Saugumo poreikiai yra asmens poreikių sudėtinė dalis.Ypač svarbią vietą jų struktūroje užima poreikiai socialiniam gyventojų saugumui. Socialinis saugumas išreiškia bendromis visuomenės pastangomis pasiektą garantuoto saugumo būseną nepriklausomai nuo gyvenime pasireiškiančios rizikos: senatvės, neįgalumo, ligos, nelaimingų atsitikimų darbe, darbo netekimo ir kt. Socialinio saugumo poreikiai realizuojami per valstybės sukurtą socialinės apsaugos sistemą. Pagrindines teises į socialinę apsaugą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos nuostatos realizuojamos įstatymais, poįstatyminiais aktais. Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro: valstybinis socialinis draudimas, socialinė parama, kuri apima piniginę socialinę paramą ir socialinės paslaugos. Svarbiausią vaidmenį socialinės apsaugos sistemoje vaidina valstybinis socialinis draudimas. Jis visiškai ar iš dalies kompensuojama apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl socialinių rizikų prarastas darbo pajamas. Valstybinio socialinis draudimo rūšys: pensijų; ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos; nedarbo; nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ir sveikatos draudimas. Visas šias draudimo rūšis reglamentuoja atitinkami įstatymai. Tam tikra Lietuvos gyventojų dalis iš valstybės biudžeto gauna valstybines pensijas: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos... [toliau žr. visą tekstą] / Verstehen des Bedarfs einzelner Personen, Klassifizierung und Widerspiegelung im Sozialrecht Der Sicherheitsbedarf ist ein Teil von persönlichen menschlichen Bedürfnissen. In deren Struktur entfällt ein besonderer Wert dem Bedarf an sozialer Sicherheit der Einwohner. Die Soziale Sicherheit drückt den Sicherheitsstand aus, der durch gemeinsame Bemühungen der ganzen Gesellschaft, abgesehen von Risiken des menschlichen Lebens, Schwierigkeiten im hohen Alter, Körperbehinderungen, Krankheiten, Betriebsunfällen, Arbeitslosigkeit u.a., gewährleistet wird. Der Sozialsicherheitsbedarf wird durch das von dem Staat aufgebaute System der sozialen Fürsorge realisiert. Die wichtigsten Rechte auf soziale Sicherheit sieht das Grundgesetz der Republik Litauen vor. Die Bestimmungen der Verfassung werden durch Gesetze und Normakten ins Leben gerufen. Das System der sozialen Fürsorge Litauens besteht aus dem Staatlichen Fonds der Sozialversicherung und sozialer Fürsorge, die finanzielle Unterstützung und soziale Dienstleistungen umfasst. Die wichtigste Rolle spielt im System der sozialen Fürsorge die Staatliche Sozialversicherung. Sie entschädigt den versicherten Personen und in den durch die Gesetze festgelegten Fällen auch den Familienmitgliedern die infolge von Sozialrisiken nicht erhaltene Arbeitseinkünfte. Die Arten der staatlichen sozialen Versicherung sind: Rentenversicherung, Krankheits- und Mutterschaftsversicherung, Arbeitslosigkeits- und Betriebsunfallversicherung, Berufskrankheiten-... [to full text]

Darbe yra atliekama dviejų savarankiškų teisės šakų – darbo ir socialinės apsaugos teisių – analizė, lyginamasis tyrimas. Apžvelgiamos minėtų teisės šakų ištakos, istorinė raida bei samprata. Aptariami darbo ir socialinės apsaugos teisių objektai, t. y. visuomeninių santykių, kylančių iš darbo arba iš asmenų socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma, be to, pateikiami teisinio reguliavimo metodai (imperatyvus ir dispozityvus metodai). Plačiau analizuojami darbo teisės šakiniai principai: laisvė pasirinkti darbą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisingas apmokėjimas už darbą; teisė į poilsį; asociacijų laisvė; teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu ir kiti. Darbe atskleidžiamos socialinės apsaugos teisės funkcijos – paskirstymo, bedarbių rėmimo, apsauginė, informavimo, ekonominė, demografinė. Taip pat pateikiama darbo ir socialinės apsaugos teisių šaltinių apžvalga, jų hierarchija. Darbo teisė yra kodifikuota teisės šaka, kurios teisės normos sudėtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse, tuo tarpu socialinės apsaugos teisė – norminių aktų masyvas. Be to, baigiamajame darbe išsamiai aptariami darbo teisės subjektai – individualūs darbuotojai ir darbdaviai; kolektyviniai subjektai, kurie atstovauja darbuotojus ir kolektyviniai subjektai, atstovaujantys darbdavius; taip pat mišrūs darbo teisės subjektai – trišalė taryba, taikinimo komisija, darbo arbitražas, trečiųjų teismas. Aprašomi... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is done the analysis and comparing research of two independent branches of law – labor and social security. There are described the roots of these laws, historical development and meaning. Also there are discussed the objects of labour and social security, social relationships, legal regulation actions, the amount of measures and methods, as well as legal regulation methods the imperative and dispositive ones. More widely are analyzed the main points of the labor law: the free choice of work; the right to have suitable and healthy work conditions; the right payment for work; the right to have a rest; the freedom of associations; the right to get a true salary for work and social security when a person is out of work, on a sick-leaf. Moreover in this work are shown off the functions of the social security law – sharing, supporting the unemployed, protect ional, informative, economic, demographic. There you can find the survey of labor and social security law recourses, their hierarchy. The labor law is a codified branch of the law, which rules of law are placed in the Labour Code of the Republic of Lithuania while the social security law is standard acts array. Furthermore in the final work is particularly discussed the subjects of the labour law – individual employees and employers; collective subjects, which represents employees and collective subjects which represents employers; also mixed labour law subjects – three side council, peacemaking council, labour... [to full text]

The social protection originates from the ancient times, as people were always surrounded by different kinds of danger. The origin of social protection and its further development was induced by such factors as industrialization, urbanization, the conversion of work into commodity, globalization, and the start of the free workers’ movement. Especially globalization and integration processes influence all the countries and their people in a very significant way. The world gradually becomes united economic expanse because the national models of the social protection develop and gradually become similar. The European institutions, such as The Council of Europe and The Council of the European Union propagate the social cohesion in their member countries. For reaching this aim the international documents are being ratified. These documents give the way for further development of the social protection of the European countries including Lithuania. The main documents of the social protection in the European countries are The Social Charter of Europe, The Strategy of the Social Cohesion, and European Code of Social security. Whereas Lithuania adjusts its system of social protection to that of other European countries, it becomes closer to the system of social protection of the higher level. In this way the system of Lithuanian social protection is being developed and achieved. To conclude, Lithuanian system of the social protection gradually becomes similar to the system of other... [to full text]

Santraukoje pateikiama darbo tema bei pagrindinės, darbe vartojamos sąvokos. Aprašyta, ką autorius nagrinėja darbe, kokių tarnybų pareigūnų socialines garantijas lygina, kokių nuostatų laikomasi rašant darbą. Pateikiama socialinių garantijų esmė bei jų taikymo problemos ir pasekmės. Socialinės garantijos bendrąja prasmė – tai priemonių sistema, kuri padeda piliečiams užtikrinti jų teises ir laisves. Subjektų įvairovė leidžia nagrinėti socialines garantijas įvairias aspektais. Darbe nagrinėjamos bei lyginamos muitinės ir krašto apsaugos sistemos pareigūnams teikiamų socialinių garantijų ryšys ir teisinė bazė. Nagrinėjama socialinių garantijų įtaka pareigūnų asmeniniam gyvenimui bei gerovei. Darbe laikomasi nuostatos, kad muitinės pareigūnų socialinių garantijų teisinė bazė nėra tinkamai reglamentuota ir pritaikyta prie besikeičiančių valstybės ekonomikos rodiklių. Dėl to sumažėjo muitinės pareigūnų tarnybos Lietuvos muitinėje motyvacija. Išnagrinėtų teisinių bazių bei atlikto sociologinio tyrimo (skirto muitinės bei krašto apsaugos sistemos pareigūnų požiūriui į socialinių garantijų taikymą) pagrindu, daroma išvada, kad muitinės pareigūnams suteikiamos nepakankamos socialinės garantijos. / The thesis and the main definitions are laid in the summary. It is described, what questions the author researches in the thesis, what kinds of the social guarantees of the service officers are compared, what the author’s attitude is. The purport of the social guarantees, their problems and the result of their practice are laid. The general purport of the social guarantees – it is the system of means that helps citizens to vouchsafe their rights and liberty. Variety of the individuals allows researching the social guarantees in different dimensions. In the thesis the types and the juristic base of the social guarantees of the customs and military officers are compared. The influence of the social guarantees upon officers’ private life and welfare is also researched. It is observed that the social guarantees and their juristic base of customs service officers are not properly regulated and adjusted to the country volatile economic index. Therefore, the motivation of the customs service officers has fallen down. Under the basement of the researched juristic bases and accomplished sociological analysis (which was to research and to get to know the opinion of customs service and military officers about applied social guarantees), the conclusion is that provided social guarantees of customs service officers are imperfect.

Žmogiškieji ištekliai yra svarbus visose organizacijose, nuo jų pajėgumų ir sugebėjimų išnaudojimo, tinkamo organizavimo priklauso organizacijos veiklos efektyvumas. Šiame magistro baigiamajame darbe apibendrinti personalo organizavimo teoriniai pagrindai, apžvelgta Lietuvos valstybės tarnybos sistema. Išanalizuotas personalo organizavimo procesas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, pateiktos personalo organizavimo tobulinimo galimybės. Ministerijoje personalo organizavimas išanalizuotas pagal šiuos etapus – personalo atranka ir priėmimas, tarnybinės veiklos vertinimas, mokymas bei kvalifikacijos kėlimas, skatinimas. / Human resources are of great importance in any institution as the operating efficiency of the institution depends on capacity, use of potential of such resources and an adequate organisation process. The present Master‘s Thesis summarises the theoretical background of staff organisation and provides a review of the civil service system of the Republic of Lithuania. The staff organisation process in the Social Security and Labour Ministry was analysed and measures of the staff organisation improvement are presented. The staff organisation in the Ministry was analysed by stages, i.e., staff selection and recruitment, civil servants’ performance appraisal, training, qualification improvement and stimulation.

Magistro darbo, kurio tema yra „Europos socialinės chartijos (pataisytos) ir Europos socialinės apsaugos kodekso nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje“, pagrindinis tikslas - atskleisti Europos socialinės chartijos (pataisytos) bei Europos socialinės apsaugos kodekso vietą Lietuvos teisinėje sistemoje, įtaką socialinių teisių įgyvendinimui bei praktinio taikymo galimybes. 1996 m. Europos socialinėje Chartijoje (pataisytoje) įtvirtinta daugelis ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių. Pataisytosios Chartijos 12 straipsnio 2 punkte kaip valstybės tinkamos socialinės apsaugos rodiklis yra įvardijamas Socialinės apsaugos kodeksas, kuris nustato minimalius socialinės apsaugos standartus, todėl jo tikslas yra užtikrinti minimalią apsaugą įvairiais socialinės rizikos atvejais ir išlaikyti bei skatinti tinkamo lygio socialinės apsaugos sistemą. Pataisyta Chartija yra tarptautinė sutartis, kurioje, be kitų sudėtinių tarptautinės sutarties elementų, yra įtvirtintas ir įsipareigojimų kontrolės mechanizmas. Pagrindinė kontrolės forma pasireiškia per valstybių pranešimų teikimą, o fakultatyvinė – per kolektyvinių skundų teikimą. Pagrindinė Europos socialinės chartijos nuostatų įgyvendinimo kontrolės institucija – Europos socialinių teisių komitetas, kurio viena pagrindinių funkcijų yra teisiniu požiūriu vertinti, ar susitariančių šalių teisės aktai ir praktika atitinka jų įsipareigojimus pagal Pataisytą Chartiją. Pabrėžtina, kad Lietuva ratifikuodama Europos socialinę chartiją (pataisytą)... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of Master degree work which theme is “The Implementation of the Provisions of the European Social Charter (as Amended) and the European Code of Social Security“, to reveal the position of European Social Charter (as Amended) and European Code of Social Security in the legal system of Lithuania, influence to implementation of social rights and possibility of practical applying. European Social Charter (as Amended) has involved many economical, social and cultural rights. The indicator of suitable social security is regulates in the Article 12 (2) of the Charter (as Amended). This indicator should be European Code of Social Security which determines minimal social standards. The aim of this Code is to vouch a minimal security on various social risks and maintain and promote social security on the right level. European Social Charter (as Amended) is an international agreement. Apart the main parts of an international agreement, The Charter contains of mechanism of commitments control too. The main control’s form is a presentation of countries notifications, a severable form – a presentation of participative complaints. The main institution of the implementation of European Social Charters’ (as Amended) provisions is The Committee of European Social rights, which function is to judge on whether contracting parties law instruments and practice correspond with obligations under the Charter. It is point out that Lithuania refused to recognise the right to prefer the... [to full text]

Research object: the system of state social insurance. Research aim: to evaluate the state social insurance system and forecast it’s prospects. Objectives: to present a general conception of the state social insurance system; to determine a dependency of different welfare state traditions and the state social insurance system; to determine administration and financing means of the entire system; to analyze the state social insurance system in Lithuania; to evaluate the trends of the state social insurance in Lithuania and implemented reform of the system; to foresee long-term and short-term perspectives of state social insurance system. Research methods: descriptive and graphical, data systemization methods, comparative analyses, logic analyses and syntheses, analysis of literature and practical experience of individual countries. Study of periodical literature by different authors as well as legislative base on the state social insurance system’s activity helped to determine problems of this system, methods of their solution, prepare forecasts of the state social insurance development.

Darbe atlikta vaiko globos (rūpybos) sistemos probleminės situacijos analizė parodė, jog socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų sumažėjo, taip pat sumažėjo vaikų atskyrimo nuo šeimos atvejų, globos namuose augančių vaikų. Kaip teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šie teigiami pokyčiai gali būti įtakoti socialinių darbuotojų intensyvaus darbo su rizikos šeimomis. Tačiau taip pat išlieka ir kitų faktorių įtaką: iš apskaitos rizikos šeimos išbraukiamos, kai jos išvyksta iš savivaldybės į kitą, emigruoja, Darbe analizuojama vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimas. Empirinis tyrimas atliekamas W. N. Dunn‘o prielaidų analizės metodu, implikuojant surogatinė bei perspektyvinius politikos modelius, taip pat D. Stone požiūrį į skaičių įtaką problemos formulavimui. Atlikus Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimo analizę paaiškėjo, jog: 1. per anksti ar dėl kitų priežasčių, tiriant vaiko globos (rūpybos) sistemos būklę, buvo atskleistos ne visos probleminės situacijos prielaidos. Remiantis šiomis prielaidomis, buvo suformuluota problema ir parinktos jos sprendimo priemonės, kurios neįgalina spręsti esminės vaiko globos sistemos problemos, ir sprendžia tik formalią. Tokiam problemos formulavimui įtakos turėjo vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės analizės duomenys, tiksliau statistiniai rodikliai, kurie, remiantis D. Stone skaičių įtaka formuojant problemą, atliko esminės... [toliau žr. visą tekstą] / In 2006 an analysis on the condition of the children’s custody (care) system was performed and a conclusion was drawn that usually the children who have lost parental custody had originated from the families which belong to social risk. Also it was noticed that the number of persons wishing to adopt or foster is decreasing. After the analysis of the children’s custody network in Lithuania has been performed, it has also been noticed that this network does not correspond to the needs of a child and his / her biological family both in the geographical and services senses. Therefore in 2007 the strategy on the reorganization of children’s custody (care) system was approved as well as the plan on optimisation of children’s custody network. The main hypothesis of the research: Although children’s custody (care) system’s reorganization strategy is designed to solve the essential problems of the system, but due to the improper formulation of the problem it solves only formal problem, i.e. that of EIII type (improperly / badly formulated). For the reasoning/denying of the hypothesis, W. N. Dunn’s model on the analysis of assumption has been applied, implying surrogate and perspective models of politics. Also D. Stone’s approach on the creation of numbers in the pole is used and their influence to the formation of a misleading problem (problem of EIII type) is interpreted. The second hypothesis – if the problem in the children’s custody (care) system’s reorganisation strategy is... [to full text]