Disertacinio tyrimo objektas – socialinių pedagogų rengimas. Nagrinėjant šį objektą, sprendžiama tyrimo problema – socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo rengimas, kuri konkretizuojama probleminiais klausimais: kokios socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos charakteristikos ir šiai veiklai būtinos kompetencijos; kokia turėtų būti socialinės pedagogikos studijų programos, skirtos profesijos patarėjo kompetencijoms ugdyti, struktūra, kad būtų užtikrinta sąveika tarp visų studijų programos parametrų ir būtų sudarytos prielaidos rengti specialistą, gebantį teikti profesinio orientavimo paslaugas ir kokie socialinės pedagogikos studijų programos, skirtos profesijos patarėjo kompetencijoms ugdyti, realizavimo veiksniai lemia kompetencijų įgijimą. Tyrimo tikslas – socialinės pedagogikos studijų programos pagrindu teoriškai ir empiriškai pagrįsti profesijos patarėjo kompetencijų ugdymo modelį. Teoriniu atžvilgiu disertacinis tyrimas atskleidžia ir pagrindžia socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos charakteristikas ir kompetencijas, teorinį studijų programos alternatyviai pasirenkamos dalies turinio konstravimo modelį, studijų programos realizavimo veiksnius, laiduojančius kompetencijų įgijimą bei nuolatine refleksija, savęs vertinimu ir grįžtamuoju ryšiu pagrįstą kompetencijų vertinimo ir įvertinimo metodiką, atliepiančią į besimokantįjį orientuotos mokymosi koncepcijos nuostatas. Praktinis rezultatų reikšmingumas: socialinės pedagogikos studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research is training of social educators. Through the analysis of this objective, the main research problem - training of a social educator as a vocational adviser – is considered. It consists of the following problem questions: what are the main operational characteristics and competences of a social educator as a vocational adviser, what should the structure of a social pedagogy study programme aimed at developing competences of a vocational adviser look like in order to ensure the interaction between all the parameters of a study programme and create the conditions for preparation of a specialist able of providing vocational guidance services and which factors of a social pedagogy study programme aimed at developing competences of a vocational adviser determine the acquisition of competences. Goal of the research: on the basis of the social pedagogy study programme, to justify (both from the theoretical and empiric point of view) a competences development model of a vocational adviser. From the theoretical point of view, this doctoral thesis research reveals theoretical assumptions for the activity of a social educator as a vocational adviser, operational characteristics and competences of a social educator as a vocational adviser, factors for the realisation of study programmes providing for the acquisition of competences and the methodology for the evaluation and assessment of competences based on the continuous reflection, self-evaluation and feedback and... [to full text]

Šiuolaikiniam pasauliui įžengus į žinių amžių kiekvienas žmogus susiduria su vis naujomis, greitai besikeičiančiomis situacijomis, reikalaujančiomis greito ir efektyvaus sprendimo priėmimo. Nauja mūsų laikų valiuta tampa ne gamybinis meistriškumas, o informacija ir mokėjimas tinkamai ja pasinaudoti. Pastaroji situacija tapo aktuali dėl nuolat tobulėjančių informacinių technologijų, kurios siūlo naujus problemų sprendimo būdus, lemia naują ugdymo turinį, atveria naujus mokymo ir mokymosi metodus. Moderniu tampa ne tik ugdymas, bet ir įmonių valdymas, kuris glaudžiai siejasi su šiuolaikinėmis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Efektyvus jų pritaikomumas edukacinėje ir vadybinėje veikloje priklauso nuo vadovo ir pedagogo informacinės komunikacinės kompetencijos. Suvokiant, kad viena svarbiausių šiuolaikinių vadovo ir pedagogo charakteristikų tampa gebėjimas efektyviai pritaikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) praktinėje veikloje, buvo suformuluota tyrimo problema: kokios yra bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir pedagogų informacinės komunikacinės kompetencijos. Norint ištirti šią problemą buvo atliktas bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir pedagogų informacinių komunikacinių kompetencijų tyrimas, kurio tikslas – ištirti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir pedagogų informacines komunikacines kompetencijas bei numatyti jų tobulinimo galimybes. Atlikus šį tyrimą buvo suformuluotos išvados, kuriuose teigiama, kad mokyklų vadovų informacinė komunikacinė... [toliau žr. visą tekstą] / As the modern world has stepped into a new age, each individual encounters still new, fast changing situations that require a fast and efficient decision making. Not an industrial mastership, but information and command in adequate benefiting from it becomes a new currency in our time. The latter situation has become an urgent one due to constantly improving information technologies that offer new ways of problem solution, determine new contents of education, open new training and learning methods. Not only education, but also enterprise management, which closely relates to the state-of-art information communication technologies, becomes up-to-date. Their efficient adaptation in educational and managerial activities depends upon information communication competence of a manager and teacher. Perceiving that one of the most important characteristics of a modern manager and teacher becomes the ability to efficiently adapt information communication technologies (ICT) in practice, the research problem has been formulated: what are the information communication competencies of managers and teachers of comprehensive schools. In order to examine this problem, a research on competencies of the managers and teachers of comprehensive schools has been conducted, the purpose of which is to examine competencies of managers and teachers of comprehensive schools and to envisage the possibilities for their improvement. Having conducted the aforementioned research, the conclusions have been... [to full text]

Kiekviena šalis susiduria su mokinių, nelankančių mokyklos arba iškritusių iš jos, problema. Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas yra iki 16 m. pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Tačiau ne visi vaikai, neturintys 16 metų, lanko mokyklas. Mokyklos nelankymą glaudžiai sąlygoja psichologiniai, pedagoginiai, socialiniai veiksniai. Šiame darbe tiriamos ir analizuojamos mokinių ir mokytojų požiūriu mokyklos nelankymo priežastys. Tyrimo objektas – Tauragės miesto ir rajono 5 - 10 klasių mokinių nereguliaraus mokyklos lankymo priežastys. Hipotezės. Tikėtina, kad: • vyresnieji paaugliai berniukai labiau nei jaunesnieji pagrindinės mokyklos berniukai ir mergaitės nenori lankyti mokyklos; • mokiniai nenori lankyti mokyklos dažniausiai dėl psichologinių priežasčių, rečiau dėl socialinių bei pedagoginių faktorių; • mokytojai menkai susipažinę su 5 - 10 klasių mokinių nereguliaraus mokyklos lankymo priežastimis. Tyrimo tikslas - atskleisti priežastis, dėl kurių mokiniai nereguliariai lanko mokyklą. Tyrimo uždaviniai: 1. Naudojantis moksline literatūra, išanalizuoti mokyklos nelankymo priežastis bei galimybes šiai problemai spręsti. 2. Išsiaiškinti konkrečias mokyklos nereguliaraus lankymo priežastis Tauragės miesto, rajono pagrindinėse mokyklose. 3. Parengti rekomendacijas kaip efektyviai spręsti nereguliaraus mokyklos lankymo problemą tirtose mokyklose. Tyrimo metodai: mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Every country encounters problems of pupils being absent from schools or the called “drop outs”. According to Lithuanian Republic Education Law, compulsory and publicly secured education is till 16 years old, based on primary and basic education curriculum. However, not all children, younger than 16 years old, attend schools. School non - attendance is closely conditioned by psychological, pedagogical, and social factors. In relation with the point of view of pupils and teachers, reasons of school non - attendance are analysed in this work. Object of the research – reasons of irregular school attendance of the 5th – 10th form pupils of Tauragė town and region. Hypotheses. It is likely that: • older boys – teenagers do not want to attend school more frequently compared with the younger boys and girls from the elementary school; • pupils do not want to go to school usually because of psychological reasons, and more rarely because of social and pedagogical issues; • teachers are scarcely introduced with the reasons of irregular school attendance of the 5th – 10th form pupils. Aim of the research – to define the reasons, causing the irregular school attendance of the pupils. Tasks of the research – 1. To analyse reasons of school non – attendance and problem – solving possibilities using scientific literature. 2. To explore the main concrete reasons of irregular school attendance at basic schools of Tauragė town and region. 3. To prepare recommendations how to solve effectively... [to full text]

The work writer: Gailė Mitkienė The work project: Teachers opinion about them first year job at the school and teachers preparation quality in the Lithuanian higher education establishments The place of work : Lithuanian University of Agriculture, Department of vocational pedagogy and psychology, Academy, Akademija, 2005 - 2006 The work composition are: 2 table, 23 pictures, 4 appendendixes Size of work: 78 pages Sources of literature: 40 Object of research: Teachers opinion about them first year job at the school and teachers preparation quality in the Lithuanian higher education establishments Method of research: 1. Scientific literature review; 2. questionnaire survey; 3. processing of statistics by paperless of „SPSS“. Results of research: 1. Teachers working from first to third and fifth and more year at the school opinion about them first year job at the school and teachers preparation quality in the Lithuanian higher education establishments 2. The results show that largest part (88 %) of beginners teachers affirmed that in the adaptation the first year job at the school was easy and semi-skilled. 3. Just a third part (38 %) of beginner teachers and quarter part of (20 %) teachers with experience affirmed that the fully stretched professional competence during study time. That result it is thawing make assumption that quality of teachers preparation is not good in Lithuanian higher education establishments. 4. The biggest part (92 %) of beginner teachers... [to full text]

Having a job occupies an important place in person’s life. At losing a job the person becomes an inferior citizen of the Republic of Lithuania. Thus it becomes important to learn. The object of research – the attitudes of educators and other social groups towards the development of continuous professional training and its improvement. The aim of the research is to reveal the peculiarities of professional training and requalification and their improvement as well as the assumption of lifetime learning in the context of village community. The theoretical part reviews and interprets the scientific literature, documents of educational system are analysed. The research results displayed as follows: - The necessity to improve qualification among the teachers of the province is formulated as the background to sustain the work positions however does not have deeper intrinsic motifs resultant. The need for requalification is understood by the unemployed in the village as an essential condition in order to get a job or a possibility to sustain it. - The operating structures and systems are designed for teachers as well as the unemployed in order to provide them with possibilities to improve qualification or to retrain. Thus neither working experience nor higher education among teachers reveal the fact that inner need for lifetime learning exists. Even respondents who have a university education do not think that once received their education can do enough for the whole span of their... [to full text]

Childhood is the period of life, when a child is supposed to find oneself and the environment where one lives and acts making social experience meaningful. A child is exposed to a number of different factors, which decide one‘s bringing up. The socelization of a child is taking place interacting wish the environment spontaniosly and also by the impact of the society and the control of socializing process. So, the social environment influence of the development of a child is an actual pedagogical problem. The aim of this paper is to reveal parent‘s and teacher‘s as the main factors which influense directly a child, outlook on training, art. The search methods are: systematic literature analysis, empiric the teacher‘s interview in writing, the parents written interview, the children‘s oral interview, the method of mathematical. Having alone the research it has become clear that during the period of an early childhood the child‘s social environment, experience, comunications with grown up and nature have the greatest impact on the development of the creative abilities. Parents agree that artistic development of a child is very importent, but the paticipation of themselves is rather pasive. Teachers act actively in this process understanding the importance of art in development of an artistic personality. Artistic training for children is atractive but their activity depends on their social environment. Practical importance of the paper: defined social factors of the influence... [to full text]

Žemaitijos kolegija - tai moderni, pripažinta visuomenėje aukštoji mokykla, rengianti darbo rinkoje paklausą turinčius specialistus, besiorientuojanti į Žemaitijos regiono poreikius, įsiliejusi į Europos aukštojo mokslo sistemą, nuolat besimokanti ir besiremianti demokratinėmis tradicijomis, mokymo procese taikanti naujausias technologijas, plėtojanti mokslo taikomuosius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą. Pagrindinė šio darbo problema: trūksta empirinių tyrimų, kurie atspindėtų būsimųjų pedagogų mokymosi motyvaciją skatinančius ir slopinančius veiksnius, pedagogines galimybes įtakoti studentų motyvaciją, atskleisti svarbius šių ryšių aspektus: lyčių skirtumus bei ryšį su mokymosi pažangumu. Šiame darbe siekta išsiaiškinti Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakulteto būsimųjų pedagogų mokymosi motyvaciją, ją skatinančius ir slopinančius veiksnius. Uždaviniai: aptarti mokymosi motyvacijos teorinius aspektus, įvertinti būsimųjų pedagogų mokymosi motyvaciją, nustatyti studentų motyvaciją skatinančius ir slopinančius veiksnius, nustatyti studentų bendravimo su pedagogais ir mokymosi motyvacijos ryšį, įvertinti skirtumus tarp lyčių bei pažangumo. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės, pedagoginės, psichologinės, filosofinės su darbo tema susijusios literatūros analizė, parengtos anketos studentams ir dėstytojams, kurios leido išsiaiškinti būsimųjų pedagogų – kolegijos studentų – mokymosi motyvaciją, atlikta tyrimo duomenų statistinė analizė ir... [toliau žr. visą tekstą] / Zemaitija College is a modern school of higher education, recognized in public which prepares specialists necessary for labour market, oriented to the needs of Zemaitija region, joined to the European system of higher education, constantly learning and based on democratic traditions, applying new technologies during the process of studies, developing scientific applied researches and applied scientific activity. The main problem of this work: the shortage of empirical researches reflecting the promoted and suppressed factors of learning motivations of the future teachers, pedagogical possibilities to impact the motivations on students, to open the main aspects of these connections: the differences of sex and the connection with the learning achievements. With this work I have tried to find out the learning motivation and its promoted and suppressed factors of the future teachers in Telsiai Zemaitija College, in the faculty of Art and Pedagogy. The tasks: to discuss theoretical aspects of learning motivation, to evaluate the learning motivation of the future teachers, to set the connection of students’ relations with teachers, to evaluate differences between the sexes and achievements. The methods of researches used in the work: the analysis of scientific, pedagogical, psychological, philosophical literature associated with the topic of the work; prepared questionnaires both for students and lectures, which helped to find out the learning motivation of the future teachers -... [to full text]

Šiandienos visuomenės skiriamasis bruožas - naujovės. Daugelis objektų, reiškinių, procesų sulaukia skirtingo vertinimo, požiūrio ir sampratų. Dabartinę žmogaus orientaciją ir gyvenimą socialiniame pasaulyje lemia kaitos procesai. Keičiasi dvasinis, kultūrinis, technologinis kontekstas. Šiuolaikiniai kaitos procesai neišvengiamai formuoja tam tikras žmogaus savybes, keldami naujus reikalavimus ugdymo organizacijoms, įpareigodami jas keistis ir naudotis naujomis galimybėmis. Edukacinės novacijos ir jų diegimas yra aktualus tyrimų objektas, sulaukiantis nemažo įvairių sričių mokslininkų dėmesio. Šiame kontekste edukacinių novacijų diegimo ir valdymo veikla kelia daugybę tiek teorinio, tiek praktinio pobūdžio klausymų, todėl išryškėja mokslinė problema. Tyrimo objektas – pedagogų požiūris į edukacinių novacijų diegimo valdymą gimnazijoje. Tyrimo tikslas- atskleisti pedagogų požiūrį į edukacinių novacijų diegimo valdymą gimnazijoje. Anketinė pedagogų apklausa vykdoma Mažeikių bei Akmenės rajonų regionuose esančiose gimnazijose. Iš gautų rezultatų galime daryti tokias išvadas: Edukacinių novacijų diegimas ir valdymas labai aktualus ir problematiškas švietimo sistemos procesas, per kurį perimami nauji veiklos būdai, naudojami edukacinėje terpėje. Po nepriklausomybės Lietuvos švietimo sistemoje įvyko reikšmingi struktūriniai ir funkciniai pokyčiai. Pedagogai supranta šių pokyčių neišvengiamumą, pritaria edukacinių novacijų diegimo svarbai mokyklose. Novacijų diegimas... [toliau žr. visą tekstą] / Innovations are an accent of contemporary society. Various objects, phenomena, and processes attain different assessment, attitude and conceptions. Contemporary human orientation and life in social world are determined by processes of change. Psychic, cultural and technological contexts are changing. The contemporary processes of change inevitably form particular human features raising new requirements for educational organizations, obligating them to change and use new possibilities. Educational innovations and their implementation are relevant subjects of research, which attain considerable attention of scientists of various scopes. In this context, the activity of implementation and management of educational innovations raises many questions both of theoretical and practical nature, thus, the problem of research develops. The subject of the research: Attitude of pedagogues towards management of implementation of educational innovations in gymnasium. The aim of the research: to reveal the attitude of pedagogues towards management of implementation of educational innovations in gymnasium. The survey of pedagogues by means of questionnaire is performed in the gymnasiums of Mažeikiai and Akmenė regions. The obtained results allow concluding the following: The implementation and management of educational innovations is a very relevant and problematic process of education system, through which new ways of activity applicable in educational medium are absorbed. After the... [to full text]

Švietimo reformų etapiškas įgyvendinimas keičia mokyklinę organizaciją. Bendradarbiavimas tampa svarbiu veiksniu, kuris lemia ugdymo įstaigos darbo sėkmę, kelia pedagogų bendruomenės narių meistriškumą, skatina ugdymo įstaigą tobulėti. Bendradarbiavimas pedagoginiame darbe turi užimti svarbią vietą. Be bendradarbiavimo neįmanomas joks pedagoginis darbas nei mokykloje, nei už jos ribų. Tyrimo objektas - bendradarbiavimo kultūros kūrimas bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų bendruomenėje. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti bendradarbiavimo kultūros kūrimo strategiją bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų bendruomenėje. Tyrimui atlikti buvo taikomi 2 metodai: anketinė apklausa raštu ir interviu. Kiekybinio tyrimo metu buvo apklausiami pagrindinių mokyklų pedagogai. Kokybiniam tyrimui atlikti buvo naudojamas interviu. Naudojant standartizuotą apklausą, interviu metu buvo apklausiami mokyklų vadovai Tyrimo metu apklausti 234 pagrindinių mokyklų pedagogai ir 8 pagrindinių mokyklų vadovai. Tyrimas atliktas Panevėžio apskrityje: Panevėžio, Pasvalio, Biržų ir Kupiškio pagrindinėse mokyklose. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad ir vadovai, ir patys pedagogai bendradarbiavimą pedagogų bendruomenėje laiko svarbiu veiksniu, kuris lemia visos organizacijos veiklos kokybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad santykiai tarp pedagogų nėra grįsti pasitikėjimu ir pagalba. Vadovų teigimu, pedagogams bendradarbiauti trukdo... [toliau žr. visą tekstą] / Education Reform Implementation stage changing school organization. Collaboration is becoming a significant factor that determines the success of the work of education institutions, teachers are members of the community skills, encourage educational institutions to improve. Cooperation pedagogical work must occupy an important place. Impossible without the cooperation of any pedagogical work of the school than outside. The object of investigation - the cultural development of schools of general education teachers' community. The aim of the study - theoretically and empirically based on the cultural strategy for the development of schools of general education teachers' community. Survey was applied 2 methods: a written questionnaire survey and interviews. The quantitative study surveyed primary schools teachers. Qualitative testing was used in the interview. Using a standardized survey interviews were interviewed school leaders The study surveyed 234 teachers of primary schools and 8 elementary schools leaders. The study was carried out in Panevėžys County: Panevėžys, Pasvalys, Biržai, and Kupiškis major schools. The analysis of survey results showed that both the leaders and teachers have the educational cooperation between the community as an important factor that determines the quality of the activities of all organizations. The results suggest that the relationship between the teacher is not based on trust and support... [to full text]

The education system of gifted children involves the recognition and education of capable children. The harmonious functioning of this system depends on teachers’ competences. While relating the quality of pedagogical activity with teacher’s capacities to effectively perform the operations, the problem of pedagogical competence of gifted children’s education is actualized. In the present dissertation, it is strived to theoretically substantiate and empirically investigate the teachers’ competence while educating the children gifted at mathematics. The theoretical basics of education of gifted children have been analyzed that allowed to compose and substantiate the theoretical model of competence. In the present study, the teachers’ competence in the education of children who are gifted at mathematics is conceived as the entirety of the recognition of children gifted at mathematics, the control of (self-)education, the assessment of advance and achievement, the competences of content planning and development as well as the correlation between personal features and professional experience. Applying the quantitative and qualitative methods, the realization of the components of teachers’ competence has been empirically investigated. The quantitative research (the questionnaire in written form) allowed to reveal the realization of competence components in teacher training practice. The application of qualitative research methods (the method of interview) allowed to assess the... [to full text] / Gabių vaikų ugdymo sistemos, apimančios gabių vaikų atpažinimą ir ugdymą, darnus funkcionavimas glaudžiai susijęs su pedagogo kompetencijomis šioje srityje. Pedagoginės veiklos kokybę siejant su jo gebėjimu efektyviai atlikti veiksmus aktualizuojama pedagoginio kompetentingumo ugdyti matematikai gabius vaikus problema. Disertaciniame darbe siekta teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti pedagogų kompetentingumą ugdyti matematikai gabius vaikus. Išanalizuoti gabių vaikų ugdymo teoriniai pagrindai, kurie leido sudaryti ir pagrįsti kompetentingumo teorinį modelį. Darbe pedagogų kompetentingumas ugdyti matematikai gabius vaikus suprantamas kaip matematikai gabių vaikų atpažinimo, ugdymo(-si) proceso valdymo, pažangos ir pasiekimų vertinimo, turinio planavimo ir tobulinimo kompetencijų bei asmeninių savybių ir profesinės patirties dermės visuma. Pedagogų kompetentingumo komponentų raiška empiriškai ištirta taikant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Kiekybinis tyrimas (apklausa raštu) leido ją atskleisti ugdymo praktikoje. Kokybinių tyrimo metodų (interviu metodas) taikymas leido įvertinti kompetentingumo komponentų raiškos prasmingumą pagrindiniams ugdymo proceso dalyviams – pedagogams bei vaikams. Remiantis gautais empiriniais duomenimis suformuluotos išvados, rekomendacijos.