Kolektyvinė sutartis yra norminio ir sutartinio pobūdžio teisės aktas, sudaromas tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo ir atliekantis apsauginę, socialinės partnerystės, teisės kūrimo ir reguliacinę funkcijas. Kolektyvinėmis sutartimis modifikuojamas įstatyminis reglamentavimas, nustatant darbuotojams papildomas lengvatas ir garantijas. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti darbines funkcijas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą ir mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbuotojas yra laikomas silpnesniąja darbo sutarties šalimi, todėl yra svarbu užtikrinti darbuotojų teisių ir interesų apsaugą. Darbuotojų interesų atstovavimas kolektyvinių sutarčių pagalba padeda užtikrinti lygiavertę darbo teisinių šalių padėtį derybose dėl geresnių darbo sąlygų. DK ir tarptautiniuose dokumentuose yra įtvirtinta, jog darbo sutarties sąlygos, prieštaraujančios kolektyvinei sutarčiai, turi būti laikomos negaliojančiomis ir vietoj jų turi būti taikomos atitinkamos kolektyvinės sutarties sąlygos, o kolektyvinės sutarties nuostatos, kai jos yra palankesnės nei darbo sutarties sąlygos, taikomos tiesiogiai ir nedelsiant, nereikalaujant papildomo patvirtinimo. Darbo kodekso normose atsiskleidžia kolektyvinių ir darbo sutarčių konjunkcinis ir disjunkcinis tarpusavio santykis, t.y. atitinkamus klausimus leidžiama reglamentuoti kolektyvinėmis ir (arba)... [toliau žr. visą tekstą] / Collective agreements are written and published agreements between certain parties, who are entitled by law to conclude these agreements, which have general and abstract provisions with binding impacts on the employment relationship. An employment contract is an agreement between an employee and an employer under which the employee undertakes to do work for the employer in subordination to the management and supervision of the employer, and the employer undertakes to remunerate the employee for such work and to provide the working conditions prescribed in the agreement between the parties, a collective agreement, law or administrative legislation. Collective agreements are not regarded to be parts of the contract of employment, therefore it does not modify the contract, but if the provision of the new collective agreement are more favourable than certain parts of the contract, than the clauses of the collective agreements are valid for the employment relationship an the contractual clause is void.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Kas liečia materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų tai naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį jų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra... [toliau žr. visą tekstą] / Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material liability in the contract. In any case, the worker must respect the common rules of life and... [to full text]

Dėl augančio nedarbo šalyje didėja emigracijos srautai, įtakojami Lietuvos ekonomikos rodikliai, kadangi nesurenkami mokesčiai, o pridėtinę vertę asmenys kuria ne Lietuvoje, bet kitose valstybėse. Prie nedarbo didėjimo labai stipriai prisideda ir šalyje vykdoma politika. Be to, darbdaviai esant tokioms jiems palankioms sąlygoms darbuotojus gali išnaudoti, įpareigodami juos dirbti viršvalandžius už juos papildomai nemokėdami. Pasirinktos temos nagrinėjimo aktualumą lemia tai, kad esanti sparti technologijų pažanga, stiprėjanti konkurencija, bekeičiantys vartotojų poreikiai lemia būtinybes tradicinį darbo santykių modelį pritaikyti pokyčiams bei itin dinamiškiems ekonominiams virsmams. Šiame magistro darbe analizuojami Lietuvos ir užsienio valstybių – Danijos bei Estijos - darbo įstatymų pakeitimai, kurie buvo atlikti pasaulinės krizės metu, siekiant liberalizuoti darbo santykius. Užsienio šalių analizei pasirinkome Estiją, kadangi ši valstybė priskiriama prie pokomunistinės transformacijos lyderių bei laikoma geriausiai Baltijos regione su pasauline ekonomikos krize susidorojančia valstybe. Daniją pasirinkome, nes šios valstybės sugebėjimas derinti lankstumo ir saugumo komponentus laikomas pavyzdžiu visai Europai. Danijos pavyzdys geriausiai atspindi, kaip suderintomis socialinėmis priemonėmis galima pasiekti ekonomikos augimo, aukšto užimtumo lygio ir patikimų viešųjų finansų. Magistro darbe atskleidžiamas ir įvertinamas ekonominės krizės sąryšis su Lietuvos Respublikos darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Growing unemployment rate increases the emigration flow in the country which affects general economic indicators of Lithuania: the taxes isn‘t collected and the added value made by Lithuanian people are being createded in other countries. Country policy plays very important role in the process of unemployment rate increase too. Besides, employers in these favorable conditions can exploit workers by obliging them to work overtime without paying extra money. The chosen theme is relevant due to the fact that rapid technological advances, increase of competition and changes in consumers demand requires the traditional labor relations model in Lithuania to be adapted for very dynamic economic changes. In this master’s thesis labour law changes which were implemented during economic crisis in Lithuania and other foreign countries - Denmark, Estonia – are being analyzed. Estonia was chosen as the country with which Lithuania had experienced post-communist transformations. Estonia is known as post-communist transformation leader. Denmark was chosen because of being an example in Europe how to implement “flexicurity” model ant how to achieve economic growth, high employment and sound public finances at the same time. In master’s thesis the relationship between economic crisis and the liberalization of labour relations in the Republic of Lithuania is detected and revealed. It is compared Lithuanian and foreign labor laws change provisions in 2009 - 2010, it is submitted their summaries... [to full text]

The object of the dissertation is the interpersonal relationships between adult children and parents and their determinants. The main objective of the dissertation is to examine the differences of intergenerational relationships in various family types, using the theories of social constructionism and intergenerational relationships; to explore what meanings are employed to construct intergenerational relationships and identify the types of relationships; to identify the macro, mezzo and micro level determinants of intergenerational relationships. The first part of dissertation is dedicated to the analysis of sociological theories about interpersonal and intergenerational relationships (solidarity, conflict, ambivalence); a conceptual scheme of macro, mezzo and micro level determinants is provided. The second part of dissertation is dedicated to the discussion of methodological guidelines of empirical research. In the third part, using empirical research, intergenerational relationships and their determinants are analysed. The results of research reveal asymmetrical evaluations of intergenerational relationships which are related to kinship positions; types of family and gender of parents; unequal distribution of functional support. The determinants considered universal in the research of intergenerational relationships in Western societies have contradictory effects in the Lithuanian context. The construction of intergenerational relationships is based on the meanings of... [to full text] / Šio darbo objektas yra tarpasmeniniai santykiai tarp suaugusių vaikų ir tėvų bei juos lemiantys veiksniai. Pagrindinis disertacijos tikslas – besiremiant socialinio konstrukcionizmo ir tarpgeneracinių santykių teorijomis, ištirti tarpgeneracinių santykių skirtumus pagal šeimų tipus; išsiaiškinti, kokiomis prasmėmis konstruojami tarpgeneraciniai santykiai ir identifikuoti santykių tipus; nustatyti makro, mezo bei mikro lygmens tarpgeneracinius santykius lemiančius veiksnius. Pirma disertacijos dalis skirta teoriniam darbo pagrindui atskleisti: nagrinėjamos sociologinės tarpasmeninių santykių teorijos ir tarpgeneracinių santykių teorijos (solidarumo, konflikto, ambivalencijos); pateikiama konceptuali mikro, mezo ir makro lygmens veiksnių schema. Antra disertacijos dalis atskleidžia tyrimo metodologines gaires: pristatomi kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Trečioje dalyje, remiantis gautais empiriniais duomenimis, analizuojami tarpgeneraciniai santykiai ir juos lemiantys veiksniai. Tyrimo rezultatai rodo tarpgeneracinių santykių asimetriškumą, kuris susijęs su giminystės pozicija; šeimos tipu bei tėvų lytimi; funkcinės paramos paskirstymu. Vakarų visuomenėse universaliais laikomi veiksniai Lietuvos kontekste turi prieštaringą poveikį, kuris atsiskleidžia prognozuojant solidarumo dimensijų veiksnius pagal šeimų tipus. Tarpgeneraciniai santykiai konstruojami naudojant skirtingus simbolinius mechanizmus, kurie susiję su lyčių vaidmenimis, prasmių apie išorinę tikrovę neatitikimu... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo tikslas – išanalizuoti bendrovės valdymo organų ir bendrijos partnerių fiduciarinių pareigų esmę, panašumus, skirtumus. Lietuvos teismai konstatuoja fiduciarinius santykius tarp bendrovės ir jos vadovo, tačiau pozicijos dėl bendrijos dalyvių santykių nėra pateikęs. Tačiau teismai, naudodami fiduciarinių pareigų sąvoką, kalbėdami apie bendrovės vadovo pareigas, ne visada tinkamai nustato ir interpretuoja fiduciarines pareigas. Pirmoji šio darbo dalis analizuoja fiduciarinių santykių esmę, jų sampratą. Teigiama, kad fiduciarinės pareigos turėtų būti suprantamos siaurąja prasme. Fiduciarinių santykių prigimtis suteikia fiduciarui galimybes ir priemones tenkinti savo asmeninius interesus. Kadangi benificiarai negali efektyviai kontroliuoti kasdieninės fiduciaro veiklos, fiduciarinės pareigos užtikrina, kad asmuo, veikdamas kaip fiduciaras, netenkintų savo asmeninių interesų. Antrojoje dalyje nagrinėjamas bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų turinys ir jų objektas. Laikomasi nuomonės, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei, kaip akcininkų visumai, bet ne individualiems akcininkams. Įmonei esant nemokiai, bendrovės vadovas turi apsvarstyti ir kreditorių interesus. Teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo lojalumo pareigos interpretacija skiriasi nuo fiduciarinės lojalumo pareigos turinio. Lojalumo pareiga reikalauja fiduciaro atsisakyti savo asmeninių interesų ir veikti tik benificiaro interesais. Lojalumo pareigą sudaro pagrindiniai elementai:... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to identify and give interpretation of main fiduciary duties of company directors’ and co-partners in economic partnership. Civil courts of Lithuania use fiduciary relationships in company law context, but avoid recognizing fiduciary relationships between co-partners in economic partnership. Despite recognition of fiduciary relationships in company context courts often make mistakes in interpreting fiduciary duties. This work seeks to clarify the meaning and nature of fiduciary relationships, identify differences and similarities of fiduciary duties of company director and co-partners. Part I deals with the nature and the meaning of fiduciary relationships and the task of fiduciary duties. It argues for a more precise definition of fiduciary relationships and more limited application of fiduciary duties. Limited possibility to effectively monitor performance of fiduciary provides both the opportunity and the means to act self-interested. Because beneficiary cannot effectively oversee day-to-day performance, fiduciary duties ensure at least that the fiduciaries will be loyal to the beneficiaries’ interests. Part II deals with fiduciary duties of company director. It states that director has fiduciary duties to company and not to individual shareholders. When a company is insolvent, director also has to consider the interests of company creditors. It states that the Supreme Court of Lithuania uses terminology of loyalty to mean something quite... [to full text]

Nors bendroji taisyklė numato, kad darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, turi atsakyti ribotai, įstatymas numato atvejus, kai darbuotojo atžvilgiu taikytina visiška materialinė atsakomybė. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus norminių teisės aktų, teismų praktikos tyrimą nustatyta, kad kintant darbo santykiams, kyla poreikis apsvarstyti galimybes modernizuoti darbo teisę peržiūrint šiuo metu esantį teisinį reguliavimą. Darbe nustatyta, kad Darbo kodekso 255 straipsnis, įvardijantis visiškos materialinės darbuotojų atsakomybės atvejus, atitinka šių dienų darbo santykių dalyvių poreikius. Darbe keliama problema siekiant išanalizuoti galimybes ir nustatyti, ar yra būtinybė į Darbo kodekso 255 straipsnyje pateiktą visiškos darbuotojų materialinės atsakomybės atvejų sąrašą įtraukti dar vieną visiškos materialinės darbuotojo atsakomybės atvejį dėl žalos atlyginimo atskleidus komercinę paslaptį. Nustatyta, kad tai nėra tikslinga. Tokiais atvejais, kai darbuotojas atskleidžia darbdavio komercinę paslaptį konkurentams, darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo tik ribotos atsakomybės, o visos žalos atlyginimą išsiieškoti Konkurencijos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pagrindu iš įmonės, sužinojusios darbdavio komercinę paslaptį. / While the general rule provides that the employee as the weaker party to an employment relationship must be limited, the law provides some cases to full pecuniary liability of employee. The analysis of scientific literature, legal regulations, case study found that there is a need to modernize labour law because of labour relationship variations. In this study found that 255 article of the Labour Code, naming a full pecuniary liability cases of employee, is actual to current-day needs. The study raises the problem in order to analyze the possibilities to add one more case of full employee pecuniary liability for the disclosure of trade secrets. Resolving this problem was determined that in such cases the employer may require the employee only limited pecuniary liability and recover the damages by the Act of commercial competition and the Civil Code on the basis of the company becoming aware of the employers trade secrets.

Zusammenfassung Nach der Analyse von Literaturquellen wurde solche Hypothese erhoben: die Beziehungen von Sozialpädagogen und Administration der Mittelschule im System "Leiter - Untergeordnete" sind problematisch. Forschungsgegenstand – die in den Mittelschulen arbeitenden Sozialpädagogen. Arbeitsziel - die Beziehungen von Sozialpädagogen und Administration der Mittelschule zu analysieren. Für die Arbeit gestellte Aufgaben: 1) Kommunikationsniveau von Sozialpädagogen und Administration der Schule zu analysieren; 2) Kommunikation und Zusammenarbeit von Sozialpädagogen und Administration der Schule im Kontext der von ihnen erfüllbaren Berufsfunktionen zu untersuchen; 3) gegenseitige Kommunikation von Sozialpädagogen und Administration der Schule zu analysieren. Arbeitsmethoden: 1) Analyse von wissenschaftlicher Literatur; 2) Analyse von Dokumenten; 3) Umfrage mittels eines Fragebogens; 4) statistische Datenanalyse. Im ersten Teil der Arbeit wurden die Voraussetzungen für eine feste Anstellung des Sozialpädagogen in den Mittelschulen, seine Kompetenz, Adaptation überblickt. In dem zweiten Teil wurden die Gesichtspunkte verschiedener Autoren für die Schule als eine spezifisch organisierte Gemeinschaft, für die Leitung einer zeitgenössischen Schule, Begriff und Funktionen der Administration, Veränderung des Gesichtspunkts für Leiter der Schule untersucht. Die Beziehungen von Sozialpädagogen und Leitern der Mittelschule im System "Leiter - Untergeordnete" wurden besprochen. Im... [to full text]

Nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių institutas yra specifinė Lietuvos teisinės sistemos struktūrinė dalis, kurios susiformavimą Lietuvos teisėje lėmė istorinės priežastys, t.y. 1940 metais okupacinės valdžios įvykdyta agresija prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir šių veiksmų pasekmė – įgyvendinta viso turėto nekilnojamojo turto nacionalizacija. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pripažinus, kad piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės yra nepanaikintos ir turi tęstinumą, buvo priimti specialūs šiuos teisinius santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai ir jų nustatyta tvarka bei sąlygomis pradėtas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimas. Šis procesas Lietuvoje tęsiasi jau nuo 1991 metų ir, deja, iki 2007 metų pabaigos dar nėra pilnai užbaigtas. Šiame magistro darbe nuosavybės teisių atkūrimo institutas analizuojamas per vieną iš sudėtinių dalių – t.y. nagrinėjant nuosavybės teisių atkūrimą į miestų žemę. Būtent ši sritis buvo pasirinkta kaip tyrimo objektas, nes dabartinė situacija Lietuvoje (pvz.: Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 11,37 % žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas lėčiausiai vykdomas miestų teritorijose. Tiriant pasirinktą restitucijos teisinių santykių grupę, pirmiausia buvo detaliai išnagrinėta teisės atkurti nuosavybės teises į miestuose turėtą žemę įgyvendinimo tvarka. Šioje darbo dalyje buvo aprašoma ir analizuojama, kokiems piliečiams... [toliau žr. visą tekstą] / The institute of legal relations considering restoration of ownership rights is a specific constituent part of Lithuanian legal system, formation of which in Lithuanian law was determined by historical circumstances: the aggression that was inflicted on the independent Lithuanian Republic by occupant authorities in 1940, whereas the outcome of these actions was nationalization of all privately owned real estate. In 1990 when the independence of Lithuania was restored and the fact that property ownership rights of citizens, which were gained before occupation, are indefeasible and continuous was officially acknowledged, appropriate standard legal regulations were passed which would regulate these legal relations. Upon the order and conditions of these new regulations the restoration of ownership rights commenced. In Lithuania this process already continues since 1991 and, unfortunately, by the end of 2007 it is not yet fully completed. In this master’s thesis the institute of restoration of ownership rights is analyzed through one of its constituent parts, i.e. by analyzing restoration of land ownership rights in the cities. This specific field has been chosen as an object of analysis because current situation in Lithuania allows coming to a valid conclusion that in the cities restoration of ownership rights is pursued at the slowest rates (e.g., in the city of Vilnius ownership rights were restored to only 11.37% of overall land, which is claimed in citizens’ applications)... [to full text]

Human relations are analytical process oriented to acts. The purpose of this act is to help explaining the environment of work and to do the necessary acts improving this environment. The purpose of good human relations creation is to do workers acts more productive, to stimulate workers to do work better and more effective. That’s why human relations asking from social workers to be sensitive for their customers, try to make good works condition and positive work environment. (Barsauskiene, Januleviciene, 1999:26) The main idea of social workers professional activity – to protect human as personality and worth, to cherish his right to resolve and self expression. The social worker is trying to render the help to customer. Ethical consciousness – the necessary part of social worker professional ethics. (Ethics code of Lithuania’s social workers, 1998). That’s why very important to know how people realize worth. Worth have moral colour. It is mean, that these colours reflective human understanding about what is correct, good and desirable. (Robbins, 2003: 33-34). But lives problems, troubles make people acts roughly, rudely. Conflicts are surface. Then people found themselves at conflict situation they begun to understand reality wrong. People find not typical behaviour to themselves. It is mean, that worth’s and relations system is changing. That’s why it is important for social worker to know how to act at conflict situations. (Hanžina, 2001: 86-87). Social workers must... [to full text]

Saugumo jausmas yra vienas iš pagrindinių individo poreikių, kuris stipriai įtakoja asmenybės raidą, santykius su aplinkiniais, ir, apskritai, socializaciją. Tik užtikrinus saugumą, mokykla gali tikėtis, jog jų moksleiviai sieks aukštesnių akademinių rezultatų. Paauglių saugumas mokykloje dažniausiai suprantamas kaip smurto ir patyčių nebuvimas, tačiau saugumo jausmą įtakoja žymiai daugiau veiksnių, kurie plačiau analizuojami šiame darbe. Tyrimo objektas – paauglių saugumas mokykloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti paauglių mokykloje saugumo ypatumus. / A feeling of security is one of the main needs of the individual, which is strongly influenced by personal development, relationships with others and, in general, socialization. Only by ensuring the safety of the school can expect their students to achieve higher academic results. Teen safety at school is most often understood as the absence of violence and bullying, but a sense of security affects many more factors, which are widely analyzed in this work. Research object– safety of the teenagers at school: factors influencing safety. Goal of the final bachelor work – to analyze pecularities of teenagers safety at school. 91 students from two basic and one secondary schools from VII-VIII and X-XI grades of Mazeikiai area participated in the research. Research of students safety at school has been done applying survey for students which was formed with analysis of scientific literature. The research results revealed the lack of the emotional safety in those schools. The main part of exploratory families relationships between family members assess positively and warmly. However relationships between students and their teachers they assess not very warmly and positively. Research results revealed that many respondents lack features of psichologically healthy kids. Nearly half of the exploratories ragely feel satisfaction and interest of their life at school, they hardly express their feelings, don‘t trust.