Šios disertacijos tyrimo objektas – kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos išraiškos priemonės, būdingos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vadovų politiniame diskurse (1998–2008). Šis tyrimas atskleidžia faktą, jog kalbinės priemonės yra glaudžiai susijusios su kalbančiojo ideologija bei kultūros nulemtomis kalbinėmis praktikomis. Disertacijoje tiriamos tokios kognityvinės lingvistikos sąvokos, kaip konceptualiosios metaforos, domenas, prasmės sritis bei kalbinės priemonės – nominacijos. Žvelgiant iš siauros lingvistikos metodologijos perspektyvos, komparatyvinė analizė ir aprašomasis analitinis metodas naudojami Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vadovų konfliktinės komunikacijos diskurso tyrime. Didžiosios Britanijos ir Lietuvos politiniame diskurse isreikštas konfliktas turi bendrų ir skirtingų bruožų. Bendrumą nulemia bendra konfliktinės komunikacijos esmė – politinių jėgų pozicijų ir interesų nesutapimai. Skirtumai remiasi įvairių politinių kultūrų ypatumais. Politinė konkurencija tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje remiasi domenais pokyčiai ir nauda. Tos pačios POLITIKA – TAI KARAS, POLITIKA – TAI KELIONĖ ir VALSTYBĖ – TAI PASTATAS metaforos Šios yra būdingos abiejų šalių politinei komunikacijai. Tačiau Didžiosios Britanijos politiniame gyvenime konfliktinė komunikacija turi ideologinį pobūdį, o Lietuvos vadovų konfliktinės komunikacijos diskurse politinis konfliktas išreikštas ne kaip ideologinis konfliktas. / The object of this research is the linguistic means of political conflict communication that are characteristic of the political discourse of the political leaders of Great Britain and Lithuania (1998–¬2008). This dissertation discloses the fact that linguistic means are closely related to the ideology of the speaker and linguistic practices are conditioned by culture. Such cognitive linguistic concepts as conceptual metaphors, domain, meaning field and such linguistic means as nominations are analysed in this dissertation. Looking from the narrow perspective of linguistic methodology, comparative analysis and descriptive-analytical methods are applied in the conflict communication discourse research of the political leaders of Lithuania and Great Britain. The conflict which is expressed in the political discourse of these countries has both similarities and differences. Resemblance is determined by the general essence of conflict communication, i.e., the discrepancy between positions taken by political forces and interests. Differences are based on the peculiarities of the two political cultures. Political competition in both Lithuania and Great Britain is based on the domains change and benefit. The same POLITICS IS WAR, POLITICS IS A JOURNEY and THE STATE IS A BUILDING conceptual metaphors are characteristic of political communication of both countries. However, conflict communication has an ideological nature in the political life of Great Britain while in the discourse... [to full text]

No description available.

(in English): The aim of this dissertation is to characterize linguistic devices of contemporary French in the technical field of maintaining a healthy diet based on an analysis of texts from this communicative field. The work is divided into two parts. The first part focuses on defining the field of nutrition and theoretical foundations needed for textual analysis. Technical discourse is characterized in terms of its composition and linguistic devices such as morphosyntactic means and technical vocabulary. The second part defines the types of texts by the addressee, which classifies professional theoretical texts, practical scientific texts, educational texts and didactic texts. Each text is analyzed in terms of the pragmatic plane, discursive plane, notice plane, and then by morfosyntactic and lexical devices. Before the analysis itself, the methodology is defined and sets the different planes of analysis.

Résumé This diploma thesis under the title Posibilities of Cognitive Lingvistic Concept Methaphor has two goals. The first is describe teachers attitudes towards methaphor in literary education. The second is show a posibilities of new concept of methaphor. There are two parts of thesis: theoretical and practical. The first part defines methapor as linguistic, literary and cognitive phenomenon. I also deal with a way how cognitive lingvistic concept of methaphor improves a process of education and how it interconnects the lessons of literature and Czech language. The second part of thesis is based on a research of results. I describe a general approaches of teachers toward methaphor during an interpretation of poetic text. I compared these approaches with an inovative education model. Finally I made a few suggestions of new approach to educational process in literary education

Riddles can refer to all spheres of human being. The thesis is based on contemporary theories and methods of cognitive linguistics and etnolinguistics: riddles can be seen as a specific semiotic system, which contains references to the certain way of understanding the world. The aim of this thesis is to define the linguistic picture of human being and human body in Czech folk riddles. The article of etnolinguist H. Kazancewa provides the methodical basis. Riddles can be classified: riddles about human ontogenesis are in the first group, rhyming riddles describing human body and its parts using neologisms are in the second group, riddles about organs and parts of the body are in the third group. Part of human body can be encoded on the basis of its appearance, or on the basis of its function, or both. Sets of organs in the second and in the third group differ. Head, hair, eyes, nose, mouth, hands (and arms) and legs appear in both groups - they have the central position in the linguistic picture of the human body in Czech. The second group of riddles encodes forhead, stomach, knees, feet and heels in addition. The third group of riddles encodes teeth, tongue, beard, fingers and ears in addition. Some parts of human body - back, buttocks, genitals - appear exceptionally or are missing. Riddles about...

This dissertation combines psycholinguistic, sociolinguistic and cognitive linguistic approaches to study the language production phenomenon of crosslinguistic influence (CLI). Modern psycholinguistics has taken an active interest in language production studies, offering a particularly influential model of speech production that is examined in detail. And yet, as many researchers have argued, language data alone are insufficient to paint an accurate portrait of a given speaker’s language use. Whether mono- or multilingual, a speaker’s system of language(s) is itself a sub-system of the language system of the speaker’s family, community, culture, etc. At the same time, recent cognitive linguistic advances in the study of conceptual blending and construction grammar offer unique insights into the structure of the lexicon and even concepts themselves. This dissertation examines the speech production of multilinguals whose English language system has been acquired but is still developing. Such a system is dynamic and subject to unpredictable dynamic effects, here grouped under the general rubric of CLI. The psycholinguistic aspects of this study are concerned with establishing the psychology of students’ language use. The sociolinguistic aspect addresses the need to research the sociocultural background within which the English language system has been acquired. The cognitive linguistic aspects allow in-depth insights into the cognitive and conceptual mechanisms underlying the... [to full text] / Šioje disertacijoje, siekiant ištirti kalbos produkavimo fenomeną, taikomi psicholingvistikos, sociolingvistikos ir kognityvinės lingvistikos metodai. Šių dienų psicholingvistai atliko daugybę kalbos produkavimo tyrimų, siūlydami itin svarbų kalbos produkavimo modelį, kuris bus išsamiai išnagrinėtas. Tačiau, kaip dauguma mokslininkų įrodinėjo, vien tik kalbos duomenų nepakanka norint pateikti išsamų konkretaus kalbos vartotojo kalbos vartojimo vaizdą. Nepriklausomai nuo to, ar kalbantysis yra vienakalbis, ar dvikalbis, jo kalbos (-ų) sistema pati yra kalbančiojo šeimos, bendruomenės, kultūros ir kt. kalbos sistemų posistemė. Be to, dabartinės kognityvinės lingvistikos progresas nagrinėjant konceptualiąją metaforą, konceptualųjį derinimą ir konstrukcijų gramatiką teikia unikalių įžvalgų apie žodyno ir net pačių sąvokų struktūrą. Šioje disertacijoje yra nagrinėjamas daugiakalbių, kurie jau yra įsisavinę anglų kalbos sistemą, tačiau kurių kalbos įgūdžiai tebesivysto, kalbos produkavimas. Tokia sistema yra dinamiška ir priklauso nuo iš anksto nenumatomų kintamųjų, kurie šiame darbe pateikti bendrame skyriuje tarpkalbinė įtaka. Psicholingvistiniu šio tyrimo požiūriu siekiama nustatyti studentų kalbos vartojimo psichologinius aspektus. Sociolingvistiniu šio darbo aspektu pabrėžiamas poreikis išnagrinėti sociokultūrinę aplinką, kurioje tiriamieji įsisavino anglų kalbos sistemą. Kognityvinės lingvistikos aspektai leidžia giliau pažvelgti į kognityvinius ir konceptualius mechanizmus... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo objektas yra lietuvių kalbos samplaikos, apibrėžiamos kaip dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ir nekaitomų žodžių sudaryti stabilieji junginiai, sudarantys vientisos reikšmės leksinį vienetą, kuris dažniausiai vartojamas nesavarankiškos (tarnybinės) kalbos dalies funkcija. Disertacijos tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos samplaikų, kaip leksinio vieneto, pasižyminčio formos ir turinio stabilumu, autonomiškumą. Darbo šaltiniai: neanotuotas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas ir lygiagretusis vokiečių–lietuvių kalbų tekstynas. Darbo metodai: aprašomasis metodas, tekstynų lingvistikos metodas, statistiniai metodai, gretinamasis metodas. Ginamieji teiginiai: 1. Remiantis išplėstąja frazeologijos samprata, samplaikos yra sustabarėjusių kalbos vienetų tipas, laikomas frazeologijos objektu nuo tada, kai tekstynų analize įrodytas šių junginių dažnumas ir vartojimo pastovumas. 2. Samplaikų stabilumas yra nevienodas. Samplaikų dėmenų traukos įverčio ir morfologinės paradigmos nuokrypio tyrimas rodo, kad samplaikų stabilumo laipsnį lemia samplaikų sandara. 3. Samplaikų kontekstui būdingas stabilumas arba kintamumas. Stabilesnių samplaikų kontekstas kintamas, todėl jos yra autonomiškesnės. Mažesniu stabilumu pasižyminčios samplaikos, kurių kontekstas labiau apibrėžtas, yra ne tokios autonomiškos. 4. Autonomiškesnės samplaikos labiau linkusios būti vertimo vienetais nei mažiau autonomiškos. Kuo samplaika autonomiškesnė, tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is multi-word lexemes (samplaikos in Lithuanian), defined as combinations composed of two or more inflective or non-inflective parts of speech, grammatically and semantically perceived as one unit. The goal of the dissertation is to investigate the autonomy of multi-word lexemes in the Lithuanian language. Two monolingual corpora (the non-annotated Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the morphologically annotated Lithuanian language corpus) and the parallel German-Lithuanian corpus have been used for the extraction and the analysis of data. Several research methods have been applied: descriptive, corpus-based, statistical, and contrastive. The statements to be defended are as follows: 1. According to the broad conception of phraseology, multi-word lexemes are a subtype of multi-word units. They are considered to be an object of phraseology, since their frequency and fixedness have been confirmed by corpus analysis. 2. There are variations in the degree of fixedness of multi-word lexemes. The analysis of collocation strength between the elements of multi-word lexemes and of deviations in morphological paradigm indicates that the degree of fixedness of multi-word lexemes is largely determined by their composition. 3. The context of multi-word lexemes is characterized by stability or variability. The context of more stable multi-word lexemes is variable, which determines their greater autonomy. Less stable multi-word lexemes that occur in... [to full text]

The object of the study is multi-word lexemes (samplaikos in Lithuanian), defined as combinations composed of two or more inflective or non-inflective parts of speech, grammatically and semantically perceived as one unit. The goal of the dissertation is to investigate the autonomy of multi-word lexemes in the Lithuanian language. Two monolingual corpora (the non-annotated Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the morphologically annotated Lithuanian language corpus) and the parallel German-Lithuanian corpus have been used for the extraction and the analysis of data. Several research methods have been applied: descriptive, corpus-based, statistical, and contrastive. The statements to be defended are as follows: 1. According to the broad conception of phraseology, multi-word lexemes are a subtype of multi-word units. They are considered to be an object of phraseology, since their frequency and fixedness have been confirmed by corpus analysis. 2. There are variations in the degree of fixedness of multi-word lexemes. The analysis of collocation strength between the elements of multi-word lexemes and of deviations in morphological paradigm indicates that the degree of fixedness of multi-word lexemes is largely determined by their composition. 3. The context of multi-word lexemes is characterized by stability or variability. The context of more stable multi-word lexemes is variable, which determines their greater autonomy. Less stable multi-word lexemes that occur in... [to full text] / Darbo objektas yra lietuvių kalbos samplaikos, apibrėžiamos kaip dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ir nekaitomų žodžių sudaryti stabilieji junginiai, sudarantys vientisos reikšmės leksinį vienetą, kuris dažniausiai vartojamas nesavarankiškos (tarnybinės) kalbos dalies funkcija. Disertacijos tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos samplaikų, kaip leksinio vieneto, pasižyminčio formos ir turinio stabilumu, autonomiškumą. Darbo šaltiniai: neanotuotas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas ir lygiagretusis vokiečių–lietuvių kalbų tekstynas. Darbo metodai: aprašomasis metodas, tekstynų lingvistikos metodas, statistiniai metodai, gretinamasis metodas. Ginamieji teiginiai: 1. Remiantis išplėstąja frazeologijos samprata, samplaikos yra sustabarėjusių kalbos vienetų tipas, laikomas frazeologijos objektu nuo tada, kai tekstynų analize įrodytas šių junginių dažnumas ir vartojimo pastovumas. 2. Samplaikų stabilumas yra nevienodas. Samplaikų dėmenų traukos įverčio ir morfologinės paradigmos nuokrypio tyrimas rodo, kad samplaikų stabilumo laipsnį lemia samplaikų sandara. 3. Samplaikų kontekstui būdingas stabilumas arba kintamumas. Stabilesnių samplaikų kontekstas kintamas, todėl jos yra autonomiškesnės. Mažesniu stabilumu pasižyminčios samplaikos, kurių kontekstas labiau apibrėžtas, yra ne tokios autonomiškos. 4. Autonomiškesnės samplaikos labiau linkusios būti vertimo vienetais nei mažiau autonomiškos. Kuo samplaika autonomiškesnė, tuo... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje, siekiant ištirti kalbos produkavimo fenomeną, taikomi psicholingvistikos, sociolingvistikos ir kognityvinės lingvistikos metodai. Šių dienų psicholingvistai atliko daugybę kalbos produkavimo tyrimų, siūlydami itin svarbų kalbos produkavimo modelį, kuris bus išsamiai išnagrinėtas. Tačiau, kaip dauguma mokslininkų įrodinėjo, vien tik kalbos duomenų nepakanka norint pateikti išsamų konkretaus kalbos vartotojo kalbos vartojimo vaizdą. Nepriklausomai nuo to, ar kalbantysis yra vienakalbis, ar dvikalbis, jo kalbos (-ų) sistema pati yra kalbančiojo šeimos, bendruomenės, kultūros ir kt. kalbos sistemų posistemė. Be to, dabartinės kognityvinės lingvistikos progresas nagrinėjant konceptualiąją metaforą, konceptualųjį derinimą ir konstrukcijų gramatiką teikia unikalių įžvalgų apie žodyno ir net pačių sąvokų struktūrą. Šioje disertacijoje yra nagrinėjamas daugiakalbių, kurie jau yra įsisavinę anglų kalbos sistemą, tačiau kurių kalbos įgūdžiai tebesivysto, kalbos produkavimas. Tokia sistema yra dinamiška ir priklauso nuo iš anksto nenumatomų kintamųjų, kurie šiame darbe pateikti bendrame skyriuje tarpkalbinė įtaka. Psicholingvistiniu šio tyrimo požiūriu siekiama nustatyti studentų kalbos vartojimo psichologinius aspektus. Sociolingvistiniu šio darbo aspektu pabrėžiamas poreikis išnagrinėti sociokultūrinę aplinką, kurioje tiriamieji įsisavino anglų kalbos sistemą. Kognityvinės lingvistikos aspektai leidžia giliau pažvelgti į kognityvinius ir konceptualius mechanizmus... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation combines psycholinguistic, sociolinguistic and cognitive linguistic approaches to study the language production phenomenon of crosslinguistic influence (CLI). Modern psycholinguistics has taken an active interest in language production studies, offering a particularly influential model of speech production that is examined in detail. And yet, as many researchers have argued, language data alone are insufficient to paint an accurate portrait of a given speaker’s language use. Whether mono- or multilingual, a speaker’s system of language(s) is itself a sub-system of the language system of the speaker’s family, community, culture, etc. At the same time, recent cognitive linguistic advances in the study of conceptual blending and construction grammar offer unique insights into the structure of the lexicon and even concepts themselves. This dissertation examines the speech production of multilinguals whose English language system has been acquired but is still developing. Such a system is dynamic and subject to unpredictable dynamic effects, here grouped under the general rubric of CLI. The psycholinguistic aspects of this study are concerned with establishing the psychology of students’ language use. The sociolinguistic aspect addresses the need to research the sociocultural background within which the English language system has been acquired. The cognitive linguistic aspects allow in-depth insights into the cognitive and conceptual mechanisms underlying the... [to full text]

The object of the thesis – the communicates of TV commercials. The objective of the research – based on the speech act theory, to analyze micro acts (linguistic act sub-units of smaller scale) involved in TV commercials broadcast in Lithuania, their intentions (functions), and to reveal specifics of linguistic structure expression, and its interaction with image and sound. TV commercials have never been analyzed based on the speech act theory before. Moreover, linguistic act classification has been applied to TV commercials for the first time ever. There is examined the structure of advertising macro act, developed typology of micro acts. Detailed classification of micro acts highlights intentions of sayings of broadcast television commercials. The intentions convey the intents of message sender (addresser). It’s noticed that image and / or sound can convey particular intentions, which consist with intentions of linguistic acts or complement them. Expression of the linguistic relation between addresser and addressee is actual for analysis of linguistic acts of broadcast TV commercials. It depends on the objective group of the consumers. The research of micro acts of broadcast TV commercials realizing that speech act theory encompassed by pragmatic linguistics can be purposefully used for analysis of TV commercials. / Disertacijos tiriamasis objektas – transliuojamųjų televizijos reklamų komunikatai. Tyrimo tikslas – remiantis kalbinių aktų teorija, išanalizuoti Lietuvoje transliuotų televizijos reklamų komunikatų mikroaktus (smulkesnes kalbinių aktų atmainas), jų intencijas (funkcijas), atskleisti kalbinės struktūros raiškos specifiką bei sąveiką su vaizdu ir garsu. Iki šiol transliuojamosios televizijos reklamos nebuvo analizuotos remiantis kalbinių aktų teorija, be to, pirmą kartą joms tirti pritaikyta kalbinių aktų klasifikacija. Disertacijoje nagrinėjama transliuojamųjų televizijos reklamos makroakto struktūra, sukuriama atitinkama mikroaktų tipologija. Smulkus mikroaktų skirstymas išryškina transliuojamųjų televizijos reklamų pasakymų intencijas, kuriomis perteikiami reklaminio pranešimo siuntėjo (adresanto) ketinimai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reklamos vaizdu ir / ar garsu taip pat galima perteikti tam tikras intencijas, kurios sutampa su kalbinių aktų intencijomis ar jas papildo. Transliuojamųjų televizijos reklamų kalbinių aktų analizei aktuali adresanto ir adresato kalbinė raiška, kuri priklauso nuo to, į kurią tikslinę vartotojų grupę kreipiamasi. Atliktas transliuojamųjų televizijos reklamų mikroaktų tyrimas atskleidžia, kad pragmatinės lingvistikos kalbinių aktų teorija gali būti tikslingai taikoma analizuojant televizijos reklamas.