<p>Colletotrichum spp. su značajni prouzrokovači bolesti biljaka u svetu i u na&scaron;oj zemlji, u polju i u skladi&scaron;tu. Na plodovima jabuke prisutne su dve vrste ovog roda, C. acutatum i C. gloeosporioides. Pomenute vrste uzrokuju ekonomski značajne gubitke posle berbe plodova jabuke, tokom skladi&scaron;tenja, transporta i plasmana na trži&scaron;te. Nedoumice sa kojima se naučna javnost suočava kada je u pitanju ovaj rod jeste precizno utvrđivanje sistematske pozicije i definisanje vrsta i nižih kategorija. Klasične fitopatolo&scaron;ke metode ne omogućavaju preciznu<br />iv<br />identifikaciju do nivoa vrste. Otuda su molekularni pristupi sve zastupljeniji u identifikaciji Colletotrichum spp. U suzbijanju skladi&scaron;nih patogena pretežno se primenjuju hemijski fungicidi. Zbog nepovoljnih toksikolo&scaron;kih svojstava i pojave rezistentnosti, primena hemijskih fungicida se sve vi&scaron;e redukuje, a njihova upotreba posle berbe plodova zabranjena je u većini zemalja. Stoga, za održivi razvoj poljoprivredne proizvodnje neophodna su istraživanja usmerena ka otkrivanju mikroorganizama i prirodno sintetisanih materija koje imaju potencijala za primenu u biolo&scaron;koj za&scaron;titi.<br />Cilj ovog rada je da se utvrdi zastupljenost Colletotrichum spp. na uskladi&scaron;tenim plodovima jabuke u R. Srbiji, kao i pouzdanost klasičnih i molekularnih metoda za njihovu identifikaciju do nivoa vrste i nižih kategorija. Utvrđivanje filogenetske pozicije i genetičke udaljenosti izolata je takođe svrstano u ciljeve istraživanja. Nadalje, cilj je i da se izdvoje mikroorganizami i etarska ulja koja ispoljavaju antifungalno delovanje na Colletotrichum spp. Zatim, da se za mikroorganizam sa najizraženijim antifungalnim delovanjem defini&scaron;u uslovi kultivacije (sastav hranljive podloge i trajanje) koji maksimizuju njegovu antifungalnu aktivnost i utvrdi način njegovog delovanja.<br />Utvrđeno je da su Colletotrichum spp. redovno prisutni na uskladi&scaron;tenim plodovima jabuke u Vojvodini i delovima zapadne, centralne i jugoistočne Srbije i da je njihova zastupljenost u odnosu na druge fitopatogene gljive 7,8-10%. Zbog osetljivosti C. gloeosporioides na niske temperature, C. acutatum postaje sve dominantnija vrsta ovog roda na uskladi&scaron;tenim plodovima jabuke. Razlikovanje C. acutatum i C. gloeosporioides je moguće na osnovu fenotipskih karakteristika kolonija (u slučaju hromogenih izolata C. acutatum), dužine konidija, rasta kolonija na 5 i 35&deg;C i brzine rasta kolonija na različitim podlogama. Oblik i &scaron;irina konidija i optimalna temperatura rasta su nedovoljno pouzdani kriterijumi za identifikaciju do nivoa vrste. PCR metodom uz primenu prajmera specifičnih za vrstu uspe&scaron;no se identifikuju C. acutatum i C. gloeosporioides. Primenom univerzalnih prajmera ITS1 i ITS4 amplifikuju se rDNK-ITS sekvence ovih izolata. Analizom sekvenci izrađuju se filogenetska stabla visoke stabilnosti i jasno razdvajaju C. acutatum i C. gloeosporioides, a u okviru C. acutatum se odvajaju nehromogeni i hromogeni izolati. S. hygroscopicus, S. aureus, B. cereus, P. aeruginosa i B. subtilis sojevi N146, ST 1/III, Č13 i QST 713 ispoljavaju antifungalnu aktivnost na Colletotrichum spp. in vitro i in vivo. S. hygroscopicus obezbeđuje za&scaron;titu plodova na nivou sa hemijskim fungicidima (trifloksistrobin, boskalid+piraklostrobin, pirimetanil+flukvinkonazol, kaptan). Kultivacijom S. hygroscopicus u podlozi sa 15,07 g/l glicerola, 5,28 g/l ekstrakta kvasca i 0,81 g/l fosfata, u<br />v<br />trajanju 3-4 dana, postiže se maksimalno antifungalno delovanje na Colletotrichum spp. Antifungalno delovanje S. hygroscopicus zasnovano je na produkciji ekstracelularnih, termostabilnih metabolita. Dvomesečno skladi&scaron;tenje trtiranih plodova na 2&plusmn;0,5&deg;C ne slabi antifungalno delovanje S. hygroscopicus. Etarska ulja origana i timijana ispoljavaju snažno inhibitorno delovanje na Colletotrichum spp.</p> / <p>Colletotrichum spp. are significant plant pathogens worldwide in field, as well as on stored fruits. Two species of this genera, C. acutatum and C. gloeosporioides, can occur on apple fruits. The species cause significant economic losses on apple fruits after harvest, during storage, transport and marketing. Scientific community faces confusion in defining precise systematic position of this genera, as well as in identification to the species level and lower categories. Conventional<br />viii<br />phytopathological methods do not provide precise identification to the species level. Thus, molecular approaches are taking the lead in Colletotrichum spp. identification. Post-harvest pathogens are mainly managed by chemical fungicides. Due to adverse toxicological properties and resistance occurrence, use of chemical fungicides is being reduced, and their application after harvest is prohibited in most countries. Therefore, studies regarding detection of microorganisms and naturally synthetized substances with a potential for application in biological control are necessary for sustainable development of agriculture.<br />The aim of this study was to determine frequency of Colletotrichum spp. on stored apple fruits in the Republic of Serbia as well as reliability of conventional and molecular methods in their identification to the species level and lower categories. Determination of phylogenetic position and molecular distance of the isolates were also set as investigation goals. The aim was also to determine microorganisms and essential oils with antifungal activity against Colletotrichum spp. Defining of cultivation conditions (nutrient medium composition and duration) for the microorganism with the most pronounced antifungal activity which maximize its activity and defining its mode of action were also set as goals.<br />It was found that Colletotrichum spp. are commonly present on stored apple fruits in Vojvodina Province and in western, central and southeastern parts of Serbia with a share of 7.8-10% among other phytopathogenic fungi. Due to susceptibility of C. gloeosporioides to low temperatures, C. acutatum is becoming dominant species of this genus on stored apple fruits. Discrimination between C. acutatum and C. gloeosporioides is possible on the basis of phenotypic characteristics of colony (in the case of chromogenus isolates of C. acutatum), conidium length, colony growth at 5 and 35&deg;C and colony growth rate on different media. Conidium shape and width and optimal growth temperature are insufficient criteria for identification to the species level. PCR method using species-specific primers is reliable for identification of C. acutatum and C. gloeosporioides. rDNK-ITS sequences of the isolates can be successfully amplified with universal primers, ITS1 and ITS4. Analyses of the sequences alow construction of highly stable phylogenetic trees with distinctively separated C. acutatum and C. gloeosporioides clades, and also additional clades of non-chromogenum and chromogenum C. acutatum isolates. S. hygroscopicus, S. aureus, B. cereus, P. aeruginosa and B. subtilis strains N146, ST 1/III, Č13 and QST<br />ix<br />713 exhibit antifungal activity against Colletotrichum spp. in vitro and in vivo. S. hygroscopicus ensures fruit protection at the same level as chemical fungicides (trifloxistrobin, boscalid+pyraclostrobine, pyrimethanil+flukvinconazol, captan). Cultivation of S. hygroscopicus in the medium with 15.07 g/l glycerol, 5.28 g/l yeast extract and 0.81 g/l phosphates, for 3-4 days, ensures maximal antifungal activity against Colletotrichum spp. Antifungal activity of S. hygroscopicus is based on production of extracelular, thermostable metabolites. Two-month storage of treated apple fruits at 2&plusmn;0.5&deg;C does not reduce antifungal activity of S. hygroscopicus. Oregano and thyme essential oils exhibit strong inhibitory effects on Colletotrichum</p>

The study analyses the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates. In the dissertation, there will be introduced the criteria and how they will be applied during the assessment of leadership effectiveness, who will evaluate and what are those raters that give such a different feedback. The main aim of this research is to disclose what conditions of the evaluation (criteria from different theoretical background, applied research method), raters’ psychological (personality traits) and social perception (social identification, perceived leader prototypicality) factors are and how they are related to differences in the assessment of leadership effectiveness. It is expected that the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates is not stable: it depends on conditions of the evaluation and raters’ psychosocial factors. The empirical part of the dissertation presents the results of cross-sectional quantitative survey (sample of 505 subordinates) with self-administered questionnaire and quasi-experimental scenario. The results show that assessment of leadership effectiveness performed by subordinates differs according to the applied research method, but tendencies of the evaluation based on criteria of behavioural theory and transformational leadership perspective are similar. Further analysis reveals that regardless of conditions of the evaluation, perceived leader prototypicality mostly affects the assessment of leadership effectiveness... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas pavaldinių požiūris į realaus bei kvazi eksperimento scenarijuje aprašyto vadovo vadovavimo efektyvumą remiantis elgesio ir transformacinio vadovavimo teorijomis. Pristatant pavaldinių atliekamą vadovavimo efektyvumo vertinimą kalbama ne tik apie ką bei kaip bus klausiama vertinant vadovą, bet ir kas bei kokie yra tie vertintojai, pateikiantys skirtingus vertinimo rezultatus. Darbe siekiama išsiaiškinti, kokios vertinimo sąlygos (teoriniai efektyvaus vadovo kriterijai ir tyrimo metodas), vertintojų psichologinės (asmenybės bruožai) bei socialinio suvokimo (socialinė identifikacija su grupe ir vadovo prototipiškumas) charakteristikos ir kaip yra susiję su vadovavimo efektyvumo vertinime atsirandančiais skirtumais. Keliamos prielaidos, jog pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą, šio vertinimo rezultatai nėra stabilūs ir priklauso nuo vertinimo sąlygų bei psichosocialinių vertintojų charakteristikų. Empirinėje darbo dalyje pristatomi įvairiose Lietuvos organizacijose vykdyto tyrimo, kuriame dalyvavo 505 tiriamieji iš 20 skirtingo dydžio padalinių, rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą vertinimo rezultatų tendencijos skiriasi tik pagal pritaikytą tyrimo metodą, bet ne pagal pasirinktus teorinius efektyvaus vadovo kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė, jog nepriklausomai nuo vertinimo sąlygų vadovavimo efektyvumo vertinimo rezultatus labiausiai lemia vadovo prototipiškumas. Vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams. / The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given.

The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given. / Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams.

XX a. viduryje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje prasidėję socialiniai pokyčiai ir naujos neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos teorijos turėjo įtakos ir kuriamai Lietuvos švietimo koncepcijai. Lietuvos švietimo politika grindžiama Vakarų Europos priimtais humaniškumo, demokratiškumo principais, normalizacijos, integracijos idėjomis. R. Rose (2003) teigimu, viso pasaulio vyriausybės, pasirašydamos Salamankoje priimtus dokumentus: ataskaitą ir veiksmų planą specialiųjų poreikių vaikų integracijai vystyti (UNESKO 1994), pasižadėjo stengtis sukurti kuo nešališkesnę švietimo sistemą, apimančią geresnį moksleivių, dar dažnai nustumiamų į šalį, ugdymą. Nors ir buvo padaryti dideli žingsniai vaikų iškritimui iš mokyklos įveikti, dar vis pasitaiko atvejų, kai didelis skaičius vaikų pasijunta už tinkamo (atitinkančio vaiko gebėjimus) ugdymo ribų. Įvairūs tyrimai rodo, kad nesėkmingo mokymosi mastai įvairiose švietimo sistemose, tame tarpe ir Lietuvoje, yra ryškūs (Barkauskaitė M, 2003). Aktualiausia švietimo ir ugdymo problema ES ir Lietuvoje įvardijamas kokybiškas visų švietimas. Kiekvieno vaiko „iškritimas” iš mokyklos yra netektis valstybei, reikalaujanti papildomų investicijų. Sprendžiant šį uždavinį, specialiųjų ugdymo(si) poreikių (SUP) savalaikiškas identifikavimas tampa itin aktualus, nes šalina nesėkmingo mokymosi, neigiamai veikiančio vaiko asmenybę, priežastis, sudaro galimybes mokytis pagal individualius gebėjimus, garantuoja „nubyrėjimo” iš mokyklos prevenciją... [to full text] / The subject of master’s work – Identification of special (self)-educational needs: the aspect of special development commission’s activity. The subject is relevant because the different researches show that the scale of unsuccessful learning in different educational systems including Lithuania is telling. Dealing with educational today’s problems the well-timed identification of special (self)-educational needs (SEN) is becoming especially talking point because it eliminates the reasons of unlucky learning, which negatively affects to the child’s personality, helps to solve the most actual educational problem in EU and Lithuania – the qualitative development of all schoolchildren and guarantees the prevention of dropping out of schools. The schools must be ready to envisage the special needs of pupils, to consider the individual abilities of children and organize the service of social, psychological, special pedagogical help. The purpose of research – to show the situation (problems, reasons) of identification of special (self)-educational needs of schoolchildren in the commissions of special development and formulate the recommendations for improving this work. The purpose is realized by these goals: a) to discover the survey of development of institutions that identify SEN and the conception of special development commission (SDC), b) to discuss the conception of special (self)-educational needs and their identification as well as the matter of activity, c) to estimate... [to full text]

Daugeliui moterų nėštumo laikotarpis gali būti konfliktiškas, jos gali jausti nerimą ar būti prislėgtos nuotaikos viso nėštumo metu. Žemas moterų savęs vertinimas, motinystės jausmo nebuvimas, nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančios gyvenimo situacijos nėštumo metu, nėštumo komplikacijos gali apsunkinti moters psichologinę adaptaciją nėštumo laikotarpiu kas nepalankiai veikia nėštumo eigą, nėščios moters psichologinę savijautą nėštumo metu ar turi neigiamą įtaką gimdymui, moters psichologinei būsenai po gimdymo bei kūdikio vystymuisi. Tyrimo tikslas - nustatyti demografinių, socialinių bei sveikatos veiksnių ir psichologinės adaptacijos sąsajas nėštumo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 200 nėščių moterų. Tyrimas atliktas Kauno mieste. Respondentės buvo tiriamos Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynu, Prisirišimo prie būsimo kūdikio skale, Edinburgo pogimdyminės depresijos skale ir Spilbergerio C. D. Nerimo skale. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus, iškėjusių ir turinčių aukštąjį išsilavinimą moterų psichologinė adaptacija nėštumo laikotarpiu yra geresnė nei jaunesnio amžiaus, netekėjusių ir žemesnio išsilavinimo moterų. Moterys turinčios darbą, didesnes pajamas ir kitų vaikų šeimoje geriau adaptuojasi nėštumo laikotarpiu. Šių moterų nuotaika nėštumo laikotarpiu yra geresnė, jos nejaučia nerimo, jos pripažįsta savo nėštumą, jos jaučiasi geriau pasiruošusios gimdymui, jos nebijo skausmo, bejėgiškumo ir prarasti savitvardą gimdymo metu, jos yra stipriau prisirišusios prie... [toliau žr. visą tekstą] / The pregnancy period for the majority of women can be a disputed matter; they can feel anxiety or be in depressed mood during all the pregnancy. The low self-esteem of the women, absence of the sense of motherhood, inability to adapt to the changing life situation during the pregnancy, and the pregnancy complications may make the woman’s psychological adaptation during the pregnancy more difficult, which affects negatively the course of pregnancy, psychological condition of the pregnant woman, labor, woman’s psychological condition after the labor and the baby’s development. The aim of the study was to determine the links between psychological adaptation and demographical, social and health factors during the pregnancy. 200 pregnant women took part in the study. The study was done in Kaunas city. The respondents filled the Prenatal Self-Evaluation Questionnaire, Maternal Antenatal Attachment Scale, Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS, Spielberger C.D. Stait Trait Anxiety Scale. It was determined that the psychological adaptation of elder, married women and women with high education during the pregnancy is better than that of the younger, single women or women with lower education. The women, who have job, receive bigger income and have more children in the family adapt themselves better during the pregnancy. Their mood in the pregnancy period is better, they do not feel anxiety, accept their pregnancy, feel more ready for labor, are not afraid of pain, helplessness... [to full text]

Magistro darbo objektas – sociologiniai visuomenės tyrimai. Darbo tikslas Apžvelgti Lietuvoje atliktus sociologinius tyrimus. Išanalizuoti visuomeninės Lietuvos televizijos (toliau LTV) autorinėse laidose rodomų visuomenės atstovų socialinius ryšius, remiantis stratifikacijos modeliais suskirstyti juos į klases. Atlikti socialinį ekrano žmonių pjūvį, atskleisti šiandieninės Lietuvos visuomenės portretą – vystymosi, kaitos, lūžio etapų aspektus, nustatyti prielaidas, lėmusias vienokią ar kitokią visuomenės stratifikaciją. Palyginti realybėje egzistuojantį visuomenės modelį su tuo, kuris atsispindi televizijos laidose. Darbo uždaviniai: Sužinoti kokie yra atlikti sociologiniai tyrimai, ką, remdamiesi jais, galime sužinoti apie Lietuvos visuomenę, jos struktūrą, modelius ir kitus segmentus. Ištirti bei apžvelgti atliktų sociologinių tyrimų medžiagą, statistinius duomenis, LTV laidų archyvinę medžiagą, susisteminti, suklasifikuoti laidų dalyvius, taip pat išnagrinėti kitą, socialinius aspektus nagrinėjančią, medžiagą, padėsiančią patvirtinti arba paneigti keliamą hipotezę. Išsiaiškinti, ar egzistuoja skirtumas tarp Lietuvos televizijos laidose formuojamos visuomenės modelio ir modelio, kuris pagrįstas atliktų sociologinių tyrimų duomenimis bei išvadomis. Naudojantis mokslinės literatūros analize, tiriant televizijos laidų dalyvius, buvo prieita išvados, kad Lietuvos visuomenės modelis neatitinka to modelio, kurį sukuria televizijos. Darbe kelta hipotezė pasitvirtino. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Theme actuality. Television like phenomenon has been analyzed and explored since it had begun. Television has become an usual discussion object because it has positive aspects (information, discovery opportunities) and also for negative (irresponsible view into facts, law defiance, bad influence for youngest users groups, too big commerciality).Finding parallels by comparing television public model with model which was made by social public analysis will help to find and understand what we see in TV screen. It is important to study persons types who we see in TV like separate public model. My work aim is to overlook the social analysis which was made in Lithuania, also to research public representative from LTV who have them own copyrighted shows social links according stratification models and separate them into groups. Also to perform sociological shows heads cut, to reveal today’s Lithuanian public portrait-development, changing, fracture stage aspects, to set presumptions which has determined public stratification. Compare public model which exists in reality with model which reflects in TV shows. Research object. The newest Social research institute, Lithuania Statistic Department accomplished analysis, statistical data, others whose department’s social analysis which can be found in them database also LTV archives ant documents converged with LTV work. I will try to examine the hypothesis that persons who take part in LTV shows social reality doesn’t mach Lithuanian... [to full text]

Žlugus Sovietų Sąjungai vienas milijonas rusakalbių atvyko į Izraelį iš buvusių komunistinių šalių. Šiandien 20 % Izraelio visuomenės sudaro rusakalbiai asmenys. Iš kitų visuomenės grupių jie išsiskiria tuo, kad nesugebėjo tapti integralia Izraelio visuomenės dalimi ir sukūrė atskirą rusakalbių subkultūrą šalyje. Šis atsiskyrimas nuo likusios Izraelio visuomenės lemia sudėtingus rusakalbių žydų bendruomenės tarpusavio santykius su Izraeliu ir Rusija: Izraelio politiniame ir ekonominiame gyvenime ji dalyvauja tarytum „atskira etninė grupė“, o su Rusija sukuria stiprų diasporinį ryšį. Žlugus Sovietų Sąjungai ne tik milijonas rusakalbių žydų sugrįžo į savo tėvynę, bet ir Rusija su Izraeliu užmezgė ir ėmė vystyti draugiškus santykius. Darbe keliamas tikslas išsiaiškinti, kokį vaidmenį rusakalbių Izraelio žydų bendruomenė vaidina Izraelio-Rusijos tarpusavio santykiuose. Atsižvelgiant į darbo tikslą, keliama hipotezė: rusakalbių Izraelio žydų bendruomenė yra vienas iš Rusijos-Izraelio santykių transformaciją teigiama kryptimi lėmusių veiksnių. Siekiant patikrinti hipotezę, numatomi tokie uždaviniai: 1) apsibrėžti diasporos sąvoką ir teorinį diasporos veikimo tarp gimtosios ir priimančiosios valstybių modelį; 2) išsiaiškinti rusakalbių žydų bendruomenės identifikavimosi su rusiškąja kultūra ypatumus ir įvertinti šios identifikacijos sąlygojamą nesiintegravimo į Izraelio visuomenę procesą; 3) įvertinti rusakalbių žydų bendruomenės, Izraelio ir Rusijos interesus viena kitos atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / Since the demise of FSU, about one million Russian speakers from all republics of the FSU have moved to Israel. Today Russian Jews amount to 20 % of Israeli society. This aliyah doesn’t integrate into Israeli society and forms Russian speakers’ subculture (externalized through particular cultural identity, Russian language community formation and no integration process) in Israel. This segregation determines complex Russian Jews relationship with Israel and Russia: in Israel this community functions like separate ethnic group and creates diasporic ties with Russia. As a result of the demise of the FSU Russia-Israel relations take a new form. Russia renounced it’s entirely proarabic politics and started developing friendly ties with Israel. The aim of the work is to determine the role of Israeli Russian Jews community in Israel-Russia relations, keeping in mind that Israeli Russian speakers in Israel society act like the separate ethnic group with strong diasporic ties with Russia. The hypothesis of the work – Israeli Russian Jews community is one of the factors, affecting Israel-Russia relations transformation in positive way. In order to verify the hypothesis there are formed four goals: 1) to define the term „diaspora“and theoretical model of diaspora‘s action between hostland and homeland; 2) to analyze Israeli Russian Jews community‘s identification with Russian culture and evaluate the disintegration into Israeli society process; 3) to evaluate Israel, Russia and... [to full text]

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]

Magistro darbo objektas — daugiausiai klientų turinčių Lietuvos valstybinių institucijų interneto tinklapiuose komunikuojami elementai, skirti interesų grupėms. Darbo tikslas — atskleisti Lietuvos valstybinių institucijų komunikavimo su prioritetinėmis interesų grupėmis ypatumus. Darbo pagrindiniai uždaviniai: aptarti interesų grupės sampratą ir jų svarbą organizacijai; išanalizuoti metodus ir požymius, kuriais vadovaujantis atrenkamos prioritetinės interesų grupės; apibrėžti modelius ir priemones, kuriais komunikuojama su prioritetinėmis interesų grupėmis; nustatyti interesų grupes, kurias Lietuvos institucijos laiko prioritetinėmis; išanalizuoti, kokiais rodikliais remiantis, pasirenkamos interesų grupės; nustatyti elementus, svarbius prioritetinėms valstybinių institucijų interesų grupėms; atskleisti, ar Lietuvos valstybinės institucijos panaudoja tuos elementus, kad patenkintų prioritetinių interesų grupių numanomus poreikius. Remiantis mokslinėmis publikacijomis, naujienų, analizės dokumentais, statistine medžiaga bei turinio analizės metodu atliekant tyrimą prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybinės institucijos interneto svetainėse dažniausiai pateikia informaciją tokioms interesų grupėms kaip klientai, žiniasklaida, kiek mažiau — darbuotojams, partneriams. Prioritetine interesų grupe laikomi klientai, jiems skiriama daugiausiai informacijos, kurią stengiamasi struktūruoti, patogiau pateikti. Tyrimas rodo, kad Lietuvos valstybinės institucijos sąmoningai... [toliau žr. visą tekstą] / For every organization – public institution or private business – it’s important to reach their goals to be successful. For this purpose and organization should maintain good relationships with clients, suppliers, partners and other stakeholders. An organization can have lots of stakeholders, but it cannot communicate with all of them in the same way, and to give them all the same attention. That is why it should set priorities for stakeholders and to choose to communicate more with those stakeholders, who have more power and interest to influence the organization’s activity. Only after prioritization, it is possible to communicate with stakeholders effectively - when their all specific needs and interests are known to organization, it is easier to construct concrete messages which are adopted to stakeholders, and to reach goals. The stakeholders of public institutions and private business organizations are quite different. As public institutions affect life’s of every person more or less, this diploma work concentrates on the specifics of stakeholders of public institutions. Because of this reason the main goal of this paper is to reveal and explain the specifics of communication with stakeholders in public institutions of Lithuania: to identify which stakeholders have a priority in public institutions of Lithuania, how these institutions choose their priority stakeholders and what elements of internet page they use to satisfy their needs for information. Diploma work... [to full text]