Magistro darbe nagrinėjama fizinio ugdymo svarba, jos turinys ir formos aukštojoje mokykloje. Siekta nustatyti VPU kūno kultūros specialybės I kurso studentų socialines nuostatas, ištirti studentų fizinio išsivystymo, fizinio parengtumo ir funkcinio pajėgumo rodiklius per pirmus studijų metus. Tyrimo tikslas – ištirti VPU kūno kultūros specialybės I kurso studentų socialines nuostatas ir sportinę adaptaciją pirmaisiais studijų metais. Tiriamasis darbas vyko 2005 – 2006 mokslo metais. Tyrime dalyvavo VPU kūno kultūros specialybės I kurso studentai (n = 68). Tiriamųjų kontingentą sudarė merginos (n = 20) ir vaikinai (n = 48). Apibendrinus anketinės apklausos rezultatus, galima teigti, kad VPU kūno kultūros specialybės I kurso studentai kūno kultūrai ir sportui skiria pakankamai dėmesio. Dar besimokydami vidurinėje mokykloje jie domėjosi sportu, net 55,4% studentų nuo penkių iki dešimties metų lankė pasirinktas sporto šakas. Įstoję į Vilniaus pedagoginį universitetą, dauguma studentų tęsė treniruotes toje sporto šakoje, kurią pasirinko dar mokydamiesi mokykloje. Populiariausia sporto šaka liko krepšinis, ją pasirinko 29,2% studentų. Didelę savo laisvo laiko rezervą jie išnaudoja aktyviai fizinei veiklai. Išsiaiškinome, kad 60% studentų pasirinktos sporto šakos treniruotes lanko 3-4 kartus per savaitę. 64,6% tiriamųjų treniruotės trunka 1,5val. Apklausa rodo, kad ir tolesnę profesinę veiklą dauguma tiriamųjų sieja su pasirinkta specialybe, tik 6,2% studentų dar nežino kur... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of physical education, it’s purport and forms in academy was analyzed in this paper. The purpose was to estimate VPU physical’s education speciality’s freshmen’s social attitudes, to explore student’s physical development’s, physical quolification’s and functional potential’s rates during the first year of studying. The goal of analysis – to examine VPU physical education’s speciality’s freshmen’s social attitudes and sportive adaptation during first year of studying. Investigative work took through year 2005-2006. VPU physical education’s freshmen (n= 68) took part in this fact-finding. The contingent of investigatives was made of girls (n=20) and boys (n=48). Summarizing the results of survey, we can maintain that VPU physical education’s freshmen pays enough attention to physical culture and sport. During their first year of studying in VPU, they continued their participation in chosen sports. The most popular sport was basketball (29,2%). The biggest part of their spare time they used on physical activity as well. We found out, that 60% students choosen sport brauch training attaid 3-4 time per week. 64,6% of testing training last 1,5 hour. The results of survey also shows that majority of these investigatived students associates their further professional practice with chosen speciality, just 6,2% students not yet ingnorance where they can yourself to realize. And are determined to continue to combine their studies with sport trainings (93,9%)... [to full text]

Skyrybos – kaip socialinis reiškinys: visuomenės nuostatų tyrimas Santrauka Skyrybos – tai viena iš netekties formų. Išgyvenant jas patiriama baimė, vienišumo ir kaltės jausmai, kurie būdingi žmogaus gyvenimo patirčiai, ir būtent tie išgyvenimai slepiasi už įvairių socialinių problemų. Skyrybos yra tokia netektis, kuri dar vadinama „mažąja mirtimi“. Daugumoje publikacijų skyrybų reiškinys vaizduojamas ypač negatyviai. Tačiau, daugėja nuomonių, kad skyrybos ne vien tik blogis ir jas galima vertinti įvairiapusiškai. Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta šeimos transformacija. Ją veikia kintantys socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai. Visa tai lemia skyrybų suvokimo kitimą. Šiame darbe aptariama skyrybų statistikos analizė, skyrybų suvokimo kitimas, šeimos transformacijos įtaka skyrybų priėmimui, šeimos transformacijos veiksniai (visuomeniniai ir individualūs). Taip pat nagrinėjami skyrybų reiškinio vertinimai, pateikiami skirtingi požiūriai (t.y. skyrybos kaip blogis ir kaip gerovė), analizuojama vyrų ir moterų padėtis po skyrybų. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti visuomenės nuostatą skyrybų klausimu. Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti kaip skyrybas vertina jas išgyvenę asmenys; išsiaiškinti kaip skyrybas vertina su jomis tiesiogiai nesusidūrę asmenys; ištirti kaip skyrybas vertina skirtingo amžiaus respondentai; ištirti kaip skyrybas vertina skirtingų lyčių atstovai; ištirti kaip skirtingai priimami išsiskyrę vyrai ir moterys. Buvo iškeltos hipotezės tokios kaip... [toliau žr. visą tekstą] / Divorce as social occurance. Research of society standpoint. Summary Divorce is one of the losses form. People who are divorcing feel pain of parting with close person, loneliness and fault. These experience hidden over different social problems. Divorce as little death. In different publications divorce image very negative. But, there are a lot of point of view when divorce represent not as harm. Latterly in Lithuania process family transformation. Determinant of this are: social, economic and cultural factors. In this work analyses divorce statistics, stand of point transformation, family‘s transformation influence, family‘s transformation factors. Also study such theme as divorce phenomenon assessment, present different points, analyses position of men and women after divorce. A research which purpose was to explore divorce as social occurance was done. Research tasks were to clear evaluation of divorce from people who was divorced and wasn’t; to clear evaluation of divorce from different ages, sex, city and countryside population. There were hypothesized that the divorced people value divorce more positive. Also that older people valued divorce more negative; divorced women heavily accept by society; men more positive valued divorce; city people more positive valued divorce than countryside people. To prove these hypotheses the method of interview has been chose. 100 respondents took part in this survey. The mooted hypotheses of research has been proved by summarizes... [to full text]

Darbe atlikta teorinė bendradarbiavimo sampratos, pedagogų bendradarbiavimo kompetencijų ir nuostatų ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje analizė, išnagrinėti specialiojo ugdymo(-si) dalyvių bendradarbiavimo aspektai. Iškelta hipotezė, kad ikimokyklinėse įstaigose dirbantiems logopedams būdingos teigiamos nuostatos bendradarbiauti, ugdant specialiųjų poreikių vaikus, priešingai nei auklėtojoms. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti darželio auklėtojų ir logopedų nuostatas į bendradarbiavimą, ugdant specialiųjų poreikių vaikus ikimokyklinėje bendrojo lavinimo įstaigoje. Atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 64 ikimokyklinio ugdymo pedagogai (auklėtojos) ir 63 ikimokyklinėse įstaigose dirbantys logopedai. Viso 127 respondentai iš Klaipėdos apskrities. Empirinėje dalyje nagrinėjama darželio auklėtojų bei logopedų nuostatų aspektai: žinios (nuomonė apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje, bendradarbiavimo sampratos, kompetencijų turinys), motyvai (veiksniai, skatinantys auklėtojų ir logopedų bendradarbiavimą), elgesys (bendradarbiavimo formų įvairovė, realus jų taikymas, probleminės bendradarbiavimo sritys). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Ikimokyklinėse bendrojo ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų nuostatos, ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, turinčius kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų, orientuotos į inkliuzinį ugdymą bei ugdymo(-si) tobulinimą. 2. Tyrimo rezultatai paneigė... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the concept of collaboration, educator’s competency and attitude towards their collaboration in a preschool institution was carried out, explored dimension to the collaboration of participants of special education. The hypothesis proposed that for speech therapists, which are working in preschool institutions, characteristics positive attitude towards collaboration educating children with special needs, conversely to educators. The research was carried out by questionnaire survey method that aimed to sift preschool educators and speech therapists attitude towards their collaboration educating children with special needs in a nursery of general education. The statistical analysis was carried out. 64 preschool education teachers (educators) and 63 speech therapists working in preschool institutions participated in the research. In total 127 respondents from Klaipėda district. The empirical part of the study discusses dimension of preschool educators and speech therapists attitude: knowledge (attitude to special needs children education in a preschool institution, the concept of collaboration, the content of competence), motives (encouragement influence to the collaboration of educators and speech therapists), behaviour (varied in forms of collaboration, the application of it to practical, problematical branches of collaboration). The most important conclusions of empirical test: 1. Preschool education pedagogues’ attitude towards collaboration... [to full text]

XXI a. iššūkiai - gilėjanti globalizacija, kultūrinė integracija bei ekonominė emigracija. Šie reiškiniai stipriai veikia ir Lietuvos gyvenimą, kurį pradėta sieti su ryšių Vakaruose stiprinimu, net tapatumo siekimu. Tai skatina domėtis kosmopolitizmu, atitolina nuo savosios tautos šaknų. Gimtoji kalba laikoma svarbiausiu tautinės individualybės simboliu, nebetenka savo vaidmens, nes stiprėja mokinių abejingumas lietuvių kalbai, o angliškos leksemos tampa tautos žmonių kultūrine siekiamybe. Tai stiprina tautinio ugdymo poreikį mokyklose, tačiau, visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokie veiksniai gali daryti palankų poveikį jo tobulinimui. Todėl šio darbo tikslas - ištirti V klasių mokinių nuostatą į gimtąją kalbą kaip tautinio susipratimo veiksnį. Tyrimo objektas − V klasių mokinių nuostata į gimtąją kalbą ir kitus tautinio susipratimo komponentus. Nuostatą į gimtąją kalbą atskleidžiantys rezultatai rodo, kad tautiškumo lygmenyje išryškėja žinios apie lietuvių kalbos turtingumą. Tiriant patriotiškumą, nustatyta, kad pusė respondentų brangina gimtąją kalbą, o beveik visų mokinių išryškėja stiprus nacionalinis susipratimas, nes jie žino istorinį ir gramatinį lietuvių kalbos savitumą. Nuostata į kitus tautinės kultūros dalykus išryškėja tautiškumo lygmenyje, kai mokiniai labiausia norėtų dalyvauti istorinėse ekskursijose. Taip pat atskleista, kad daugiau nei pusė mokinių brangina tautos kultūrą ir mato šviesią Lietuvos ateitį. Ugdymo projektas rodo, kad labai pasikeitė penktos... [toliau žr. visą tekstą] / Such phenomena as challenges of the XXI 21st century, deepening globalisation, cultural integration and economic emigration deeply influence Lithuanian life which is to be associated with strengthening ties in the West, even seeking for identity. This encourages us to concern with cosmopolitanism and makes a distance from the roots of your mother-tongue. Mother-tongue which is regarded as the most important symbol of national individuality is no longer important because of strengthening pupils' indifference to Lithuanian language. Moreover, English lexemes are becoming a national cultural aspiration. This reinforces the need of national upbringing in schools; however firstly let us reveal factors having favourable influence on school improvement. Therefore the aim of the work is to examine 5th year school children' attitude towards mother-tongue as a subject of national consciousness. The object of this research is 5th year school children' attitude towards mother-tongue and other components of national consciousness. Research data shows that in the level of nationality pupils' knowledge of the richness of Lithuanian language develops. Regarding language patriotism it turned out that half of respondents appreciate mother-tongue and almost all of them are national conscious because they know historical and grammatical peculiarities of Lithuanian language. Attitude to other objects of national culture develops in the national level when pupils mostly would like to go on... [to full text]

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]