Spelling suggestions: "subject:"parlamentar"" "subject:"parlamentares""
1 |
Parlamento institucija: Vokietijos Federacinė Respublika / The parliamentary institution of the Federal Republic of GermanySiriūtė, Jolita 15 March 2006 (has links)
Darbe nagrinėjama Vokietijos Federacinės Respublikos parlamento institucija, jos konstitucinė kompetencija bei pagrindinės ypatybės Vokietijos konstitucinės teisės raidoje. Naudojantis sisteminės analizės, lyginamuoju, loginiu analitiniu, lingvistiniu, istoriniu, sintezės bei apibendrinimo metodais nagrinėjama parlamento struktūra, jo funkcionavimas ir veiklos tendencijos. / The paper deals with the parliamentary institution of the Federal Republic of Germany, with its jurisdiction in the constitutional power framework, and the main features of the parliamentary institution in the context of development of the constitutional law. The analysis of the German Basic Law, the Rules of Procedure of the Bundestag and the Rules of Procedure of the Bundesrat, other laws, and views by researchers from Germany and other states are the tools used by the author to describe the roles of the Bundestag and the Bundesrat, which are conditioned by the division of power in the Federal Republic of Germany. The paper analyses peculiarities of German parliamentary governance in relation to the development of Bundestag and Bundesrat institutions. The paper also investigates the growing competence of the German Bundesrat in conciliation of interests of the German Federation and federal entities in shaping the will of the state.
|
2 |
Europos Parlamento vidaus veiklos reglamentavimas / The Regulation of the European Parliament‘s internal ProcedureŠidla, Valdas 03 January 2007 (has links)
Theme: The Regulation of the European Parliament‘s internal Procedure
Main categories: The European Parliament, European Parliament Rules of Procedure, European Parliament‘s President, Parliamentary committees, Quaestors, Political groups, Bureau, Delegations.
In this Master thesis we analyze the European Parliament‘s principles and peculiarities of The internal Procedure and work organization. We deal with the European Parliament‘s structural Units, which are compared with structural Units of Seimas in the Republic of Lithuania. This comparison shows the complicated European Parliament‘s structure.
In this Master thesis the main attention is paid to the analysis of the European Parliament‘s internal procedure and work organization. Furthermore, we study separated structural Units in the European Parliament, such as: the European Parliament‘s President, Political groups, Parliamentary committees, Bureau, Questors, Delegations, Secretariat and other smaller Units (The Directorate – General for the Presidency, The Directorate – General for Internal Policies, The Directorate – General for External Policies, The Directorate – General for Personnel, The Directorate – General for Infrastructure and Interpretation, The Directorate – General for Finance, The Legal Service).
In the third part the European Parliament‘s structural Units are compared with structural Units of Seimas in the Republic of Lithuania. The are some similarities and differences. This comparison shows the... [to full text]
|
3 |
Dvejų ir vienerių rūmų parlamentai: lyginamasis aspektas / Bicameral and Unicameral Parliaments: Comparative AspectDžiaugytė, Viktė 24 January 2011 (has links)
Mokslinis darbas parengtas aktualia tema , kurios svarbumą lemia tai, jog panašių tyrimų nėra daug. Šiame darbe analizuojami ir lyginami dvejų ir vienerių rūmų parlamentai. Koncentruojamasi ne tiek į atskirų šalių parlamentus, kiek, pasitelkiant lyginamąją analizę, siekiama išsiaiškinti dvejų ir vienerių rūmų parlamentų skirtumą.
Siekiant šio mokslinio darbo tikslo ir įgyvendinant uždavinius pasitelkiami sisteminės analizės, lyginamasis teisės, apibendrinimo, dokumentų analizės, istorinis lyginamasis, įstatymų leidėjo ketinimų, loginis, lingvistinis ir kiti metodai.
Be parlamento institucijos šiuolaikinė demokratija ir jos įgyvendinimas taptų sunkiai įsivaizduojamas. Parlamentas – tai valstybės valdžios institucija, geriausiai išreiškianti aukščiausiojo valstybės suvereno – Tautos – valią. Parlamentas yra įstatymų leidybos institucija, tačiau kiekviena šalis pati nusprendžia kokį modelį – vienerių ar dvejų rūmų – pasirinkti. Darbo pradžioje analizuojama parlamentarizmo istorija. Toliau trumpai apžvelgiama valdžių padalijimo teorijos genezė ir parlamento, kaip įstatymų leidybos institucijos reikšmė šioje teorijoje ir skirtingose jos atšakose. Taip pat aiškinamasi, kokios priežastys lemia valstybių apsisprendimą pasirinkti vieną ar kitą parlamento modelį. Antrojoje dalyje analizuojami konkrečių valstybių (Lietuvos ir Švedijos), pasirinkusių vienerių rūmų parlamentą, pavyzdžiai – aiškinamasi, kaip formuojamas parlamentas, kokia jo vidinė struktūra, kaip vyksta įstatymų leidybos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this research is topical and important, because there are not a lot of similar researches. This study works on bicameral and unicameral parliaments – they are analysed and compared. The very concentration of the work is not to scrutinize the parliaments of different countries, but, to find differences in the way of comparison and analyse between unicameralism and bicameralism.
For the purpose to reach the goal and to implement tasks of this research, we use methods of systematic analyse, comparison of law, concluding, analyse of documents, historical comparison, intentions of the legislator, logical, linguistic, etc.
We can hardly imagine democracy and its implementation without the institution of parliament nowadays. Parliament is institution of public authority. And the parliament expresses the will of the sovereign of the state – the People – in the most proper way. The parliament has the power of legislation, but each country decides which model suits better – unicameralism or bicameralism. Firstly is analysed the history of parliamentarism. Later is presentation of short view of genesis of the theory of separation of powers and what place parliament takes in it. Also is looking for and analysing the reasons, why countries choose one or other model of parliament. In the second part of this research we have chosen for analyse examples of different countries (Lithuania and Sweden), which have unicameral parliament. Is scrutinized the model of composition... [to full text]
|
4 |
II Lietuvos Seimas 1923 - 1926 m / The second Seimas of the Republic of Lithuania 1923 - 1926Trinkūnas, Raimundas 16 August 2007 (has links)
II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m. Santrauka.
Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybę, pasuko demokratijos keliu. Lietuvos piliečiai galėjo tiesiogiai rinkti atstovus į Seimą, kurie atstovavo jų interesus. Istorikai daugiau tyrė Steigiamojo Seimo veiklą, nes šis Seimas padėjo pamatus tolesniam teisinės valstybės gyvavimui, nemažai tirtas III Seimas dėl savo darbų ir prezidento A. Smetonos įvykdyto valstybės perversmo. II Seimas mažai susilaukė dėmesio, todėl istorikams lieka aktualu užpildyti parlamentarizmo tyrimuose spragas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti II Seimo veiklą, nuveiktus darbus. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. pateikti politinės situacijos II Seimo išvakarėse apžvalgą, 2. išanalizuoti II Seimo rinkimų eigą ir rezultatus, 3. pristatyti Seimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, bei 4. aptarti atliktus Seimo darbus vidaus (politinėje, kultūrinėje, ekonominėje ir tautinėje sferoje) ir užsienio politikoje.
Pirmajame Seime (1922 – 1923 m.) iš 78 Seimo narių – 38 buvo krikščionys demokratai (pozicija), o kita dalis opozicinės frakcijos. Toks skaičius lėmė, kad opozicija ir pozicija negal���jo tinkamai dirbti. Opozicija ginčijo Respublikos prezidento, vyriausybės išrinkimo teisėtumą (legitimumą), nesutardavo svarbiais klausimais. Todėl prezidentas A. Stulginskis 1923 kovo 13 d. paleido I Seimą. 1923m. gegužės 12-13 d. įvyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kurie parodė, kad šį kartą rinkėjai buvo aktyvesni. Antrajame Seime daugiausia vietų iškovojo krikščionių... [toliau žr. visą tekstą] / The second Seimas of the Republic of Lithuania 1923 - 1926
Raimundas Trinkūnas
Summary
Lithuania, declared its independency in 1918, turned to the democracy way. Lithuanians were able to elect representatives directly to Seimas, who represented their interests. Historians started studying more about Constituve Seimas work, because this Seimas put the base for the further life of the juridical state existence, the III Seimas was researched quite in an intensive way as well because of its works and the revolution carried out by the president A. Smetona. The II Seimas got quite little attention. Due to that, it is of present interest to historians to fill the gaps in the researches of parliamentarism. The aims of this work – to analyze the movement and achieved works of the II Seimas. These tasks are raised in order to reach the aim: 1) to produce the review of the II Seimas Eve political situation; 2) to analyze the II Seimas election course and results; 3) to present the quantitive and qualitive indexes of Seimas, and: 4) to discuss about Seimas achieved works in inner (political, cultural, economical and national sphere) and foreign policy.
From the 78 Seimas members in the First Seimas (1922-1923) – 38 members were Christian Democrats (position), and the others were opposition fractions. Because of such a number, position and opposition couldn’t work in a proper way. The opposition argued about Republic president, state election legitimacy, and disagreed about important... [to full text]
|
5 |
Daugiakultūriškumas ir Europos viešoji erdvė: Europos Parlamento diskurso analizė / Cultural pluralism and the european public sphere: analysis of the european parliament discourseJasilionytė, Milda 23 June 2014 (has links)
Literatūroje išsiskiria dvi teorijų apie Europos viešąją erdvę grupės: 1) viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos ir 2) europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijos. Šias grupes atstovaujantys autoriai pateikia skirtingus požiūrius apie daugiakultūriškumo ir Europos viešosios erdvės santykį. Viršnacionalinės Europos viešosios erdvės teorijos atstovai teigia, kad daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas sukuria neįveikiamas problemas viršnacionalinei viešajai erdvei atsirasti ir funkcionuoti. Viršnacionalinėje viešojoje erdvėje lingvistiniai ir kultūriniai skirtumai tarp diskusijos dalyvių apriboja galimybes suprasti ir interpretuoti perduodamą pranešimą. Kultūrinis homogeniškumas yra traktuojamas kaip būtina sąlyga susiformuoti ir funkcionuoti Europos viešajai erdvei. Kita vertus, autoriai, vystantys europeizuotų nacionalinių viešųjų erdvių teorijas, mano, kad daugiakultūriškumas neturi didelės įtakos Europos viešajai erdvei. Jie atmeta prielaidą, jog kultūrinis homogeniškumas yra būtinas Europos viešajai erdvei. Taigi kyla klausimas, kokią įtaką daugiakultūriškumas turi viešajai erdvei: ar jis užkerta kelią formuotis viešajai erdvei, kurioje vyktų suprantanti komunikacija, ar vis dėlto supratimo ir susikalbėjimo galimybė išlieka, ir kultūrinis homogeniškumas nėra būtina sąlyga viešajai erdvei. Šiame darbe yra siekiama atsakyti į klausimą, ar įmanomas susikalbėjimas ir supratimas daugiakultūrinėje viešojoje erdvėje tarp skirtingų valstybių atstovų. Šio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / There are two dominant groups of theories that try to explain possibilities of the emergence of the European public sphere. The first group of authors are advocates of the supranational European public sphere. They claim that three key conditions have to be satisfied that European public sphere could emerge: there should be common language and culture, supranational media and common European identity. These theories argue that it is impossible to satisfy the conditions; so supranational European public sphere is non-existent. Cultural pluralism is seen as a key obstacle. The second set of theories is looking for the Europeanised national public spheres. Scholars assert that cultural pluralism is not a barrier, some of them even speak about the existence of Europeanised public spheres. To summarise, theories of the European public sphere give different answers to the question how cultural pluralism influences public discussions, whether it is a major impediment to the emergence of European public sphere or not. The paper aims to analyse if understanding is possible and achievable in multicultural public sphere between representatives of different cultures. This question is not widely developed in literature; moreover, there is a lack of empirical research in this domain. So, the paper seeks to fill this gap. The paper uses Habermasian definition of the public sphere: it is a sphere produced through the communicative action. Rational and critical discussions take place in the... [to full text]
|
6 |
Parlamentinės kontrolės institutas konstitucinėje teisėje: prielaidos, raida, šiuolaikinė doktrina / Institution of parlamentary control in constitutional law: preconditone, development, contemporary doctrineBarbaravičienė, Jurga 15 March 2006 (has links)
Vienas iš konstitucinės teisės institutų yra parlamentinės kontrolės institutas, kuris turėtų užimti vieną iš svarbiausių vietų konstitucinėje teisėje. Parlamentai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse yra renkamosios institucijos, užtikrinančios tautos atstovavimą valstybės valdyme, o parlamentinėse valstybėse parlamentas, palyginus su kitomis valstybės valdžios institucijomis, užima, bene, svarbiausią vietą. Parlamentai ir jų veikla vaidina ypatingą vaidmenį valstybės gyvenime ir šios veiklos reglamentavimas priimamas konstitucinių normų pagalba. Be pagrindinės savo funkcijos - įstatymų leidybos, parlamentai vienaip ar kitaip atlieka ir vykdomosios valdžios institucijų priežiūrą. Parlamentai formaliai kontroliuoja vyriausybę. Istoriškai ši parlamento kontrolės funkcija atsirado viena iš pirmųjų. Kontroliuoti vykdomąją valdžią būtina visose valstybėse, nepriklausomai nuo jų valdymo formos, nes vykdomoji valdžia turi didelius įgaliojimus ir, todėl, dideles galimybes piktnaudžiauti valdžia ir galia. Kontrolės institutas leidžia riboti vykdomosios valdžios galias, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoti jos veiklą, taikyti sankcijas, kurios gali sukelti politines pasekmes – vyriausybės atsistatydinimą, o tuo pačiu leidžia visuomenėje išlaikyti pasitikėjimą valstybe. / This work deals with the causes of the rise of the institution of parliamentary control. The doctrine of constitutionalism, J.Locke‘s and de Montesqueiu‘s theory of power distribution and the theory of „cheks and balanses“ system worked out by American authors are discussed in terms of their practical implementation and influence on the formation of this institution. Two models of parliamentary control are distinguished; their peculiarities and differences are described. Two forms of parliamentary control – informative (juridical) and political – are distinguished, their essential differences and the ways of their exertion are discussed. The history of parliamentary control in Lithuania is reviewed in the light of the powers and practical activities exercised by the Seimas.
|
7 |
Moterų atstovavimą parlamente lemiantys veiksniai: pokomunistinių valstybių analizė / Factors determining the representation of women in parliament: post-communist countriesMisevičiūtė, Simona 23 June 2014 (has links)
Šiame darbe nagrinėjamas deskriptyvinis moterų atstovavimas pokomunistinių šalių parlamentuose. Siekiama išskirti esminius veiksnius, lemiančius moterų skaičiaus pokomunistinių šalių parlamentuose variaciją. Taip pat siekiama atsakyti į klausimą, ar teorijos, sukurtos aiškinti moterų atstovavimą Vakarų demokratinių šalių parlamentuose, išlaiko aiškinamąją gebą ir pokomunistinių valstybių kontekste. Remiantis legislatyvinio rekrutavimo proceso modeliu bei atlikus statistinę analizę tikrinamos išsikeltos hipotezės ir atsakoma į pagrindinį klausimą. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys moterų atstovavimą pokomunistinėse šalyse yra gimstamumas, rinkimų sistema, nedarbo lygis, moterų dalyvavimas darbo rinkoje bei visuomenės požiūris į moterų vaidmenį visuomenėje. Su tam tikromis išlygomis, teorijos, sukurtos Vakarų pasaulyje, tinka aiškinti moterų variaciją pokomunistinių šalių parlamentuose. / The paper analyzes the descriptive representation of women in post-communist countries, that is, the factors determining the representation of women in parliaments in postsocialist states. The main problem is that women are underrepresented in the analyzed sample of countries. With the average of 17 percent, the number of women falls behind the world‘s average and lags severely behind Western countries. The paper sets its primary goal: to test a set of theories developed from studies of women‘s access to political power in Western democracies. I wished to see how those theories fared in a significantly different context, the newly developing democracies of post-communist space. Three hypotheses were raised: 1. The main factor, determining the representation of women in parliaments of post-communist states is the design of electoral system; 2. The prevailing patriarchal attitude towards the role of women in the society is important, but not the essential factor; 3. Socioeconomic conditions do not explain the variance of the proportion of women found in legislative institutions of post-communist countries. Three last elections of 17 electoral democracies of post-communist countries have been included in the analysis. The model of legislative recruitment process has been used as the main theoretical framework. This process is highly influenced by cultural, political and socioeconomic contexts within which it occurs. The dependent variable in the research is the number of women... [to full text]
|
8 |
Parlamento ir Prezidento santykiai: lyginamasis aspektas / The Relations between the Parliament and the President: Comparative AspectAnušauskaitė, Živilė 24 January 2011 (has links)
Parlamento teisės ir valstybės valdymo institucijų magistro baigiamojo darbo tema aktuali ir nauja tuo, jog šiame darbe pateikiama Lietuvos konstitucionalistų dar nenagrinėta tema, apimanti lyginamuosius tiek Lietuvos Prezidento bei Parlamento statuso, įgaliojimų, tarpinstitucinių santykių, tiek užsienio valstybių (šiuo atveju pasirinktos JAV, Portugalija bei Latvija) Prezidentų ir Parlamentų statuso, įgaliojimų ir santykių aspektus. Magistro baigiamajame darbe iškelta problema – lyginamosios analizės, susijusios su Prezidento ir Parlamento santykių aspektais trūkumas bei turimos literatūros bazės fragmentiškumas. Šio magistro darbo objektas – Prezidento ir Parlamento santykiai dabartiniu laikotarpiu Lietuvoje bei pasirinktose užsienio šalyse – JAV, Latvijoje ir Portugalijoje, kurie atskleidžiami per šių valdžių turimus konstitucinius įgaliojimus, statusą, funkcijas. Darbe iškeltas tikslas – sistemiškai, remiantis lyginamąja analize, pateikti Prezidento ir Parlamento santykių aspektus Lietuvoje bei pasirinktose užsienio šalyse per šių valdžių turimus konstitucinius įgaliojimus bei statusą, pateikti probleminių sričių sprendimo alternatyvas. Šio tikslo siekiama keliais pagrindiniais uždaviniais: analizuojant Lietuvos bei atskirų šalių (JAV, Latvijos, Portugalijos) Prezidentų ir Parlamentų statuso, funkcijų, įgaliojimų bei tarpinstitucinių santykių konstitucinę reglamentaciją, praktiką, pateikiant panašumus bei skirtumus visose nagrinėtose šalyse. Darbe iškeltos dvi hipotezės:... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the parliamentary law and public governance institutions is relevant and new, because it was not analysed before in the scientifical publications of Lithuanian constitutionalists. This subject includes the comparative aspects not only of the constitutional status, powers and interinstitutional relations between the President and the Parliament of Lithuania but also foreign countries governmental relations, status and powers (USA, Latvia and Portugal). The problem, set out in this master thesis, is the lack of systematic comparative analysis, that is connected to the presidential and parliamental relations and the fragmentary scientifical basis on this topic. The object of this thesis is the relations between the actual President and Parliament in Lithuania and three chosen foreign countries (USA, Latvia and Portugal), also their constitutional status, powers and functions that stipulates the mentioned governmental relations. The purpose of this work is to reveal the main aspects and possible solutions of the problematical situations in the sphere of presidential and parliamential relations, constitutional status, powers in the governmental field in Lithuania, USA, Latvia and Portugal. The purpose is obtained while using these main tasks: analysing the theory and the practice of the status, powers, intergovernmental relations in Lithuania, USA, Latvia and Portugal, introducing the similarities and the differences among all the mentioned countries and their... [to full text]
|
9 |
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ir įstatymų leidyba / Constitutional Court and Legislation in LithuaniaAlauskaitė-Riabceva, Akvilė 07 February 2011 (has links)
Šis magistrinis darbas tema „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas ir įstatymų leidyba“ yra skirtas išanalizuoti Konstitucinio Teismo įtaką įstatymų leidybai.
Lietuvoje, kaip ir visose kitose demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, svarbu užtikrinti tinkamą konstitucinę kontrolę, kad būtų garantuotos pagrindinės žmonių teisės ir laisvės, svarbiausių visuomeninių santykių konstitucinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikoje konstitucinės kontrolę atlieka Konstitucinis Teismas. Lietuvoje institucinė valstybinės valdžios sąranga grindžiama valdžių padalijimo principu. Vadinasi kiekviena valdžios sistemos grandis atlieka tik jai patikėtas funkcijas. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse teisminė valdžia veikia kaip savarankiška valstybės valdžia, nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Todėl magistrinio tema kelia klausimą: kaip ir ar iš viso gali Konstitucinis Teismas įtakoti įstatymų leidybą. Darbe stengiamasi atskleisti Konstitucinio Teismo funkcijas ir tikslus, jo kompetenciją, kompetencijos ribas, analizuojant atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus (priimamus teisės aktus), bei nustatyti, ar egzistuoja tarpusavio priklausomybė, t. y. ar Konstitucinis Teismas daro įtaka įstatymų leidybai. Yra pateikiami statistiniai duomenys apie Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus bei Seimo priimtas įstatymų pataisas.
Pirmoji darbo dalis – įvadas. Antroje dalyje yra analizuojama Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / This master paper „Constitutional Court and Legislation in Lithuania“ is dedicated to analysis of Constitutional Court‘s participation in legislation procedure.
In Lithuania as well as in other democratic countries it is important to ensure proper constitutional control in order to safeguard essential human rights and freedoms, constitutional regulation of the most important social relationship. In the Republic of Lithuania the constitutional control is perforemd by the Constitutional Court. In Lithuania the system of the institutional authority is based on the partition of powers. Every link of the authority system performs the functions which are assigned to it. In contemporary democratic states judicial authority acts as separate state authority independently from the legislative or the executive. Therefore this master paper raises a question how (if at all) the Constitutional Court influence the legislation. The Constitutional Court‘s functions, purposes, competence, its limits shall be seeked to be revealed herein while analysing relevant rulings of the Constitutional Court, actions of the Parliament of the Republic of Lithuania (legal acts adopted), interdependence shall be seeked to be identified, i.e. whether Constitutional Court influences the legislation. The statistical data on the rulings adopted by the Constitutional Court and the ammendments of the laws adopted by the Parliament o the Republic of Lithuania shall be provided.
First part of the paper is... [to full text]
|
Page generated in 0.0629 seconds