Hipotezė. Savo tyrimu darėme prielaidą, kad moksleivius motyvuojantys veiksniai kūno kultūros pamokose skiriasi pagal lytį ir pagal 5-8 ir 9-10 klasių grupes. Tyrimo objektas. moksleivių motyvacija kūno kultūros pamokose. Tyrimo tikslas. Nustatyti moksleivius labiausiai ir mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 5-10 klasių moksleivius labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose. 2. Palyginti 5-10 klasių moksleivių labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose lyties aspektu. 3. Palyginti labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose 5-8 bei 9-10 klasių grupių aspektu. 4. Nustatyti 5-10 klasių moksleivių motyvacijos formą kūno kultūros pamokose lyties ir 5-8 bei 9-10 klasių grupių aspektu. Išvados: 1. Svarbiausias veiksnys keliantis motyvaciją kūno kultūros pamokose, pasak 5-10 klasių respondentų, yra noras būti geros fizinės formos. Pats nereikšmingiausias motyvas – „kiti žmonės sako, kad turėčiau sportuoti“. 2. Tyrimas parodė, jog ir merginas ir vaikinus labiausiai motyvuoja noras būti geros fizinės formos, tačiau kiti labiausiai merginas ir vaikinus motyvuojantys veiksniai išsiskyrė. Kaip mažiausiai motyvuojantį veiksnį merginos ir vaikinai pasirinko – „kiti žmonės sako, kad turėčiau sportuoti“, bet ir čia dauguma mažiausiai motyvuojančių veiksnių išsiskyrė, lyginant merginas ir vaikinus. 3. 5-8 ir 9-10 klasių grupėse labiausiai motyvuojantis... [toliau žr. visą tekstą] / Hypothesis. In this study we assumed that pupils motivating factors in physical education lessons differ based on gender and grade. The object of the study. Pupils motivation in physical education. The aim of the study. Identify factors that motivates pupils in physical education lessons. Objectives of the study. 1. Identify factors that motivates pupils most/least in physical education lessons from 5-10 grade. 2. Compare factors that motivates pupils from 5-10 grade most/least in physical education lessons by the aspect of gender. 3. Compare factors that motivates pupils most/least in physical education lessons by the aspect of 5-8 and 9-10 grade groups. 4. Identify the form of motivation in physical education lessons based on gender and grade. Conclusions: 1. The most important factor that rises motivation in physical education lessons according to 5-10 grade pupils is desire to be in good physical condition. The least motivating factor - other people‘s opinion that they should take up physical activity. 2. Our study showed that girls as well as boys are mostly motivated by desire to be in good physical condition, however, other most motivating factors varies based on gender. Other people‘s opinion that they should take up physical activity were chosen by girls and boys as the least motivating although other least motivating factors were different among girls and boys. 3. Among 5-8 and 9-10 grade groups mostly common motivating factor also was desire to be in good... [to full text]

Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Extensively studied in the literature of interest and motivation on physical activity. It has been observed that, depending on the age and interests of the students, as well as motivation for physical activity changes in a negative direction. Students mature physically, socially and intellectually, the focus of great change. As they age, especially in adolescence, changes in motivation to be physically active operational structure (Volbekienė ir kt., 2008). It is therefore important to investigate the factors affecting the positive or negative influence on the interest of students in grades 9-10 physical education lessons. Object - the factors influencing students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Purpose - to identify the factors affecting students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Objectives: First Identify the factors that students positive and negative affect during physical education classes. Conclusions: Questionnaires survey found that the most motivated students of physical education classes has resulted in a favorite activity engaged in, have the opportunity to be with friends and to emulate, try to realize themselves seem better than others to feel assured as well as the patina of physical education teacher. Comparing grades 9-10 for girls and boys in the PE lesson reasoning requires that girls are more driven by the fact that doing something a little bit afraid or worried, it may turn out better than others, and... [to full text]

Darbo tikslas: Nustatyti moksleivių patiriamas traumas, jų paplitimą bei pobūdį per kūno kultūros pamokas. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti veiksnius kurie įtakoja traumų atsiradimą per kūno kultūros pamokas 2. Išanalizuoti mokykloje įvykusias traumas lyties aspektu. 3. Nustatyti kada ir kas suteikė medicininę pagalbą įvykus traumai. Išvados: 1. Nelaimingi atsitikimai ir traumos daţniausiai įvyksta per krepšinio, futbolo, tinklinio ţaidimų ar lengvosios atletikos uţsimėmimu metu, dėl prastos kokybės pamokos organizuotumo, apšilimo nedarymo ir neatsargaus elgesio. 2. Mokykloje berniukai dvigubai daţniau patiria traumas nei mergaitės. Mergaitės daţniau patiria lengvas traumas, tokias kaip sumušimai, nubrozdinimai dėl kurių atsiranda mėlynės, bei kraujosrūvos, o berniukai daţniau patiria sunkesnes traumas – sąnarių ir raiščių patempimus, kaulų lūţius, raumens plyšimus. 3. Įvykus traumai, medicinos sesuo suteikė pirmąją medicininę pagalbą mokykloje. Didelė moksleivių dalis vėliau kreipėsi į gydymo įstaigas. Daugiau nei pusei mergaičių traumos kėlė nepatogumų iki savaitės laiko, berniukams dvigubai ilgiau - 2-3 savaites. Hipotezė: Metų laikas turi įtakos patiriamų traumų daţnumui. Rekomendacijos ir pasiūlymai: 1. Siekiant pritraukti ir sudominti mokinius dalyvauti kūno kultūros pamokose mokytojai turėtų rimčiau ţiūrėti į ugdymo procesą ir pamokų uţdavinių kūrimą. 2. Siekiant sumaţinti mokinių patiriamas traumas per kūno kultūros pamokas reikia uţtikrinti saugią aplinką, bei uţimti... [toliau žr. visą tekstą] / Goal: Identify pupils injury risk, the spread and type in the physical education lessons. Objectives of the study: 1. Identify the factors that affect occurrence of injuries through physical education lessons 2. To analyze the injuries committed by at school by gender. 3. Identify when and who provide medical aid in the event of an injury. Findings: 1. Accidents and injuries mostly occur during the basketballfootball, volleyball games and athletics time exercise, due to the poor quality of instruction organization, doing no warm-up and rough handling. 2. At school, boys are twice as likely experiencing injuries than girls. Girls often experiencing minor injuries such as bruises, abrasions resulting in bruising and bruising, and the boys often experiencing more serious injuries - joint and ligament sprains, bone fractures, muscle ruptures. 3. Following the trauma nurse provided first aid medical school. A large part of pupils are then applied to the treatment facilities. More than half of the girls' injuries caused inconvenience to a week time, boys twice as long - 2-3 weeks. Hypothesis: The time of year has influence the frequency of injuries. Reccomendations and proposals: 1. In order to attract and motivate students to participate in physical education classes, teachers should seriously look into the training and creation school goals. 2. In order to to reduce injury risk students through physical education classes need to provide a safe environment and to take students to... [to full text]

Darbo objektas: mokinių malonų dalyvavimą įtakojantys veiksniai kūno kultūros pamokoje. Baigiamojo darbo tyrimo tikslas: nustatyti Kauno miesto 9-12 klasių mokinių malonų dalyvavimą įtakojančius veiksnius per kūno kultūros pamoką. Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti vidinius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo kūno kultūros pamoka veiksnius 9-12 klasių mokinių tarpe pagal jų lytį. 2. Nustatyti išorinius pasitenkinimo ir nepasitenkinimo kūno kultūros pamoka veiksnius 9-12 klasių mokinių tarpe pagal jų lytį. Išvados: 1. Nustatyta, kad berniukų ir mergaičių dažniausiai nurodytas vidinis pasitenkinimo veiksnys, įtakojantis jų malonų dalyvavimą kūno kultūros pamokose, buvo galimybė išbandyti save ir įvertinti savo jėgas. Vidinio nepasitenkinimo veiksnys, labiausiai įtakojantis tiriamųjų (mergaičių ir berniukų) malonų dalyvavimą kūno kultūros pamokų metu buvo galimybė užsiimti mėgstama veikla ir galimybė save realizuoti. 2. Nustatyta, kad didžiausią malonumą kūno kultūros pamokų metu abiejų lyčių mokiniams sukelia išoriniai veiksniai, kurie susiję su rungtyniavimu su kitais. Vaikinams statistiškai reikšmingai dažniau nei merginoms (p<0,05), laimėjimo pojūtis įtakojo jų malonų dalyvavimą kūno kultūros pamokose; vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau nei merginos (p<0,05) nurodė, kad išorinis pasitenkinimo veiksnys, įtakojantis maloniam dalyvavimui kūno kultūros pamokose yra galimybė pasirodyti geresniu už kitus. Išorinio nepasitenkinimo veiksniai įtakojantys... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: students' pleasant participation influencing factors in physical education. The aim of the study: to determine the factors which influence the pleasant participation of 9th – 12th grade students in physical education classes in Kaunas. Goals: 1. To define the intrinsic - achievement and intrinsic – nonachievement factors in physical education based on the sex of the 9th-12th grade students. 2. To define the extrinsic – achievement and extrinsic nonachievement in physical education based on the sex of the 9th-12th grade students. Conclusion: 1. It was determined that intrinsic - achievement factor mostly shown by girls and boys influences their fun participation in physical education classes and enables them to test themselves and their skills. Intrinsic nonachievement factor mostly influencing girls’ and boys' participation in physical education classes is the opportunity to engage in favourite activities and prove themselves. 2. It was defined that the biggest enjoyment for students of both sexes during physical education classes is caused by external factors that relate to competition with others. According to statistics, for boys more than girls (p<0,05) the notion of winning influences their enjoyable participation in physical education; boys statistically more often than girls (p<0,05) have stated that the external factor of enjoyment that influences their participation in physical education is the opportunity to perform better than others. The external... [to full text]

Tyrimo objektas – 5- 6 klasių mergaičių fizinio pajėgumo rodiklių kaita Tyrimo tikslas – nustatyti sportinės akrobatikos pratimų įtaką 5-6 klasių mergaičių fizinio pajėgumo rezultatų kaitai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti Visagino miesto vidurinės mokyklos 5-6 klasių mergaičių fizinį pajėgumą prieš eksperimentą. 2. Nustatyti Visagino miesto vidurinės mokyklos 5-6 klasių mergaičių fizinį pajėgumą po eksperimento. 3. Palyginti Visagino miesto vidurinės mokyklos 5-6 klasių fizinį pajėgumą (pusiausvyrą, lankstumą, jėgą) prieš eksperimentą ir po eksperimento. Hipotezė – Sportinės akrobatikos pratimai yra efektyvi priemonė mokinių fizinio pajėgumo rezultatams gerinti. Šie pratimai lavina pusiausvyrą, lankstumą ir jėgą. Rezultatai: 1. Nustatyta, kad dauguma dalyvavusių 5-6 klasių mergaičių turi svorio trūkumą. Atlikus Eurofito testus prieš eksperimentą, nustatyta, kad mergaičių pusiausvyros, lankstumo ir jėgos rodikliai yra žemo lygio pagal pažymių vertinimo skalę. 2. Pakartojus testus po dviejų mėnesių trukusio eksperimento, kai į kūno kultūros pamokų programą buvo įtraukti sportinės akrobatikos pratimai, pusiausvyros, lankstumo ir jėgos rodikliai pagerėjo, tačiau pagal pažymių vertinimo skalę išliko žemo lygio. 3. Palyginus testuojamų mergaičių rezultatus prieš ir po eksperimento, matomas žymus pokytis pusiausvyros ir jėgos testuose, jie pagerėjo vidutiniškai vienu balu. Lankstumo testo rezultatai pakito nežymiai ir mergaičių fiziniam pajėgumui poveikio nepadarė. Taip pat buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of study: changes in physical capability parameters of schoolgirls in grades 5-6. Purpose of study: determine the influence sports acrobatics exercises have upon development of physical capacity parameters of schoolgirls in grades 5-6. Goals of study: 1. Determine physical capabilities of girls in grades 5-6 of secondary schools in the town of Visaginas before the experiment. 2. Determine physical capabilities of girls in grades 5-6 of secondary schools in the town of Visaginas after the experiment. 3. Compare physical capabilities (balance, flexibility, strength) of secondary school grades 5-6 before the experiment and afterwards. Hypothesis: Sports acrobatic exercises are an effective means of improvement of physical capabilities in schoolchildren. These exercises train balance, flexibility, and strength. Results: 1. It has been identified that most of the participating schoolgirls in grades 5-6 are underweight. Eurofit tests performed prior to the experiment have shown that girls have low level balance, flexibility, and strength parameters according to a grade evaluation scale. 2. Repeat testing after the two months long experiment, wherein the physical education syllabus was supplemented with sports acrobatics, has shown that the level of balance, flexibility, and strength parameters have improved although, according to the grade evaluation scale, they still remained low. 3. Comparison of results of tested girls before and after the experiment shows a significant... [to full text]

Kryptingas mokinių fizinis ugdymas sudaro prielaidas formuoti greitumo lavinimą kūno kultūros pamokose. Asmenybės ugdymas įgyvendinamas įvairia praktine veikla, tenkinančia asmens interesus ir poreikus, kurių dėka galima atskleisti asmens fizines ir pichines galimybes. Tyrimo problema. Bendrojo lavinimo mokykloje greitumo gebėjimų lavinimui skiriamas nepakankamas dėmesys. Mokytojai nesupažindina mokinių su greitų judesių atlikimo specifika. Paaugliai per kūno kulturos pamokas beveik neatlieka greitumą lavivančių pratimų. Šią problemą galima būtų ispręsti parengiant ugdymo programas, kuriose būtų nuosekliai taikomi greitumą lavinantys pratimai. Tyrimo objektas. Greitumo lavinimo procesas bendrojo lavinimo mokykloje ir jo poveikis greitų judesių atlikimui. Tyrimo hipotezė. Tikėtina, kad kūno kultūros pamokose skiriant didesnį dėmesį greitumo lavinimui ir atsižvelgiant į didaktinius jo ugdymo principus – keisis mokinių požiūris į šiuos pratimus, gerės greitų judesių atlikimo kokybė, bus išspręstas vienas iš sudėtingiausių moksleivių visapusiško fizinio ugdymo uždavinių. Tyrimo tikslas. Ištirti paauglių greitumo raišką ir jo lavinimo galimybes per kūno kultūros pamokas. Tyrimo uždaviniai: 1.išanalizuoti teorines greitumo lavinimo paauglystėje prielaidas; 2.išsiaiškinti mokinių suvokimą apie greitumą bei požiūrį į greitumą ugdančius pratimus; 3.išanalizuoti greitumo ugdymo raišką ir jo lavinimo galimybes per kūno kultūros pamokas. Respondentai: 14 - 15 metų berniukai... [toliau žr. visą tekstą] / Purposeful students’ physical education provides the preconditions to from the development of quickness in the lessons of Physical Education. The development of personality is implemented by various practical activities that satisfy personal interests and needs and with the help of which it is possible to reveal physical and psychical abilities of a person. The problem of the research. In general education schools too little attention is paid to the development of quickness abilities. The teachers do not introduce the students with the particularities of performing quick movements. Teenagers do not do quickness training exercises. This question may be solved by preparing education programmes on the grounds of which quickness training exercises would be consistently applied. The subject of the research. The process of quickness training in general education school and its impact on performance of quick movements. The hypothesis of the research. It is presumptive that by paying more attention to the quickness training in Physical Education lessons and taking into consideration didactic principles, students’ attitude towards these exercises will change, the quality of quick movements performance will improve and one of the most complicated objectives of versatile pupils’ physical education will be solved. The aim of the research. To investigate the expression of teenagers’ quickness and the possibilities of its training in Physical Education lessons. The objectives of the... [to full text]

Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą] / In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text]

In the face of the present-day challenges such issues as personal integrity, life harmony and meaningfulness are becoming a key concern, thus, educational efforts to humanize people's lives, to help raise and seek answers to the questions of life meaning and purpose are particularly important. Modern school is required to organize the educational process by creating human values-based relationship. After starting the school junior schoolchildren expand their cognitive opportunities, enrich their emotional world, and form their empathy and behavior. However, primary school pupils often experience difficulty in communicating, because the relationship between this age group children often lacks support, attentiveness and respect for each other. Schoolchildren’s emotions, their value orientation, physical, verbal and non-verbal forms of aggression are revealed in physical education lessons during play situations, and the moments of victory or defeat. Junior school age is the most important phase of developing humanistic values of an individual, because it is an intense period of child's personality development, their relationship with oneself and the world, the collection of new experience and information. Junior schoolchildren’s humanistic education in physical education lessons is a very important and relevant issue due to the conflicts during play situations and the lack of children’s support, attentiveness and respect for each other. Therefore, a scientific problem emerges:... [to full text] / Dabarties iššūkių akivaizdoje itin opi tampa asmens integralumo, jo gyvenimo darnos ir prasmingumo problema, todėl ypač svarbios darosi švietimo pastangos humanizuoti žmonių gyvenimą, padėti kelti ir ieškoti atsakymų į žmonių gyvenimo prasmės ir paskirties klausimus. Šiandieninei mokyklai keliamas reikalavimas organizuoti ugdymo procesą, kuriant bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstus, humaniškus tarpusavio santykius. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams pradėjus lankyti mokyklą, plečiasi pažintinės galimybės, turtėja jų emocinis pasaulis, formuojasi empatija ir elgesys. Tačiau pradinių klasių mokiniai neretai patiria bendravimo sunkumų, nes šio amžiaus vaikų tarpusavio santykiuose neretai pasigendama pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam. Kūno kultūros pamokose žaidybinių situacijų metu, pergalės ar pralaimėjimo akimirkomis aktyviai reiškiasi mokinių emocijos, jų vertybinės orientacijos, fizinės, verbalinės ir neverbalinės vaikų agresyvumo formos bei rūšys. Dėl žaidybinių situacijų metu dažnai kylančių konfliktų ir vaikų pagalbos, dėmesingumo ir pagarbos vienas kitam stokos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų humaniškumo ugdymas kūno kultūros pamokose yra labai svarbus ir aktualus. Pats svarbiausias amžiaus tarpsnis ugdant humanistines asmens vertybes yra jaunesnysis mokyklinis amžius, nes tai yra intensyvaus vaiko asmenybės, jo savivaizdžio raidos periodas, tai jo santykis su savimi ir pasauliu bei naujos patirties ir informacijos kaupimas. Todėl būtina... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo objektas: traumatizmas kūno kultūros pamokose ir jo profilaktika. Darbo tikslas – išanalizuoti traumatizmą ir jo profilaktikos galimybes kūno kultūros pamokose. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo paplitimą kūno kultūros pamokose. 2. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose pobūdį ir traumų vietas. 3. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose priežastis. 4. Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių nuomonę apie traumatizmo kūno kultūros pamokose profilaktikos priemones. Išvados: 1. Daugelis moksleivių nebuvo patyrę kokių nors traumų kūno kultūros pamokose. Tik nedidelė dalis teigė, kad tokių traumų buvo patyrę. Tarp berniukų traumų paplitimas kūno kultūros pamokose buvo šiek tiek didesnis, nei tarp mergaičių (p<0.05). Daugiau negu pusė mokytojų teigė, jog moksleiviai kūno kultūros pamokose beveik niekada nepatiria traumų, penktadalis pažymėjo, kad retai. Dažniausiai moksleiviai traumas patyrė sporto salėje arba lauke. 2. Identifikuotas esminis traumos pobūdis – tai sutrenkimas. Pusė mokytojų paminėjo, kad jų ugdytiniai dažniausiai patiria sutrenkimus, sumušimus. Dažniausiai traumuotos kūno vietos, moksleivių teigimu, buvo čiurna, blauzda, kelis, šlaunis ir pėda. Šias traumas vienodai dažnai patyrė tiek berniukai, tiek mergaitės (p<0,05). 3. Pagrindinės traumatizmo kūno kultūros pamokose priežastys, anot moksleivių, yra: judesių atlikimo klaidos... [toliau žr. visą tekstą] / The object: injuries and their prophylaxis in physical education lessons. The aim – to analize injuries and their prophylaxis in physical education lessons. The tasks: 1. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about injuries prevalence in physical education lessons. 2. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about nature of injuries in physical education lessons and injuries places. 3. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about out the reasons of injuries in physical education lessons. 4. To find out teachers‘ and pupils‘ opinion about the measures of injuries prophylaxis in physical education lessons. Conclusions: 1. Most of pupils never had no injuries in physical education lessons. A small part of them had some injuries. More boys than girls had injuries in physical education lessons (p<0.05). More than half of teachers said the pupils never had no injuries in their physical education lessons. one-fifth of them said rarely. Mostly the pupils had injuries inside the gym or outside. 2. The main nature of injury is blow. Half of teachers said mostly their pupils have injuries like blows, bruises. According to the pupils mostly the body places of injuries was ankle, calf, knee, thigh and foot. The boys and the girls equally often had this injures (p<0,05). 3. According to the pupils the main reasons of injuries in physical education lessons are: movement execution errors, faulty sports coat and tiredness. According to the teachers the main reasons are: poor school... [to full text]

Darbo objektas – mokymo metodų įvairovės taikymas bendrojo lavinimo mokyklos kūno kultūros pamokose. Darbo tikslas – nustatyti mokymo metodų įvairovės taikymo ypatumus bendrojo lavinimo mokyklos kūno kultūros pamokose. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti fizinio ugdymo mokymo metodų sampratą ir įvairovę. 2. Nustatyti mokymo metodų įvairovės panaudojimo kūno kultūros pamokose galimybes ir būdus. 3. Ištirti mokymo metodų įvairovės taikymo ypatumus Kėdainių rajono bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros pamokose. Svarbiausi rezultatai Išanalizavus tyrime dalyvavusių Kėdainių rajono bendrojo lavinimo mokyklų kūno kultūros mokytojų (n = 25; amžiaus vidurkis 45,7 metai) atsakymus, nustatyta, kad jų pamokose dažniausiai yra taikomi „į mokytoją orientuoti“ mokymo metodai: Metodai A ir B taikomi „labai dažnai“ (n = 8 ir n = 7, atitinkamai) ir „dažnai“ (n = 10 ir n = 14, atitinkamai). Rečiausiai taikomi mokinių savarankiškumą skatinantys mokymo metodai: Metodai C ir D mokytojų yra pasirenkami „kartais“ (n = 13 ir n =17, atitinkamai) arba „beveik niekada“ (n = 6 ir n = 3, atitinkamai). Išvados 1. Išanalizavus fizinio ugdymo mokymo metodų sampratą ir įvairovę pastebėta, kad nėra vieningos metodų klasifikacijos. Visi ugdymo metodai yra savaip veiksmingi ir reikalauja mokytojo įgūdžių. Mokytojas privalo turėti pakankamą teorinį pagrindą, išmanyti metodų įvairovę ir paskirtį. 2. Kūno kultūros mokytojai savo pamokose gali naudoti įvairius fizinio ugdymo mokymo metodus ir tai gali... [toliau žr. visą tekstą] / Variety of teaching methods applicable to the common schools, and teaching methods of application of the diversity characteristics of secondary school physical education classes. Analyzing physical education teaching methods and the concept of diversity. Identify teaching techniques uses, capabilities and methods of physical education classes.