The present paper investigates the perception of empirically imperceptible phenomenon, which is called FREEDOM. Relying on the use of words FREEDOM and CAPTIVITY in the republic press, we made an attempt to establish, as Lithuanians understand and in the language express by sensory organs inaccessible abstracts. We pay primary attention to the description of the concept of FREEDOM. The concept of CAPTIVITY is not the theme of this investigation; it is investigated as supporting material for the base of the concept of FREEDOM. Material for investigating of conceptualization of abstract is undertaken from the column of the republic press of the collector of texts (donelaitis.vdu.lt). Discussing the concept of FREEDOM, support is done not to entire paradigm of FREEDOM, but only to the invariant of a number of synonyms – FREEDOM. We are guided by this opinion on the fact that this lexeme automatically covers entire semantic field of FREEDOM, i.e. in the value of the abstract being investigated is accomodated the value of all synonyms of FREEDOM (will, independence, sovereignty). FREEDOM in the Lithuanian language is understood by such conceptual metaphors as FREEDOM – THING, FREEDOM – GOODS, FREEDOM – CURRENCY, FREEDOM – ACCOMODATION, FREEDOM – SMELL, FREEDOM – TASTE, FREEDOM – LIQUID, FREEDOM – BURDEN, FREEDOM – PERSONALITY. Most frequently it is characterized as ACCOMODATION, in which one is located not of his own free will. The subject is influenced with other external forces... [to full text]

Darbo objektas — konceptai, lietuvių kalboje reprezentuojami žodžiais mirtis ir mirti. Siekiama aprašyti kalba išreikštą dalį konceptų, lietuvių kalboje reprezentuojamų žodžiais mirtis, mirti. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) aptarti tradicinės ir konceptualiosios metaforų sampratą; 2) pagal konceptualizavimo sritį suskirstyti visus metaforinius pasakymus su daiktavardžiu mirtis; 3) aptarti veiksmažodžio mirti metaforizaciją; 4) ištirti daiktavardžio mirtis sinoniminę raišką; 5) ištirti veiksmažodžio mirti sinoniminę raišką; 6) apibrėžti žodžius, kurie turi potencialiuosius reikšmės komponentus mirtis, mirti; 7) aptarti mirtį nusakančius frazeologizmus. Nurodytiems darbo tikslams įgyvendinti taikomi aprašomasis, kontekstinės analizės ir konceptualiųjų metaforų analizės metodai. Darbo pagrindas — tiesiogiai ir netiesiogiai mirtį įvardijančių žodžių vartojimo pavyzdžiai. Pasitelkiami tik tie žodžių junginiai, sakiniai, į kuriuos įeina daiktavardis mirtis, veiksmažodis mirti, būdvardis mirtinas, taip pat šiems žodžiams sinonimiški frazeologizmai, gyvenimo nutrūkimą žymintys sinonimai bei žodžiai, turintys potencialiąją mirties semą. Remiamasi daugiau nei 600 pavyzdžių, kurie rinkti iš V. Kubiliaus knygos „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ pirmosios ir antrosios dalies. Šios knygos pasirinkimą lėmė tai, kad joje surinkti ne vieno autoriaus ar žanro eilėraščiai, kuriuose atsispindi lietuvių poezijos raidos tradicijos. Darbo aktualumas ir naujumas: abstrakčios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper work is to describe a part of the concepts, represented in Lithuanian language by the words mirtis (death) and mirti (to die). The objectives to achieve the aim of the paper work are: 1) to define conception of the terms of traditional methaphor and conceptual metaphor; 2) divide to conceptual metaphors all methaphorical expressions with the noun death; 3) to discuss conceptualization of the verb die; 4) to investigate synonyms of the noun death and the verb die; 5) to discuss phraseological units, which signify the decline of life. The analysis is based on more than 600 examples taken from the book „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ (I, II parts). Having analysed a number of ways of representing the concept of death in the Lithuanian poetry, we can point out the basic tendencies of realizing the concept: DEATH as a PERSON, DEATH as a ENEMY, DEATH as a THING, DEATH as an ABSTRACT, DEATH as a NATURAL CALAMITY, DEATH as a PLACE / RECEPTACLE, DEATH as a LIVING BEING, DEATH as a WORK OF ART, DEATH as a MATERIAL, DEATH as an ANIMAL, DEATH as a PLANT, DEATH as a SOUND, DEATH as a TIME and other. The results of the paper work showed that the death is comprehensible as an evil, decline of life. Only sometimes we describe death as a step to a new world, which is unknown.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti meilės kognityvinį modelį, kuris egzistuoja asmeniniuose B. Sruogos laiškuose. Iškeliami šie uždaviniai: 1) susipažinti su B. Sruogos biografija; 2) aptarti analizei reikalingas kognityvinės lingvistikos sąvokas (konceptas, kognityvinis modelis, geštaltas, konceptualioji metafora ir kt.); 3) surinkti konteksto pavyzdžius, kuriuose vartojami tiesiogiai meilę įvardijantys žodžiai; 4) surinkti konteksto pavyzdžius, kuriuose vartojami netiesiogiai meilę įvardijantys žodžiai; 5) suklasifikuoti surinktuosius pavydžius pagal bendrąsias ir potencialiąsias semas; 6) sudaryti B. Sruogos laiškuose aktualizuojamą meilės kognityvinį modelį. Darbe analizuojami 142 asmeninai laiškai, kurie buvo renkami Balio Sruogos memorialiniame muziejuje. Surinkta medžiaga nagrinėjama remiantis deskriptyviniu, leksinės semantinės, komponentinės analizės metodais. Žmonės bendraudami vieni su kitais savo kalbinėje sąmonėje sukuria įvairius kognityvinius modelius. Šie modeliai veikiami asmeninės bei kultūrinės patirties. Laikantis prielaidos, kad kognityvinis modelis – tai individo žinių apie tam tikrą konceptą ir su juo susijusios patirties visuma galima būtų skirti tokį B. Sruogos meilės kognityvinį modelį. Meilė – tai MEILĖ, MYLIU, NUMYLĖTAS, NUMYLĖTA, MYLIMAS, MYLIMA, VARDAS, SAULĖ, PASAKA, DAINA, SESUO, MERGUŽĖLĖ, KARALAITĖ, LELIJA, SNAIGĖS, DŪŠIA / SIELA, SVAJONĖ / VIZIJA, MINTIS, VILTIS, PALAIMA, MALDA, AUKA, RŪPINTOJĖLIS, SAPNAS, LAUKIMAS, GĖLA, BUČINYS, ŠIRDIS /... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper work is to analyse the cognitive model of love which exists in B. Sruoga’s personal letters. The objectives to achieve the aim of the paper work are: 1) to introduce the B. Sruoga’s biography; 2) to write about the terms of cognitive linguistic (concept, cognitive model, gestalt, conceptual metaphor and others); 3) to pick the context examples in which there are directly named words of love; 4) to pick the context examples in which there are indirectly named words of love; 5) to make the groups by common and potential significances; 6) to compose the cognitive model of love. The analysis is based on 142 letters taken from The Memorial Museum of Balys Sruoga. The work is based on the method of descriptive, lexical semantics and component analysis. People when they socialize with each other, they create various meaningful models. Those cognitve models are influenced by personal and native experience. So, the conceptual analysis formalizes what exists in collective subconcciousness and is expresses in speech. Having analysed a number of ways of representing the cognitive model of love which exists in B. Sruoga’s personal letters, we can point out the basic tendencies of realizing the concept: LOVE as a NAME, LOVE as a SUN, LOVE as a FAIRY-TAIL, LOVE as a SONG, LOVE as a SISTER, LOVE as a GIRL, LOVE as a QUEEN, LOVE as a LILY, LOVE as a SNOWFLAKE, LOVE as a SPIRIT, LOVE as a DESIRE, LOVE as a MIND, LOVE as a HOPE, LOVE as a BLESSING, LOVE as a PRAYER, LOVE... [to full text]

In the present study the most frequent conceptual metaphors of the EU in the British Press are analysed applying the method of content analysis. / Šiame darbe yra analizuojamos dažniausiai naudojamos britų spaudoje Europos Sąjungos konceptualiosios metaforos.

The present research investigates political conceptual metaphors and their translation in Hillary Rodham Clinton autobiography “Living History” (2003). It sets out to explore conceptual metaphors in political discourse. As the study of political discourse covers a broad range of subject matters, herewith politicians’ memoirs, this book has been taken as source material. The analysis of a rather framed corpus allows to view and contrast distinguished conceptual metaphors in the source language and their rendering in the target language. The concept of politics has been taken as a source domain, in what have followed all possible classifications established. My investigation aims at already accepted conceptual metaphors (POLITICS IS WAR; POLITICS IS A JOURNEY, etc.) and less explored conceptual metaphors inherent in the above mentioned book and their translation into Lithuanian (POLITICS IS MEDICINE, POLITICS IS HUNTING, etc.). / Magistrinio darbo tema „Konceptualiosios metaforos politiniame diskurse ir jų vertimas iš anglų kalbos į lietuvių. Darbo tikslas yra nustatyti kaip konceptualiosios metaforos yra verčiamos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą Hillary Rodham Clinton autobiografijoje „Gyvoji istorija“ (2003). Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Pirmoje dalyje aptariamos kognityviosios kalbotyros atsiradimo prielaidos ir konceptualiosios metaforos teorija, analizuojamos metaforinės kalbos ypatybes politiniame diskurse. Tai pat joje pateikiama išsamesnė metaforos vertimo teorijos apžvalga. Antroji dalis yra empirinė, kurioje konceptualiosios metaforos ir jų vertimas nagrinėjamas freimų teorijos požiūriu. Darbas grindžiamas G. Lakoff‘o ir M. Johnson‘o kognityviniu konceptualiosios metaforos požiūriu, kuri konceptualiosios metaforos pagrindu laiko žmogaus mintis, kalbą, elgesį. Buvo surinkti ir palyginti 740 pavyzdžių (lingvistinių manifestacijų) bei jų vertimų į lietuvių kalbą. Remiantis lingvistinių elementų sistemiškumu bei teminiu kryptingumu buvo išskirtos devynios konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra politika: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA SPORTAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, POLITIKA YRA VERSLAS, POLITIKA YRA MEDICINA, POLITIKA YRA TEATRAS, POLITIKA YRA ARCHITEKTŪRA, POLITIKA YRA MEDŽIOKLĖ ir POLITIKA YRA ŽAIDIMAS. Vertimų analizė atlikta remiantis trimis vertimo modeliais. Ši analizė leidžia teigti, kad lingvistinės manifestacijos verčiant iš anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Visose pasaulio kalbose yra terminai spalvoms reikšti, tačiau priklausomai nuo ekstralingvistinių veiksnių, skirtingos tautos turi nevienodą jų skaičių. Išanalizavę dešimtis kalbų lingvistai B. Berlinas ir P. Kėjus nustatė, jog ankstyvame kalbų raidos etape tebuvo du žodžiai spalvoms apibrėžti: vienas - tamsioms, kitas – šviesioms. Šviesai atstovauja balta spalva, tamsai – juoda. Į prototipines baltumo ir juodumo konceptų reikšmes (baltas, -a – sniego spalvos, visai šviesus, juodas, -a – visiškai tamsus, kaip anglis) remiasi nemažai metaforinių reikšmių. Šio magistro darbo tikslas – išskirti skirtingas ir bendras baltumo ir juodumo metaforines reikšmes, būdingas lietuvių ir anglų kalboms. Tyrimo medžiagą sudaro lietuvių kalbos tekstyno grožinės literatūros blokas ir anglų kalbos tekstyno medžiaga. Išanalizavus tekstyno medžiagą nustatyta, jog prototipinės juodo reikšmės: tamsus, neperregimas, tankus, gilus; nešvarus, suteptas; rasė, gymis; rūšies pavadinimas; kava, arbata; metaforinės reikšmės: nešvarus, nedoras; prastas apie maistą (tik lietuvių kalboje); blogis: a) viduje išgyvenamas (emocijos); b) bauginantys, tragiški, nelaimingi įvykiai, su jais sietinos vietos; sunkus, kasdienis; neteisėta veikla, tokios veiklos rezultatai; simbolinės reikšmės: artėjančios nelaimės simbolis; nelaimės pranašai (blogio simboliai); gedulo simbolis. Tekstyno medžiagos analizė parodė, jog prototipinės balto reikšmės: šviesa; perregimas, bespalvis; švara; tuštuma; rasė, gymis; rūšies... [toliau žr. visą tekstą] / Every language has colour terms, but different amount of them depending on extra linguistic features. Linguist B. Berlin and P. Kay analysed dozens of languages and determined that there were only two colour terms (dark and bright) in the first stage of language evolution. Bright is represented by white and dark is represented by black. Many metaphoric meanings are based on prototypical meanings of concepts of whiteness (white – of colour of snow, very bright) and blackness (black – very dark, like coal). The goal of this master thesis is to determine common and different metaphorical meanings of whiteness and blackness characteristic for Lithuanian and English languages. The research material is collected from corpuses of Lithuanian and English languages. The data of the analysis of both concepts showed, blackness and whiteness in most cases are used to identify a feature of colour, i.e. prototypical colour meaning. But it also revealed a number of cases when the colour term does not denote a colour feature, but it is used metaphorically, with objects lacking the colour feature. The analysis has also revealed the importance of the symbolic meaning in the research of the colour concepts. The concept of Blackness in both languages is perceived similarly. Prototypical meanings are the following: dark, lacking light, impenetrable, soiled; used to characterize dark skin pigmentation; certain object in black colour (blackcurrant, black bread and etc.); (coffee or tea) without... [to full text]

The present thesis deals with the conceptual economy-related metaphors in the economic discourse. The aim of the thesis is to provide the comparative analysis on the economy-related conceptual metaphors in popular economic discourse in English and Lithuanian. The paper attempts to describe the concept of metaphor and how this rhetorical device is used in the economic discourse. The analysis aims at exploring which metaphoric constructions are dominant in the English and Lithuanian economic rhetoric as well as pointing out the differences or similarities in the usage of the linguistic expressions of these constructions and the functions of the metaphorical language in economic texts. The paper consists of two parts, theoretical and analytical. Chapter 2 and 3 provides theoretical background for the analysis. Chapter 2 discusses the concept of metaphor. Section 2.1 deals with the traditional view of metaphor; whereas section 2.2 introduces cognitive linguistics and how this discipline describes metaphor. Next, section 2.3 provides a discussion on the conceptual metaphor. Section 2.4 cultural variation in metaphor is discussed briefly. Chapter 3 deals with the metaphors in economic discourse. Section 3.1 provides a brief discussion on economic discourse as a genre and its linguistic features. Section 3.2 looks at metaphors in economic discourse. Chapter 4 presents the analysis of economy-related conceptual metaphors in English and Lithuanian... [to full text] / Šis darbas nagrinėja konceptualiąsias su ekonomika susijusias metaforas anglų ir lietuvių ekonominiame diskurse. Analizės tikslas buvo išsiaiškinti, kurios konceptualiųjų metaforų konstrukcijos yra plačiausiai naudojamos lietuvių bei anglų ekonominėje retorikoje pabrėžiant vartojimo skirtumus bei panašumus koncentruojantis į funkcijas, kurias jos atlieka. Ekonominiame bei politiniame diskurse metafora dažnai suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria siekiama paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Atlikus straipsnių, kurių tema yra Lietuvos bei Didžiosios Britanijos stojimas bei požiūris į Euro zoną, populiariuose ekonominiuose leidiniuose, buvo nustatyta, jog dažniausiai ekonominė sistema yra konceptualizuojama kaip gyva būtybė, sodas bei mechanizmas arba mašina. Šios metaforos ekonomistams bei politikams padėjo ne tik paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus ekonominius procesus, bet ir įrėminti ir pateikti tam tikrą ekonominę pasaulėžiūrą ir politiką, taip pat sąmonigai ar nesąmonigai buvo naudojamos kaip įrankis įtikinti publiką savo politinių/ekonominių sprendimų teisingumu ir subtiliai paveikti ar pakeisti piliečių nuomonę bei manipuliuoti jų nuostatomis dėl narystės krizę patiriančioje monetarinėje sąjungoje.

Magistro darbas „GILUMO konceptas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje” yra bandymas pažvelgti į dar Lietuvoje beveik netyrinėtą erdvinių konceptų sritį. Darbas sudarytas iš įvado, penkių dalių ir išvadų. Įvade bendrais bruožais nusakoma tyrimo situacija, apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai, metodai, hipotezė bei kaip buvo gauti tyrimo rezultatai. Pirmojoje dalyje aprašomas konkrečių konceptų vaidmuo abstrakčių konceptų struktūroje. Šioje dalyje apžvelgiama teorinė medžiaga, paaiškinamos pagrindinės sąvokos: kalbos pasaulėvaizdis, konceptas, konceptualizacija, konceptualioji sistema bei trumpai aptariama, kokį vaidmenį konceptualizacijos procese vaidina metaforos. Antroji dalis skirta aptarti, kas iki šiol nuveikta, tiriant GILUMO koncepto raišką kitose šalyse. Trečiojoje dalyje pristatoma GILUMO koncepto raiška lietuvių ir anglų kalbose. Aptariamas bendras gilumo suvokimo principas, gilumo prototipinė reikšmė. Remiantis tekstynų medžiaga, analizuojama konkretaus GILUMO koncepto struktūra, iliustruojant gretinamų kalbų pavyzdžiais. Ketvirtojoje dalyje GILUMAS analizuojamas kaip konceptualiųjų metaforų ištakos sfera. Penktojoje dalyje aprašoma, kaip GILUMAS vertinamas lietuvių ir anglų kalbų pasaulėvaizdyje. Darbas baigiamas išvadomis, naudotos literatūros sąrašu ir šaltiniais. Šis magistro darbas galėtų sudominti kalbininkus, vertėjus, kultūrologus, sociologus. / Language is an important source of evidence to find out human understanding of the world. Our conceptual system, the way we think and act is metaphorical in nature. The essence of metaphor is understanding and experiencing one kind of thing in terms of another. The paper is devoted to the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. This concept in Lithuanian is presented by adjective gilus, in English by adjectives deep and profound as well as their derivatives. The aim of the paper is to investigate the concept DEEPNESS in Lithuanian and English worldview. To achieve this aim the following objectives have been set: 1) to present the main principals of understanding of deepness; 2) to provide theoretical background on investigation of the concept DEEPNESS and to show basic principles of investigation of spatial concepts; 3) to analyse examples with adverbs gilus and its derivatives in Lithuanian language, deep and profound and their derivatives in English; 4) to compare the expression of the concept DEEPNESS in Lithuanian and English. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. The analysis is Corpus based. All examples have been cited from Lithuanian language online Corpus Donelaitis and The British National Corpus. The prototypical meaning of deep is the container located in space downwards. Close to it are meanings: layer (stratum), remoteness, penetration. The explications of the meaning: a big distance along the vertical... [to full text]

Bakalauro darbo tema – ,,Konceptualiosios vilties ir nevilties metaforos lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje“. Iš ,,Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ buvo išrinkti ir suklasifikuoti 589 pavyzdžiai, juos analizuojant siekta atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje suvokiamos viltis ir neviltis, su kokiais konkrečiais daiktais ar reiškiniais šie abstraktūs fenomenai siejami, kaip viltis ir neviltis charakterizuojamos. Šiame darbe konceptualiųjų vilties ir nevilties metaforų aprašymo tvarką nulėmė išrinktų pavyzdžių skaičius. / The bachelor work topic – ,,Conceptual metaphors of hope and despair in Lithuanian worldview”. 589 examples were selected and classified from modern Lithuanian lexical dictionary. Analyzing them it was tried to disclose the meanings of hope and despair in Lithuanian language, with what concrete things and phenomena they are associated and characterized. In this work the description order of conceptual hope and despair metaphors was determined by member of selected examples.

Kalba neatsiejama nuo žmonių mąstymo. Tik tiriant kalbą galima atkurti ir suprasti žmogaus sąmonėje esantį pasaulio vaizdą, tautos mentalitetą, daugiau išsiaiškinti apie tam tikros tautos vertybes. Visa informacija užfiksuota kalboje konstruoja mentalinius darinius, atspindinčius pasaulio daiktus, reiškinius, didesnes ar mažesnes jų klases. Tokie mentaliniai dariniai kognityvinėje lingvistikoje vadinami konceptais. Kiekviena tauta turi savitą supratimą apie tam tikrus objektus, todėl įvairūs konceptai ne visada suprantami vienodai skirtinguose pasaulio kraštuose. / The subject of the paper is Seasons Metaphorization in Lithuanian and German Languages. Methods have been used are: comparative analysis and conceptual analysis. / Auf der Welt gibt es mehr als 6000 verschiedene Sprachen. Die Sprache nennt man oft als das wichtigste Instrument des sozialen Handelns und des Denkens der Menschen in allen Kulturen. Sie hilft den Menschen Information und Kenntnisse den anderen zu vermitteln. Nur bei der Untersuchung der Sprache werden die Volksidentität, das Volksdenkmodell und das Weltbild verstanden. Das erwähnte Weltbild, das sich in der Sprache widerspiegelt, wird in der kognitiven Linguistik als „das sprachliche Weltbild“ bezeichnet. Ein Resultat des sprachlichen Weltbildes im menschlichen Denken sind die Konzepte, die ein konzeptuelles System bilden.