Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjama savivaldybės ir suinteresuotų institucijų veikla saugumo užtikrinimo srityje. Siekiama įvertinti, ar savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų bendra veikla stiprinant gyventojų saugumą yra rezultatyvi. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai požiūriai į saugumo užtikrinimą vietos savivaldos lygiu. Antroji dalis skirta analizuoti Lietuvos savivaldybių veiklos ypatumus Saugios savivaldybės koncepcijos požiūriu. Apžvelgiama Saugių savivaldybių Lietuvoje kūrimo patirtis ir pasiekimai 2011 ir 2012 metais. Atliktas empirinis tyrimas, apklausiant Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje saugumo užtikrinimo funkcijas vykdančias institucijas. Trečioji darbo dalis skirta šio tyrimo rezultatų analizei. Nagrinėjamas ir vertinamas šių institucijų bendradarbiavimas siekiant kurti saugesnę aplinką Pasvalio rajono savivaldybėje. / This Master Work investigates activities of municipality‘s and responsible institutions in safety assurance. The goal is to evaluate if actions taken by regional institutions to increase the safety level for inhabitants is bringing desired results. The theoretical attitudes to safety assurance in local municipality are evaluated first. The second part covers analysis of Lithuanian municipalities activities features, in respect to Safe community concept. The experience of the establishment of Safe communities in Lithuania in 2011 and 2012 is presented. The empirical test is performed by interviewing the institutions in Pasvalys region that are responsible for safety. The third part of this work analyses the results of this investigation. The cooperation of these institutions in creating a safer environment in Pasvalys municipality are investigated and evaluated.

Baigiamajame magistro darbe siekiama nustatyti, kurios intelektinės transporto sistemos (ITS) labiausiai teigiamai veikia eismo saugumą automobilių keliuose. Šiam tikslui pasiekti darbe analizuojama esama eismo saugumo situacija Lietuvoje, apžvelgiamos ITS, taikomos užsienio šalyse ir Lietuvoje, tarpusavyje lyginamas jų poveikis atskiriems eismo saugumo rodikliams. Siekiant gauti tikslesnius vertinimo rezultatus atliekamas ITS poveikio eismo saugumui tyrimas apklausiant šios srities ekspertus. Tyrimo rezultatai apdoroti analitinio hierarchinio proceso (AHP) metodu. Išrinkus ITS, kurios labiausiai teigiamai veikia eismo saugumą, pateikiamos rekomendacijos dėl jų diegimo Lietuvos automobilių keliuose. Apskaičiuojamas ekonominis efektas įdiegus rekomenduojamas sistemas. Baigiamąjį magistro darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, bendrosios darbo išvados bei 2 priedai. Darbo apimtis 125 puslapiai, 50 paveikslėlių ir 18 lentelių. Rašant baigiamąjį magistro darbą panaudotas 91 literatūros šaltinis. / The aim of the Master Thesis is to determine which intelligent transport systems are the most common to reduce accidents on the roads. To achieve this aim, the work provides an analysis of traffic safety on Lithuania roads and an overview of the ITS in the foreign countries, and Lithuania. ITS were compared with each other by their effect on individual safety performance. In order to get more accurate results of the evaluation of ITS impact on traffic safety, a research of experts’ interview was carried out. The expert questionnaire was created and results were evaluated by the method of Analytic Hierarchy Process (AHP). The recommendations of ITS implementation on Lithuanian roads were proposed. The economic effect of the introduction of the recommended systems was calculated. The Master Thesis consists of an introduction, four chapters, conclusions, and 2 appendices. It includes 125 pages, 50 images and 18 tables. 91 references were used.

INFORMACIJOS SAUGUMO RIZIKOS ANALIZĖS METODAS INFORMACINĖS SISTEMOS KŪRIMO PROCESE Magistro darbo objektas – informacinės sistemos saugumas. Darbo tikslas – sukurti informacijos saugumo rizikos analizės metodą, kuris būtų tikslingai pritaikytas naudoti informacinės sistemos kūrimo procese bei padėtų padidinti jos saugumo lygį. Darbo uždaviniai: nustatyti pagrindinius rizikos valdymo principus bei palyginti populiariausias metodikas ir įrankius; įvertinti plačiai paplitusius rizikos analizės metodus; apibrėžti kuriamo rizikos analizės metodo etapus remiantis geriausiomis egzistuojančių metodų savybėmis; eksperimentu įvertinti sukurto metodo efektyvumą. Naudojantis literatūros šaltinių analizės, lyginamuoju, ekstrapoliacijos ir eksperimento metodais, darbe pateikti pagrindiniai informacijos saugumo rizikos valdymo ir analizės principai, palyginti populiariausi rizikos valdymo bei vertimo metodai ir įrankiai, sukurtas naujasis RAISKP rizikos analizės metodas bei įvertintas jo efektyvumas. Nustačius pagrindinius rizikos valdymo principus, paaiškėjo, jog norint efektyviai valdyti rizikas, būtina pastoviai vykdyti tokius etapus kaip: rizikos apimties apibrėžimas, rizikos vertinimas, rizikos tvarkymas, informavimas apie riziką, rizikos stebėjimas ir peržiūrėjimas. Rizikos valdymas padidina organizacijos stabilumą, nes kiekviena galima grėsmė yra numatoma ir jai pritaikomos apsisaugojimo priemonės. Lyginant populiariausius rizikos valdymo metodus, išryškėjo jų skirtumai ir panašumai... [toliau žr. visą tekstą] / Information security risk analysis method in process of developing information system Modern companies directly deal and depend on information systems. These companies are facing with complex issues of integrity, privacy and accessibility of information. The most effective way to shade from arising threats is information security management system. One of the most important stages of information security management system is risk management and analysis. Main information risk management and analysis tasks is to identify existing risks, estimate the possible influence towards the organization and select most suitable preventive measures for minimizing risk level. The object of the paper – security of the information systems. The aim of the paper – to create an information security risk analysis method, this could be applied in developing information system process and could increase security level. The tasks of the paper – are to determine the main risk management principles; compare the most popular methods and tools; evaluate widely spread methods of risk analysis; define main stages of new risk analysis method according to the best features of the existing methods; rate the efficiency of new method by the experiment. According to the literature analysis; comparative; extrapolation and experimental methods in the paper are introduced the main principles of security risk management and analysis; compared the most popular tools and methods of risk management and evaluation... [to full text]

Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]

Tyrimo problema: iki šiol Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad migracija nacionaliniam saugumui grėsmės nekelia, nes imigracija į šalį yra nedidelė ir valstybė nėra potencialiu teroristinių išpuolių taikiniu. Viena vertus, būdama skurdesnė už Vakarų Europos valstybes, Lietuva išties vis dar nėra imigracijos traukos objektu. Tačiau nuo 2007 metų gruodžio 21 d. padėtis pradėjo keistis – dabar Lietuva yra viena iš Šengeno erdvės šalių, kuriose yra panaikinta vidaus sienų kontrolė ir saugomos tiktai išorinės sienos. Tai reiškia, kad turėdama dešimtadalį Šengeno erdvės sausumos sienos, Lietuva nelegaliems migrantams ir žmonių kontrabandininkams tampa patrauklia tranzito šalimi į Vakarų valstybes, ir todėl šalis neišvengiamai susidurs su didesnėmis migracijos keliamomis grėsmėmis saugumui. Antra vertus, klaidinga manyti, kad pagrindinės migracijos keliamos grėsmės saugumui yra susijusios su terorizmu ar socialiniais neramumais. Tai tik pora iš daugelio migracijos keliamų grėsmių saugumui. Todėl dabar yra tinkamas laikas nagrinėti, kokį poveikį migracija turi Lietuvos nacionaliniam saugumui Šengeno erdvėje. Darbo objektu yra imigracijos daromas poveikis nacionaliniam saugumui. Šio darbo tikslas yra aprašius migracijos ir saugumo sąvokų raidą, išskyrus jų tarpusavio ryšį ir įvertinus iš šio ryšio kylančias grėsmes bei išanalizavus Šengeno erdvę, kaip Europos Sąjungos priemonę tinkamai užtikrinti piliečių judėjimo laisvę ir saugumą, nustatyti, kokią įtaką buvimas išorine Šengeno erdvės... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of the study: According to public opinion, migration is not a threat to national security in Lithuania mainly because of to reasons. Firstly, Lithuania does not suffer from immigration flows. Secondly, as threat to national security, immigration is seen only in direct connection with terrorism. On one hand, being poorer than the Western European countries, Lithuania has not been one of the migration target countries. But from 2007 on 21 December situation has changed - now Lithuania is one of the Schengen Area States, where control on internal borders is completely removed and safety of the area is guaranteed by control of external borders. This means, that with a tenth of the Schengen Area external land border, Lithuania is becoming an attractive transit country to Western countries for illegal migrants. Therefore, it will inevitably face with greater immigration threats to security. On the other hand, terrorism is only one of the many immigration threats to security. Because of all this, now is the best time to examine the immigration’s impact to national security of Lithuanian in the Schengen area. The subject of this study is immigration’s impact on national security. The aim of this study is by describing development of the migration and security concepts, finding migration-security nexus and assessing threats arising from this nexus to national security, together with analysis of the Schengen area, as a tool to ensure free movement of citizens and security the... [to full text]

Su kylančiomis grėsmėmis apsirūpinant energijos ištekliais susiduria beveik visos be išimties Europos Sąjungos šalys. Atsižvelgus į tai, Europos Sąjunga įgyvendina energetikos politiką, kurios pagalba siekiama spręsti energetinio saugumo problemas, tačiau pastaroji neretai susiduria su sunkumais ir pasiekti rezultatai neretai būna silpni palyginti su dinamiška aplinka. Įvertinant tai, kad energijos suvartojimas ateityje didės augant gamybos mastams, nepaisant sparčios energetikos sektoriuje naudojamų modernių technologijų plėtros politiniame pasaulio žemėlapyje išvysime daugiau valstybių, priklausomų nuo energijos importo ir turinčių neigiamus energijos balansus. Tad energijos išteklių tiekimo saugumo užtikrinimo klausimo svoris tarptautinių santykių darbotvarkėje savo aktualumą išlaikys ir ateityje bei bus itin aktualus Europos Sąjungai, siekiančiai stiprinti savo konkurencingumą. Tai atspindi darbe nagrinėjamą problemą. Šiuo darbu – Energijos išteklių tiekimo saugumo pokyčių vertinimas: Europos Sąjungos atvejis – siekiama iš dalies užpildyti esančią energetikos politikos taikymo analitinę spragą. Magistro darbui keliamas tikslas yra įvertinti energijos išteklių tiekimo saugumo kaitą Europos Sąjungoje ir pasiūlyti jo didinimo kryptis. Magistro darbo tikslui pasiekti yra keliami šia uždaviniai: 1. Apibrėžti energijos išteklių tiekimo saugumo reikšmę teoriniame kontekste; 2. Suformuluoti energijos išteklių tiekimo saugumo vertinimo modelį; 3. Remiantis suformuluotu modeliu... [toliau žr. visą tekstą] / Almost all, without any exceptions, European Union countries face the threats in obtaining supplies of energy resources. In the light of it, the European Union implements an energy policy that helps in pursuing to solve energy security problems, but the latter is often facing challenges and achieved results are often weak compared to the dynamic environment. Considering the fact that consumption of energy will grow in the future, while volumes of production will grow, despite the rapid development of the modern technologies used in energy sector, in the political map of the world wee will see more countries dependent on energy imports and having negative energy balances. Thus, in the future the weight of energy supply security ensuring issue in agenda of international relations will maintain its relevance and will be of particular interest to the European Union, seeking to strengthen its competitiveness. This reflects the problem of this work. This work – Estimation of the changes in security of energy resources supply: the case of European Union – aims to fill an analytical gap existing in the energy policy. The objective of this Master's work is to assess the security of energy supply in the European Union and to propose direction of its increase. In order to achieve the Master's work objective there are set the following tasks: 1. To define meaning of the energy supply security in the theoretical context; 2. To formulate a model for the energy supply security assessment; 3... [to full text]

Azijos žemyne formuojasi pasaulio geopolitinis-ekonominis centras. Vienos svarbiausių valstybių šiame procese yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau Kinija), Indija ir Pietų Korėja. Geopolitinio-ekonominio centro formavimosi laikotarpiu komplikuotas ir probleminis tampa valstybių ekonominio saugumo užtikrinimas. Iškyla klausimas kokias priemones ir kuo remiantis pasitelkia šios valstybės savo ekonominio saugumo stiprinimui. Šio tyrimo objektas yra Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominė diplomatija. Darbo tikslas: pritaikyti ir kritiškai įvertinti Herscher-Ohlin-Vanek (HOV) modelį įvykdant Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos lyginamąją analizę po įstojimo į Pasaulio Prekybos Organizaciją. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1) ištirti saugumo kaitą ir ekonominės diplomatijos sampratą; 2) įvertinti HOV modelį bei jo metodologinį pritaikymą Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos analizei; 3) išanalizuoti esminius Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos bruožus; 4) ištirti Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankių panaudojimą ekonominiam saugumui užtikrinti; 5) empiriškai palyginus Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankius kritiškai įvertinti HOV modelį. Tyrimui naudojami metodai: aprašomasis metodas, kokybinių ir kiekybinių metodų sintezė, ekonominės diplomatijos HOV modelis bei lyginamasis metodas. Atlikus tyrimą gauti rezultatai, jog HOV modelis daugeliu... [toliau žr. visą tekstą] / In Asia develops new world geopolitical-ecanomic centre. Of most important countries in this process are China, India and South Korea. Complicated period of geopolitical-economic centre formation rises vulnerabilies and challenges for the assurance of these countries economic security. Rises questions that means and why use these countries for their economic security strengthening. The object of this research is the economic diplomacy of China, India and South Korea. The goal is: to use and critically evaluate Herscher-Ohlin-Vanek model after accomplished comparative analysis of China, India and South Korea economic diplomacy after their join to the World Trade Organization. The tasks are: 1) to survey the fluctuation of security and conception of economic diplomacy; 2) to evaluate HOV model and its methodological application to the analysis of China, India and South Korea economic diplomacy; 3) to analyse essential features of China, India and South Korea economic diplomacy; 4) to examine China, India and South Korea economic diplomacy tools appliance for the assurance of economic security; 5) after empirical comparision of China, India and South Korea economic diplomacy tools to critically evaluate HOV model. For the research are used: descriptive method, the synthesis of qualitive and quantitive methods, economic diplomacy HOV model and comparative analysis. After research obtained results show that HOV model in most of cases can be used to explain countries‘ economic... [to full text]

Darbo tikslas – išanalizuoti urbanistinių struktūrų, kaip veiksnio, darančio įtaką kriminogeninei aplinkai, sąsajas ir pasiūlyti miestų struktūrų formavimo būdus, leidžiančius mažinti neigiamą riziką miestiškoje aplinkoje. Darbe aptarti pagrindiniai kriminogeninės aplinkos teoriniai modeliai ir užsienio šalių patirtis saugios miestiškos aplinkos formavimo srityje. Pateikta užsienio šalių patirtis formuojant skirtingas miestų teritorijas. Skirtinguose erdvinio detalumo lygmenyse geostatistinės erdvinės analizės priemonės atlikti 5 tyrimai. Tyrimams atlikti naudota ArcGIS programinė įranga. Remiantis išanalizuota medžiaga ir gautais rezultatais, nustatytas ryšys tarp urbanistinių sistemų nei posistemių ir kriminogeninio aktyvumo lygio charakteristikų skirtingais vertinimo aspektais. Darbo pabaigoje pateiktos išvados bei rekomendacijos, kuriose, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, apibrėžtos prevencinės miestų ir teritorijų planavimo priemonės bei jų taikymo galimybės. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai su išvadomis nei rekomendacijomis, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 78 p. teksto be priedų, 48 paveikslai, 8 lentelės, 50 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The aim of Master thesis is to analyze the influence of urban structures to criminogenic influence and suggest ways how to create a safety environemt and reduce negative risk in the context of Vilnius city as a example for a common case. The thesis explains main criminogenic theoretical models and foreign experience creating of safety environment in a city. The thesis reveals good and bad foreign practices in creation of different functionality areas. There are accomplished 5 researches by tools of geostatistic spatial analyze in different Vilnius city scale levels. The researches accomplished by using ArcGIS software. Based on analyzed materials and achieved results, there are defined a relationship between urban system, subsystems and characteristics of criminogenic activity in respect of different aspects of assessment. At the end of the thesis there are presented conclusions and recomendations, where taking into account the results of researches, defined preventive urban planning measures and its range of application. The thesis consists of introduction, 3 sections with conclusions and recomendations and the list of literature. The scope of the work is 78 pages without appendixes, 48 pictures, 8 tables and 50 references. The appendixes (drawings) are added separately.

SANTRAUKA Kolektyvinis saugumas: teorija ir praktika Kolektyvinio saugumo ištakos aptinkamos jau „amžinosios taikos“ teorijose, o praktikoje pirmą kartą kolektyvinį saugumą bandyta įgyvendinti XIX amžiuje. Tradicinė kolektyvinio saugumo sąvoka apibrėžiama kaip universali ar regioninė institucionalizuota sistema (tarptautinė organizacija), kurios narės įsipareigojo vieningai atsakyti į bet kokį agresijos aktą ar kitą neteisėtą jėgos panaudojimą, nukreiptą prieš šios sistemos narę. Šiuo metu pasaulinė kolektyvinio saugumo sistema realizuojama per Jungtinių Tautų organizaciją. JT Chartija nustato, kad pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas – tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Kolektyvinis saugumas yra vienas iš būdų užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Kolektyvinio saugumo mechanizmas pradeda veikti dėl tokių situacijų, kurios sukelia grėsmę taikai arba ją pažeidžia. Tradiciškai kolektyvinis saugumas buvo orientuotas į situacijų, susijusių su potencialiu jėgos panaudojimu, sprendimą. Tačiau ilgainiui kolektyvinio saugumo samprata kito. Saugumo Tarybai yra suteiktos plačios diskrecijos teisės – ji gali spręsti, kurios situacijos turėtų būti traktuojamos kaip grėsmė taikai, taikos pažeidimas ar agresijos aktas. Kaip rodo praktika Saugumo Taryba imasi kolektyvinio saugumo priemonių ir dėl tokių situacijų, kurios nėra susijusios vien tik su jėgos naudojimu, nukreiptu prieš valstybę narę. Saugumo Taryba sprendžia, kokios konkrečios kolektyvinės priemonės turi būti taikomos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collective Security: Theory and Practice The origins of collective security are found in the theories of “eternal peace”, and the first time in practice collective security have been realized in XIX century. Traditional conception defines collective security as universal or regional system, which is created to react collectively in the situation when one of the member states is attacked by other member. At present universal collective security system is realized through United Nations. The main purpose of United Nations is to maintain international peace and security. Collective security is one of the ways to maintain international peace and security. The mechanism of collective security is invoked to deal with situations, which are threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. Traditionally collective security was orientated to deal with situations, which involved the use of force. However in practice this has been modified. UN Security Council enjoys wide discretion – it can decide which situations should be regarded as threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. As the practice shows Security Council had invoked and decided to use collective measures also in situations which involved not only the use of force. Security Council decides which collective security measures should be used in order to maintain international peace and security. In practice Security Council developed and used great variety of... [to full text]

Pastaruoju metu nevengiama pabrėžti, kad keičiasi valstybių saugumo pobūdis ir grėsmių specifika – dažnai ir išsamiai kalbama apie tradicinių, karinių grėsmių reikšmės sumažėjimą ir naujo tipo grėsmių atsiradimą. Dar visai neseniai ryšys tarp energetikos ir užsienio bei saugumo politikos nebuvo nei toks akivaizdus, nei taip stipriai akcentuojamas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus tarptautinė situacija dėl energijos apsirūpinimo smarkiai pasikeitė. Garantuotas energetinių išteklių tiekimas stabiliomis kainomis tapo rimta tarptautinių santykių problema. Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių ypač padidėjo. Jau šiuo metu apie 40 procentų dujų ir apie trečdalį naftos daugelis ES �����alių gauna iš Rusijos, kitos, sakykim, Lenkija ar Baltijos valstybės, – dar daugiau. Lietuva jau ir šiandien yra per daug priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, o kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, priklausomybė nuo išorinių šaltinių - o tai reiškia, nuo Rusijos - dar padidės. Rusijai ir Vokietijai Baltijos jūros dugnu nutiesus Šiaurės Europos dujotiekį, Lietuva taps dar labiau izoliuota Europos „energetinė sala”. ES nesugeba suformuoti vieningos ES energetinės politikos Rusijos atžvilgiu, nes dauguma ES narių vis dar yra linkusios palaikyti joms palankų dvišalį dialogą su Rusija, neretai neatsižvelgdamos į kaimyninių valstybių ar ES interesus plačiąja prasme. Dėl to atskirų ES valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra linkusi didėti. Tuo pačiu... [toliau žr. visą tekstą] / Energy security is, at its essence, an issue of national security. Due to the power that energy-producing states have relative to transit and consumer countries, energy security must be understood in terms of geopolitics. The gas cutoff to Ukraine on January 1, 2006 is often called a “wake-up moment” for Europe, in other words, the point at which Europeans became aware of their over-dependence on Russian gas. Recognizing the risk, that East and Central Europe countries will have difficulty resisting Russian political and economic pressure, US Vice President Dick Cheney underlined on May 4 at the 2006 Vilnius Conference that “No legitimate interest is served when oil and gas become tools of intimidation or blackmail, either by supply manipulation or attempts to monopolize transportation.” That said, and while countries ranging from Central Asia to the Baltic Sea want to diversify their sources away from Russia, to date, there is still no coherent energy security policy in Europe or the US. Despite some recent efforts, a real common energy strategy of the European Union is still in the making. Every single EU-member has therefore opted for bilateral policies towards energy exporters in order to tackle mounting energy demands at a time when global hydrocarbon resources are slowly but steadily being depleted. Europe is wedged between energy producers in the North Sea, North Africa and the Middle East, but Russia has come to be one of the most interesting exporters of energy to... [to full text]