Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau kalbama ne tik apie profesinę, tačiau ir apie asmeninę karjerą: galimybę realizuotis darbe ir šeimoje, gilinti žinias ir tobulinti įgūdžius, nuolat mokytis ir siekti aukštesnių rezultatų visose gyvenimo srityse. Taigi labai aktualu išsamiau tirti moterų gebėjimą derinti darbinę veiklą ir universitetines studijas, nes būtent universitetinės studijos yra orientuotos į bendrą visuminį asmens pasirengimą veikti visuomenėje, visapusiškai atliepti laikmečio iššūkius. Darbo objektas – moters akademinių studijų ir darbinės veiklos dermė. Darbo tikslas – išanalizuoti moterų gebėjimą sėkmingai derinti universitetines studijas ir darbinę veiklą, kaip sėkmingos jų asmeninės karjeros plėtros sąlygą. Darbe keliami šie uždaviniai: Išanalizuoti moters asmeninės karjeros sampratą bei jos plėtrą sąlygojančius veiksnius šiuolaikinėje visuomenėje. Išnagrinėti moters, kuriančios asmeninę karjerą, universitetinių studijų ir darbinės veiklos dermės galimybių sąlygas. Ištirti akademines studijas bei darbinę veiklą derinančių moterų požiūrį į šių veiklų dermės galimybes asmeninės karjeros plėtros atžvilgiu. Darbą sudaro: įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Pirmame skyriuje „Šiuolaikinės moters asmeninės karjeros erdvė“ apžvelgiama moters karjeros istorinės ištakos pasaulyje ir Lietuvoje. Teigiama, kad požiūrį į moterį bei moters misiją tiek senovėje, tiek dabartiniais laikais lemia skirtinga... [toliau žr. visą tekstą] / There are wide discussions going on in the modern society regarding not only the professional carrier but the personal carrier as well: the possibility of self-realisation in the work and in the family, knowledge deepening and skills improvement, continual learning and pursuit of higher results in all spheres of life. Therefore detailed analysis of women‘s ability to co-ordinate their working activities with the university studies is of great relevance because the university studies are targeted towards the general diverse preparation of the person for acting in the society and to integrally respond to the contemporary challenges raised. The subject of the paper: the coherence between the woman‘s academic studies and the working activities. The aim of the of the paper: analysis of women’ abilities to successfully coordinate their university studies and the working activities as the condition for successful development of their personal carrier. The following objectives are raised in the paper: Analysis of the woman‘s personal carrier conception and the factors stipulating its development in modern society. Analysis of the potential conditions for co-ordination of the university studies and working activities of the woman creating her personal carrier. Research of the opinion of the women coordinating their academic studies with the working activities as it regards the coherence possibilities of the named activities in respect of the personal carrier development. The work... [to full text]

Lietuvoje informacinių technologijų nuotolinėms studijoms teikiamą naudą tyrinėjo daug mokslininkų, tačiau apie pačias jų panaudojimo nuotolinėse studijose sutinkamas problemas, užsimenama nepakankamai. Siekiant išsamesnių duomenų šia tema, darbe iškelta tyrimo problema – kaip informacinės technologijos įtakoja nuotolinių studijų kokybę. Taip pat iškeliama hipotezė – informacinių technologijų plėtojimas skatina švietimo įstaigų teikiamų nuotolinių studijų kokybės gerinimą. Darbo tikslas – atlikti informacinių technologijų įtakos nuotolinių studijų kokybei tyrimą, atskleisti ir pagrįsti informacinių technologijų plėtros svarbą. Darbo tikslui pasiekti, įgyvendinti šie uždaviniai: 1) pagrįstos informacinių technologijų, nuotolinių studijų, studijų kokybės sampratos; 2) panaudojant statistinius duomenis, aptarta ir išanalizuota informacinių technologijų įtaka švietimui; 3) apibrėžta informacinių technologijų teikiama nauda nuotolinių studijų kokybei, atskleistos jų integravimo į švietimo procesą problemos; 4) panaudojant anketinę apklausą, atlikta informacinių technologijų įtakos nuotolinių studijų kokybės gerinimui analizė. Uždaviniams atlikti, pasirinkti metodai: 1) Dokumentų, statistinių duomenų pagal temą analizė (Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija 2011- 2013 m, valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ projektas, Lietuvos ir užsienio mokslinių tyrimų statistika, Lietuvos statistikos departamento ir Pasaulio banko duomenys); 2) Edukologijos... [toliau žr. visą tekstą] / Although the benefits of information technologies for distance learning have been researched by many Lithuanian scholars, but the problems that are encountered when using these technologies in the distance learningare mentioned insufficiently.In order to get comprehensive details on this topic, the following research problemof this thesis was raised: how doinformation technologies affect the quality of the distance learning. Moreover, the followinghypothesis arouse: development of information technologies encourages improvement of the quality of distance learning offered by educational institutions. The aim of the thesis: to carry out a study on the effect information technologies make on the quality of distance learning, to reveal and justify the importance of information technologies development. In order to achieve the aim of the thesis, the following tasks were implemented: 1) the concepts of information technology, distance learning andeducation quality were justified, 2) the impact of information technology on education was discussed and analyzed using statistical data, 3) the benefits of information technologieson distance learning quality were defined, andthe problems of their integration into the educational process were revealed, 4) an analysis onthe impact information technologies haveon the quality of distance learning was implemented using a questionnaire survey. Methodschosen for the implementation of the tasks: 1) Analysis of documents and statistical databy... [to full text]

Disertacija skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, kuri atlikta tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Darbe pristatytas originalus ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos empirinio tyrimo modelis, kuriame į ankstyvą pasitraukimą žiūrima kaip į procesą, vykstantį galios santykiais apibrėžiamame švietimo lauke. Atliktame tyrime tiriamas reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makro/ visuomenės lygiu, buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001–2011 m. Mikro/ individualiame lygyje buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezo/ švietimo lauko lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t.y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama per tarpasmeninį santykį su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Disertacijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese – romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių. / The dissertation provides an analysis of social reproduction in the system of education of Lithuania exploring causes and processes of early withdrawal of Roma children from education in Vilnius. The work presents an original model of the empirical research where early withdrawal is approached as a process taking place in an educational field that is defined by power relations. The research undertaken approached the research phenomenon from several levels of analysis. On the macro/societal level, the analysis focused on the education indicators of different generations of the Roma ethnic group and their changes in 2001–2011. On the micro/individual level, the procedural character of early withdrawal from education was observed analysing experiences of the first two years of participation by Roma children from Kirtimai in education. On the meso/field level, the early withdrawal of children from education was analysed as a process in social space, i.e. as a strategic agency of children that is constructed through interpersonal relations with other actors involved in the educational process (parents, teachers, employees of the child's rights supervision authorities, etc.). The dissertation underlines the important role social inequality plays in the early withdrawal of Roma children from education – the opportunities of Roma children to take part in education were not equal to the opportunities of other children, however, these substantial inequalities were disregarded in the... [to full text]

The dissertation provides an analysis of social reproduction in the system of education of Lithuania exploring causes and processes of early withdrawal of Roma children from education in Vilnius. The work presents an original model of the empirical research where early withdrawal is approached as a process taking place in an educational field that is defined by power relations. The research undertaken approached the research phenomenon from several levels of analysis. On the macro/societal level, the analysis focused on the education indicators of different generations of the Roma ethnic group and their changes in 2001–2011. On the micro/individual level, the procedural character of early withdrawal from education was observed analysing experiences of the first two years of participation by Roma children from Kirtimai in education. On the meso/field level, the early withdrawal of children from education was analysed as a process in social space, i.e. as a strategic agency of children that is constructed through interpersonal relations with other actors involved in the educational process (parents, teachers, employees of the child's rights supervision authorities, etc.). The dissertation underlines the important role social inequality plays in the early withdrawal of Roma children from education – the opportunities of Roma children to take part in education were not equal to the opportunities of other children, however, these substantial inequalities were disregarded in the... [to full text] / Disertacija skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, kuri atlikta tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Darbe pristatytas originalus ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos empirinio tyrimo modelis, kuriame į ankstyvą pasitraukimą žiūrima kaip į procesą, vykstantį galios santykiais apibrėžiamame švietimo lauke. Atliktame tyrime tiriamas reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makro/ visuomenės lygiu, buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001–2011 m. Mikro/ individualiame lygyje buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezo/ švietimo lauko lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t.y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama per tarpasmeninį santykį su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Disertacijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese – romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.

Nors ir aukštojo mokslo ir studijų finansavimas nepakankamas, tačiau jų vaidmuo Lietuvoje yra daugiafunkcinis: studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatinti naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą, padėti išsaugoti tautos kultūros perdavimą, prisidėti prie nacionalinių bei globalinių tikslų įgyvendinimo bei užtikrinti darnią, žiniomis pagrįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, demokratinės valstybės raidą. Temos aktualumas - daugeliui kyla klausimas, ar aukštasis mokslas Lietuvoje finansuojamas pakankamai. Šiandien aukštasis mokslas literatūroje įvardijamas, kaip nepakankamas jo finansavimas, Magistrinio darbo objektas – aukštasis universitetinis mokslas ir studijos bei jo finansavimas. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštojo universitetinio mokslo ir studijų finansavimo efektyvumą, remiantis Vilniaus Pedagoginio Universiteto patirtimi. / While higher education and higher education funding is insufficient, but their role in Lithuania is a multi - fuction: studies, research or artistic creation to promote new knowledge and cultural assets for help preserve the national cultural transmission, and contribute to national and global goals and to ensure a sustainable, knowledge of the economy, environment and cultural development, domestic and international economic competitiveness, the development of a democratic state. Relevance - many question whether higher education is financed by Lithuania enough. Today, higher education in literature is identified as a lack of funding. The Master's thesis object - higher university education training and funding. Objective of the study - to assess the Lithuanian higher education and university education financing more efficient, Vilnius Pedagogical University experience.

Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą] / The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text]

The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text] / Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą]

Nformation and communication technologies which are used at schools in distance learning courses are analyzed and evaluated in this work. Also attention is paid for the distance learning creating process. On the base of information and communication technologies the distance learning course “hypertext and multimedia” is created for XI- XII formers from Lithuanian Republic secondary schools. For those who chose the expanded module of information technologies course is prepared the plan for supporting learners and tutorials for users. During this distance learning process pupils are taught to design and create Web sites with multimedia elements. The course is created in virtual learning environment WebCT. Also the graphic models created with TestTool are used.

The division of disciplines into hard or paradigmatic and soft or paradigmatic, pure or applied, social professions and science-based professions (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) only emphasized the integrity and the duality of the physical education study field (Van Hilvoorde et al., 2010) borrowing knowledge from other sciences and disciplines: medicine and health (hard-applied), social sciences (soft-applied), life sciences (pure-hard) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012). Searching a way to gain new knowledge, a shift was made to a holistic, integrated physical education as a kinesiology discipline (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) and sport science phenomenon (Wilber, 2000; Skurvydas, 2008), which had led to the perception that taken one discipline is not able to solve global problems (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Knowledge of physical education are applied and created in the areas: medicine and health, sport, and education (Kirk, 2009; Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012). Such versatility of the field underlines the relevance of the fields of study covering (creating and applying) knowledge of physical education and the manifestation of identity of students from such fields of study. An abundance of names and terms relating to the physical education study field (sport science) affects not only the existence of this field in the universities but leads to the self-recognition, interactions, conflicts between theoreticians and practitioners of the... [to full text] / Disciplinų skirstymas į kietąsias, arba paradigmines, ir į minkštąsias arba prieš-paradigmines, grynąsias ir taikomąsias, socialines ir mokslines profesijas (Biglan, 1973; Kolb, 1984; Becher, 1989) tik pabrėžė kūno kultūros žinių integralumą ir šio tyrimo lauko dvilypumą (Van Hilvoorde et al., 2010), žinių skolinimąsi iš kitų mokslų ir disciplinų: medicinos ir sveikatos (kietosios-taikomosios), socialinių (minkštosios-taikomosios), gyvybės mokslų (grynosios-kietosios) (Biglan, 1973; Becher, 1989; Leta, Rosa, 2012) bei lauko pavadinimų kaitą (Lawson, 2007; Kirk, 2010; Zeigler, 2014). Tyrimai, susiję su kūno kultū¬ros žinių ir universitetinių studijų kontekstu (Henry, 1964; Park, 1989; Newell, 1990; Filho, 2000; Kirk, 2009; Freeman, 2012), atskleidė kūno kultūros (sporto mokslo) lauko problemas aukštajame moksle ir jo kompleksiškumą. Ieškant naujų žinių kūrimo būdų, buvo pereita prie holistinio, integruoto kūno kultūros lauko kaip kineziologijos disciplinos (Reeve, 2007; Twietmeyer, 2012; Tinning, 2013) ir kaip sporto mokslo fenomeno pažinimo (Wilber, 2000; Skurvydas, 2009), nes susivokta, kad viena disciplina yra nepajėgi išspręsti globalių problemų (Gill, 2007; Krishnan, 2009). Tyrimai (Kirk, 2009, Naul, 2003; Leta, Rosa, 2012) rodo, kad kūno kultūros žinios kuriamos ir taikomos šiose srityse: medicina ir sveikata, sportas, švietimas ir ugdymas. Toks kūno kultūros (sporto mokslo) lauko įvairiapusiš-kumas pabrėžia žinias (Kirk, 2009, 2010; Freeman, 2012; Schary, 2014) ir... [toliau žr. visą tekstą]

Pedagogų rengimo klausimai darosi kaskart svarbesni, nes be pasirengusių gerai dirbti mokytojų neįmanomas sėkmingas ugdymo procesas nuolat besikeičiančiomis šiuolaikinio socialinio gyvenimo sąlygomis. Darbe nagrinėjami veiksniai, motyvuojantys Kūno kultūros studijų programos pasirinkimą. Motyvacija yra pamatas – renkantis kokią nors veiklą. Būtent motyvacija suteikia galimybes siekti užsibrėžto tikslo ar norimų rezultatų. Motyvuotai renkantis studijų programą studijų turinys tampa asmenybės gyvenimo dalimi, noras tapti geru specialistu yra svarbiausia priežastis ir todėl itin svarbus tampa mokymosi motyvacijos stiprinimas. Tyrimo objektas: studijų programos pasirinkimą motyvuojantys veiksniai. Tyrimo tikslas: ištirti pagrindinius veiksnius, motyvuojančius studentus kūno kultūros studijų programos pasirinkimui. Tyrimo metodika: teorinėje darbo dalyje buvo atlikta mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, anketinė I-IV kurso studentų apklausa, atlikto tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas. Anketos klausimai orientuoti į šias pagrindines sritis: vidinius ir išorinius veiksnius, motyvuojančius kūno kultūros studijų programos pasirinkimą; veiksnius skatinančius tęsti studijas minėtoje studijų programoje; tolimesnio mokymosi ir profesinės veiklos tęstinumo galimybes, baigus bakalauro studijas; demografinius tyrimo dalyvių duomenis. Studijų programos pasirinkimą įtakoja tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Tyrime buvo atskleistos motyvacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Teacher training issues are getting more and more important every time, because without well-prepared teachers it is impossible to offer successful education under constantly changing contemporary social life conditions. The paper examines the factors motivating physical education program choice. Motivation is the foundation in selecting one or another activity. Namely motivation provides opportunities to achieve the goal or desired outcome. If study program is selected having a motive, contents of the curriculum becomes a part of personal life, the desire to become a good professional is the most important reason, therefore reinforcement of motivation for learning becomes extremely important. Subject of the study: factors, motivating choice of curriculum program. Aim of the study: to explore the underlying factors that motivate students to study physical education program. Methods of the study: in the theoretical part of the work the scientific literature and other sources of information analysis, questioning survey of I-IV year students, analysis of its results and summarizing was carried out. Interview questions focused on the following key areas: internal and external factors that motivate the choice of physical education program; factors encouraging to continue studies in that program of study; further education and professional business continuity capabilities after bachelor's degree; demographic data of the study participants. Study program selection is influenced... [to full text]