietuvos kultūros veikėjai: J. Basanavičius, J. Jablonskis, B. Sruoga ir kt. Viekšnių inteligentija savo namuose turėjo asmenines bibliotekas, o nuo 1870 m. buvo įsteigta kilnojamoji biblioteka, kuria naudojosi visas Viekšnių kultūrinis elitas. Viekšnių krašte buvo paplitusios ir valstiečių bibliotekėlės, kurios dažniausiai priklausė knygnešiams ir jų šeimoms. XX a. pradžioje Viekšniuose veikusios draugijos steigė bibliotekas, veikė knygynas, parapijos biblioteka, arbatinė, skaitykla, kuri vėliau tapo viešąja biblioteka... [toliau žr. visą tekstą] / While carrying out the research on the social and cultural life in Viekšniai in the first half of the 19th and the -20th century, the contribution of the clergymen has been tried to reveal. The aim was to find out which Viekšniai-bound groups were involved in the town’s cultural and social life and what their contribution was. One of the goals of the research was to demonstrate how Viekšniai blended into the overall cultural development in Lithuania in the 19th and the -20th century. The social and cultural life in Viekšniai was greatly influenced by the education and its development. A primary state school was established in 1865 and from the year 1911 a higher 4-grade primary school was operating in Viekšniai. Viekšniai secondary school was opened in 1919. The local intelligentsia played an important role in the town’s cultural and social life. Particularly authoritative were the Biržiškos and Aleksandravičiai families, who also were close associates. The well-known representatives of the Lithuanian cultural life – J. Basanavičius, J. Jablonskis, B. Sruoga used to pay visits to Viekšniai at that time. Viekšniai intelligentsia owned personal libraries in their homes, and in 1870 a mobile library was established which was being used by all the members of Viekšniai cultural elite. Peasants’ libraries were also quite popular in Viekšniai region. These libraries were mostly owned by the book-smugglers and their families. In the beginning of the 20th century libraries were... [to full text]

Sveikatos ugdymo pagrindai formuojami ankstyvojoje vaikystėje. Daugelis autorių Davidavičienė, Adaškevičienė (2004), Zaborskis, Kepenis (1996) nurodo, kad nemažai įtakos šiam procesui turi ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kurių tradicijas tęsia pradinė mokykla. Pradinės mokyklos pedagogų vienas iš uždavinių padėti šeimai globoti ir ugdyti vaiką, sudaryti palankias sąlygas vaiko fizinei, psichinei ir socialinei raidai. Didelis pradinukų sergamumas, paplitę funkciniai įvairių organizmo sistemų sutrikimai, negalavimai, galvos, pilvo skausmai, nuovargis, irzlumas ir kitos įprastos pradinukų problemos, taip pat nepakankamas fizinis aktyvumas yra aktuali šių dienų mokyklos problema. Siekiant to išvengti būtina ugdymo procese daug dėmesio skirti sveikos gyvensenos ugdymui, suteikiant galimybes ir būdus. Pradinių klasių mokytojui tenka atsakomybė formuoti moksleivių sveikos gyvensenos nuostatas ir įgūdžius. Bendrosiose ugdymo programose (2003) nurodoma, kad “<...> fizinis ugdymas pradžios mokykloje ne tik gerina moksleivio judesių kultūrą, sudaro galimybę fiziškai tobulėti ir plėsti judėjimo poreikį, bet ir, tinkamai parinkus kūno kultūros turinį bei mokymosi būdą (ugdymo ir ugdymosi metodus, procedūras), plėtoja vertybines moksleivių nuostatas. (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003). / Bases of the health education are formed at the beginning of the childhood. Many authors such as Davidavičienė, Adaškevičienė(2004), Zaborskis, Kepenis (1996) point that not little influence for this process have preschool educational establishment . Their traditions are followed by elementary school. One of the most important tasks of these schools is to help for a family to educate a child and to form optimum for a child’s physical, pshychical and social development. One of the biggest nowadays school problem for the preschoolers is a big morbidity, trouble, stomachache, headache, fatigue, irritability, also not enough physical activity and other usual preschoolers’ problems. In order to avoid these problems it is necessary in the educational process to pay a big attention to the training of wholesome pattern of life. The teacher of elementary school has a responsibility to form a background of wholesome pattern of life for the pupils. At the general educational program (2003) it is said that physical training at the elementary school not only gives a possibility to perfect physical value attitude if the training way and purport are chosen correctly (education and training methods, procedures). (General programs and standards of education, 2003).

Nesantuokinių šeimų gausėjimas, įvairių santuokos formų plitimas skatina sociologus ir visuomenę domėtis šiuo reiškiniu ir jo pasekmėmis. Šio darbo tikslas yra apžvelgti šeimos deinstitualizacijos procesus Lietuvoje ir Europoje.Kokybinio tyrimo metu išsiaiškinti ką apie nesantuokinę šeimą mano nesantuokoje gyvenantys žmonės. / The aim of this master's paper is to analize family's role changes in both European Union and Lithuania. The object of the research is to estimate what factors influence people to start living together before marriage.

The paper describes social, economic and cultural processes in American society in the second half of the twentieth century and reveals the shift in traditional American values.

Research Question: how are Lithuanian international long-haul truck drivers’ livelihoods constructed in terms of work, home, and everyday life? Research Problem and significance. The aim of this research is to look at work, home, and everyday life in the context of mobility and mobile livelihoods in Lithuanian international long-haul truckers. Portrayals of truckers in media and pop culture are often negative or sensationalized, including stories about truck accidents, smuggling, immoral behaviors, or problems with the law. This research is a response to such perceptions, motivated by the fact that there is no qualitative research on truck drivers in Lithuania. Research Tasks 1. Create a theoretical base for analyzing and interpreting mobile lives using various theoretical approaches on mobility, place, home, community, and boundaries. 2. Present and analyze empirical work from the field of Lithuanian long-haul truck drivers based on emic frameworks of ‘kasdienybė’ and ‘namai’. 3. Apply theoretical approach of mobile livelihoods along with emic frameworks of ‘kasdienybė’ and ‘namai’ from the Lithuanian case toward an analysis of Cameroon long-haul truck drivers’ work-lives. Methods. Fieldwork conducted with Lithuanian international long-haul truck drivers who spent 5-6 days or more on the road at a time, with just 2-4 days per month ‘at home’ (in Lithuania). Empirical section relies on two primary informants with whom I spent a total of 3 ½ weeks traveling. Research... [to full text] / Tyrimo klausimas. Ką reiškia namai, darbas bei kasdieniniai poreikiai Lietuvos tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojams, „gyvenantiems ant ratų“ ? Tyrimo problema ir reikšmė. Šio tyrimo tikslas yra pažvelgti į Lietuvos tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojų. kultūrą ir vietą mobilumo ir mobiliojo pragyvenimo kontekste. Lietuvos žiniasklaidoje tolimųjų reisų vairuotojai dažnai yra apibūdinami neigiamai arba hiperbolizuotai, įskaitant pasakojimus apie transportą, nelaimingus atsitikimus, kontrabandą, amoralų elgesį, ar problemas su įstatymu. Šis tyrimas yra atsakas į tokį suvokimą ir motyvuojama tuo, kad Lietuvoje nebuvo atlikta tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimo kokybiško tyrimo. Tyrimo uždaviniai: 1. Sukurti teorinį pagrindą, skirtą analizuoti ir interpretuoti mobilų gyvenimą, taikant įvairius teorinius požiūrius į mobilumą, vietą, namus, bendruomenę ir etninius skirtumus. 2. Pateikti ir išanalizuoti empirinį darbą apie Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojus, remiantis eminiais terminais - "kasdienybė" ir "namai". 3. Pagal atliktą analizę, palyginti požiūrį į mobiliojo gyvenimo esmę kartu su eminiais terminais - "kasdienybė" ir "namai" – tarp Lietuvos ir Kamerūno tolimųjų reisų vairuotojų. Metodai. Taikytas duomenų rinkimas apie Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojus, kurie vidutiniškai praleidžia 5-6 dienas ar daugiau kelyje, su 2-4 dienomis per mėnesį "namuose" (Lietuvoje). Empirinio skyriaus duomenys pagrįsti dviejų pagrindinių asmenų, su kuriais aš praleidau 3 ½... [toliau žr. visą tekstą]

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad pedagogai mokyklos bendruomeniniame gyvenime pasigedo didesnio tėvų dalyvavimo. Tyrimo hipotezė pasitvirtino. Tačiau daugelis tėvų tik vidutiniškai įvertino pedagogų (mokyklos bendruomenės) suinteresuotumą bendradarbiauti su jais, konstatuotina tai, kad ir patys pedagogai per mažai deda pastangų tėvus įtraukdami į mokyklos bendruomeninį gyvenimą. Tiek tėvai, tiek ir pedagogai akcentavo, kad siekiant efektyvaus mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo būtinas nuolatinis mokyklos bendruomenės narių ryšio palaikymas, tėvų švietimas. / After the analysis of findings results it became obvious that educators miss parents participation in the social life of school. Findings hypothesis proved out. However, the majority of parents only meanly evaluated educators (the social life of school) interest in cooperating with them, so, in state of this, the educators doesn‘t put much effort involving parents in social life of the school. Parents, as well as educators accented, that it is necesarry both to educate parents and to keep the connection between the school‘s environment members in order to have effective cooperation between school and family.

SANTRAUKA Darbo tikslas yra nustatyti, kokiais atvejais ir kokiu būdu žiniasklaida atlikdama žurnalistinį tyrimą peržengia jai nustatytas ribas privataus asmens gyvenimo kontekste. Kyla tikslas rasti ribą tarp žodžio laisvės ir kitos konstitucinės žmogaus teisės - teisės į privatų gyvenimą. Todėl šiame darbe svarbu suprasti ne tik žurnalistinio tyrimo ir žiniasklaidos laisvės ribas, bet ir kylančią atsakomybę už šių ribų peržengimą. Pasirinktam tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, lyginamasis bei analitinis metodas. Ieškoma nagrinėjamos problemos priežasčių, siekiama atskleisti teisinio reguliavimo trūkumus bei teikiami siūlymai dėl žiniasklaidos priemonių teisinio reguliavimo ir pažeistų asmens teisių į privatų gyvenimą gynimo gerinimo. Magistrinio darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma visuomenės informavimo teisės kaip naujos besiformuojančios teisės šakos samprata, jos teisės dalykas, sistema ir metodai, aptariami bendrieji teisės principai taikytini visuomenės informavimo priemonėms, analizuojami jos reguliuojami teisiniai santykiai, nacionaliniai ir tarptautiniai šios teisės šaltiniai. Antroje dalyje pristatoma žurnalisto kaip teisės subjekto samprata, aptariami bendrieji žurnalisto etikos principai, žurnalistiniam tyrimui keliami reikalavimai, teisinio reguliavimo trūkumai ir šiandieninė problematika. Trečioji dalis yra skirta išaiškinti teisės turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti sampratą, šios teisės teisinį ribojimą... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The goal of this work „The boundaries of journalistic investigation in the context of a person's private life" is to determine in what situations and by what methods the public media, when performing journalistic research, crosses the boundaries of an individual in the context of private life. It becomes necessary to find the boundary between free speech and other personal rights mandated by the Constitution – rights to a private life. Thus, not only is it important to understand the limits of media’s freedom, but also the increasing liability for crossing those limits. Characterizing, comparative, and analytical methods were used for the chosen research topic. The paper will attempt to find the reasons behind the chosen inquiry, defend the shortcomings of the legal regulations, and it will provide recommendations for tools to regulate the media and protect the right to a private life. This paper is made up of four main parts. The first section introduces the interpretation of a new developing law of civic broadcasting, its lawful base, organization and methods. It also discusses general law that is relevant to mass media and analyzes regulatory and legal statutes and national and international origins of this law. The second section of the paper presents journalists as being subject to law and discusses general ethical principles of journalism, the requirements for journalistic investigation, the limitations of regulatory law and present-day problems. The third... [to full text]

Temos aktualumas ir problematika. Remiantis Bažnyčios mokymu galima pažymėti, kad suaugusiųjų ugdymas(is) turi būti didžiausias šiuolaikinės Bažnyčios rūpestis. Reikalinga telkti tikinčiuosius į atviras ir gyvas bendruomenes, kuriose būtų skelbiamas Dievo Žodis, švenčiama Eucharistija ir vykdoma artimo meilės tarnystė. Vatikano II Susirinkimo nutarimuose akcentuojama būtinybė, kad suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymu(si) tikėjimas taptų gyvas, sąmoningas ir veiklus. Tačiau Vatikano II Susirinkimo nutarimai Lietuvoje dar tik pradedami įgyvendinti ir suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymas(is) ir jo raiška tikinčiųjų bendruomenėse nepakankamai atskleisti. Tyrimo klausimas. Kokie svarbiausi suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo Katalikų Bažnyčioje ugdymo(si) ypatumai ir kaip jie reiškiasi X parapijoje. Tyrimo objektas. Suaugusių tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymas(is). Darbo tikslas. Atskleisti suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymą(si) ir identifikuoti jo raišką X parapijoje. Nustatyta, kad suaugusiųjų ugdymo(si) metodai apibrėžiami kaip religinių tradicijų, religinės tapatybės ir religinių potyrių atvėrimas, kuris turi padėti asmeniui tapti subjektu Dievo atžvilgiu. Laisvas žmogaus atsakas į Dievo kvietimą yra jo tikėjimas į Jėzų Kristų. Žmogaus idealas yra Dievą mylinti ir Dievo pilna asmenybė. Tikinčiųjų bendruomeninio gyvenimo ugdymo(si) procesas – tai ketvirtasis Ad gentes evangelizacinio modelio etapas... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance and topic of the theme. According to the Church's teaching adult (self) education should be the main concern of the modern Church. It is necessary to mobilize believers in open and lively communities in which the Word of God would be proclaimed, the Eucharist would be celebrated and the neighbor’s love actions would be fulfilled. The Second Vatican Council emphasized that by the (self) education of adult believers’ communal life the faith would become lively, aware and active. However, the resolutions of the Second Vatican Council is still in their initial stages in Lithuania and the (self) education and manifestation of adult believers‘ communal life in believers’ communities are insufficiently disclosed. The question of research. What are the main peculiarities of the (self) education and manifestaion of adult believers’ communal life in the Catholic Church in parish X? The object of research. The (self) education of adult believers‘ communal life. The purpose of research. Reveal the (self) education of adult believers’ communal life and identify its manifestation in parish X. It was found that adult (self) education methods are defined as the opening of religious traditions, religious identity and religious experience, which should help a person to become a subject in God’s regard. Human’s free response to God's call is his faith in Jesus Christ. The spirit of generosity and personal greatness depends on solidity of union with the Son of God. The ideal of a... [to full text]