Socialinės rizikos sąvoka atskleidžiama per socialinės rizikos rūšis: senatvę, neįgalumą, maitintojo netekimą, ligą, motinystę, nedarbą, sužalojimą darbe, skurdą, šeimos problemas ir medicininės priežiūros būtinumą. Socialinės rizikos rūšys glaudžiai susijusios su socialinės apsaugos išmokomis. Socialinės apsaugos išmokos padeda asmenims išvengti finansinių problemų susidūrus su įvairiomis socialinės rizikos rūšimis. Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kuri susideda iš dviejų dalių – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinės apsaugos išmokos sugrupuotos pagal tai, kuriai socialinės apsaugos sistemos daliai jos priklauso – socialiniam draudimui ar socialinei paramai. Darbe aptariami socialinio draudimo ir socialinės paramos panašumai bei skirtumai. Pagrindinis socialinio draudimo sistemos tikslas yra garantuoti pajamas socialiniu draudimu apsidraudusiems asmenims, kurie negali dirbti dėl ligos, motinystės, senatvės, neįgalumo ir kt., kaip numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Darbe analizuojama, kokie subjektai turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Nurodomi socialinio draudimo išmokų dydžiai, skyrimo sąlygos bei jų mokėjimo trukmė. Socialinė parama susideda iš socialinės paramos išmokų bei socialinių paslaugų. Didesnis dėmesys skiriamas socialinės paramos išmokoms, nes jos yra vienos iš pagrindinių priemonių mažinti skurdo socialinę riziką. / The conception of social risk described by kinds of social risks: old age, disability, sickness, death, maternity, unemployment, family responsibilities, work injury, poverty. Social risks are closely related with social security benefits. They protect people against the financial consequences of social risks. In this work is analysed the social security system of Lithuania, which is consisted of two parts – social insurance and social assistance. Social security benefits ascribed to social insurance or social assistance. In this work is discussed resemblances and differences of social insurance and social assistance. The key goal of the social insurance system is to guarantee income of the insured in cases of incapacity for work due to disease, maternity, old-age, disability, etc. as provided for in the Law on State Social Insurance. In this work is analysed, which subjects have a right to receive social insurance benefits. Point out the size of social insurance benefits, conditions and duration of payment. Social assistance system is consisted of social assistance benefits and social services. Greater attention is ascribed to social assistance benefits, because they are one of the main measures to reduce poverty social risk.

Magistro darbe nagrinėjami ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką aspektai, iš kurių pagrindinis – ilgalaikių bedarbių integravimas per aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai darbo rinkos aspektai: darbo rinkos sampratos ir jos mechanizmo interpretacijos, taip pat daug dėmesio skiriama nedarbui ir jo rodikliams aptarti, analizuojamos nedarbo struktūrinės dalys ir tipai. Kiek plačiau nei kiti skyriai yra išanalizuotos ilgalaikio nedarbo ir ilgalaikių bedarbių sąvokos, šių reiškinių priežastys bei nedarbo mažinimo būdai, kur nukreipimas i aktyvias darbo rinkos priemones – esminis. Antrojoje darbo dalyje pateikiama ilgalaikio nedarbo analizė Klaipėdos apskrityje trimis koncentrais: pirmajame analizuojama ilgalaikių bedarbių dalyvavimo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dinamika 2005 - 2007m. Apskaičiuoti kitimo ir pokyčio tempai, įvertinti ilgalaikio nedarbo socialiniai nuostoliai. Antrasis analizės koncentras yra plačiausias, nes čia pateikiama giluminė kiekvienos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės analizė nagrinėjamu laikotarpiu: pagrindinis analizės komponentas – pokyčio įvertinimas ilgalaikių bedarbių dalyvavimo priemonėje požiūriu ir dviejų grupių – visų papildomai remiamų bedarbių ir ilgalaikių bedarbių – palyginimas apskrityje. Galiausiai pateikiami apibendrinti sociologinio tyrimo, kuris buvo atliktas Klaipėdos ir Palangos teritorinėse darbo biržose, rezultatai. Trečiojoje darbo dalyje kalbama apie... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about integration of long term unemployed persons back to the job market using various job market measures. It consist out of three main parts. The first part talks about the theory of jobs market and it‘s components, how they relates to and affects each other. Significant attention is allotted to unemployment and it‘s indicators, structural parts and types. The emphasis is put on long term unemployment explaining those terms, reasons why it exists and what are the ways of reducing it using various active job market measures. In the second part analysis of long term unemployment in Klaipeda region is done in three major aspects: how long term unemployed persons participate in various programs of reducing unemployment in 2005-2007. Second aspect is the most detailed because it talks about each active job market mean in details, about how it changes. Comparison between all and long term unemployment is done. Last chapter summarizes the results of survey made in labour exchange of Klaip da and Palanga. Third part talks about directions of reducing long term unemployment and measures which are used at national, private and non-governmental levels. The work done confirms the hypothesis that long term unemployment is stipulated by objective and subjective reasons, that integration of long term unemployed persons back to the job market can be effectively done by using active jobs market means.

Magistro darbe pateikiama užimtumo politikos raida, įstojimo į Europos Sąjungą poveikis Lietuvos darbo rinkai, nagrinėjamas užimtumo politikos projektų finansavimas, pateikiama institucijų, atsakingų už užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą, funkcinė analizė. Atliekama Lietuvos Respublikos teisinės bazės, turinčios įtakos užimtumo rėmimo politikos valdymui, analizė. Magistro darbe pateikiama užimtumo politikos įgyvendinimo analizė Radviliškio darbo biržoje 2006-2007 metais: atlikta darbo jėgos paklausos ir pasiūlos suderinamumo, nedarbo, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių analizė, pateikta darbo rinkos pokyčių prognozė. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Patvirtinama autoriaus suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad užimtumo rėmimo politikos strategija daro tiesioginę įtaką šalies gyventojų užimtumo efektyvumui. / In this postgraduate work we submit the course of employment policy, the influence of joining the European Union to Lithuanian job market, analyse the financial part of employment policy. We also make the functional analysis of institutions, which are responsible for the employment . In this postgraduate work we study the implementation of the employment policy in Radviliskis Employment Agency in 2006-2007: we analyse the compatibility between demand and supply, unemloyment, the actions and prognosis of changes in the job market. We give the conclusion and recomendations. We prove the hypothesis of the research, that the strategy towards maintenance of emloyment policy influences the effectiveness of emloyment.

The aim of this paper is to present the living conditions of homeless people and to explore the reasons which promote the social exclusion of homeless men and women.

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]

Throughout the Europe, special attention is paid to the development, provision and design of electronical services. Experience of foreign countries proposes that e-education plays a significant role both in social development and the development of country or its regions in economical, cultural and other aspects. Goal of work: to analyze the influence of the provided services of e-education to the social development in the municipal level.