Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes. / Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką.

Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką. / Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes.

Glioblastoma (GBM) is the most common primary brain tumor in adults. This study attempted to identify the genes potentially regulated by promoter methylation in GBM. Therefore, we analyzed the expression of COX7A1, SPINT1, AREG, NPTX2, and KRT81 in glioblastomas and human brain tissue and investigated if there were any associations between the expression and methylation of these genes. Moreover, we aimed to determine the methylation frequency of 11 genes (AREG, CASP8, CD81, DcR1, DR4, GATA4, GATA6, hMLH1, NPTX2, TES, and TFPI2) promoters in 100 patients with glioblastoma multiforme and to evaluate the associations between patients’ clinical characteristics and prognostic value. The methylation status of the following 4 gene promoters was significantly related to patients’ survival after surgery: AREG, CASP8, GATA6 and TFPI2. Identification of the methylation status of these genes could be one of the objective criteria in the prognosis of disease course in patients with glioblastoma and could supplement the list of already known epigenetic markers. The methylation status of a combination of 6 genes (AREG, CASP8, DR4, GATA4, GATA6, and TFPI2) was found to be a more accurate independent prognostic factor associated with patients’ survival after surgery when compared with the methylation status of individual genes. The molecular classification of GBM according to the methylation profile of a combination of these 6 genes could help clinicians tailor an appropriate treatment... [to full text] / Glioblastoma (GBM) yra vienas labiausiai paplitusių ir agresyviausių pirminių galvos smegenų auglių. Siekiant nustatyti molekulinius žymenis, susijusius su GBM vystymusi, diagnoze ir prognoze, buvo atlikta 14 genų (AREG, CASP8, CD81, COX7A1, DcR1, DR4, GATA4, GATA6, hMLH1, KRT81, NPTX2, SPINT1, TES ir TFPI2) promotorių metilinimo analizė. Buvo nustatyti naviką slopinančių genų promotorių metilinimo dažniai, ryšiai su klinikinėmis sergančiųjų GBM charakteristikomis ir prognozinė vertė. Disertacinio darbo metu nustatyta, kad AREG ir NTPX2 genų raiška susijusi su šių genų promotorių metilinimu, tuo tarpu COX7A1, KRT81 ir SPINT1 genų raiškos skirtumai nėra susiję su šių genų promotorių metilinimu. Naujų epigenetinių žymenų tyrimai 100 GBM pavyzdžių parodė navikų epigenetinį heterogeniškumą ir įvairų tirtų genų promotorių metilinimo dažnį. Nustatyta, kad AREG, CASP8, GATA6 ir TFPI2 genų promotorių metilinimas statistiškai patikimai susijęs su išgyvenimo trukme po operacijos. Šių genų promotoriaus metilinimo nustatymas gali būti vienas iš objektyvių kriterijų prognozuojant pacientų ligos eigą ir papildyti jau nustatytų epigenetinių žymenų sąrašą. Buvo sudarytas, suminis šešių genų (AREG, CASP8, DR4, GATA4, GATA6 ir TFPI2) derinys, kuris yra tikslesnis nepriklausomas prognozinis veiksnys, susijęs su išgyvenimo trukme po operacijos lyginant su atskirų genų promotorių metilinimu. GBM molekulinis tipavimas pagal šių šešių genų derinį galėtų padėti parenkant gydymo strategiją.

The study is holistic, comprehensive, integrated analysis concerning artistic expression of contemporary architectural trends in Lithuania, influences of different Modern architecture trends and their interactions with each other. / Apibendrinantis ir holistinis tyrimas atskleidžia ir įvardina iki šiol Lietuvos architektūrologijoje netyrinėtas XX a. antros pusės architektūros kryptys atspindinčias nagrinėjamo laikmečio sociokultūrinius ir politinius procesus. Tyrimo medžiaga nustato Lietuvos architektūros meninės raiškos vietą pasauliniame kontekste,tuo pačiu išryškina vietinės architektūros savitumus. Naujai įvardintos kryptys ir tendencijos sukuria teorinį pagrindą tolesniems Lietuvos architektūros meninių procesų aiškinimams.

Apibendrinantis ir holistinis tyrimas atskleidžia ir įvardina iki šiol Lietuvos architektūrologijoje netyrinėtas XX a. antros pusės architektūros kryptys atspindinčias nagrinėjamo laikmečio sociokultūrinius ir politinius procesus. Tyrimo medžiaga nustato Lietuvos architektūros meninės raiškos vietą pasauliniame kontekste,tuo pačiu išryškina vietinės architektūros savitumus. Naujai įvardintos kryptys ir tendencijos sukuria teorinį pagrindą tolesniems Lietuvos architektūros meninių procesų aiškinimams. / The study is holistic, comprehensive, integrated analysis concerning artistic expression of contemporary architectural trends in Lithuania, influences of different Modern architecture trends and their interactions with each other.

The object of this dissertation is the expression of space in Mikalojus Daukša’s Postilla (1599). It is limited to the semantic analysis of the four postpositional local cases, their distribution, and their relationship to their functional equivalents (prepositions, genitive and dative cases). The research is based on the conception of linguistic units as natural categories. Postpositional locatives are treated as multifunctional cases possessing a number of various use types that differ in status: some are prototypical, other are located in the periphery of the case. A semasiological analysis of each postpositional local case is performed starting from their concrete spatial use types and then going into their abstract domains. The use types and category structure of each postpositional locative are systematically described. The analysis of each case is followed by an onomasiological investigation aiming to analyze the semantic distribution between prepositional phrases and postpositional locatives. It is shown that they profile different aspects of the encoded spatial scenes. Since Daukša’s Postilla is a translation from Polish (Postilla katolicka mnieysza by Jakob Wujek, 1590), the influence of the Polish original is also evaluated. / Disertacijoje aprašoma vietos raiška Mikalojaus Daukšos Postilėje (1599), dėl plačios vietos raiškos priemonių sistemos apsiribojant postpozicinių vietininkų ir jų funkcinių ekvivalentų (prielinksninių junginių ar vietos reikšme vartojamų linksnių) analize. Tyrime laikomasi kognityvinės poliseminių kalbos vienetų reikšmės sampratos: vietininko reikšmę sudaro tarpusavyje susiję vartosenos tipai, kurių vieni yra būdingesni, prototipiškesni, o kiti – esantys linksnio reikšmių periferijoje. Disertacijoje sistemiškai aprašomos visos postpozicinių vietininkų reikšmės ir išskiriami vietos reikšmės tipai: tai leidžia verifikuoti tradicinį požiūrį, kad postpoziciniai vietininkai yra vietos linksniai. Atlikus kiekvieno postpozicinio vietininko semasiologinę analizę (išskyrus vartosenos tipus bei nustačius, kiek jų susiję su vietos raiška), einama onomasiologine kryptimi – apibrėžiamas kiekvieno postpozicinio vietininko ir jo funkcinių ekvivalentų santykis, išryškinant kalbamųjų raiškos priemonių semantinius skirtumus. Disertacijoje nustatyta vertimo šaltinio (Jokūbo Wujeko Postilla katolicka mnieysza, 1590) įtaka Daukšos Postilės vietos raiškos sintagmoms, apibrėžtas postpozicinių vietininkų tarpusavio santykis ir įvertinti literatūroje nurodomi šių linksnių painiojimo atvejai.

Disertacijoje aprašoma vietos raiška Mikalojaus Daukšos Postilėje (1599), dėl plačios vietos raiškos priemonių sistemos apsiribojant postpozicinių vietininkų ir jų funkcinių ekvivalentų (prielinksninių junginių ar vietos reikšme vartojamų linksnių) analize. Tyrime laikomasi kognityvinės poliseminių kalbos vienetų reikšmės sampratos: vietininko reikšmę sudaro tarpusavyje susiję vartosenos tipai, kurių vieni yra būdingesni, prototipiškesni, o kiti – esantys linksnio reikšmių periferijoje. Disertacijoje sistemiškai aprašomos visos postpozicinių vietininkų reikšmės ir išskiriami vietos reikšmės tipai: tai leidžia verifikuoti tradicinį požiūrį, kad postpoziciniai vietininkai yra vietos linksniai. Atlikus kiekvieno postpozicinio vietininko semasiologinę analizę (išskyrus vartosenos tipus bei nustačius, kiek jų susiję su vietos raiška), einama onomasiologine kryptimi – apibrėžiamas kiekvieno postpozicinio vietininko ir jo funkcinių ekvivalentų santykis, išryškinant kalbamųjų raiškos priemonių semantinius skirtumus. Disertacijoje nustatyta vertimo šaltinio (Jokūbo Wujeko Postilla katolicka mnieysza, 1590) įtaka Daukšos Postilės vietos raiškos sintagmoms, apibrėžtas postpozicinių vietininkų tarpusavio santykis ir įvertinti literatūroje nurodomi šių linksnių painiojimo atvejai. / The object of this dissertation is the expression of space in Mikalojus Daukša’s Postilla (1599). It is limited to the semantic analysis of the four postpositional local cases, their distribution, and their relationship to their functional equivalents (prepositions, genitive and dative cases). The research is based on the conception of linguistic units as natural categories. Postpositional locatives are treated as multifunctional cases possessing a number of various use types that differ in status: some are prototypical, other are located in the periphery of the case. A semasiological analysis of each postpositional local case is performed starting from their concrete spatial use types and then going into their abstract domains. The use types and category structure of each postpositional locative are systematically described. The analysis of each case is followed by an onomasiological investigation aiming to analyze the semantic distribution between prepositional phrases and postpositional locatives. It is shown that they profile different aspects of the encoded spatial scenes. Since Daukša’s Postilla is a translation from Polish (Postilla katolicka mnieysza by Jakob Wujek, 1590), the influence of the Polish original is also evaluated.

Magistro darbo objektas - lietuviški tinklaraščiai. Darbo tikslas - remiantis visuomenėje egzistuojančiais stereotipais, ištirti vyrų ir moterų įvaizdžius lietuviškuose tinklaraščiuose. Darbo uždaviniai: išnagrinėti tinklaraščių sampratą, svarbą socialiniame kontekste ir nustatyti jų klasifikavimus; išanalizuoti socializacijos įtaką stereotipų formavimuisi ir nustatyti visuomenėje egzistuojančius vyrų ir moterų įvaizdžius; nustatyti vyrų ir moterų stereotipus, egzistuojančius nelietuviškuose tinklaraščiuose; atlikti vyrų ir moterų įvaizdžių lietuviškuose tinklaraščiuose tyrimą; Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėta tinklaraščių samprata. Asmeninį dienoraštį, kuris yra kompleksiškai prižiūrimas, dažnai pildomas naujais autoriui aktualiais įrašais ir yra prieinamas visiems suinterasuotiems interneto vartotojams, nepriklausomai nuo jų lyties ar kitų savybių, laikytas reikšminga komunikacijos priemone dėl galimybės atsiriboti nuo oficialaus statuso realybėje, pamiršti tradicinėje visuomenėje turimas pareigas ir įvaizdžius. Darbe taip pat išskirta skirtingų lyčių raiškai nagrinėti tinkama tinklaraščių tipologija. Darbe aptarta socializacijos įtaka socialinės lyties formavimuisi, išskirti dažniausiai visuomenėje egzistuojantys vyrų ir moterų stereotipai. Darbe nustatyta, jog visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, jog moters veikla yra susijusi su privačiu gyvenimu – namais, ji turi rūpintis vaikais, tuo pat metu būti seksuali ir susitvarkiusi, tuo tarpu vyrui priskiriama... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis is considered Lithuanians blogs and the link between them and different social gender stereotypes evaluation. Individuals’ identification with certain gender group inevitably form a provisions, which is a set of events schematized understanding, image, emotional evaluation, in other words these provisions are called stereotypes. In this case, expression of femininity and masculinity through identification of the gender stereotypes help to understand, how communicates men and women in the blogs. The problem justifying the relevance of the work. Lithuanian scientist does not consider this topic. Thus, this work is the first to investigate the expression of masculinity and femininity in the Lithuanian blogs. The main purpose of this work – based on existing stereotypes in society, to examine images of men and women in the Lithuanian blogs. The aim of the work to achieve was formulates the following tasks: to explore the concept of blogging, importance of social context and the potential of blogs based on the classification of terms, analyze the impact of socialization and the formation of make and female stereotypes which are existing in society, analyze foreign-based research to determine men’s and women’s stereotypes at foreign blogs, carry out a study to determine the men’s and women’s images in the Lithuanian blogs. Master thesis research methods were used mixed. Preparation of the theoretical work was used in the scientific literature analysis methods... [to full text]

Summary Aliona Pavliukova Alternation of the complex game-based activity and musical activity in the first – the third forms of the primary school The content of the Postgraduate work comprises the analysis of a child’s activity alternation orientated towards his/her self-expression. Learning becomes a new and basic activity at an elementary schools stage. This kind of practice requires the new content of the activity, experience, intellectual efforts and thinking from the child. The learning must be based on the natural child’s activity integrating a certain amount of knowledge in it. The learning experience and demand to learn start to ripen. At a junior school stage the key activity corresponding the characteristics of the child’s maturity, his experience, inner world is the one of the complex game-based activity. It means that the activity is orientated towards the child’s self-expression. When the child grows up and starts to gets mature, his needs, interests change together with the self-expression’s potentiality. The complex game-based activity step by step turns into the musical activity. The musical activity is available only by keeping the child’s natural activity and integrating the knowledge of the Art discipline in it. The activity should be supplemented with the Art expression means, sequentially changing the quality of the content of the activity and accumulating the experience of the self-expression. The artistic-musical activity remains not only crucial... [to full text]

L’importance prise par la communication a entraîné une augmentation pour le développement des compétences en expression orale. La compétence linguistique n’est pas seule en cause, il faut aussi développer les compétences sociolinguistique, discursive, stratégique, socioculturelle et sociale. Les activités d’expression orale ont pour but de donner confiance aux apprenants, de leur faire acquérir la volonté et la capacité d’utiliser la langue non seulement correctement, mais aussi de façon efficace en vue de communication. / Komunikacijos svarba prisidėjo prie žodinės raiškos plėtojimo besimokant užsienio kalbų. Be lingvistinės kompetencijos didžiulė reikšmė teikiama tokioms kompetencijoms kaip sociolingvistinė, diskursinė, strateginė, sociokultūrinė bei socialinė. Žodinės raiškos plėtojimo pratimai suteikia pasitikėjimo savimi besimokantiems užsienio kalbų, padrąsina ne tik taisyklingai bendrauti užsienio kalba, bei skatina mokinių pasitikėjimą mokantis užsienio kalbos, konkrečiu atveju prancūzų kalbos. / The importance taken by the communication involved an increase for the development of competences in oral expression. The linguistic ability is not alone causes some, it is also necessary to develop competences sociolinguistic, discursive, strategic, sociocultural and social. The purpose of the activities of oral expression are to give confidence to learning, to make them acquire the will and the capacity to also use the language not only correctly, but in an effective way for communication.