In this work the infrastructure of the Klaipeda port, its basic purposes and opportunities of development is analysed. The main and future projects of development of an infrastructure, problems of their introduction, factors, which influence development of an infrastructure, are considered. Time of feedback of an infrastructure is long and consists of 20 and more years therefore it is important to plan it in right way. Tendencies, ways and opportunities of development of an infrastructure should be based on general country economical development perspectives because infrastructures is quite expensive, and any investments should be proved and have economical benefit. Development of technological elements basically depends on the present and possible cargo streams. Therefore economical and technological aspects constantly should be analyzed and on their basis to be selected optimum of plans for development. Problems of port financing, market liberalization should be solved by perfection of legal acts, which regulate management of port.

SUMMARY THE DEVELOPMENT OPPORTUNITIES OF TOURISM BUSINESS IN THE RURAL COMMUNITY MA thesis Key words: rural tourism, rural community, rural development Developing tourism in Lithuania’s rural is one of the underlying ways of developing the tourism sector of Lithuania. The state gives a lot of international publicity of the countryside in order to create a competitive sector of the rural tourism in Lithuania, and thus improve the economic condition of the country’s localities. The development of tourism in the countryside involves active work of the rural community within the tourism sector; however Lithuania unfortunately faces an exodus of rural community members. It is essential to involve the rural community members into the country’s tourism business to research possible promotion ideas. Therefore, there is a need to inquire how strongly the rural’s communities are involved in the development of the rural tourism in Lithuania. The subject of research. The developmet opportunities of the rural tourism in the rural community. The object of research. To explore the opportunities of developing the tourism business in the rural. The goals of research: 1. To define the rural tourism and its position in the tourism sector. 2. To analyze the concepts of community and the rural community. 3. To determine the impact of tourism in the rural country’s overall tourism industry. 4. To explore the impact of the country’s tourism industry on the development of the rural and its... [to full text]

This master thesis analyses the need and the purpose of pedestrian areas (PA), their significance for the environment, social sphere and for the system of communication. Main problems, related to increasing urban traffic and congestion are described and impact on the quality of city life is identified. Possibilities for development of pedestrian area in modern cities; social, economical, ecological effect of PA. Main issues (Physical and Functional Qualities; Sociability and Public Life; Human comfort and Needs), emerging in the course of planning new PA and analyzing existing ones, evaluation of their quality and success are reviewed. On the base of posed criteria, analyze is done as regards main pedestrian territories of biggest cities` centers (Vilnius, Kaunas), proposals are made. After the analyze of theoretical and practical aspects of PA development is done, the conclusions and proposals of the thesis are provided. The thesis consists of 6 parts: introduction, automobilization in cities, PA, pedestrian areas in Lithuanian cities` centers, conclusions and proposals, list of literature. The volume of the thesis is 105 pages of text, 22 pictures, 82 bibliography sources. Appendix to the thesis are included.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, vienas iš uždavinių kuo geriau įsisavinti ES struktūrinių fondų finansinės paramos lėšas. ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje pradėtos įsisavinti vadovaujantis 2004-2006 m. Bendruoju programavimo dokumentu (BPD). Todėl 2004-2006 m. Bendrojo programavimo laikotarpiui einant į pabaigą ir prieš prasidedant 2007-2013 m. finansinės paramos etapui būtina identifikuoti ne tik sėkmes, bet ir problemas, su kuriomis susidūrė fondų paramą administruojančios institucijos, mokėjimo institucijos bei patys pareiškėjai 2004-2006 metų finansavimo etape. / When Lithuania became a member of European Union, one of goals was to assimilate recourses of financial assistance of European Union (EU) Structural Funds. In Lithuania recourses of EU Structural Funds were proceeded to assimilate, following by 2004 – 2006 the Single Programming Document (SPD) of Lithuania. That’s why, when 2004 – 2006 SPD’s implementation is going to the end and starting 2007 – 2013 a stage of financial assistance, before that it’s necessary to identify not only success, but and problems, with which institutions, managing financial assistance, science institutions and applicants conflicted in sponsorship’s stage of 2004 - 2006. There are raised necessary goals for the system of implementation of Structural Funds: A goal of the work: 1) To find out problems of assimilation of Structural Funds in municipalities of Plunge’s district and Lithuania, estimating quality and efficiency of 2004 – 2006 SPD’s implementation, management and supervision; 2) To submit recommendations and suggestions, how to solve these problems.

Magistro darbo objektas - informacinė visuomenė ir jos plėtra Europos Sąjungos šalyse. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos situaciją informacinės visuomenės srityje, lyginant su kitomis ES šalimis bei įvertinti Lietuvos galimybes sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Naudojantis dokumentų analizės, sintezės ir palyginimo metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybė turi įdėti daug pastangų ir skirti lėšų informacinės visuomenės plėtrai, jei ji nori įgyvendinti tikslą pasiekti ES šalių lygį iki 2015 m., kaip numatyta Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Pagal daugelį rodiklių Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Atsižvelgiant į rodiklius, pagal kuriuos Lietuva nedaug atsilieka ar pirmauja, įvertinant visas šalies stiprybes bei galimybes, įveikus silpnybes ir sumažinus grėsmes, šį tikslą galima pasiekti. Analizė parodė, kad Lietuvos strateginiai dokumentai atitinka ES strateginius dokumentus. Norint pagerinti informacinės visuomenės plėtrą, reikia sparčiau plėtoti IRT infrastruktūrą, daugiau šviesti šalies gyventojus teikiant jiems informaciją, organizuojant mokymus, paspartinti elektroninių viešųjų paslaugų ir lietuviško turinio kūrimą. Labai svarbu sustabdyti darbinę IT specialistų migraciją į užsienio šalis. Darbo rezultatas yra pasiūlymai šalies valstybinėms institucijoms, kaip būtų galima sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės plėtros uždavinius. / The object of master work is information society development in EU countries. The aims of this work are as follows: to evaluate the development of information society in Lithuania, to make an analysis and compare the main indexes in information society development area between EU countries and Lithuania and propose the suggestions for further information society development. The conclusions of this work are as follows: Lithuania has to put a lot of efforts and money in order to fulfill the aim to reach the average of EU countries till 2015 year. There are a lot of areas where the average is very low comparing to EU average (Percentage of households having access to the Internet at home; Percentage of households with broadband access; E-commerce etc.) But there are also some high indexes - percentage of individuals regularly using the Internet, subscriptions to cellular mobile services is high according to EU average. Lithuania has a lot of strengthens and opportunities to reach the goal. A very important thing is that Lithuania has the main strategic documents accepted that are equal to the main EU strategic documents in information society development area. In order to fasten the information society development, Lithuanian government has to develop the IRT infrastructure, educate the citizens how to use the ICT and get the benefit. The e-services have to be developed more quickly, and Lithuanian content has to be developed more in order to save Lithuanian language and... [to full text]

Šiame magistro darbe yra analizuojama Lietuvos regionų esama ekonominė situacija bei pagrindinės priežastys, kurios lemia netolygią regionų plėtrą. Atlikta regionų teritorinių skirtumų analizė pagal egzistuojančius ūkio subjektus, tiesiogines užsienio bei materialines investicijas. Įvertinti Bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui ir vienam užimtajam rodikliai, o taip pat atlikta regionų specializacijos bei lyginamojo pranašumo analizė. Patvirtinta tyrimo hipetezė, kad Lietuvos regionų ekonominių bei socialinių skirtumų augimą lemia kumuliatyvinis priežastingumo procesas, todėl siekiant įveikti šį procesą, reikalinga šalies parama, kuri skatintų ir finansuotų darbo jėgos mokymą bei investicijas į žmogiškąjį kapitalą. / This master’s final paper analyses available economic situation in Lithuania region and its main causes, that determine even development of regions. The paper presents a detailed analysis of differences in spatial economic activity described by territotial disparity of active economic subjects, investment in tangible fixed assets and foreign direct investment in regions. Estimation of the rate and speed of uneven growth is grounded on spatial disparity measurement of GDP per capita and GDP per worker. The hypothesis is formulated as follows- the source of increasing economical and social differences in Lithuanian regions is cumulative causation process- is confirmed. Political intervantion in promoting workplace training programs and accumulation of human capital stock is necessary to defeat this causation process.

Disertaciją sudaro įvadas, trys darbo skyriai bei svarbiausios darbo išvados ir pasiūlymai. Darbas remiasi sektorinės sisteminės analizės logika, pagal kurią nagrinėjama depresinių šalies regionų darbo rinkos plėtros problema suprantama kaip visos ūkinės sistemos regioninis ir darbo rinkos problemų pjūvis. Nuo bendriausiųjų temos klausimų aptarimo pirmajame darbo skyriuje – sampratos, klasifikavimo sistemos, konkrečių kriterijų, regionų ir darbo rinkos bei socialinės apsaugos sistemų plėtojimo patirties apibendrinimo – antrajame disertacijos skyriuje pereinama prie nagrinėjamos problemos ypatumus atspindinčių elementų analizės: remiantis statistiniais matematiniais metodais, atmetimo principu atrenkami patikimai, operatyviai probleminę ir depresinę padėtį charakterizuojantys rodikliai. Preliminariai išskirti probleminiai šalies regionai tiriami siekiant identifikuoti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką depresinių šalies regionų darbo rinkos raidai. Problemos kompleksinės analizės finalas – trečiajame darbo skyriuje. Čia pagrindžiami depresinių šalies regionų darbo rinkos plėtros sprendimai, kurių kompleksinio taikymo sinergetinis efektas užtikrintų geresnius depresinių šalies regionų, o tuo pačiu ir visos šalies, socialinės ekonominės raidos rezultatus. / The scientific work consists of introduction, three working sections, conclusive findings. This dissertation work is based on the logics of sectoral analysis in accordance with which the analysed problem of labour market development in depressed regions of the country is understood as a regional cross-section of the entire economic system and of labour market problems. Starting with a discussion of the most general issues of the topic in the first working section – concept, classification system, generalisation of particular criteria, experience in the development of regions, labour market and social security systems, the author comes to the analysis of elements reflecting the peculiarities of the problem at issue, i.e., based on statistic mathematical methods and elimination principle, indicators are selected for reliable and operative characterisation of problematic and depressed situations. Pre-identified problematic regions of the country are further analysed in order to identify factors that have the biggest influence on the labour market development in depressed regions of the country. The complex analysis of the problem is finalised in the third working section of the dissertation which contains justification of the solutions for the labour market development in the depressed regions. Synergy effects of complex application of such solutions would ensure better results of the socio-economic development in the depressed regions and, at the same time, in the whole country... [to full text]

Systematic analysis of the labour market in depressed regions of the country and justification of complex measures for the development thereof. / Remiantis sistemine depresinių šalies regionų analize, pagrįstas šių regionų darbo rinkos plėtojimo priemonių kompleksas.

Magistro darbo objektas - elektroninio verslo rinka ir elektroninį verslą reglamentuojanti teisinė bazė. Darbo tikslas - išanalizuoti elektroninio verslo rinką ir elektroninį verslą reglamentuojančią teisinę bazę užsienio šalių kontekste. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti E-verslo ypatumus pasaulyje informacinių technologijų aspektu; išanalizuoti kaip elektroninio verslo plėtrą įtakoja pasiūlos ir poreikių suderinamumas rinkoje; pateikti elektroninio verslo analizę Lietuvoje teisinių dokumentų kontekste; palyginti elektroninio verslo teisinę bazę ir užsienio šalių teisinę bazę. Naudojantis įvairiais šaltinių ir dokumentų analizės, bibliografiniu ir lyginamuoju metodais bei kiekybine mokslinių publikacijų analize, prieita prie išvados, kad elektroninio verslo plėtrą Lietuvoje stabdo nepakankamos komunikavimo galimybės, neišspręsti vartotojų teisių apsaugos, elektroninių procedūrų autentiškumo, vientisumo ir informacijos apsaugos užtikrinimo klausimai. Teisinė sistema elektroninio verslo srityje taip pat teikai tam tikrų trūkumų elektronino verslo plėtojimui. Yra nereglamentuoti kai kurie e.verslui būtini santykiai ir procesai (neįteisintas elektroninis dokumentas, nepatvirtintos elektroninio parašo paslaugų teikėjo registravimosi ir priežiūros procedūros ir kita); Lietuvoje galiojantys teisės aktai ne visada tinkamai reguliuoja pasikeitusius visuomeninius santykius, atsižvelgiant į e.verslo globalumą. Tačiau magistro darbe taip pat teigiama, kad elektroninio verslo... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays rapid development and expansion of information technologies are changing the ways and understanding of business. New information technologies solutions are implemented in business everyday worldwide. Lithuania is also actively taking part in these processes. However there are some factors which make this expansion insufficient, these are deficient level of knowledge in IT sphere and incomplete and uncoordinated juridical basis. In this paper work analysis is made on processes related with development and application of e-business in EU and in Lithuania. Object of this research is market of e-business and juridical basis thta regulate this particular market. Target of this research is to analyse e-business market and juridical basis in the context of foreign countries. Main objectives are: review e-business peculiarities in the context of information technologies worldwide; analyse how compatibility of demand and supply in the market influence e-business expansion; introduce the analysis e-business regulating law documents; compare e-business juridical basis with foreign juridical basis. Using different scientific resources and document analysis there was made a conclusion that e-business expansion in Lithuania is impeded by insufficient communication opportunity, authenticity of electronical procedures, unidentified consumers‘ rights in regulation of e-business, unsecured integrity and data security questions. Juridical basis in Lithuania also has deprivation in... [to full text]

The work describes the modern concepts of sustainable development emphasizing on compact city concept. The methodology for obtaining numerical expressions of compactness is developed and examples are shown. / Darbe analizuojama kompaktiško miesto teorija ir jos raida, miestų vystymosi tendencijos ir urbanistines kryptis. Nagrinėjami taikomi miesto formos įvertinimo metodai, parinkti metodai urbanistinei miesto erdvinės struktūros analizei. Įvertintas 7 didžiausių Lietuvos miestų kompaktiškumas ir darnumo aspektu įvertinta Kauno miesto erdvinė struktūra.